sodas

Cheminės medžiagos yra neatskiriama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Jų žalingą poveikį suvokiame daugiausia tik pajutę negrįžtamus sveikatos, gyvenamosios, poilsio aplinkos pakitimus. Apsauga nuo cheminių medžiagų poveikio sveikatai ir aplinkai tampa aktualesnė dėl labai plataus cheminių darinių vartojimo.

Kurdami savo gėlyną, žmonės gali išgirsti visokiausių nuomonių apie tai, kokias gėles geriausia rinktis. Tačiau tikriausiai visi pritars, kad vienmetės gėlės tiesiog užburia savo grožiu bei elegancija, o svarbiausia tai, jog jos puikiai dera su bet kokiais kitais augalais. Tačiau, kokias pasirinkti, kad neprašauti pro šalį ir visus metus džiaugtis nuostabiu žydinčio gėlyno grožiu? Mielai jums padėsime.

Vis svajojate ant palangės ar balkone auginti prieskonines žoleles? O galbūt ne kartą bandėte tai daryti, tačiau baziliko ar mėtos lapeliais taip ir neteko pasimėgauti? Tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė dalijasi dažniausiai daromomis klaidomis ir pataria, kaip užsiauginti žalumynų tiesiog savo namuose. Ji sako, kad visiškai normalu, jei iš pirmo karto to padaryti nepavyksta.

Žalumynų auginimas namie – tai puikus būdas smagiai padirbėti, sutaupyti pinigų ir džiaugtis nuostabiais skoniais. Žalumynų kvapai taip pat į jūsų sodą privilios drugelių ir bičių. Šių žalumynų auginimui namuose ar sode nereikia daug vietos, ypatingos kokybės dirvos ar daug laiko, todėl to galite imtis net jei didelės patirties sodininkystėje neturite. Šiems dažniausiai naudojamiems žalumynams reikia tik trupučio saulės, karštomis dienomis – reguliaraus laistymo ir gero drenažo.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas kviečia pažinti ir išmokti panaudoti išskirtinius augaluose slypinčius turtus. Kaip teigia Botanikos sodo mokslininkai, šios įgytos žinios yra svarbios kasdien – ne tik tuomet, kai susiduriame su sveikatai pavojingomis ligomis. Apie šiuo metu VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus kolekcijose pražydusius augalus, jų vertingąsias savybes ir panaudojimo būdus pasakoja mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.

Pavasaris puikus metas atnaujinti savo sodus ir įkvėpti jiems gyvybės sodinant naujus medelius. TV3 televizijos laidoje „Svajonių ūkis“ Algimantas Amšiejus aprodė savo įkurtą medelyną ir papasakojo, į ką dėmesį atkreipti renkantis vyšnias ir obelis. Algimantas Amšiejus nurodo, kad vienmečiai medeliai parduodami dažniausiai, nes jų šaknų sistema yra beveik tokia pati, kaip ir, pavyzdžiui, dvimečių.

Balandis – darbingiausias sodininkų metas. Pats laikas pagalvoti ne vien apie derlių, bet ir apie aplinkos grožį. Todėl gėlynuose atsargiai nurenkame senus medžių ir krūmų lapus, kitas augalų liekanas, supurename žemę, naikiname piktžoles. Orui atšilus, palaipsniui nudengiame rožes, geriau – apsiniaukusią dieną. Nukaskime žemių ar durpių kaupus, dalį durpių palikime mulčiui. Jei trūksta drėgmės, nudengtus krūmelius palaistykime.

Sodininkai balandžio mėnesį turėtų ypač suklusti: dabar prasideda intensyvus laikas, kada viskas sėjama, sodinama ir ravima. housebeautiful.com dalijasi trimis svarbiausiais darbais, kuriuos patariama atlikti kuo greičiau. Nugenėti levandas Kai kurie žmonės sako, kad levandas geriausia genėti rudenį, tačiau vis tik balandžio mėnuo yra geresnis pasirinkimas, ypač, jei gyvenate šaltesnėje zonoje.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Norint turėti gražią veją, lietaus ir saulės tikrai nepakaks – ją reikia ir pamaitinti. Balandžio mėnuo ir gegužės pradžia – palankiausias laikas įsirengti ar atnaujinti veją. Primename, kad vejai labai svarbi sėklų kokybė bei tinkamos sudėties trąšų mišinys, bet nevertėtų pamiršti ir kitų vejos sėjos bei priežiūros darbų. Jeigu turite mažą vejos lopinėlį, visi šie vargai jums gerai pažįstami. Ankstyvą pavasarį pasirodo vejos trūkumai.

