šnipinėjimas

Aiškėja daugiau detalių dėl šnipinėjimu įtariamo teisininko Manto Danieliaus. Prabilo jį policijai įdavusios Lietuvoje veikiančios Baltarusijos ir Ukrainos pabėgėlių organizacijos. Sako, kad Danielius pažindinosi su pabėgėliais ir siūlė jiems nemokamą teisinę pagalbą. O pasinaudojęs kitataučių naivumu ir gavęs pasitikėjimą, rinko informaciją, kurią vėliau raportavo Lukašenkos režimui.

Spalio pradžioje Lietuvos teisėsaugininkai sulaikė šnipinėjimu Baltarusijai įtariamą lietuvį Mantą Danielių. Penktadienį spaudos konferencijoje „Mantas Danielius – šnipas, kurį identifikavo baltarusiai Lietuvoje“ bus pristatyta daugiau detalių apie įvykį. Kviečiame spaudos konferenciją stebėti tiesiogiai transliacijoje.

Lietuvos teisėsaugininkai sulaikė šnipinėjimu Baltarusijos režimui įtariamą Lietuvos pilietį Mantą Danielių. Teisininku prisistatantis Mantas Danielius įtariamas infiltravęsis į baltarusių organizacijas Lietuvoje ir teikęs Lukašenkos žvalgybai informaciją. Teisininku ir konsultantu prisistatančio Manto Danieliaus interneto svetainėje su kirviu rankose antraštinėje nuotraukoje nusifotografavęs asmuo save vadina ir profesionaliu persekiotoju.

Teisėsaugos pareigūnai sulaikė šnipinėjimu įtariamą Lietuvos pilietį Mantą Danielių, vėliau jis suimtas dviem mėnesiams, BNS antradienį patvirtino policija. „Galime patvirtinti, kad šis asmuo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl šnipinėjimo“, – BNS antradienį sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis. Pasak jo, įtariamajam teismas yra skyręs kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams.

Vokiečių saugumo pajėgos aptiko „požymių“, kad Rusijos slaptosios tarnybos šnipinėjo Ukrainos karius, kurie Vokietijoje mokėsi naudotis vakarietiškais ginklais, penktadienį pranešė žurnalas „Der Spiegel“. Vokiečių pajėgos pastebėjo įtartinų automobilių prie dviejų objektų, kur buvo rengiami ukrainiečių naujokai.

Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė, kad kreipėsi į teismą su prašymu likviduoti už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ kaip neteisėtai įsteigtą. Anot prokuratūros, asociacijos veikla yra priešinga Konstitucijai, kenkia valstybei.

Už šnipinėjimą Rusijai nubausto Paleckio bendražygė Erika Švenčionienė ir vėl dirba Kremliaus propagandai, vėl pila pamazgas ant Lietuvos. Šįkart ji davė interviu svarbiausiai propagandinei Rusijos laidai. Švenčionienė propagandistams aiškino neva Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse rinkimai yra nupirkti, žmonės neva balsavo už alaus butelį ar kelis eurus, o neva visa tauta nori draugauti su Rusija, tik bijo tai parodyti, nes yra prigąsdinti valdžios.

Albanijos teismas trečiadienį nurodė suimti du Rusijos ir vieną Ukrainos pilietį, pareigūnams pradėjus tyrimą dėl įtariamo šnipinėjimo po minėtų asmenų bandymo patekti į vieną karinę gamyklą. Jie buvo sulaikyti šeštadienio vakarą, kai vienas iš jų bandė įsibrauti į buvusią ginklų gamyklą centriniame Gramšio mieste, kur dabar naikinami pasenusi ginkluotė.

Vokietijoje ketvirtadienį prasideda šalies kariuomenės atsargos karininko, kaltinamo informacijos perdavimu Rusijos žvalgybos tarnyboms, teismas. Prokurorai teigia, kad įtariamasis, vokietis Ralphas G., nuo 2014 iki 2020 metų „per įvairius žmones palaikė kontaktus su viena Rusijos žvalgybos tarnyba“. Jie kaltina jį perdavinėjus informaciją apie Vokietijos kariuomenės rezervo vidaus darbą, civilinę gynybą, 2014 metais Maskvai įvestų sankcijų poveikį, dujotiekio projektą „Nord Stream 2“. Taip p...

