šnipinėjimas

Lenkijos Seimo narys, atsakingas už specialiąsias tarnybas, Tomaszas Siemoniakas penktadienį privačiam transliuotojui „Polsat News“ sakė, kad šnipinėjimo programų aukomis 2015–2023 metais, valdant „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybei, tapo gerokai daugiau žmonių, nei skelbta anksčiau. Pasitelkus šnipinėjimo programinę įrangą galima įsilaužti į išmaniuosius telefonus ir gauti prieigą prie telefone saugomos informacijos bei slapta klausytis pokalbių.

Kinija penktadienį pranešė, kad 2022 metais nuteisė Jungtinės Karalystės pilietį penkeriems metams kalėjimo už šnipinėjimą, taip oficialiai patvirtindama bylą, apie kurią iki šios savaitės nebuvo pranešta.

36 metų Darija Ostepenka, veterinarijos gydytoja ir aktyvus „OnlyFans“ modelis, buvo apkaltinta demokratiją palaikančių aktyvistų šnipinėjimu. Manoma, kad D. Ostepenka apsimetė opozicijos aktyviste, siekiančia nuversti balsus klastojantį A. Lukašenką, ir informavo Baltarusijos diktatoriaus KGB agentus apie į užsienį pabėgusius prodemokratiškus aktyvistus. D. Ostepenka buvo sulaikyta Lenkijoje, kur dabar jai gresia kalėti iki septynerių metų dėl bendradarbiavimo su  A. Lukašenkos KGB.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) penktadienį pranešė, kad sulaikė vienoje valstybinėje įmonėje dirbusį rusą ir apkaltino jį slaptos informacijos perdavimu Lenkijai mainais už pagalbą pabėgti iš šalies. Lenkija šį rusų pareiškimą pavadino melagiena. Nuo pat Ukrainoje pradėto karo pradžios 2022 metų vasarį Rusijos saugumo tarnyba sulaikė daugybę užsieniečių ir savo piliečių, kaltinamų bendradarbiavimu su užsienio žvalgyba.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba gruodžio 20 dieną sulaikė Rusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu rusų žvalgybos tarnybai, naujienų agentūrai LETA trečiadienį pranešė tarnybos pareigūnai. Gruodžio 18 dieną pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl įtariamojo šnipinėjimu iš Rusijos.  Tyrimo metu gauta informacija rodo, kad šis asmuo rinko žvalgybinę informaciją apie Latvijos kritinę infrastruktūrą bei karinius objektus ir perduodavo ją Rusijos institucijoms.

Turkija antradienį sulaikė 33 asmenis, įtariamus šnipinėjimu Izraelio žvalgybos tarnybai „Mossad“, pranešė turkų žiniasklaida, nenurodydama sulaikytųjų tautybės. Įtariamieji buvo sulaikyti per reidus aštuoniose provincijose aplink Stambulą, pranešė privati DHA ir valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“, pridurdamos, kad jų misija apėmė grobimus ir žvalgybą.

Buvęs Jungtinių Valstijų ambasadorius Bolivijoje ir Nacionalinio saugumo tarybos narys apkaltintas 40 metų šnipinėjęs Kubai, pirmadienį paskelbė Teisingumo departamentas. 73 metų Victorui Manueliui Rochai pateikti kaltinimai „atskleidžia vieną didžiausių ir ilgiausiai trukusių užsienio agento infiltracijų į Jungtinių Valstijų vyriausybę“, – sakoma JAV generalinio prokuroro Merricko Garlando pareiškime.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti šnipinėjimu Baltarusijai ir poveikiu liudytojams kaltinamo vilniečio Manto Danieliaus bylą. Kadangi byla nevieša, rengiami uždari teismo posėdžiai. BNS žiniomis, per pirmąjį posėdį buvo paskelbtas kaltinamasis aktas. Į posėdį buvo atvykę nukentėjusieji. M. Danielius yra laikomas suimtas, į teismo posėdį jį lydėjo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Baudžiamoji byla nagrinėti teismui buvo perduota rugsėjį.

Šnipinėjimu kaltinamas Mantas Danielius prašo panaikinti kitoje byloje jam paskelbtą nuosprendį dėl dokumentų klastojimo. 40-mečiam vyrui tai buvo devintasis nuosprendis. Teisininko išsilavinimą turinčiam vilniečiui gresia ir dešimtas teistumas, jei prokuratūra įrodys jo kaltę dėl galimo šnipinėjimo Baltarusijai – šią bylą praeitą savaitę prokuratūra perdavė nagrinėti teismui.

