studijos

Krūvos knygų ant darbo stalo. Egzaminų datos apibrauktos kalendoriuje. Pažymių ir tėvų lūkesčių svarbos suvokimas. Kompiuteryje atvertas baltas naujo dokumento lapas. Su kiekviena diena auganti įtampa. Kai kuriems šio straipsnio skaitytojams tai jau praeitis, kai kuriems – nerimo pilna dabartis. Pats žodis „egzaminas“ yra beveik streso sinonimas. Veikiausiai nėra žmogaus, kuris prieš egzaminą kvėpuotų ramiai, giliai ir nei kiek nesijaudintų.

Daugeliui mūsų sociologo profesija vis dar apgaubta paslapties arba apibendrintų vaizdinių skraiste. Nors su sociologiniais tyrimais kasdieniame gyvenime susiduriame gana dažnai, sociologo profesija ir sociologijos studijų programos absolvento karjeros galimybės Lietuvoje neretai turi egzotikos atspalvį.

Stilingas, išvaizdus, iškalbingas, žinantis, ko nori iš gyvenimo, ir drąsiai priimantis visas jo teikiamas galimybes. Tai 24-erių biržietis, kavinės Vilniuje „Reinis the cook“ savininkas Reinaldas Janonis. Originali ir charizmatiška asmenybė susikūrė tokį gyvenimą, apie kurį ne vienas galėtų tik pasvajoti. Nuo pomėgio iki nuosavo verslo Vaikinas kilęs iš provincijos – mažyčio vos keliolika tūkstančių gyventojų turinčio miestelio. O šalies sostinėje jis vos spėja suktis darbų verpete.

  Pirmoji ir vienintelė komunikacijos krypties magistro studijų programa Klaipėdos universitete – Medijos ir komunikacija. Ši studijų programa remiasi naujųjų medijų specifikos pažinimu ir taikymu, studijų programos studentai gauna plataus spektro komunikacijos sampratų žinias. Medijų ir rinkodaros dėstytoja docentė daktarė Audronė Nugaraitė teigia, kad studentai įgytas praktines žinias gali panaudoti ir saviprezentacijai, ir rinkodaros komunikacijai bet kokiame versle.

Vos 16% Lietuvos informatikos studentų baigę studijas norėtų dirbti užsienyje, rodo beveik 500 būsimųjų programuotojų apklausa. 53% informatikų po studijų planuoja dirbti Lietuvoje, 23% ketina imtis savo verslo, 16% norėtų dirbti užsienyje, o likę 8% dar buvo neapsisprendę, paaiškėjo apklausus 495 informatikos ir su ja susijusių specialybių studentus. Apklausą, bendradarbiaudama su 4 Lietuvos universitetais, inicijavo programavimo ir el. verslo paslaugas teikianti NFQ grupė.

Du Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai netrukus pradės studijuoti JAV karinių oro pajėgų akademijoje. Pirmojo kurso kariūnas Laurynas Galdikas ir antrakursis Matas Lėckas praėjo specialią atranką, kurią kartu su JAV ambasada organizavo Lietuvos karo akademija. Lietuvos jaunuoliai mokytis į JAV karo akademijas vyksta kiekvienais metais.

Vidurinėse mokyklose mažėja mokinių, pasirenkančių Europos Sąjungos kalbas kaip alternatyvą rusų kalbai, o Lietuvos ekonomika ir verslas vis labiau orientuojasi į užsienio rinkas – todėl smarkiai auga daugiakalbių specialistų, išmanančių konkrečios šalies ekonomiką, teisę, istoriją bei kultūrą, poreikis. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje auga aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis. Tai patvirtina įvairių organizacijų (Nacionalinės plėtros instituto, Lietuvos Respublikinės darbo biržos ir kt.

Vienos pirmųjų Lietuvoje nevalstybinių aukštųjų mokyklų – Vilniaus verslo kolegijos – studentai nuo naujų mokslo metų galės mokytis kinų ir švedų kalbų. Tokiu būdu norima parengti verslo specialistus, kurie galėtų dar sėkmingiau konkuruoti tarptautinėje rinkoje. „Mokytis kinų ir švedų kalbų studentams pasiūlėme atsižvelgdami į pokyčius globaliose rinkose ir žvelgdami ne tik į šiandieną, bet ir tai, kas bus po dešimtmečio.