Iranas šeštadienį pranešė suėmęs Švedijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu, bet nepateikė išsamesnės informacijos apie įtariamojo tapatybę arba sulaikymo datą. Pranešimas buvo paskelbtas tvyrant diplomatinei įtampai tarp Teherano ir Stokholmo, Švedijos teismui skyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę vienam buvusiam Irano kalėjimų sistemos pareigūnui už karo nusikaltimus, susijusius su 1988 metais šiitiškoje respublikoje vykdytomis masinėmis egzekucijomis.

Europos Komisija sakė aptikusi požymių, kad kai kurių jos aukščiausio rango pareigūnų telefonai buvo šnipinėjami naudojant programą „Pegasus“, rodo ketvirtadienį naujienų agentūros AFP matytas laiškas. Liepos 25-osios laiške olandų europarlamentarei Sophie in 't Veld (Sofi in 't Veld) teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) rašė, kad 2021 metų lapkritį „Apple“ jam pranešė apie galimą programos „Pegasus“ įsilaužimą į jo išmanųjį telefoną.

Graikijos opozicinės socialistinės partijos lyderis antradienį pateikė skundą šalies Aukščiausiajam Teismui dėl bandymo šnipinėti jo mobilųjį telefoną pasitelkus kenkėjišką programą „Predator“. Nikas Andrulakis, kuris taip pat yra Europos Parlamento narys, sakė, jog labai svarbu išsiaiškinti, kas įvykdė šį pažeidimą.

Pastaraisiais metais Vakarų pareigūnai kaskart perspėdavo apie Kinijos šnipus, kurie, jų teigimu, tampa vis drąsesni ir profesionalesni. Kinų šnipai yra kaltinami įsilaužimu į „Microsoft Exchange“ elektroninio pašto sistemą, siekiu atskleisti Vakarų gynybos ir komercines paslaptis, taip pat Kinijos disidentų persekiojimu užsienyje bei Afrikos Sąjungos narių veiklos trikdymu.

Apeliacinis teismas antradienį atmetė už šnipinėjimą Rusijai nuteisto visuomenininko, Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinio direktoriaus Aleksėjaus Greičiaus skundą ir paliko jam galioti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. „Teisėjų kolegija nusprendė apeliacinį skundą atmesti, bausmė nėra aiškiai per griežta“, – sakė teisėja Regina Pocienė.  Po Apeliacinio teismo nutarties nuosprendis įsiteisėjo, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Apeliacinis teismas antradienį skelbs verdiktą dėl šnipinėjimo Rusijai nuteisto visuomenininko, Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinio direktoriaus Aleksėjaus Greičiaus byloje. Klaipėdos apygardos teismas pernai lapkričio 12 dieną savo kaltės nepripažinusį A. Greičių nuteisė ketverių, o savo kaltę pripažinusį Mindaugą Tunikaitį – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis. Nuosprendį apskundė tik A. Greičius, jis prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

Už šnipinėjimą Rusijai nuteisto ir kalinčio Algirdo Paleckio advokatas su kasaciniu skundu kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus ir bylą nutraukti. Aukščiausiasis Teismas gegužės pabaigoje priėmė nagrinėti skundą, tačiau, kaip prašė advokatas Adomas Liutvinskas, iki skundo išnagrinėjimo nuosprendžio vykdymo nesustabdė.

Vienas Taivano dimisijos generolas ir kitas tarnybą baigęs aukšto rango kariškis penktadienį buvo apkaltinti dalyvavę Kinijos šnipų tinkle, pranešė prokurorai. Taibėjus ir Pekinas šnipinėja vienas kitą nuo Kinijos pilietinio karo pabaigos 1949 metais, kai pralaimėję nacionalistai  pasitraukė į salą.