Po maždaug metų Lietuvos teisėsauga užbaigė ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo Baltarusijai įtariamo Manto Danieliaus. Advokatas M. Danielius įsitrindavo į įvairias baltarusių opozicijos organizacijas ir ten rinko informaciją, kurią perduodavo baltarusių propagandistei Ksenijai Lebedevai, o ši – Aleksandro Lukašenkos režimo saugumui. Už šnipinėjimą ir Lietuvos valstybės paslapčių perdavimą priešiškai šaliai M. Danieliui gresia iki 15 metų kalėjimo.

Pekinas atmetė britų kaltinimus dėl galimo šnipinėjimo Jungtinės Karalystės parlamente. Kaltinimas, kad Kinija vykdo šnipinėjimą prieš Didžiąją Britaniją, yra nepagrįstas ir Kinija jį atmeta, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė  Mao Ning. „Raginame Didžiąją Britaniją liautis skleidus neteisingą informaciją, politines manipuliacijas ir piktavališką šmeižtą prieš Kiniją“, – pažymėjo atstovė.

Kinija užsipuolė žiniasklaidos pranešimus, kad Jungtinėje Karalystėje sulaikytas šnipinėjimu įtariamas vyras rinko žvalgybinę informaciją Pekinui, ir pavadino juos politiniu farsu. JK policija savaitgalį pranešė sulaikiusi šnipinėjimu įtariamą dvidešimt kelerių vyrą jo namuose Edinburge. Laikraštis „The Sunday Times“ nurodė, kad tai – šalies parlamento tyrėjas, kaltinamas dirbęs Kinijai. Jį kovą sulaikė Londono policija. Tuomet buvo sulaikytas ir kitas vyras, įkopęs į ketvirtą dešimtį metų.

Rusija ketvirtadienį trims mėnesiams pratęsė ledinio „The Wall Street Journal“ žurnalisto Evano Gershkovicho  suėmimą dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis neigia. 31-erių JAV pilietis E. Gershkovichas buvo sulaikytas Jekaterinburge kovo pabaigoje, komandiruotės metu. Gegužę Maskvos teismas prokurorų prašymu sutiko palikti jį suimtą iki rugpjūčio 30 dienos.

Šiaurės Korėjos kariuomenė penktadienį pranešė, kad šią savaitę paleido karo lėktuvus, reaguodama į tai, ką pavadino Jungtinių Valstijų šnipinėjimo lėktuvo įsiveržimu.

Moldova iš šalies išsiunčia daugiau nei pusę Rusijos ambasados darbuotojų, paaiškėjus, kad šie galėjo šnipinėti vietos valdžios institucijas. Moldovą įsiutino tai, kad rusai ant savo ambasados stogo įrengė tikras antenų ir palydovų džiungles. Prasivėrus vartams iš Rusijos ambasados Moldovos sostinėje Kišiniove eina dešimtys žmonių su dėžėmis ir lagaminais. Tai – ne turistai, o Rusijos ambasados darbuotojai, kurie privalo palikti Moldovą.

Vokietijos federaliniai prokurorai trečiadienį pranešė, kad vakariniame Koblenco mieste buvo sulaikytas kariuomenėje dirbęs vokietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijai. „Manoma, kad įtariamas dirbo užsienio žvalgybos tarnybai“, – sakoma federalinės prokuratūros išplatintame pranešime.  Jame priduriama, kad įtariamasis siūlė savo paslaugas Rusijos ambasadai Berlyne ir kitoms Rusijos institucijoms.

Lenkijos specialiosios tarnybos sulaikė jau penkioliktą įtariamąjį, siejamą su rusų šnipų tinklu, socialiniame tinkle „Twitter“ pirmadienį pranešė lenkų vidaus reikalų ir administracijos ministras Mariuszas Kaminskis. „Vidaus saugumo agentūra sulaikė dar vieną šnipų tinklo narį, dirbusį rusų žvalgybai. Įtariamasis stebėjo karinius objektus ir jūrų uostus. Jam rusai nuolat atsilygindavo. Tai penkioliktas [asmuo], sulaikytas vykdant šį tyrimą“, – parašė M. Kaminskis.

Dėl šnipinėjimo Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis ir toliau lieka kalėjime. Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą nuosprendį – Paleckis kalėjime praleis pusšeštų metų. Nuosprendžio išklausyti į Aukščiausiąjį Teismą atvykę Paleckio bendražygiai teisme surengė cirką: trukdė teisėjui, laidė replikas apie Sovietų Sąjungą, tiek teisėją, tiek valdžią išplūdo keiksmais. Keliasdešimt dėl šnipinėjimo Rusijai nuteisto Paleckio bendražygių laukia galutinio teismo verdikto.