Milijonai hip hopo gerbėjų visame pasaulyje klausosi Dr. Dre jau daugiau nei 20 metų. Atlikėjas Pietų Kalifornijos universitetui (USC) skyrė 70 mln. JAV dolerių tam, kad būtų sukurta speciali mokymosi programa, praneša news.yahoo.com. Dr. Dre (tikrasis vardas Andrew Youngas) dosnią sumą skyrė kartu su ilgamečiu muzikos bičiuliu Jimmy Iovine'u. „Toks J. Iovine'o ir Andre Youngo geraširdiškumas be abejonės įtakos kūrybinių medijų suvokimo pokyčius.

Dauguma darbo ieškančiųjų elgiasi vienodai: susikuria standartinį CV, susiranda bent kelis patinkančius darbo pasiūlymus, išsiunčia tą patį CV. Jei darbo skelbime prašoma pridėti ir motyvacinį laišką, pagal internete pateikiamus šablonus susikuria ir jį, nusiunčia, o vėliau laukia atsakymo iš darbdavių ir kartoja procesą. Ši įvykių seka atrodo logiška, tačiau ieškant darbo yra daug daugiau galimybių. Rekomenduojama jas visas išnaudoti – aplenksite daugumą kandidatų.

Abiturientams, kurie savo ateitį norėtų sieti su anglų kalba ir darbu tarptautinėse kompanijose, Vilniaus verslo kolegija šį rudenį pasiūlys naują studijų programą – anglų kalbą naujosioms medijoms. Studijų programas koreguoja rinkos pokyčiai Šiandieniniam verslui rinkas atveria naujos informacijos sklaidos technologijos, kurios pastaruoju metu tampa vis įvairesnės.

Jaunimo nedarbo statistika Europoje atrodo klaikiai. Graikijoje jaunuolių nedarbo lygis siekia 57,9 proc., Ispanijoje – 55,2 procento. Ar situacija iš tiesų tokia bloga kaip atrodo? Ar Europos lyderiai siūlo gerus sprendimus? „Businessweek“ nusprendė išsklaidyti kai kuriuos Europos jaunimo nedarbo mitus. Mitas nr. 1: Beveik vienas iš keturių ES jaunuolių ieško darbo ir negali jo rasti. Realybė: Nedarbo lygis skaičiuojamas tik nuo tos žmonių grupės, kuri yra darbo rinkoje.

Norime tapti kirpyklų ir kepyklų šalimi ar didžiausią pridėtinę vertę kuriančių intelektinių paslaugų bei produktų rinka? Ar turime potencialo tapti lietuviškuoju Singapūro fenomenu? Ar galėsime sukurti tris kartus didesnį BVP vienam gyventojui, negu sukuriama dabar? „Iš trijų klasikinių gamybos veiksnių – žemės, darbo, kapitalo, lemiančių ekonominę pažangą, esminiu tampa žmogiškasis – intelektinis veiksnys.

Baigiamojo darbo gynimas – vienas atsakingiausių žingsnių, siekiant įgyti mokslinį laipsnį ir pradėti sėkmingą karjerą. Tinkamai pristatyti baigiamąjį darbą ne mažiau svarbu nei gerai jį parašyti, sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja Margarita Pilkienė.   „Sėkmingai apsiginti baigiamąjį darbą padės keturių „p“ – planavimo, pasirengimo, praktikavimosi ir pristatymo – strategija.

Klaipėdos universiteto rektorius prof. Vaidutis Laurėnas ir Švedijoje įsikūrusio Baltijos jūrų mokslo parko valdymo komiteto pirmininkas Anders Engblom, atsižvelgdami į abipusiai naudingą bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse bei siekį skatinti bendradarbiavimą, mokslinius ir kultūrinius mainus, taip pat abipusį supratimą ir pagarbą, pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą.