Parlamentarai sugriežtino baudžiamąją atsakomybę už šnipinėjimą ir padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Praėjusią savaitę priėmus Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pataisas, dvigubai prailgintas minimalus laisvės atėmimas už šiuos nusikaltimus. Už šnipinėjimą, priklausomai nuo nusikaltimo sudėtingumo, grės nuo ketverių iki dešimties metų ir nuo šešerių iki 15 metų laisvės atėmimo bausmės. Dabar minimali bausmė numatyta atitinkamai dveji ir treji metai.

Trečiadienį Vilniaus policija sulaikė už šnipinėjimą Rusijai kalėti nuteistą Algirdą Paleckį ir išvežė jį į pataisos namus. „Buvo sulaikytas prieš 15 valandą“ – BNS Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja. Šiaulių apygardos teismas trečiadienį išdavė patvarkymą vykdyti nuosprendį A. Paleckiui. Praeitą penktadienį Apeliacinis teismas paliko galioti pernai liepą Šiaulių apygardos teismo A. Paleckiui paskirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Už šnipinėjimą Rusijai šešeriems metams kalėjimo nuteistas Algirdas Paleckis keliaus į kalėjimą: Apeliacinis skundas atmetė A. Paleckio ir jo advokatų skundą. Į teismo sprendimo paskelbimą pats nuteistasis neatvyko, susirinko tik gausus A. Paleckio šalininkų būrys, vos paskelbimą šūksniais pasitikusius susirinkusiuosius teko raminti.

Lenkijos specialiosios tarnybos trečiadienį pranešė sulaikiusios rusą ir baltarusį, įtariamus šnipinėjimu Rusijos naudai. „Įtariamuosius sulaikė karo policija... Jiems abiem pareikšti kaltinimai“, – nurodė Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas (Stanislavas Žarynas) savo pranešime.

Lenkijos prokurorai pareiškė kaltinimus karo policijos sulaikytą ir šnipinėjimu Rusijai įtariamą vyrą, antradienį pranešė Lenkijos visuomeninis radijas. Įtariamąjį, 18 metų Lenkijoje gyvenantį Rusijos pilietį, teismas sugrąžino kardomajam kalinimui trims mėnesiams, Nacionalinę valstybinę prokuratūrą citavo radijas.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD) bendradarbiaudama su Karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba vasarį sulaikė Baltarusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu Minsko specialiosioms tarnyboms. Kaip naujienų agentūrai BNS pranešė VDD, šis asmuo rinko informaciją apie kariuomenės ir svarbios infrastruktūros objektus, slapta juos filmavo ir fotografavo. Per kratas VDD pareigūnai konfiskavo techninės įrangos ir duomenų laikmenų. Dabar gauta medžiaga analizuojama.

Klaipėdos apygardos teismas penktadienį du Lietuvos piliečius pripažino kaltais šnipinėjimo Rusijai byloje. Savo kaltės nepripažinęs visuomenininkas Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinis direktorius Aleksėjus Greičius nuteistas ketverių, savo kaltę pripažinęs Mindaugas Tunikaitis – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis, pranešė teismas.  Ši byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.

Vokietijos federaliniai prokurorai penktadienį pranešė, kad atlieka tyrimą dėl vieno Turkijos piliečio, įtariamo šnipinėjus disidentus Turkijos slaptosioms tarnyboms. Įtariamasis, įvardijamas kaip Ali D., buvo suimtas rugsėjo 17 dieną viename Diuseldorfo viešbutyje, vienam darbuotojui pastebėjus, kad jis turi ginklą, sakoma prokurorų pranešime.

