sraigės

Atėjo tas metų laikas, kai sodininkams reikia budriai stebėti, ar nepasirodė šliužai ir sraigės, tačiau yra labai pigus būdas šliužus „akimirksniu atbaidyti“. Nors jie gali kenkti sodui kone visus metus, rudenį šliužai dažniausiai tampa didesne problema. Drėgni ir lietingi orai sudaro jiems idealias sąlygas būti aktyviems, o šiuo metų laiku taip pat vyksta jų veisimosi sezonas.

Šliužai ir sraigės gali akimirksniu nusiaubti daržoves bei braškes, tačiau viena virtuvės atlieka gali padėti apsisaugoti nuo šių sodo kenkėjų. Auginti savo daržoves gali būti nepaprastai malonu – net ir nedidelis daržas gali užauginti visai solidų derlių jūsų stalui, rašoma express.co.uk. Dažniausiai lengvai auginamos salotos ir įvairūs žalumynai, cukinijos, žirniai ar braškės, tačiau problema ta, kad šiuos augalus taip pat labai mėgsta šliužai.

Vos tik orai sušyla ir dažniau palyja, sodininkai susiduria su sena, tačiau kasmet pasikartojančia problema – šliužais ir sraigėmis. Šie kenkėjai ypač mėgsta jaunus augalus, daržoves bei gėles, todėl per trumpą laiką gali padaryti nemažai žalos. Dėl šiltesnių orų jų medžiagų apykaita spartėja, o kartu didėja ir apetitas, todėl vasarą jų soduose pastebima gerokai daugiau. Nors daugelis pirmiausia renkasi chemines priemones, specialistai tikina, kad yra ne mažiau veiksmingų natūralių alternatyvų.

Lietuvoje sutinkama daugybė sraigių, tačiau retas žino, kad kai kurios jų yra vos kelių milimetrų dydžio ir laikomos itin vertingomis gamtos rūšimis. Net trys tokios mažytės sraigės įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, jos saugomos, o išlikimas priklauso nuo nykstančių drėgnų buveinių išsaugojimo. Nors dažniausiai dėmesį patraukia didesnės sraigės, gamtoje gyvena ir plika akimi sunkiai pastebimos suktenės, kurių kriauklės siekia vos 1,8–2,7 milimetro.

Šiemet ne vienas pastebėjo, kad šiltnamiuose itin gausu skruzdėlių – su šia problema susidūrė ir daržininkė Lilija Jasevičienė, atskleidusi, kaip pavyko jas išnaikinti. Be to, naudojant vieną medžiagą jai pavyko atsikratyti ir sraigių bei apsaugoti augalus nuo šliužų.

Pavasarį sodininkai vis dažniau susiduria su viena įkyria problema – šliužais ir sraigėmis, kurie vos per kelias dienas gali sunaikinti jaunus sodinukus ar daržoves. Po lietingų orų šių kenkėjų soduose gerokai padaugėja, todėl daugelis ieško natūralių būdų apsaugoti augalus. Specialistai teigia, kad tam visai nebūtina naudoti cheminių granulių ar brangių priemonių. Viena natūrali medžiaga ne tik padeda atbaidyti šliužus, bet ir gerina dirvožemį bei maitina augalus.

Augalų auginimas gali pagerinti bet kurią lauko erdvę, tačiau gali būti apmaudu, kai juos puola šliužai ir sraigės. Išlaikyti augalus naikinančius kenkėjus atokiau gali būti sudėtinga, jei norite turėti sveiką, klestintį sodą, tačiau sodininkas sako, kad viena gudrybė veikia puikiai. Cheminės priemonės gali būti brangios ir net kenkti aplinkai. Laimei, vienas sodininkas atskleidė nebrangią alternatyvą, kuri atbaido šliužus ir sraiges, kartu išlikdama draugiška aplinkai.

Tiems, kurie Lietuvoje ieško gurmaniško prancūziško dvelksmo, vertėtų apsilankyti Panevėžio rajone, Trakiškyje esančiame Janinos Krikštaponienės „Sraigių ūkyje“. Čia verslininkė įsirengė tai, kas Lietuvoje vis dar neįprasta – afrikinių sraigių ūkį, kuriame taip pat gamina patiekalus iš šių egzotiškų gyvūnų. Janina savo sodyboje ne tik augina sraiges, tačiau taip pat iš jų gamina koldūnus, bandeles ir net.

