socialinė pašalpa

Gyventojai, patiriantys finansinių sunkumų, gali kreiptis į savivaldybes dėl socialinių pašalpų. Jos vardija, kam ir kada išmokos skiriamos. Savivaldybių specialistai skaičiuoja, kad didžiausia pašalpa siekė 800 eurų, taip pat įvardija, kada pašalpa nemokama, nors ji ir buvo apskaičiuota. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, 2023-ųjų gruodį socialinę pašalpą sostinėje gavo 6 215 pareiškėjai. Pernai socialinę pašalpą per mėnesį gavo vidutiniškai 6 067 asmenys, gyvenantys Vilniuje.

Nepasiturintiems gyventojams savivaldybės moka socialines pašalpas, kurių dydis gali siekti daugiau nei 200 eurų per mėnesį. Tačiau už jas savivaldybės prašo nudirbti visuomenei naudingus darbus. Tai gali būti aplinkos tvarkymas ar pagalba švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose. Taip pat savivaldybės vardija pašalpų gavėjus, kuriems taikomos išimtys ir jiems dirbti nereikia.

Jurbarko rajone gyvenantis Tomas yra baigęs tik aštuonias klases, nes jaunystėje sakosi buvęs truputį banditas. Vyras neturi specialybės, oficialiai nedirba ir neketina pradėti bei galėtų būti vadinamas darbo rinkai nepasirengusiu, o, galbūt, ir rengtis nesiruošiančiu, asmeniu. Su žmona Tomas augina tris vaikus, laukiasi ketvirtojo, gyvena socialiniame būste, bet negeria, nevartoja narkotinių medžiagų ir puikiai žino, kas jam priklauso Lietuvos socialinėje sistemoje.

Užimtumo tarnyboje bent pusę metų registruoti gyventojai, kurie būdami bedarbiais gauna socialinę pašalpą iš savivaldybės, pradėję dirbti dar 12 mėnesių gali gauti visą arba dalį buvusios pašalpos. Taigi tokie asmenys vienus metus gali gauti ir atlyginimą, ir pašalpą.

Provincijoje skurdas dažniausiai didesnis nei sostinėje ar kituose Lietuvos miestuose, tad kaimelių ir miestelių žmonės priversti išgyventi už itin mažas sumas. Viena tokių – Širvintų rajone gyvenanti Vilma, turinti išlaikyti dvi dukras iš 270 eurų socialinės pašalpos. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Širvintų rajone gyvenanti dviejų vaikų mama Vilma sunkiai tramdo ašaras.

Dalis gyventojų pasakoja, kad komunaliniams mokesčiams ir maistui išleidžia visas gaunamas pajamas. Taupyti nėra iš ko, todėl praradus pajamų šaltinį belieka tik skolintis arba badauti. Tokioje situacijoje atsidūrusi gyventoja piktinosi institucijų abejingumu. Anot jos, niekas nesiruošia padėti pajamas praradusiems žmonėms. Į portalą tv3.lt kreipusis kaunietė Nijolė skundėsi, kad jau nuo sausio 16 d. negauna jokių pajamų. „Esu neįgali, dirbti negaliu, todėl gaudavau neįgalumo pensiją.

Nepasiturintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl socialinės pašalpos. Mokėdamos šias išmokas savivaldybės gali paprašyti gyventojų už jas atidirbti, pavyzdžiui rinkti šiukšles ar tvarkyti aplinką. Tačiau kai kurie skundžiasi, kad savivaldybė užkrauna darbais, tačiau pašalpos neskiria. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad savivaldybės įdarbinti gali tik tuos gyventojus, kurie jau gauna pašalpas.

Viena 25 metų moteris su neseniai gimusiu vaikeliu pabėgo iš smurtinių santykių užsienio šalyje ir sugrįžo į Lietuvą. Bet čia net 2–3 mėnesius turėjo verstis kaip išmanė, nes negavo jokios paramos. Jauna moteris paprasčiausiai nežinojo apie galiojančius įstatymus ir kitus reikalavimus, o dėl per didelio atstumo iki savivaldybės administracijos nenuvažiavo pasikonsultuoti su Socialinės paramos skyriumi.

Socialinės pašalpos vienoms Lietuvos savivaldybėms – it spąstai, iš kurių merai nesugalvoja kaip vaduotis. Tuo metu kitos savivaldybės džiaugiasi sugriežtinta pašalpų skyrimo tvarka ir jau pamiršo laikus, kai pašalpą gaudavo kone kiekvienas jos paprašęs. Portalas tv3.lt išsamiau pasidomėjo, kaip Lietuvos savivaldybės sprendžia socialinių pašalpų klausimą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.