Netrukus mokyklų duris užversiantys abiturientai darys vieną svarbiausių karjeros sprendimų savo gyvenime. Daugelio galvose jau dabar kirba klausimai: Lietuva ar užsienis, tikslieji ar humanitariniai mokslai, populiari, širdžiai artima ar perspektyvi specialybė? Vilniaus kooperacijos kolegijos (VKK) Karjeros centro koordinatoriaus Manto Čiplio teigimu, tai yra klausimai, į kuriuos nėra vieno teisingo atsakymo, pats sau turi atsakyti kiekvienas apie studijas galvojantis jaunuolis.

Šia savaitę mokyklose aidi Paskutinis skambutis. Jas baigia 41,2 abiturientų: iš jų 33,1 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklose, 8,1 profesinėse. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sveikina visus Lietuvos abiturientus, linkėdamas sėkmės laikant brandos egzaminus. „Tikiu, kad mokykla suteikė ne tik naudingų žinių, bet ir svarbių gyvenimo pamokų: bendradarbiavimo, pilietiškumo, savarankiškumo, drąsos siekti užsibrėžto tikslo, – sakoma ministro sveikinime.

Lietuvoje bus vykdoma nauja tarptautinė jungtinė magistrantūros studijų programa: Vokietijos, Švedijos, Estijos ir Lietuvos universitetai organizuoja bendras sociolingvistikos ir daugiakalbystės studijas. Ši antrosios pakopos studijų programa – pirmoji visoje Europoje, skirta socialiniams kalbų ir daugiakalbystės aspektams Baltijos ir Šiaurės šalyse.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2015 m. tvarką. Kaip ir šiemet, 2015 m. geriausiųjų eilė, pagal kurią teikiamas valstybės finansavimas studijoms, bus skaičiuojama pagal 4 dalykų rezultatus: privalomo lietuvių kalbos ir literatūros, pasirinktos srities pagrindinio ir papildomo dalykų bei kitos srities bendrojo dalyko.

Į Šiaulius iš Akmenės studijuoti atvykęs dvidešimt vienerių Marijus Viruišis veiklos atrastų net jei para būtų 48 valandų: studijos, darbas, repeticijos, koncertai. Nusijuokia, kad užsienio jam nereikia, nes viską gali pasiekti gyvendamas čia, tik reikia netingėti naudotis galimybėmis. Pritrūksta laiko Pokalbiui Marijus laiko randa po paskaitų universitete – turi keliolika laisvų minučių iki darbo pradžios. Vakare laikas nelabai tinkamas, nes po darbo skuba į universiteto orkestro repeticijas.

2013-2014 studijų metų rudens semestre Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijų katedroje dirbs profesorius iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Frankas Barnas (Frank Barnas). Profesorius yra masinės komunikacijos ir žurnalistikos specialistas, turintis televizijos ir radijo reporterio, darbo kino industrijoje ir dėstymo universitetuose darbo patirties.

Šeštadienį abiturientai ir anksčiau mokyklas baigusieji laikys pirmąjį šiemet valstybinį brandos egzaminą - bus tikrinamos jų anglų kalbos žinios. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, šios užsienio kalbos egzaminą laikyti ketina beveik 17 tūkst. kandidatų. Tai antras pagal populiarumą valstybinis žinių patikrinimas, nusileidžiantis tik privalomam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui.

Vienuolika su puse savaitės TV3 realybės šou „Paslapčių namai“ po devyniais užraktais saugojęs savo paslaptį Šarūnas, likus vos trims dienoms iki projekto pabaigos, demaskuotas. „Visi juoksis, kai sužinos mano paslaptį“, – prasitarė Šarūnas. „Šarūnas yra melavęs apie savo aukštąjį išsilavinimą“, – taikliai nusitaikiusi „šovė“ į Šarūną Laura. Nors formuluotė ir nebuvo tiksli, Šarūnas ją priėmė ir patvirtino, jog tai yra jo paslaptis.

Kaip atrodo Lietuvos mokslas, lyginant su kitomis Europos šalimis? Ar mūsų studentams ir dėstytojams gera čia mokytis ir dirbti? Pirmą kartą Lietuvoje parengtos apžvalgos, kuriose visapusiškai įvertinama Lietuvos mokslo ir studijų būklė. Apžvalgos „Lietuvos studijų būklė“ ir „Lietuvos mokslo būklė“, kurias parengė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), atskleidžia kaip per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje keitėsi mokslas ir studijos.