Kenkėjai, paplitę daugumoje sodų, dažnai kelia nemenką galvos skausmą. Pasak Karališkosios sodininkystės draugijos, šliužai ir sraigės yra vieni dažniausiai pasitaikančių kenkėjų, kurie kenkia įvairiausiems augalams. Laimei, yra net keturi natūralūs būdai jais atsikratyti. Išnaikinti kenkėjus soduose galima pačiais įvairiausiais būdais, tačiau geriausiai, jeigu tai daroma kuo natūralesniu keliu.

Kenkėjai sode yra vieni labiausiai erzinančių „svečių“, kurie ne tik apgraužia susodintus augalus, tačiau taip pat kenkia ir estetiniam sodo vaizdui. Vieni iš jų – sraigės ir šliužai. Vis tik yra džiugių žinių – vos kelios gudrybės gali padėti jų atsikratyti. Išnaikinti kenkėjus soduose galima pačiais įvairiausiais būdais, tačiau geriausiai, jeigu tai daroma kuo natūralesniu keliu. Tokių priemonių naudojimas ne tik tausoja aplinką, tačiau neretai būna ir pigiau nei cheminės priemonės.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pasidalijo netikėtu ir šiek tiek mįslingu radiniu – neįprastais svečiais prie populiarios turistinės vietos. Direkcijos darbuotojai, atvykę į Lajų taką šalia Puntuko, aptiko tai, kas nustebino ne vieną gamtos mylėtoją. Atrado sunumeruotas sraiges Įprastai šioje vietoje galima išvysti gausybę žmonių, tačiau šįkart visų dėmesį patraukė sraigės. Ir ne bet kokios – sraigės buvo sunumeruotos.

Gražus ir klestintis sodas – tikslas, dėl kurio daugelis sodininkų sunkiai dirba. Tačiau šį darbą dažnai gali sugadinti maži įsibrovėliai, kurie graužia ir naikina augalus bei gėles, todėl sodininkai raginami sode palikti nedidelį dubenėlį, pripildytą alumi. Nors tai gali pasirodyti kaip keistas pasiūlymas, ši sodininkystės gudrybė daro stebuklus ir apsaugo augalus nuo dviejų dažnai sodus puolančių kenkėjų, rašoma express.co.uk.

Sode pabodo nelaukti svečiai – šliužai ir sraigės? Sodininkystės ekspertas atskleidė, kad yra vienas būdas, kaip jų atsikratyti ir tam prireiks tik produkto, kurį daugelis jau turi namuose.  Viena naminė priemonė padeda sulaikyti šliužus ir sraiges nuo jūsų sodo, o ir pats sodininkas sako išbandęs šią gudrybę. Tai efektyvi priemonė, kuri beveik nieko nekainuoja, o rezultatas kaskart nudžiugina.

Iki kilogramo galinčios užaugti afrikinės sraigės vis dažniau įsitaiso lietuvių namuose. Kaip juokauja laikytojai, tai labai patogus gyvūnas – jokio triukšmo, nemalonaus kvapo ir atsieina nebrangiai. O mylimos ir prižiūrimos tokios sraigės gali gyventi ir iki dešimties metų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Sraiges auginančios Janinos Krikštaponienės delne įsitaisiusi sraigė sveria kiek daugiau nei 300 gramų. Jos ūkyje tai viena didžiausių gyventojų.

Šią vasarą šliužai ir vikšrai yra vieni iš labiausiai varginančių sodo kenkėjų, su kuriais susiduria daugelis. Tačiau yra paprastas būdas apsaugoti augalus nuo jų naudojant paprastą naminį purškalą. Šliužai ir vikšrai yra baisiausias sodininkų košmaras, nes jie suėda bet kokį augalą, su kuriuo susiduria, ir per naktį gali sunaikinti net kelis mėnesius trukusį sunkų darbą, auginant augalus.

Per vieną naktį jie gali suvalgyti daug augalų ir sunaikinti jūsų pasėlius. Laimei, yra paprastų būdų, kaip išspręsti šią problemą. Žemiau pateiksime veiksmingą būdą, kaip per naktį juos  pašalinti iš savo sodo. Sraigės sode Žinoma, sraigės yra labai svarbios, nes jos užtikrina efektyvią organinių medžiagų cirkuliaciją gamtoje. Deja, ne visi nori jas matyti savo sode. Kai sode yra drėgna, sraigės gali padaryti tikrai nemenką žalą.