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

Vieni augintojai pomidorų ir paprikų sėklas renka ir ruošia patys, kiti metų metus perka tų pačių veislių sėklas, treti sėklomis ar daigais keičiasi su draugais ir kaimynais. Vertėtų išbandyti hibridinių veislių sėklas, nes jos išvedamos tarsi sudėjus į krūvą pačias geriausias veislių savybes. Hibridai kuriami vienoje augalų kartoje koncentruojant visas įmanomas geriausias tos rūšies augalų savybes – derlingumo, atsparumo ligoms, kenkėjams ir kt.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo vienas seniausių parko medžių – japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum). Beveik šimtą metų skaičiuojantis ir savo pavadinimą puikiai atspindintis medis skirtingais metų laikais žavi lapų bei žiedų spalvomis, na o rudenį japoninis puošmedis lankytojus vilioja švelniu karamelės aromatu. „Šiemet japoninio puošmedžio žydėjimo pradžia nesiskiria nuo pernai: 2019 metais balandžio 8 d. skelbėme apie žydėjimą.

Pomidorai geriausiai auga minkštoje, purioje, derlingoje žemėje. Jos galima įsigyti specializuotose parduotuvėse. Sėkite pomidorus kas 5 cm 1–2 cm gylyje. Palaistykite. Svarbu išsirinkti tinkamas sėklas, todėl nebijokite pasikonsultuoti su specialistais. Yra veislių, tinkamų auginti būtent vazonuose. Pasėję uždenkite plėvele ir pastatykite šiltoje, saulėtoje vietoje. Jau po savaitės gali išlįsti pirmieji daigeliai.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode pražydo daugybe legendų ir mistiškų istorijų apipintas augalas – vaistinė mandragora (Mandragora officinarum Bertol.). Pagausėjus populiariųjų žinių ir moksliniais tyrimais nepagrįstų rekomendacijų apie kai kurių vaistinių augalų stebuklingąsias galias, dalijamės Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėjos, vyresn. mokslo darbuotojos prof. habil. dr. Onos Ragažinskienės įžvalgomis.

Atėjęs pavasaris atnešė ne tik viltį. Rekomendacijos laiką leisti namuose, saviizoliacija ir karantinas daugumai bus moralinis, fizinis ir psichologinis išbandymas. Tačiau pabandykime paieškoti gerų žinių ir apsižvalgykime aplinkui – ant mūsų palangių gausu žaliųjų gyduolių, padėsiančių ne tik psichologiškai ištverti sunkų laikotarpį, bet ir išvalyti patalpos orą.

Kai ateina metas tręšti, pravartu žinoti, kad ne visada naudinga naudoti trąšas iš rinkos. Daugelio rūšių trąšos parduodamos specializuotose parduotuvėse, tačiau didelėje jų dalyje yra chemikalų, jos yra brangios arba neveiksmingos. Tai nereiškia, kad turėtumėte visiškai atsisakyti trąšų, kurios yra būtinos augalų augimui. Savo virtuvėje turite natūralų ir daug efektyvesnį variantą, kuris gali būti puiki BIO trąša jūsų augalams.

Auginti gėlių svogūnėlius ganėtinai lengva bei įdomu, tuo galite užsiimti kartu su vaikais. Tradicinių veislių tulpių, hiacintų, narcizų svogūnėliai kainuoja centus, sodo parduotuvėse jų galite įsigyti visus metus. Medžiagos: tulpių, narcizų, hiacintų, kardelių, amarilių svogūnėliai; bet kokios dekoratyvinės talpos: vazos, puodeliai, ąsočiai, salotinės ir net tarybinių laikų krištolas; dekoratyviniai akmenukai, stikliukai, žvirgždas, spalvotas smėlis, plastikiniai karoliukai, sagos, samanos.