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamas vilnietis Mantas Danielius kitoje baudžiamojoje byloje, nesusijusioje su šnipinėjimu, nuteistas už netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą.  Vilniaus miesto apylinkės teismo antradienį paskelbtu nuosprendžiu M. Danieliui skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikotarpiui.

JAV teisingumo departamentas antradienį paskelbė neutralizavęs sudėtingą kenkėjiškos programinės įrangos tinklą, kurį Rusijos saugumo agentūra FSB du dešimtmečius naudojo šnipinėjimui 50 šalių, įskaitant vieną NATO sąjungininkę.

Bendras kelių Šiaurės šalių visuomeninių transliuotojų tyrimas parodė, kad Rusijos vyriausybė naudoja į žvejybos laivus panašius šnipinėjimo laivus ir taip siekia susikurti sąlygas atakuoti Šiaurės jūroje esančias vėjo jėgaines ir ryšių kabelius, rašo „The Guardian“. Tyrime cituojamas Danijos kontržvalgybos pareigūnas, kuris tvirtina, kad tokia sabotažo strategija būtų įgyvendinta tuo atveju, jei Rusija ir Vakarai įsitrauktų į karinį konfliktą.

Norvegijos žvalgybos tarnyba penktadienį pareiškė, kad išsiuntus iš šalies 15 Rusijos ambasados darbuotojų, įtariamų buvus žvalgybos pareigūnais, gerokai sumažėjo Rusijos šnipinėjimo rizika, tačiau visiškai pašalinta ji nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas penktadienį išplėstinei šio teismo septynių teisėjų kolegijai perdavė nagrinėti už šnipinėjimą Rusijai kalinčio Algirdo Paleckio bylą. „Šnipinėjimo nusikaltimo sudėties aiškinimas šioje baudžiamojoje byloje gali būti vertinamas kaip naujas teisės normos aiškinimas teismų praktikoje“, – rašoma trijų teisėjų kolegijos nutartyje. „Kuomet bus sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, paaiškės posėdžio data“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas dar trims mėnesiams pratęsė šnipinėjimu Baltarusijai įtariamo vilniečio Manto Danieliaus suėmimą. Ankstesniu teismo sprendimu M. Danielius buvo suimtas iki balandžio 5 dienos. „Teismas pratęsė kardomosios priemonės suėmimo terminą.

Maskva oficialiai apkaltino JAV žurnalistą Evaną Gershkovichą šnipinėjimu, penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros ir pridūrė, kad jis kaltinimus neigia. „Wall Street Journal“ (WSJ) korespondento E. Gershkovicho suėmimas sukėlė žiniasklaidos priemonių ir teisių grupių, taip pat vyriausybės pareigūnų Vašingtone pasipiktinimą. „FSB tyrėjai apkaltino E. Gershkovichą šnipinėjimu savo šalies interesais.

Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) antradienį nurodė sulaikęs šnipinėjimu įtariamus Lenkijos ir Baltijos šalių piliečius, pranešė Minsko totalitarinio režimo kontroliuojama naujienų agentūra BELTA. KGB pirmininkas Ivanas Tertelis pareiškė, kad užsienio žvalgybos tarnybos pastaruoju metu suintensyvino šnipinėjimą Baltarusijoje. „Išduosiu jums paslaptį. Sulaikėme kelis Lenkijos piliečius, kurie mūsų šalyje vykdė šnipinėjimo operacijas“, – sakė jis.

Laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) paragino išsiųsti Rusijos ambasadorių Jungtinėse Valstijose, Rusijai sulaikius ir apkaltinus šnipinėjimu vieną iš jo žurnalistų. „Rusijos ambasadoriaus JAV ir visų čia dirbančių rusų žurnalistų išsiuntimas būtų mažiausia, ko galima tikėtis“, – rašoma laikraščio ketvirtadienio numerio redakcijos skiltyje. „Suėmimo laikas panašus į apgalvotą provokaciją siekiant sugėdinti JAV ir įbauginti Rusijoje dar dirbančią užsienio spaudą“, – sakoma joje.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasirašė draudimą vyriausybei naudoti komercines šnipinėjimo technologijas, pavyzdžiui, prieštaringai vertinamą programą „Pegasus“, nurodydamas, kad jos pasitelkiamos politinei priespaudai vykdyti įvairiose pasaulio šalyse. Baltieji rūmai pareiškė, kad komercinė šnipinėjimo programinė įranga kelia aiškią žvalgybos grėsmę Jungtinėms Valstijoms ir buvo aptikta 50-ties užsienyje dirbančių JAV pareigūnų telefonuose.