Klaipėdos apygardos teisme penktadienį buvo sakomos baigiamosios kalbos šnipinėjimo Rusijai byloje, tačiau nei teismas, nei prokuratūra neatskleidžia, kokios bausmės kaltinamiesiems pasiūlytos, motyvuodami neviešai nagrinėjama byla. „Kadangi teismo posėdis buvo uždaras, šiai dienai negalime nieko daugiau pakomentuoti“, – BNS sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Viktorija Raštutytė. Už šnipinėjimą asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

Penktadienį Klaipėdos apygardos teisme turėtų būti sakomos baigiamosios kalbos šnipinėjimo Rusijai byloje. Sakydamas savo kalbą, prokuroras turėtų siūlyti bausmę kaltinamiesiems. Už šnipinėjimą asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

17-os žiniasklaidos organizacijų atliktas ir paviešintas tyrimas atskleidė, kad naudojantis karinio lygio šnipinėjimo programa buvo įsilaužta į daugybės žurnalistų ir aktyvistų išmaniuosius telefonus. Tyrimo metu buvo rasta ryšių su nužudytais žurnalistais. Programą „Pegasus“, pritaikytą sekimui, sukūrė ir platino Izraelyje įsikūrusi įmonė „NSO Group“. Programa buvo sukurta tam, kad kariuomenė ir žvalgybos agentūros galėtų sekti teroristus.

Vilniaus apygardos teismas už akių nuteisė Lietuvos ir Rusijos piliečius, šnipinėjusius Rusijai. Juos labiausiai domino Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnų darbas ir tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė, rašo portalas delfi.lt. Lietuvos piliečiui Vladimirui Sokolovui teismas skyrė 9 metų 3 mėnesių įkalinimą, o Rusijos piliečiui Igoriui Gostevui – 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Su buvusiu politiku šnipinėjimo byloje teisiamas vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas teisme atsiprašė Lietuvos valstybės ir jos žmonių dėl savo veiksmų. „Svarbu klaidas pripažinti ir jų nekartoti. Esu kaltinamas nusikaltimais prieš Lietuvą, mano kaina labai didelė, bet aš dabar džiaugiuosi, atlikęs išpažintį teisėsaugos pareigūnams, dabar jaučiuosi lengviau “, – antradienį per teismo posėdį sakė šnipinėjimo byloje kaltinamas D. Bertauskas. Jam buvo suteikta paskutinio žodžio teisė.

Prancūzijos teismas antradienį pripažino Švedijos baldų milžinės „Ikea“ padalinį Prancūzijoje kaltu taikius sudėtingą schemą, kurią naudojant laikotarpiu nuo 2009 iki 2012 metų buvo neteisėtai šnipinėjami šimtai darbuotojų ir darbo ieškančių asmenų. Bendrovės padalinys Prancūzijoje buvo nubaustas 1 mln. eurų bauda, ​​tuo tarpu buvusiam generaliniam direktoriui Jeanui-Louisui Baillotui skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, sakoma teismo nuosprendyje.

Jungtinės Valstijos 2012–2014 metais šnipinėjo įtakingus Europos politikus, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, pasitelkdamos Kopenhagos žvalgybos tarnybų pagalbą, sekmadienį pranešė Danijos ir kitų Europos šalių žiniasklaida. Danų visuomeninis transliuotojas „Danmarks Radio“ (DR) pareiškė, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), naudodamasi interneto kanalais Danijoje, šnipinėjo garsius politikus ir aukšto rango pareigūnus Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje bei Prancūzijoje.

Prokurorė Vilma Vidugirienė trečiadienį Šiaulių apygardos teisme pasiūlė šnipinėjimu kaltinamam buvusiam politikui Algirdui Paleckiui skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o kartu su juo teisiamą vilnietį verslininką Deimantą Bertauską atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Italijoje tiriant bylą dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas italų karininkas, įtariama, perdavęs rusų kariškiui „konfidencialių dokumentų“ už pinigus. Laikraštis „la Repubblica“ nurodė, kad rusų kariškis yra susijęs su Rusijos ambasada Romoje, o italas yra Italijos karinio jūrų laivyno karininkas. Jie sustabdyti tuo metu, kai italas už pinigus vėlų antradienį Romoje perdavė rusui „konfidencialių dokumentų“, sakė policija. Visgi tik italas buvo sulaikytas.