„Po besniegės žiemos pievelė žaliuoja lyg ką tik išaugusi. Tačiau ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Trečiadienį Vilniuje sudegė sodo namelis, įtariamas padegimas. Pranešimas apie gaisrą Rudausių Sodų 11-ojoje gatvėje gautas maždaug 15 valandą, skelbia Policijos departamentas.  Gaisro metu namelis visiškai sudegė, nuostolis – 4,5 tūkst. eurų.

Mielės ne tik tobulai stimuliuoja augimą bei įtakoja audringą žydėjimą, bet ir sustiprina šaknų sistemą. Tokios mielių trąšos yra itin naudingos po persodinimo bei augalo persirgtų ligų. Ingredientai: sausos mielės: 1 gramo (arba 10 gramų presuotų); cukrus: 1 arbatinio šaukštelio; vanduo. EIGA Pirmiausia mieles ir cukrų užpilame nedideliu kiekiu vandens, išmaišome ir paliekame maždaug 15–20 minučių, kol pasirodys burbuliukai. Tuomet perpilame skystį į vieną litrą vandens.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo žalioji klasė „Riešutėlis“ tapo stebuklinga pieva – akys raibsta nuo pavasario šaukliais vadinamų augalų žiedų ir trapaus, grakštaus jų grožio. Iš vienų augalų išgaunamas brangiausias pasaulyje prieskonis, na o kiti vadinami mirtinu maistu. Mokslininkai perspėja, kad savigyda vaistiniais augalais yra pavojinga – augalinės kilmės preparatų vartojimą ligoms gydyti turi rekomenduoti tik medicinos srities specialistai.

Vieni augintojai pomidorų ir paprikų sėklas renka ir ruošia patys, kiti metų metus perka tų pačių veislių sėklas, treti sėklomis ar daigais keičiasi su draugais ir kaimynais. Vertėtų išbandyti hibridinių veislių sėklas, nes jos išvedamos tarsi sudėjus į krūvą pačias geriausias veislių savybes. Hibridai kuriami vienoje augalų kartoje koncentruojant visas įmanomas geriausias tos rūšies augalų savybes – derlingumo, atsparumo ligoms, kenkėjams ir kt.

Gražgarstė kaip vaistinis augalas buvo auginama ir naudojama jau senovės Romos laikais. Ši lapinė daržovė nuo seno buvo ypač populiari italų, prancūzų virtuvėje, o dabar ji plačiai auginama ir valgoma visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje). Augalas nėra labai reiklus dirvai, tačiau pasižymi viena bloga savybe – greitai perauga. Be to, nemėgsta pernelyg saulėtos arba pavėsingos vietos.

Sunku ir įsivaizduoti, kad rožynas su vingiuojančiais takeliais, apvaliais buksmedžiais ir vijokliais apsivijusia arka – anksčiau čia tebuvo bulvių laukas. Nors gal meluoju – įsivaizduoti labai lengva, nes tik apsidairyk ir kaimynystėje pamatysi tokius bulvių laukus. Ir Giedrės Adomaitytės sodyba tokia buvo.  Bet štai ką reiškia aistra augalams, žinios ir kruopštumas – pasižiūrėkite, koks įspūdingas rožynas sukurtas jos rankomis.

Kai kitą kartą prireiks kovoti su jūsų orchidėją užpuolusia įkyria grybeline ar bakterine infekcija, gali būti, kad vaistą rasite ne sodininkystės parduotuvėlėje – jį greičiausiai jau turite namuose. Tikėkite tuo ar ne, orchidėjos sveikatai palaikyti gali tikti jūsų vaistinėlės ar prieskonių lentynėlės turinys. Daugelis žolelinių preparatų turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių, kurios gali padėti apsaugoti orchidėją nuo daugelio ligų, rašoma justaddiceorchids.com.

Kambariniai augalai ne tik suteikia namams jaukumo, bet ir valo orą, sugeria toksinus. Tačiau namų simboliu laikomuose nuostabiuose žieduose ir lapuose gali slypėti didžiulis pavojus. Siūlome susipažinti su kenksmingais augalais, kuriais neretai pasipuošia palangės. Kambarinius augalus reikia rinktis atsakingai, ypač jei namuose yra mažų vaikų ir augintinių.