Gegužės 10 d. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ir kitų studentų savivaldų atstovai susitiko su Švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu. Susitikimo metu diskutuota apie studento pažymėjimo gaminimo problematiką, kokybės užtikrinimą aukštosiose mokyklose, studijų finansavimą, taip pat pristatytos rengiamos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. LSS prezidentas Paulius Baltokas pristatė artėjantį Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) sezoną.

Artėjant priėmimui į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas, verslo atstovai ragina moksleivius rimtai apsvarstyti specialybės pasirinkimą. Šiandieninė darbo rinka perpildyta socialinių mokslų išsilavinimą turinčiais specialistais, tad tokios studijos neužtikrina nei karjeros, nei finansinių perspektyvų. Ir nors technologinių mokslų studijos žymiai sudėtingesnės, tačiau šių specialistų paklausa rinkoje didžiulė, o įmonės pasiryžę jiems mokėti solidų atlyginimą.

Geriausiai gimnazijas baigę abiturientai praėjusiais metais dažniausiai rinkosi su medicina susijusias studijas: gydomosios medicinos, odontologijos, genetikos, medicininės ir veterinarinės genetikos, farmacijos, biochemijos. Tai parodė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta analizė.

Dabartiniai dešimtokai, 2015 m. stosiantys į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose, turės būti išlaikę valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Norintiems gauti studijų krepšelį universitetuose ir kolegijose taip pat bus privaloma mokėti užsienio kalbą. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino minimalius rodiklius 2015 m. abiturientams, pretenduosiantiems į valstybės finansavimą studijoms.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ernestui Kalabuckui dar tik dvidešimt, o jis jau kuria projektus, kuriuos būtų galima supainioti su NASA projektais. Paleidęs du savadarbius zondus į kosmosą ir nufotografavęs Lietuvą, studentas nesustoja ir ketina į orą skraidinti vis sunkesnius daiktus, galų gale – ir patį žmogų. E. Kalabuckas pirmasis Lietuvoje ir Baltijos šalyse sukūrė zondą „Glory 2“, kuris pakilo į kosmosą ir ten padarė per 3 tūkst. nuotraukų.

Pastaruosius kelis metus aktyviai kalbama apie protų nutekėjimo problemą jaunimui išvykstant studijuoti į užsienio šalis. Tačiau šis masinis reiškinys, kuris buvo matomas dažniausiai tik neigiamai, ima duoti ir teigiamų rezultatų. Įgiję žinių ir praktikos lietuviai vis dažniau renkasi grįžti atgal į tėvynę.

Antradienį Šiaulių universiteto Technologijos fakultete jau 22 metus rengiamame lietuvių kalbos diktanto konkurse dalyvavo 99 žmonės. Tekstai šiemet lengvesni Organizavę Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Šiaulių skyrius ir Šiaulių universiteto Humanitarinis fakultetas konkursą skyrė Motinos dienai. Dėl LKD ir Šiaulių UNESCO klubo įsteigtų prizų atskirose grupėse varžėsi aštuntokai, 9-10, 11-12 klasių mokiniai, suaugusieji. 12 lituanistų dalyvavo be konkurencijos.

Jei vis dar galvojate, kad filologas – tai nervingas nuoboda, kuris kiekvienam tekste mato tik klaidas ir užsidaręs tamsiame kambarėlyje niurzgėdamas jas taiso, – klystate. Filologai šiandien rengia viešas kalbas, kuria reklamos tekstus, serialų ar filmų scenarijus, rašo knygų recenzijas, moko užsieniečius lietuvių kalbos. Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių filologijos studentas Joris Kazlauskas juokiasi, pasakodamas apie girdėtus šios profesijos stereotipus.