Tarp miegančių keleivių, skridusių naktiniu skrydžiu iš Majamio į Miuncheną praėjusį mėnesį, buvo du keliautojai, du šnipai dirbę priešingoms stovykloms. Vienoje sėdynėje sėdėjo Vokietijos pilietis, kuris atvykus į Miuncheną buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste ir siekį užverbuoti šnipą, dirbantį Vokietijos žvalgybos tarnyboje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį išnagrinėjo už šnipinėjimą Rusijai kalinčio Algirdo Paleckio bylą ir lygiai po mėnesio skelbs galutinį verdiktą. „Paskelbimas numatytas balandžio 7 dieną“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė. Šis teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo advokatas su kasaciniu skundu kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus ir bylą nutraukti.

Jungtinės Valstijos kol kas neturi jokių įrodymų, kad šį mėnesį numušti trys neatpažinti oro objektai būtų susiję su Kinija ar kokia nors užsienio šnipinėjimo programa, antradienį pareiškė Baltieji rūmai.

Tarp Kinijos ir JAV augant įtampai dėl abipusių kaltinimų šnipinėjimu, Baltieji rūmai pirmadienį paneigė Pekino teiginius, kad Vašingtonas į Rytų Azijos milžinės oro erdvę siunčia stebėjimo balionus. „Bet kokie teiginiai, kad JAV vyriausybė naudojasi stebėjimo balionais virš KLR, yra melagingi“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Nacionalinės saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson, panaudojusi Kinijos Liaudies Respublikos santrumpą.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį panaikino daugiau nei keturis mėnesius trukusį kardomąjį suėmimą šnipinėjimu Baltarusijai įtariamam Mantui Danieliui. „Kardomoji priemonė pakeista, teismas pakeitė.

Praėjusią savaitę virš Jungtinių Valstijų skridęs Kinijos balionas neabejotinai buvo skirtas žvalgybiniams, o ne meteorologiniams duomenims rinkti, ketvirtadienį teigė vienas Jungtinių Valstijų pareigūnas. Išsamūs vaizdai, kuriuos padarė dideliame aukštyje skraidantys lėktuvai U-2, parodė, kad baliono įranga „akivaizdžiai buvo skirta žvalgybiniam stebėjimui ir neatitiko meteorologiniuose balionuose esančios įrangos“, sakė aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas.

Pekinas sekmadienį sukritikavo Pentagono sprendimą numušti įtariamą kinų šnipinėjimo balioną, skridusį virš Šiaurės Amerikos, ir apkaltino JAV „aiškiai pernelyg jautria“ reakcija bei rimtu tarptautinės praktikos pažeidimu. „Kinija reiškia didelį nepasitenkinimą ir protestuoja dėl JAV jėgos panaudojimo nepilotuojamam civiliniam dirižabliui atakuoti“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Virš Lotynų Amerikos buvo pastebėtas Kinijos šnipinėjimo balionas, penktadienį pranešė Pentagonas, praėjus dienai po to, kai panašus orlaivis buvo pastebėtas Jungtinių Valstijų danguje ir dėl to JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atšaukė retą kelionę į Pekiną. Pentagonas pranešė, kad pirmasis balionas dabar skrenda į rytus virš centrinės JAV dalies, ir pridūrė, kad saugumo sumetimais jis nebuvo numuštas.

Slovėnijos pareigūnai sulaikė du užsieniečius, kurie, kaip įtariama, šnipinėjo Rusijai ir naudojosi nekilnojamuoju turtu ir antikvariniais daiktais prekiaujančia agentūra kaip priedanga savo veiklai, pirmadienį pranešė žiniasklaida. Slovėnijos laikraštis „Delo“ ir naujienų portalas „Siol“ citavo prokuratūrą, kuri patvirtino areštus. Žiniasklaidos teigimu, du užsienio piliečiai buvo sulaikyti gruodžio mėnesį ir tebėra suimti, prokurorams tęsiant tyrimą dėl įtarimų šnipinėjimu.

Į pensiją išėjęs Taivano kontradmirolas ir buvęs įstatymų leidėjas buvo sulaikyti dėl įtariamo salos nacionalinio saugumo įstatymo pažeidimo, ketvirtadienį pranešė teismas. Tai naujausias šnipinėjimo skandalas, palietęs aukštesniuosius kariuomenės sluoksnius.

Švedijoje ketvirtadienį buvo skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė vienam buvusiam žvalgybos pareigūnui, apkaltintam šnipinėjimu Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU nuo 2011 iki 2021 metų. Šio buvusio pareigūno brolis buvo nuteistas devynerius metus ir 10 mėnesius kalėti.