Šilčiausia per 200 metų žiema iš tiesų tapo didžiule staigmena. „Valstiečių laikraščio“ redakcija sulaukia klausimų, gal jau būtų galima pradėti pavasarinę sėją? Vis dėlto agronomai to daryti nepataria. Per anksti pasėtos arba pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro. Per vėlai pasėtos sėklos į perdžiūvusią dirvą blogai dygsta, daržovės gali nesubręsti, jas labiau puola ligos ir kenkėjai.

Kaip ir žmogus, prabudęs netinkamu metu, jaučiasi sulūžęs ir sudirgęs, todėl augalai gali irgi jaustis prastai, jei yra pasodinti netinkamame etape. Sodininkai žino, kad kiekviena sėkla „atsibunda“ tinkamu laiku, o kiekvienas daigai turi savo ritmą. Jei kultūra „pažadinama“ netinkamu metu, ji dažnai skaudės, nudžiūs ir blogai duos vaisių. Sodininkų sėjos kalendoriuje siūloma atkreipti dėmesį į augalų biodinamiką ir veikti natūralių ritmų rėmuose.

Dėl savo minkštų, lygių žiedlapių, elegantiškų stiebų ir turtingų atspalvių muselinės orchidėjos yra gėlininkų mėgstamiausios, rašoma besgrow.com. Jas auginti visai nesudėtinga, net jei ypatingais gėlininkystės sugebėjimais nepasižymite, o jų žiedai džiugina ne vieną mėnesį. Bet ką daryti, kad nužydėjusi orchidėja ir vėl išskleistų žiedus? Jei mėgstate orchidėjas, greičiausiai žinote, kad įmigio laikotarpis joms labai svarbus.

Dėl neįprastai šiltos žiemos šiemet pavasarinė sėja prasidėjo itin anksti – sėklų parduotuvėse ant palangės šviežių svogūnų laiškų ar pomidorų daigų užsiauginti trokštantys tauragiškiai šiemet ėmė lankytis jau sausio mėnesį. Tačiau klimato pokyčiais džiaugtis anksti: dėl įšalo trūkumo dirvoje gali būti išlikę ir daržų kenkėjų. Apie prasidedančią sėją „Tauragės žinios“ paprašė papasakoti Šilalės gatvėje įsikūrusios sėklų parduotuvės „Kad augtų ir žydėtų“ savininką Vladą Alijevą.

Panevėžio rajone sudegintas sodo namelis, pranešė Policijos departamentas. Ketvirtadienį policija gavo pranešimą, kad vasario 18 d. apie 23 val. 40 min. Kaubariškio kaime, sodo namelyje, kilo gaisras, per jį pastatas sudegė. Įtariamas padegimas. Nuostolis siekia 20 tūkst. eurų.

Jau gerokai po pusiaužiemio, o žiemos beveik ir nebuvo. Rekordiškai šilta žiema daržovių augintojams pažėrė daug galvosūkių. Baiminamasi, kad gali neiššalti kenkėjai ir teks kovoti su jų antplūdžiu daržovių auginimo metu. Tačiau dabar spustelėjęs šaltis būtų pragaištingas kai kur laukuose ne laiku sudygusiems žieminiams česnakams. Daržovių augintojai turi galvoti, kaip prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų, kokios daržovių veislės tinkamiausios.

Riešutų prieskonį turinčios salotinės sultenės sėjamos kelis kartus per vegetaciją. Ne visi žino, kad pasisėti sultenių galima ir prieš žiemą. Lapinių salotų šeimai priklausančios sultenės labiausiai vertinamos dėl to, kad greitai auga ir turi maistinių savybių. Lietuvoje sultenės auginamos jau daugiau nei 10 metų, tačiau sėjama jų vis dar nedaug. Sultenė – greitai auganti, maistingesnė už kitų rūšių lapines salotas žalumyninė daržovė.

„Šiais metais užsiauginome daug svogūnų. Manėme, kad valgysime juos iki pavasario. Deja, pradėjo gesti  roputės, minkštėti ir ruduoti. Ką daryti?“ – klausia Valė iš Kaišiadorių rajono.  Atsako agronomė Regina Sereikienė. Vasaros dabar tokios, kad augalai priversti arba skursti dėl šalčio, arba leipti nuo karščio. Daržininkai žino, kad auginami esant didelei temperatūros kaitai svogūnai vėliau blogiau laikosi.