Šliužai ir sraigės gali greitai tapti tikru galvos skausmu darže, naikindami jūsų kruopščiai auginamus augalus. Čia pateikiami keli efektyvūs metodai, kurie padės apsaugoti jūsų derlių: Natūralūs barjerai Sukurkite fizines kliūtis iš medžiagų, kurios stabdo šliužus ir sraiges.

Nepaisant to, kad šliužai ir sraigės yra lėti, jie, nors ir nelaukiami, atsiranda soduose, apgraužia augalus ir po savęs palieka daugybę problemų. Ir nors yra daugybė patarimų, kaip juos naikinti, sodininkė Ramunė teigia radusi du veiksmingiausius būdus. Šliužai ir sraigės per vieną naktį gali pridaryti daugiau žalos augalams nei kai kurie kiti sodo kenkėjai per visą sezoną. Sodininkai praleidžia valandų valandas puoselėdami savo sodus ir daržus, o šie kenkėjai ima ir viską sunaikina.

Šliužai ir sraigės yra besočiai padarai ir gali padaryti žalos jūsų sodams, tačiau jų galite atsikratyti naudodami paprastą virtuvės ingredientą. Vasarai įsibėgėjant ir sodams žydint, daugelis ieško veiksmingų būdų, kaip apsaugoti augalus nuo įprastų kenkėjų, pavyzdžiui, šliužų ir sraigių. Sraigių ir šliužų atsikratykite naudodami druską Viena iš išbandytų priemonių yra paprastas, daugelio namuose turimas produktas – valgomoji druska.

Šliužai ir sraigės kelia tikrą chaosą soduose, tačiau, laimei, viena sodininkė pasidalijo išbandyta priemone, kaip natūraliai atsikratyti šių padarų. Šliužai ir sraigės yra vieni iš labiausiai augalus siaubiančių kenkėjų. Daugelis valandų valandas praleidžia gražindami lauko erdvę – pjauna veją, sodina ir laisto gėles, ir labai apmaudu, kai šliužai ir sraigės ima visa tai niokoti.

Prasideda vynuoginių sraigių rinkimo sezonas, todėl Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) primena, kad sraiges reikėtų rinkti ir supirkti laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Vynuoginės sraigės (Helix pomatia) – saugoma rūšis, įtraukta į Europos Bendrijos (EB) svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus. Būtina laikytis nustatytų reikalavimų renkant vynuogine sraiges, kad jų populiacija galėtų atsinaujinti ir neišnyktų.

Neseniai sodininkystės ekspertas pasidalijo įvairiais būdais, kaip veiksmingai atsikratyti šliužais ir sraigėmis, nes šie gyviai padaro daug žalos maitindamiesi jaunais augalais. Sraigės ir šliužai sode gali suniokoti jūsų derlių – štai kaip juos išnaikinti. ITV laidoje „This Morning“ Davidas Domoney pasidalijo patarimais, kaip išnaikinti šiuos kenkėjus.

Šliužai – vieni nemaloniausių sodų ir daržų gyventojų, kurių norisi kuo greičiau atsikratyti. Štai keletas būdų, kaip išprašyti šiuos nekviestus svečius lauk. Neabejotina, kad šliužai daugeliui yra didžiausi sodininkų priešai. Šie įkyrūs gleivėti padarai per vieną valgymą gali praryti kelis kartus daugiau jūsų augalų nei jų pačių kūno svoris. Atrodo, kad jie atsiranda iš niekur, kai oras švelnus ir drėgnas.

Garsusis virtuvės šefas Gian Luca Demarco su TV3 laida „La maistas“ tęsia skaniausias kulinarines keliones po Lietuvą ir dalinasi neatsivalgomų patiekalų receptais. Šįkart Gian Luca parodė, kaip pasigaminti gurmaniškus sumuštinukus su baltame padaže troškintomis sraigėmis – jų skonis sužavės net didžiausius gurmanus. Šį patiekalą įkvėpė apsilankymas sraigių ūkyje, kurį Ernestas ir Daiva įkūrė prieš 12 metų. Ne vienas šią idėją pasitiko su nuostaba.

Šį sekmadienio rytą TV3 laidos „La maistas“ vedėjas Gian Luca Demarco siūlys praleisti gurmaniškai, todėl žiūrovus pakvies apsilankyti Lietuvoje įsikūrusiame sraigių ūkyje. Dėl šio delikateso prancūzai ir italai tiesiog eina iš proto! Tačiau kaip lietuviams kilo mintis patiems įkurti sraigių ūkį ir kokių gardumynų čia galima rasti? Ernestas ir Daiva savo ūkį įkūrė prieš 12 metų.