Šiaulių apygardos teismas šnipinėjimu kaltinamo buvusio politiko Algirdo Paleckio byloje antradienį ketina apklausti keturis liudytojus.  Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, į šį posėdį liudyti pakviesti buvęs Lietuvos liaudies partijos laikinasis pirmininkas, politikės Kazimiros Prunskienės sūnus Vaidotas Prunskus, šios partijos atstovai Artūras Šidlauskas ir Danguolė Tautvydienė bei buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas.

Prokuratūra skelbia teismui perdavusi bylą, kurioje du Lietuvos piliečiai kaltinami šnipinėjimu Rusijai. Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, nors kaltinamieji vienas su kitu nėra pažįstami ir jų vykdyta veikla skiriasi, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad į nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę juos įtraukė tas pats asmuo – Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) Kaliningrado srities pasienio valdybos pareigūnas.

Rusijos pramonės ir prekybos ministerijos vienas iš vadovų Vasilijus Špakas žurnalistams pareiškė, kad buvo aptikti „užsienio gamybos lygintuvai, kuriuose yra įrengta pasiklausymo įranga“.  „Yra slapukai (slaptos funkcijos įrenginyje, kurios leidžia šnipinėti naudotoją, – red. past.). Porą lygintuvų mes matėme su mikrofonais. Paprastas lygintuvas. Su mikrofonu. Atitinkamai, norint iš šio mikrofono kur nors ką nors perduoti, reikia kažkokios ryšio priemonės“, – aiškino valdininkas.

Dėl advokato ligos Šiaulių apygardos teismas atšaukė du artimiausius šnipinėjimu kaltinamo buvusio politiko Algirdo Paleckio bylos posėdžius, BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas.  Anot jo, teismas tokį sprendimą priėmė susirgus kartu su buvusiu politiku šioje byloje kaltinamam verslininkui Deimantui Bertauskui atstovaujančiam advokatui Modestui Švažui.  „Atšaukė rytdienos ir rugsėjo 22 dienos posėdžius“, – pirmadienį BNS sakė V. Jončas.

Austrijos vyriausybė pirmąkart priėmė sprendimą paskelbti nepageidaujamu asmeniu vieną Rusijos diplomatą ir įpareigojo jį palikti šalį iki rugsėjo 1-osios, pirmadienį pranešė dienraštis „Kronen Zeitung“. Straipsnyje nurodoma, kad diplomatas, kurio vardas neatskleidžiamas, kelerius metus palaikė ryšius su vienu Austrijos piliečiu, dirbusiu ekonomikos srityje ir šnipinėjusiu Rusijos naudai.

Lenkijos žiniasklaidoje paplito melaginga naujiena, kad šalies Vidaus saugumo agentūra sulaikė Lietuvos ginkluotųjų pajėgų karininką Antaną K., įtariamą Lenkijos šnipinėjimu Lietuvai. Ši naujiena pasiekė ir Lietuvos žiniasklaidą. Informaciją portalui tv3.lt paneigė Užsienio reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija. Plinta melagingas laiškas Portalą tv3.lt pasiekė laiškas, kuriame pranešama apie esą Lenkijoje sulaikytą Lietuvos karininką.

Prancūzijoje kvapą gniaužiančioje šnipinėjimo byloje prieš teismą pirmadienį stos du buvę žvalgybos agentai, kaltinami perdavę paslaptis užsienio valstybei. Nors Prancūzijos pareigūnai kiek įmanoma labiau stengėsi nuslėpti bylos detales, sulakytieji kaltinami dirbę Kinijai, sakoma keliuose žiniasklaidoje pasirodžiusiuose pranešimuose.

Rusijos teismas pirmadienį paskelbė nuosprendį šnipinėjimu kaltinamo buvusio JAV jūrų pėstininko Paulo Whelano byloje ir skyrė jam 16 metų laisvės atėmimo. Maskvos miesto teismas pripažino P. Whelaną kaltu įgijus įslaptintos informacijos, jam teismo salėje stovint kaltinamųjų narve ir laikant užrašą „Suklastotas teismas!“. P. Wheelanas taip pat paragino įsikišti JAV prezidentą. Byla buvo nagrinėjama už uždarų durų, nes P. Whelanas kaltinamas mėginęs įgyti valstybės paslapčių.