TV3 laidoje „Svajonių sodai“ – patarimai, kaip modernistinio namo stiliui sukurti želdyną, kuris nustebins sprendimais, formomis ir augalų bei spalvų deriniais.  Pasak laidos pašnekovės želdynų dizainerės Onutės Kisielienės vienas svarbiausių dalykų, nuo kurio reikėtų pradėti – gyvatvorė.  „Tuomet, kai visa teritorija aptverta, žinome aiškų rėmą, aiškias formas, tada mes galime ir apie aplinką pagalvoti. Dažnai galvojame, kad tvora reikalinga tam, kad galėtume pasislėpti nuo kaimynų.

Už lango pats viduržiemis, sėjos ir darbų sezonas dar toli, o taip norisi savų daržovių, kurios ir kvepia visai kitaip nei iš prekybos centrų. Ir tai misija įmanoma. Įdomu tai, kad savo darže ant palangės galite užsiauginti ne tik prieskonių, bet ir tikrų daržovių net neiškėlę kojos iš namų. Tam nereikia išskirtinės įrangos ar profesionalios priežiūros. O daržas ant palangės žiemą gali tapti ne tik natūralių vitaminų šaltiniu, bet ir dailia interjero detale.

Pomidorų mylėtojams sėklų sezonas prasidėjo vidurvasarį. Nemažai daržininkų sėklas rinko patys: skobė pomidorus, raugino sėklas, plovė ir džiovino jas. Tingintys tuo užsiimti, sėklų ieško šalies ir užsienio sėklų parduotuvėse, pomidorų augintojų forumuose. Apie tai, ko ten galima rasti ir kiek kainuoja, papasakosiu kituose straipsniuose. O dabar pats metas apžvelgti, ką galima rasti sėklų parduotuvėse.

Porai – viena iš nedaugelio daržovių, kurių į virtuvę šaltuoju metų laiku galima atsinešti tiesiai iš lysvės. Žieminių veislių porai dirvoje gali išsilaikyti iki pavasario. Daržininkai teigia, kad porams nepatinka permainingos lietuviškos žiemos. Atlydžių metu šių daržovių lapai ištęžta, o spustelėjus speigui sušąla. Jei tai kartojasi kelis sykius, augalas praranda ne tik patrauklią išvaizdą, bet ir maistinę vertę. Būtent todėl prasidėjus pirmam atlydžiui porus reikėtų ir tinkamai sandėliuoti.

Pomidorai iš savo šiltnamio žiemą, maistas, paruoštas indaplovėje. Nesąmonė? Pokštas? Tai pirmieji žodžiai, kurie jums atėjo į galvą, perskaičius pirmą sakinį? Nors savo patirtį apie neįprastą maisto ruošimą ir kaip turėti savo pomidorų žiemą verslininkė, visuomenininkė V. Tirevičienė atskleidė su šypsena, viskas, pasirodo, įmanoma. Per šventes feisbuke pasidalijusi nuotraukomis su savo užaugintais, bet svarbiausia žiemą sunokusiais pomidorais, Vilma sulaukė nemažai internautų klausimų.

Per Kalėdas biržietės Loretos darželyje pražydo gėlė eleboras. Pasak Loretos, paprastai gėlė pražydėdavo anksti pavasarį, tačiau prieš Kalėdas – pirmą kartą. Naujųjų metų išvakarėse kelmas tiesiog linko nuo žiedų. – Kaimynė, pamačiusi darželyje žydinčią gėlę, galvojo, kad ji dirbtinė, – juokėsi Loreta. Eleborą Loreta prie kelerius metus nusipirko parduotuvėje norėdama pasipuošti prieš namus prieš Kalėdas. Pavasarį gėlę persodino lauke. Kiekvieną ankstyvą pavasarį ji pražydėdavo.