Šylantys orai mažiausiai savaite paankstino sraigiavimo sezoną. Vynuoginių sraigių rinkėjai trina rankomis – ir moliuskai anksčiau nubudo, ir sraigių supirkimo kainos šiemet vėl paaugo mažiausiai dešimčia procentų. Kai kuriuose supirkimo punktuose už kilogramą vynuoginių sraigių supirkėjai rinkėjams moka nuo 70 centų iki euro, o perdirbėjai – iki 1,15 euro. Rastomis vynuoginėmis sraigėmis neatsidžiaugia sraigiautoja Jolanta, tik ką pradėjusi moliuskų rinkimą.

Sirijoje populiarėja mums neįprasta grožio procedūra – veido odą maitina ne kremais, o sraigėmis. Taip esą galima stebuklingai pagerinti odos būklę. Vis dėlto už šią procedūrą Sirijos gyventojams teks pakloti net du vidutinius mėnesinius atlyginimus. Viename Sirijos grožio salone moterys turi galimybę gauti neįprastą procedūrą. Tad jeigu šliužai jums malonių jausmų nekelia, ramiai išgulėti su keliomis sraigėmis ant veido bus tikras iššūkis.

Sodininkystės ekspertė pasidalijo naudingu patarimu, kaip, naudojant kiekvieno namuose esančią priemonę, paprastai atsikratyti sode esančiais šliužais ir sraigėmis.

Jei jūsų sode yra sraigių, greičiausiai tai yra paprastosios sodo sraigės, taip pat žinomos kaip rudosios sodo sraigės. Ir nors jos yra visiškai nekenksmingos žmonėms, jos gali stipriai kenkti sodui savo mitybos įpročiais. Visiškai išnaikinti sraiges neįmanoma, tačiau yra veiksmingų būdų, kaip nuo jų apsisaugoti ir atgrasyti jas nuo augalų, rašo express.co.uk. Jei sode ant augalų ir takų aptinkate sidabrinius pėdsakus, greičiausiai tai sraigė arba kitas baisusis kenkėjas ‒ šliužas.

Nemažai žmonių mėgsta apelsinus arba geria jų sultis, bet dažniausiai nuluptą apelsino žievelę išmeta į šiukšliadėžę. Tačiau, ar žinojote, kad apelsino žievę galite puikiai panaudoti buityje? „BrightSide“ atskleidžia keletą patarimų, kodėl neverta išmesti apelsino žievelės, o geriau vertingai ją panaudoti.  Padeda apsaugoti sodą nuo sraigių Sraigės ir šliužai yra vieni iš labiausiai nekenčiamų daržovių augintojų priešų.

Nors šliužus ir sraiges daugelis laiko kenkėjais, jos teikia maistą kitiems gyviams – paukščiams ir vabzdžiams. Tačiau jei šliužai su sraigėmis kėsinasi į jūsų derlių, ekspertai rekomenduoja imtis natūralių atbaidymo būdų. Kate Turner, sodininkystės ekspertė iš „Miracle–Gro“, paaiškino: „Aplink augalą neturi būti jokių nuvytusių ar pūvančių lapų ant žemės – juose mėgsta slėptis šliužai.

Sraigės gyvena ir veisiasi daugelyje sodų ir, nors jos nekelia didžiausios grėsmės, jos vis tiek gali kelti nepatogumų. Štai šeši natūralūs būdai, padedantys atsikratyti sraigių. Jei jūsų sode yra sraigių, greičiausiai tai yra paprastosios sodo sraigės, taip pat žinomos kaip rudosios sodo sraigės. Ir nors jos paprastai yra visiškai nekenksmingos žmonėms, jos terorizuoja jūsų augalus. Yra veiksmingų būdų užkirsti kelią sraigėms ir jas atgrasyti nuo savo sodo, rašoma express.co.uk.

Bene didžiausias sodininkų džiaugsmas yra matyti puikiai augančius augalus, kurie už priežiūrą atsidėkoja gausiausiu derliumi. Tačiau, neretai nutinka taip, kad džiaugsmingas emocijas pakeičia erzulys, kuomet atėjus dirbti į daržą pastebima, jog iš visai neseniai augusių augalų liko plokščia žemė. Tokiais atvejais, sodininkai stoja į tikrą kovą su mažaisiais kenkėjais vadinamais invaziniais šliužais ir sraigėmis.