Tamerlanas Carnaevas buvo raumeningas boksininkas mėgėjas - pakankamai ištvermingas, kad per sparingą nenaudotų apsauginės įrangos. Tuo tarpu jo jaunesnis brolis Džockharas buvo populiarus vidurinėje mokykloje, laimėjo miesto stipendiją studijoms koledže ir mėgo leisti laiką su savo draugais rusais. Detalių apie šių brolių, netikėtai liūdnai pagarsėjusių, gyvenimą paaiškėjo penktadienį.

Artėjant abitūros egzaminams kiekvienais metais suaktyvėja diskusijos apie moksleivių motyvaciją rinktis vieną ar kitą specialybę. Nepaisant nuolatinių ekspertų ir darbo rinkos specialistų perspėjimų apie perpildytą tam tikros pakraipos darbuotojų pasiūlą, moksleiviai ir toliau mieliau renkasi socialines studijas, nors jas baigus susirasti darbą yra žymiai sunkiau nei įgijus tiksliųjų mokslų diplomą.

Šiaulių universitetas (ŠU) turi beveik 100 procentų galimybes išlikti kaip regioninis universitetas – teigė penktadienį ŠU viešėjęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Pagrindinė regioninio universiteto funkcija – ne mokslinis darbas, o kultūros, žinių, inteligentijos koncentracijos vieta. ŠU ar Oksfordas „Kaip regioninis universitetas turite daugiau šansų išlikti nei kai kurie specializuoti Vilniaus universitetai“, – sakė ministras.

Kai vasarą studijas baigę studentai užplūs darbo rinką, jie, tikėtina, konkuruos ir savo specializacijų neįprastumu. Baigę lėlių ar alaus gaminimo studijas, absolventai parodo, kad dėl pomėgių ir unikalumo yra atsisakoma tokių įprastų sričių kaip istorija ar ekonomika. Businessnewsdaily.com pristato 10 abai neįprastų studijų kursų ir programų. 1. Lėlių gaminimas Konektikuto universitete studentai gali pasirinkti lėlių gaminimo specialybę.

Pasirinkti aukštąją mokyklą ir studijų programą – atsakingas žingsnis, tenkantis būsimiems studentams ir jų tėvams. Dažnai vyresnių klasių moksleiviai studijų vietą renkasi spontaniškai: pasikliauja draugų patarimais, universiteto įvaizdžiu žiniasklaidoje, jo siūlomų studijų programų populiarumu. Tačiau Lietuvos universitetų vadovai ir verslo atstovai sutaria, kad pagrindinis kriterijus, garantuojantis darbo vietą rinkoje – studijų kokybė.

Pasaulio didmiesčių džiunglės vis dažniau tampa savos tikslo atkakliai siekiantiems atvykėliams iš Lietuvos. Aprašyta ne viena istorija, kaip aktyvūs lietuvaičiai prisibeldė į tarptautinių kompanijų duris užsienyje. Jau porą metų Jungtinėje Karalystėje gyvenanti ir dirbanti architektė Giedrė Krištaponytė įsitikinusi, kad pasakos apie sėkmingą karjerą „už jūrų marių“ be reikalo tokios populiarios, nes padaryti karjerą ar įsikurti užsienyje taip pat sudėtinga ar lengva, kaip ir Lietuvoje.

„Labai svarbu didinti moksleivių susidomėjimą mokomuoju dalyku ir ambicijas mokėti savo kalbą“, – pabrėžia konkurso „Švari kalba – švari galva“ partnerės Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė Nida Poderienė.

Lietuvos ambasadoje Ispanijoje balandžio 9 dieną lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovės, su kuriomis aptarti šiuo metu kartu su ambasada įgyvendinami projektai ir bendradarbiavimas ateityje.

Mažos stipendijos, būtinybė derinti mokslą su darbu, finansinė priklausomybė nuo tėvų ar kitų asmenų – Lietuvos studentai dažnai kalba apie jiems kylančias problemas. Kiti labai džiaugiasi, kad yra aukštųjų mokyklų studentai ir sėkmingai išnaudoja jiems suteikiamas galimybes.