Šiaulių apygardos teismas tęsia šnipinėjimu Rusijai kaltinamo Algirdo Paleckio bylą. Politikas kaltinamas už atlygį rinkęs informaciją apie prokurorus ir teisėjus, tyrusius rezonansinę sausio tryliktosios bylą tam, pasak prokurorų, kad Rusija juos galėtų persekioti. Šįsyk Paleckis iš teismo sulaukė gerų žinių – kardomoji priemonė nuolat būti namuose sušvelninta, o buvęs politikas darbo valandomis galės laisvai judėti Vilniuje. Algirdui Paleckiui suteikiama vis daugiau laisvių.

Svarbus kaltintojų liudytojas pirmadienį davė parodymus Rusijos teismui nagrinėjant daug dėmesio sulaukusią bylą, kurioje vienas buvęs JAV jūrų pėstininkas kaltinamas šnipinėjimu, pranešė šalies naujienų agentūros. Maskvos teismas toliau už uždarų durų nagrinėjo 50-mečio amerikiečio Paulo Whelano bylą, nepaisant koronaviruso pandemijos ir diplomatinių protestų. P. Whelano advokatas Vladimiras Žerebenkovas naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad liudytojas davė parodymus prieš jo klientą.

Šnipinėjimu kaltinamas buvęs politikas Algirdas Paleckis Rusijoje susitikinėjo su Sausio 13-osios įvykiuose dalyvavusiu buvusiu „Alfa grupės“ vadu Michailu Golovatovu ir liudijo byloje prieš Lietuvą. Tai, remdamasis prokuratūros duomenimis, antradienį skelbia naujienų portalas delfi.lt. Jo teigimu, A. Paleckiui ir jo bendrininkui verslininkui Deimantui Bertauskui, M. Golovatovas sumokėjo 6 tūkst. eurų, o vizas nemokamai parūpino Rusijos ambasada Vilniuje.

Daugiau nei 50 signatarų kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydami sušvelninti kardomąją priemonę šnipinėjimu kaltinamam buvusiam politikui Algirdui Paleckiui. „Pasirašė apie 60 signatarų, Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo, keletas pirmos Vyriausybės narių“, – BNS sakė kreipimosi teksto autorius signataras Egidijus Bičkauskas. „Mano žiniomis, dokumentą pasirašė įvairių politinių pažiūrų žmonės – nuo dešinės iki kairės“, – teigė jis.

Buvusio politiko Algirdo Paleckio bylą, kurioje jis kaltinamas šnipinėjimu, nagrinės Šiaulių apygardos teismas. Taip antradienį nusprendė Apeliacinis teismas, turėjęs paskirti teismą šiai bylai nagrinėti po to, kai nuo jos anksčiau nusišalino Vilniaus apygardos teismas. A. Paleckis kaltinamas nusikaltimais prieš šio teismo teisėjus.

Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas penktadienį paskelbė, kad Rusija tuo pačiu atsakys į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos suteiktą malonę dviem dėl šnipinėjimo nuteistiems Rusijos piliečiams. „Mano duomenimis, tai yra veidrodinės priemonės“, – penktadienį sakė S. Naryškinas. Lietuvos prezidentas suteikė malonę dviem dėl šnipinėjimo 2017 metais nuteistiems Rusijos piliečiams Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė šnipinėjimu įtariamo Algirdo Paleckio skundą dėl pratęsto suėmimo. „Atmetė skundą“, – BNS sakė politiko advokatas Algis Petrulis. A. Paleckis skundė liepos vidurtyje priimtą Kauno apygardos teismo sprendimą pratęsti jo suėmimą trims mėnesiams. Įtariamasis laikomas nelaisvėje nuo 2018 metų spalio.