Sraigiavimo sezonas prasidėjo, o sraigiautojų maišai tušti, mat moliuskų rinkimą stabdo šalnos ir sausra. Sraigių supirkėjai sako, esą nepalankios oro sąlygos gali dar labiau padidinti ir taip šiemet didesnes sraigių supirkimo kainas. Už kilogramą jų šiemet sraigiautojai gaus nuo šešiasdešimties centų iki euro. O lietuviškos vynuoginės sraigės daugiausiai keliauja ant prancūzų stalo. Mūsų tautiečiai šiuos moliuskus gamina, bet rečiau. Pavyzdžiui, Joninėms.

Kenkėjai, kurie dažnai būna palitę daugumoje žmonių sodų, kelia nemenką galvos skausmą. Pasak Karališkosios sodininkystės draugijos, šliužai ir sraigės yra vieni populiariausių kenkėjų Didžiojoje Britanijoje, kurie kenkia įvairiausiems augalams. Laimei, yra net keturi natūralūs būdai jais atsikratyti. Išnaikinti kenkėjus soduose galima pačiais įvairiausiais būdais, tačiau geriausiai, jeigu tai daroma kuo natūralesniu keliu.

Šaltas pavasaris stabdo darbus sraigynuose. Panevėžio rajone, Trakiškyje, įsikūrusio sraigių ūkio savininkės teigimu, neseniai išsiritę tūkstančiai mažų sraigiukų jau turėtų keliauti į specialius šiltnamius, tačiau dėl gana šaltų orų jų perkelti neskubama. Tiesa, kelis šimtus tūkstančių sraigių kasmet auginanti ūkininkė sako, kad produkcijos iš sraigių mėsos tikrai nepristigs.

Lietuvių simpatijas vis labiau užkariauja nauji naminiai augintiniai – egzotinės sraigės. Štai kauniečių šeima, prieš kelerius metus gydomaisiais tikslais įsigijusi kelias sraiges, dabar turi jų veislyną ir puoselėja keliasdešimt skirtingų rūšių pilvakojų. O didžiausia jau sveria beveik pusė kilogramo.

Šią vasarą, kaip ir praeitais metais, daugelis ūkininkų ir sodininkų skundžiasi, kad laukuose, gėlynuose ir daržuose – sraigių ir šliužų antplūdis. Šie kenkėjai niokoja daugelį kultūrinių augalų. Kova su šiais kenkėjais gali būti itin sunki, todėl pastaruoju metu Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) gauna daug užklausų, kaip juos sunaikinti.

Aukštaitijos krašto sraigių augintoja entuziastė nepasidavė per karantiną. Prarastas edukacijas ir susitikimus su netradicinio ūkio lankytojais iškeitė į gurmaniškų receptų kūrimą iš sraigių. Versli moteris per žiemą ne tik atidarė naują augintinių fermą, bet paruoštus šaldytus produktus išdrįso pasiūlyti ir vietinei rinkai. O kaimo gyventojai į burgundiškai paruoštas sraiges nosies nerauko, kaimo parduotuvėje perka net pyragėlius su sraigiena.

Paprastai daugelis įsivaizduoja, kad tiesiai iš ūkininkų Lietuvoje galima nusipirkti tik bulvių, morkų, kitų daržovių, pieno produktų ar mėsos gaminių. Tačiau tiesiai vartotojams pristatomos ir apdorotos sraigės, kuriomis gali mėgautis ne tik gurmanai ar mėgstantys svečiuotis užsienio šalyse. Nedidelio Panevėžio rajono Trakiškio kaimo gyventoja Janina Krištaponienė sraiges augina jau seniai – dabar jų turi per 200 tūkst.

TV3 laida „Ūkio šefas“ ir toliau lanko netradicinius Lietuvos ūkius. Nuostabios gamtos apsuptyje, Strėvos upės pakrantėje įsikūręs sraigių ūkis „Aspersa“. Čia apsilankęs laidos vedėjas Vylius Blauzdavičius neslėpė, jog tai yra vienas netikėčiausių atradimų šiame laidos sezone. Prancūzija dvelkiančiame šeimos ūkyje sraigės auginamos ir prižiūrimos viso proceso metu, todėl tai gali užtikrinti nepriekaištingą produkto kokybę.

Prašniokštęs pirmasis didesnis lietus šalyje atvėrė sraigių supirkimo punktus, jų perdirbimo įmones. Kol kas, kaip sako sraigių supirkėjai, ir sraigės, ir rinkėjai neaktyvūs. Tačiau nors sraigių ir nedaug, supirkimo kainos išlieka panašios kaip ir pernai – rinkėjams mokama nuo 50 iki 95 centų už kilogramą. Jeigu sausra karaliaus toliau, ir moliuskai taps deficitine preke, gali būti, kad kainos keliais sentais šoktelės.