Rusijos invazija į Ukrainą buvo takoskyros momentas žvalgybos pasauliui. Kelias savaites iki karo pradžios Vašingtonas viešai paskelbė srautą nepaprastai išsamios informacijos apie viską – nuo ​​Rusijos kariuomenės judėjimo iki provokacijų galimybės, kurias Kremlius panaudotų invazijai pateisinti. Ši strategija buvo nauja: šnipų agentūros yra įpratusios slėpti žvalgybos informaciją, o ne ją atskleisti.

Vokietijoje suimtas rusų dvigubas agentas turėjo itin jautrios informacijos susijusios su Ukraina. Vakarų pareigūnų teigimu, aukšto rango Vokietijos žvalgybos pareigūnas, turėjo prieigą prie slaptos informacijos apie karą Ukrainoje ir žinių apie tai, kaip ją rinko JAV ir jų sąjungininkai.

Vieną vėlyvą lapkričio rytą Stokholmo priemiesčio ramybę sugriovė du kariniai sraigtasparniai. Jie suko ratus aplink privatų namą tylioje Kil gyvenvietėje, vykdant didelio atgarsio sulaukusią šnipinėjimu Rusijai kaltinamos poros sulaikymo operaciją. „Negalėjau patikėti, kai pamačiau į jų namus įeinančius policininkus, – pasakojo sulaikytos Stokholmo poros kaimynas.

Baltarusijos Andrejus Kobelis, anksčiau dirbęs vyr. gydytoju Druskininkuose įsikūrusioje sanatorijoje „Belarus“, o vėliau išvykęs dirbti į Sočį, buvo sulaikytas A. Lukašenkos režimo teisėsaugos pajėgų dėl šnipinėjimo Lietuvos naudai, skelbiama šios šalies žiniasklaidoje. „Prieš pusmetį sulaikytas Andrejus Kobelis. Asmenybė įspūdinga – 10 metų jis jis buvo „Belarus“ sanatorijos vyr.

Kariuomenės šiemet teigia pastebinti ženkliai išaugusį neleistinai virš karinių teritorijų skraidančių dronų skaičių. Krašto apsaugos sistemos atstovams ir ekspertams neatmetant, kad tai gali būti susiję su intensyvėjančiu šnipinėjimu, kariuomenė teigia, jog patvirtinti šios prielaidos taip pat negali.

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino prokuratūros prašymą ir dar dviem mėnesiams pratęsė suėmimą šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamam Mantui Danieliui. „Teismas pilnai patenkino prokuratūros prašymą ir pratęsė suėmimą“, – BNS penktadienį sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė–Šatkauskienė. Lietuvos pilietis M. Danielius buvo sulaikytas rugsėjo pabaigoje.

Švedijos valdžios institucijos antradienį pranešė, kad buvo suimti dar du šnipinėjimu įtariami asmenys, iš kurių vienas kaltinamas „grubia neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją ir užsienio galią“. Švedijos prokuratūra trumpame pareiškime nurodė, kad suėmimai buvo įvykdyti antradienio rytą. Ji nenurodė kitos susijusios šalies. Švedijos saugumo agentūra pranešė, kad operacija, kurios metu buvo atliekamos ir kratos namuose, buvo vykdoma padedant policijai ir Švedijos ginkluotosioms pajėgoms.

Švedijos prokurorai penktadienį pateikė kaltinimus „šnipinėjimu sunkinančiomis aplinkybėmis“ dviem broliams švedams, kurie, kaip įtariama, nuo  2011 iki 2021 metų šnipinėjo Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU. Vienas jų yra buvęs žvalgybos pareigūnas. „Dėl gautos, perduotos ir atskleistos informacijos, jei ji patektų į užsienio jėgos rankas, galėtų būti pakenkta Švedijos saugumui“, – pareiškime teigė vyriausiasis prokuroras Peras Lindqvistas.

Europos Parlamento komitetas, tiriantis bloko vyriausybes dėl šnipinėjimo programų naudojimo, antradienį paskelbė, kad Europos Sąjunga deramai nesprendžia opozicijos politikų ir žurnalistų sekimo skandalo.

Latvijos teismas penktadienį už šnipinėjimą baltarusių karinei žvalgybai skyrė Baltarusijos piliečiui aštuonerių metų kalėjimo ir dar trejų metų lygtinę bausmę. Paskelbus visą nuosprendį, jį bus galima apskųsti per dešimt dienų. Kaip pranešama, Valstybės saugumo tarnyba (VDD), bendradarbiaudama su Karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba, vasario 15 dieną sulaikė Baltarusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu savo šalies specialiosioms tarnyboms.