Mitas 2: Jaunimo nedarbas visoje Europoje krizės metu išaugo Realybė: Nors bendras lygis pakilo, per pastaruosius trejus metus jaunimo nedarbas sumažėjo nemažame kiekyje šalių, įskaitant, Vokietiją, Austriją, Suomiją ir Baltijos valstybes. Vokietijoje jaunimo nedarbo santykis tesiekia 4,1 procento. Mitas nr. 3: Pagrindinė problema – jauniems žmonėms gauti pirmą darbą Realybė: Darbai, kuriuos lengviausia gauti jaunimui yra laikini arba ne pilnai darbo dienai. Kadangi jaunieji darbininkai turi mažiau stažo, juos lengviau atleisti. Net jeigu jie randa darbus, jaunimas dažnai užstringa žemesniuose darbuotojų sluoksniuose. O kuo ilgiau jie ten būna, tuo didesnė žala jų galimybėms ateityje užsidirbti. Mitas nr. 4: Jaunimo nedarbas yra žemesnis tose šalyse, kur daugiau darbo jėgos su aukštuoju išsilavinimu Realybė: Kai kuriais atvejais, tiesa yra priešinga. Pavyzdžiui, Ispanijoje 39,1 proc. 25-24 metų amžiaus žmonių turi universitetinį išsilavinimą – tai vienas aukščiausių rodiklių Europoje. Graikijoje jis siekia 30,9 procento. Tuo tarpu Vokietijoje tik 25,3 proc. šios amžiaus grupės žmonių yra baigę universitetus. Vokietija užuot skatinusi moksleivius siekti aukštojo išsilavinimo, ragina juos imtis profesinio išsilavinimo, kuris garantuoja stabilią darbo vietą. Mitas nr. 5: Tikslinės programos yra geriausias būdas kovoti su jaunimo nedarbu Realybė: Istorija byloja, kad tikslinės programos dažnai nenusiseka. Prancūzijoje nuo dešimto dešimtmečio vidurio kiekvienos vyriausybės tikslas buvo sukurti darbų jaunimui. Pavyzdžiui, 2009 metais Nicolas Sarkozy paskelbė, kad vyriausybė suteiks 1,3 mlrd. eurų mokesčių lengvatų įmonėms, samdančioms jaunus žmones. Prezidentas Francois Hollande’as skelbė, kad jo kuriama programa sukurs 150 tūkst. darbo vietų. Nė viena iš šių programų nepadarė žymesnio progreso, o jaunimo nedarbas ir toliau kyla. Mokesčių lengvatos dažnai nepadeda, nes jokia įmonė nesamdys naujų darbuotojų, jei nedidės jos užsakymai. Kadangi regionas skendi recesijoje, su tokia situacija susiduria daug šalių. O tikslinės programos nepadės išspręsti rimtų konkurencingumo problemų, su kuriomis susiduria verslas tokiose šalyse, kaip Prancūzija, kur dideli socialiniai mokesčiai bei nelanksčios darbo santykių taisyklės lemia 20 proc. brangesnę darbo jėgą nei Vokietijoje. Tik nereikia manyti, kad jaunimo nedarbas nėra rimta ES problema. Kol jūs skaitote šį tekstą beveik 6 milijonai Europos jaunuolių neranda darbo. Tačiau tikėjimais mitais tik pablogina situaciją.
Jaunimo nedarbo statistika Europoje atrodo klaikiai. Graikijoje jaunuolių nedarbo lygis siekia 57,9 proc., Ispanijoje – 55,2 procento. Ar situacija iš tiesų tokia bloga kaip atrodo? Ar Europos lyderiai siūlo gerus sprendimus? „Businessweek“ nusprendė išsklaidyti kai kuriuos Europos jaunimo nedarbo mitus. Mitas nr. 1: Beveik vienas iš keturių ES jaunuolių ieško darbo ir negali jo rasti. Realybė: Nedarbo lygis skaičiuojamas tik nuo tos žmonių grupės, kuri yra darbo rinkoje. Į darbo rinką nėra įtraukiami tie 15-24 metų jaunuoliai, kurie mokosi ir neieško darbo. Dėl to, pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, tik 12,6 proc. ES jaunuolių nei dirba, nei mokosi. Dėl to labiau realistinis matmuo turbūt yra jaunimo nedarbo santykis, kuris rodo, kiek ES jaunuolių ieško, bet neranda darbo. Pasak „Eurostat“, jaunimo nedarbo santykis visoje ES pernai buvo 9,7 procento. Tai žymiai mažiau už skelbiamą 23,2 proc. jaunimo nedarbo lygį.
Jaunimo nedarbo statistika Europoje atrodo klaikiai. Graikijoje jaunuolių nedarbo lygis siekia 57,9 proc., Ispanijoje – 55,2 procento. Ar situacija iš tiesų tokia bloga kaip atrodo? Ar Europos lyderiai siūlo gerus sprendimus? „Businessweek“ nusprendė išsklaidyti kai kuriuos Europos jaunimo nedarbo mitus. Mitas nr. 1: Beveik vienas iš keturių ES jaunuolių ieško darbo ir negali jo rasti. Realybė: Nedarbo lygis skaičiuojamas tik nuo tos žmonių grupės, kuri yra darbo rinkoje. Į darbo rinką nėra įtraukiami tie 15-24 metų jaunuoliai, kurie mokosi ir neieško darbo. Dėl to, pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, tik 12,6 proc. ES jaunuolių nei dirba, nei mokosi. Dėl to labiau realistinis matmuo turbūt yra jaunimo nedarbo santykis, kuris rodo, kiek ES jaunuolių ieško, bet neranda darbo. Pasak „Eurostat“, jaunimo nedarbo santykis visoje ES pernai buvo 9,7 procento. Tai žymiai mažiau už skelbiamą 23,2 proc. jaunimo nedarbo lygį.