Netradiciniai kaimo verslai ir žemės ūkio šakos daliai žmonių padeda rasti papildomą pragyvenimo šaltinį. Janinos Krikštaponienės ūkis Trakiškio kaime (Panevėžio r.) šiemet skaičiuoja dešimtąjį  afrikinių sraigių veisimo bei auginimo sezoną. Neseniai ūkis veiklą išplėtė – įkūrė perdirbimo cechą, kuriame gamina gurmaniškus sraigių produktus. Aukštaitijos krašto ūkininkė patenkinta, kad augintinės gerai peržiemojo specialiai joms žiemai įrengtoje patalpoje – šaldytuve.

Kiaušinių lukštų galima daug prikaupti per žiemą, ypač ruošiantis šventėms, bet kur juos panaudoti? Jei turite savo kiemą ar sodybą, kiaušinių lukštai pravers ne tik norint pagerinti dirvožemį, bet ir kovojant su sraigėmis. Panagrinėkime, kiek naudingi kiaušinių lukštai augalams ir ar verta juos rinkti jau nuo dabar. KAIP KIAUŠINIŲ LUKŠTAI GALI PAGERINTI DIRVOŽEMĮ Tradiciškai kiaušinių lukštai augalams panaudojami dedant lukštus į kompostą arba tiesiog užkasant.

Dėl itin sauso ir pernelyg karšto balandžio vėluoja sraigių supirkimo sezonas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Tadas Kantautas sako, veikiau kitaip ir nebus, nes tokių sraigiauti tinkamų dienų vėl nenusimato, nes ateina karštis ir sausra. O štai vasaros pradžią specialistai žada vėsesnę nei pernai. „Šiemet taip šilta nebus, viskas grįš į įprastines daugiametes normas. Turėtų būti arti tų vidurkių, ir net gal pusę laipsnio šilčiau. Tačiau, deja, šiek tiek sausiau.

Prie Didžiojo Barjerinio rifo gelbėjimo galbūt prisidės didžiulės, jūrų žvaigždes ėdančios sraigės, pirmadienį paskelbė pareigūnai, kurie bando veisti šiuos retus moliuskus. Dygliuotosios jūrų žvaigždės, kurios ėda koralus, yra natūralios rifo gyventojos, bet dėl taršos ir žemės ūkio nuotėkų šioje į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytoje ekosistemoje smarkiai išplito ir ėmė daryti didelį poveikį.

Sraigių supirkimo punktus apgulė šliužų rinkėjai. Per dieną žmonės jų surenka dešimtis ar net šimtus kilogramų. Ir prie algos dažnas sako mėnesį turintis neblogą priedą. Dūkštų kaimo gyventoja Jadvyga sraigių išsiruošia anksti – dar prieš šešias ryto. Moteris pirmiausia apžiūri gerai žinomas vietas. Kol dar yra rasa, rasti sraigių lengviau. Jadvyga žino, kad sraigių bus tik ten kur drėgniau, ir aukštesnė žolė.

 Rodytųs, daugiausiai žmonių gyvybių faunos pasaulyje turėtų pasiglemžti laukiniai plėšrūnai – pvz., liūtai, lokiai, rykliai. Pasirodo, tokie nekalti sutvėrimai kaip gėlavandenės sraigės vidutiniškai nužudomų žmonių skaičiumi lenkia visus laukinius Žemės plėšrūnus kartu sudėjus. O nudaigoja jos per metus vidutiniškai apie 10 tūkst. žmonių, kai plėšrūnų nasruose kasmet žūsta apie ne daugiau kaip 2 tūkst.

Dažnai vadinama Kauno ponia, kartais pašiepiama žodžiu „poniutė“, Inga Budrienė jau penkiolika metų yra sėkminga verslininkė. Daugeliui atrodo, jog sėkmė šią moterį lydėjo visuomet, tačiau jos gyvenimo pradžia toli gražu nebuvo rožėmis klota. Būdama dvidešimt vienerių ir likusi su kūdikiu ant rankų kaunietė turėjo galvoti kaip ne tik pati išsimaitinti, o ir mažą sūnų auginti. Inga dirbo daug darbų – nuo padavėjos iki mokytojos. Po truputį pradėjusi judėti į priekį, ji sutiko savo būsimą vyrą.