Visi besidomintieji studijų užsienyje galimybėmis yra kviečiami stebėti tiesioginį vaizdo seminarą „Studijos ES šalyse: kaip pasirinkti ir įstoti?“, kuris bus transliuojamas ketvirtadienį, balandžio 4 d. 14 val. internetu: www.pazinkeuropa.lt/sekmesreceptas . Apie tai, kaip pasirinkti patikimą aukštąją mokyklą, pasirengti stojimui ir suplanuoti biudžetą, pasakos patyrę pranešėjai: Studijų užsienyje informacijos centro vadovė Žaneta Savickienė, Škotijos Šv. Andriaus (St.

Vykdant valstybės užsakymą, dalis studentų bus priimami į tikslines studijų vietas. Tai bus daroma atsižvelgiant į valstybei būtinų specialistų poreikį: policininkų, visuomenės sveikatos specialistų ir kai kurių kitų. Į tikslinę vietą priimtas studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. 2013 m. aukštosioms mokykloms paskirstytos 276 tikslinės studijų vietos.

Provincija sensta, o jauno žmogaus į kaimą ar į mažesnę gyvenvietę jau ir su ragaišiu nebepriviliosi. Tačiau tytuvėniškė (Kelmės r.) Agnė Buchaitė baigė studijas Vytauto Didžiojo universitete ir grįžo į gimtuosius Tytuvėnus. Jauna moteris džiaugiasi, kad čia ji gali dirbti tai, kas širdžiai miela. Gyvenimas svetur nesužavėjo Šiandien Agnė tvirtai žino, kad be gimtinės šilo, be Tytuvėnų krašto ežerų, be mielų, nors ir šleivokų gimtojo miestelio gatvelių ji greitai uždustų.

Skaičiai, prognozuojantys pilotų deficitą, vis didėja, nes oro vežėjai toliau intensyviai plečia lėktuvų parkus bei suspaudžia skrydžių tvarkaraščius, kad būtų patenkinta paklausa besivystančiose rinkose. Aviacijos kompanijų atliktos rinkos analizės rodo, jog per artimiausius 20 metų aviacijos rinkoje prireiks apytiksliai 460 000 pilotų, t.y. apie 23 000 specialistų kiekvienais metais.

Daugelyje pasaulio šalių egzistuoja praktika, kai beveik kiekvienas moksleivis baigia mokyklą turėdamas savo asmeninį karjeros planą. Moksleivių karjeros planai - naujovė Lietuvos švietimo sistemoje. Šiuo metu ugdymą karjerai respublikos mokyklose pradėjo įgyvendinti per tūkstantis profesionalių karjeros specialistų: 105 mobilūs karjeros konsultantai ir 919 karjeros koordinatorių, kurie padeda mokiniams rengti asmeninius karjeros planus.

Šį pavasarį, balandžio 18–20 dienomis, į Kauną rinksis gabiausi visos šalies 9–12 klasių mokiniai. Nacionalinė moksleivių akademija – didžiausia ne pelno siekianti organizacija, kuri rūpinasi gabių vaikų ugdymu – šalies laikinąją sostinę pavers žinių centru pakviesdama tarptautinių ir šalies olimpiadų laimėtojus susipažinti su šalies universitetų mokslininkais. Gabius šalies mokinius Nacionalinė moksleivių akademija šiemet suburia jau antrą kartą.

Vilniaus universiteto (VU) Senato komisija patvirtino 2013 metų priėmimo taisykles į pirmąją ir antrąją pakopas. Šiemet universitetas kviečia studijuoti 83 pirmosios pakopos ir 116 antrosios pakopos, tarp jų – vientisąsias teisės, medicinos ir odontologijos studijų programas. „Šiais metais į pirmosios pakopos studijas esame pasiruošę priimti 4792 studentus. Į valstybės finansuojamas vietas priimsime 3663 studentus, į nefinansuojamas – 1129 studentus.

Lietuvos regionų savivaldybės vis dažniau ieško partnerių, kurie padėtų užtikrinti darnų bei spartų miestų ir jų rajonų vystymąsi. Kovo 14 dieną sutartimi bendradarbiavimas buvo patvirtintas tarp Rokiškio rajono savivaldybės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), o kovo 22 dieną universitetas patvirtino bendradarbiavimą ir su Ukmergės rajono savivaldybe.