Kodėl patyrę daržininkai siūlo neišmesti bulvių lupenų? Pasirodo, jos gali praversti lysvėse. Ir ne tik. Bulvių lupenos, palyginti su tradicinėmis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, turi tam tikrų privalumų: Prieinamumas. Jų iki pavasario galima sukaupti didelį kiekį. Naudingų mikroelementų gausa, galinti konkuruoti su kai kuriomis mineralinėmis trąšomis. Natūralumas. Bulvių lupenose nėra cheminių priedų. Bulvių lupenos yra trąša, tinkanti augant įvairioms daržovėms.

Viržiai – rudeninio grožio standartas. Bet ar būtina juos pirkti ir sodinti kasmet? O gal gražiau erikos, kurios parduodamos tuo pačiu metu rudenį? Kviečiu sužinoti, kaip atskirti viržius nuo erikų, ir kaip juos teisingai sodinti ir auginti, kad savo grožiu jie džiugintų ne vienerius metus: Šiame straipsnyje papasakosiu, kuo skiriasi viržiai ir erikos. Pasidalinsiu patarimais, kaip sodinti ir prižiūrėti viržius, kad šie augalai pražystų jūsų kieme ir kitais metais.

Spalio 24 d., ketvirtadienį, 12 val. VDU Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas) atidaroma atogrąžų drugių paroda – viena laukiamiausių rudens atrakcijų. Iki pat Naujųjų metų lankytojai galės grožėtis drugių skraidymu, stebėti jų maitinimosi ypatumus, o jei pasiseks – išvysti, kaip drugiai ritasi iš lėliukių inkubatoriuje. Jau tradicija tapusioje parodoje šiais metais skraidys gausus pulkas spalvingų Azijos ir Pietų Amerikos drugių.

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y. daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

Kai ruduoja tujos, dažnai žmonės pasimeta – juk sakoma, kad tujos yra nereiklūs augalai, ir nieko daryti joms nereikia, tai kas čia dabar? Vis dėlto tujos – ne plastikinės, ir joms skirti dėmesio tikrai reikia. Su Vaiva Maroziene, želdynų specialiste ir mūsų kursų lektore, kalbėjomės apie priežastis, kodėl ruduoja tujos. Priežastys, kodėl ruduoja tujos: 1. NATŪRALI ŠAKELIŲ KAITA Kaip atpažinti: Spygliukai ruduoja ties kamienu, šakelių pradžioje.

Panevėžietės mamos ir dukrų kieme išaugo neįtikėtino dydžio dekoratyvinę saulėgrąžą. Gėlės gigantės ūgis išstybo iki beveik puspenkto metro ir baigia susigretinti su šermukšniu. Nors ant dekoratyvinių saulėgrąžų sėklų pakelio buvo nurodytas vos 0,40 cm gėlių ūgis. Gėlę milžinę užauginusios moterys dabar neatsigina dėmesio. Panevėžietės Valerijos ir dukrų kieme Ukmergės gatvėje lyg koks medis išstybusi žydi gražuolė saulėgrąža: „Nežinau sakau čia apačioj vien gal 14 žiedų su pumpurais.

Kauniečiai derlių užsiaugina ne kur nors užmiestyje, o čia pat, daugiabučių apsuptyje. Beveik pusšimtis žmonių Šilainiuose puoselėja bendruomeninį sodą, kuriame sirpsta uogos, noksta obuoliai ir auga įvairiausios daržovės. O gyventojai ne tik derliumi džiaugiasi, bet ir susitikimus rengia, ir vakaroja drauge. „Čia sodinsiu avietes, vietoj šitų kvietkelių nelabai gražių, išretinau medelius, kad saulės būtų. Čia šitie ne pirmi metai, tai jau žinau, kada Prinoksta paprika.

Kada geriau sodinti hortenzijas – rudenį ar pavasarį? Kokioje vietoje jas įkurdinti? Vieni gėlininkai teigia, kad joms būtinas pavėsis, kiti priešingai – šias gražuoles augina atokaitoje ir džiaugiasi stambiais žiedais. Internete mirga patarimų, o ką sako hortenzijų augintojai? Svarbiausia tinkamai iškarpyti stiebus Pandėlietė Audronė Butėnienė augina šluotelinės hortenzijos 12 rūšių ir 20 rūšių didžialapių. Pastarąsias vadina lepiomis. Hortenzijomis susidomėjo vartydama vokiškus žurnalus.