šnipinėjimas

Šveicarijos teisingumo ministerija tiria informaciją, kad JAV ambasada Ženevoje vykdė neteisėtą šnipinėjimą Šveicarijos teritorijoje. 2007 metais JAV paprašė Ženevos leidimo tam tikruose šalies teritorijoje esančiuose pastatuose saugumo sumetimais vykdyti stebėjimo ir sekimo veiklą. Tuomet Šveicarija atsisakė patenkinti Vašingtono prašymą dėl „teisinio pagrindo ir dvišalių susitarimų šioje srityje trūkumo“, teigiama teisingumo ministerijos pareiškime.

Rusijos federalinio saugumo tarnyba skelbia sulaikiusi Rusijos kariškį ir jo motiną, kurie įtariami šnipinėję Gruzijai, informuoja „RIA Novosti“. Šnipinėjimu įtariamas kariškis Deividas Alijevas ir jo motina Irina.

Irane sulaikyta 55 metų amerikietė, įtariama šnipinėjimu. Tai ketvirtadienį pranešė valstybinis dienraštis „Iran Farsi“. Per beveik dvejus metus Irane dėl šios priežasties iš viso buvo sulaikyti keturi JAV piliečiai. Pasak laikraščio, sulaikymo momentu moteris turėjo šnipinėjimo įrangos. Ji teigė be vizos atvykusi į Iraną iš kaimyninės Armėnijos. Nepranešama, kada ji buvo sulaikyta, tik buvo nurodyta, kad tai įvyko prie sienos esančiame Nordūzo mieste.

Prancūzija, anot „Wikileaks“, yra šalis, labiausiai šnipinėjanti savo Europos partnerių pramonės įmones. Vokietijoje prancūzų vykdomas pramonės šnipinėjimas padaro netgi daugiau žalos nei kinų ar rusų, rašo Norvegijos laikraštis „Aftenposten“, remdamasis JAV ambasados Berlyne diplomatinio susirašinėjimo medžiaga. „Prancūzija yra blogio karalija, kai kalbama apie technologijų vagystes ir Vokietija tai žino“, - laikraštis cituoja vokiečių koncerno „OHB Technology“ vadovą Berrį Smutnį.

Irane pakartas šnipinėjimu Izraelio slaptosioms tarnyboms apkaltintas vyras, informuoja BBC. Irano pilietis Ali Akbaras Siadatas buvo pakartas prie Teherano Evino kalėjimo. Irano šaltinis skelbia, kad vyras kelerius metus bendradarbiavo su Izraelio šnipinėjimo agentūra „Mossad“ ir teikė Izraeliui informaciją apie Irano karinę veiklą. Vyras buvo sulaikytas 2008 metais, kai kartu su žmona norėjo palikti Iraną.

Pavydūs sutuoktiniai, konkurentai versle, politiniai oponentai ar šiaip liguistai smalsūs žmonės be jokių problemų gali kaišioti nosis į vieni kitų reikalus. Tam reikalingos sekimo įrangos Lietuvoje įsigyti labai paprasta. Nes ją įvežti ir įsigyti leidžiama, nevalia tik naudoti. Štai ir Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo sekretorės kabinete lapkričio 25–ąją rastas pasiklausymo aparačiukas, vadinamoji blakė. Mažeikių rajono teisėsaugininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Šiaulietis seklys nė iš tolo nepanašus į seklį iš knygų, kuriose jis – skrybėlėtas akiniuotis su pypke burnoje ir padidinamuoju stiklu rankoje. Bet jo nuotraukos prie šio interviu nėra. Keletą mėnesių veikiančio privačių detektyvų biuro vadovas Aurimas Timofejavas dėl darbo specifikos paprašė jos nespausdinti. Į labiausiai rūpimą klausimą, jis atsako: tai – legalu. Ir patikina, kad žmonių jie neseka, bet renka informaciją.

Šiuose akiniuose nuo saulės įmontuota vaizdo kamera nepastebimai filmuoja viską, ką matote, ir įrašinėja į vidinę 4 GB talpos atmintį. 736x480 taškų raiškos vaizdo įrašai, filmuojami 25 kadrų per sekundę sparta, įrašomi AVI formatu, o į kompiuterį juos galima persikelti per USB jungtį.

Didžiosios Britanijos parlamentaro padėjėja, sulaikyta dėl kaltinimų šnipinėjimu Rusijai, buvo paleista už užstatą, pranešė BBC. 25 metų Katia Zatuliveter, dirbusi liberalų demokratų parlamentaro Mike'o Hancocko padėjėja, buvo sulaikyta gruodžio 2 dieną. Buvo teigiama, kad jos veiksmai „yra nepalankūs nacionaliniam saugumui“. Elektroniniame laiške, išsiųstame BBC iš imigracijos centro, kur ji yra laikoma, K. Zatuliveter teigė priešinsis bandymams ją deportuoti.

Buvusio CŽV agento sūnus išdavė tėvą, šnipinėjantį Rusijos naudai, praneša Lifenews.ru. Įkalintas 23-iems metams buvęs CŽV tarnautojas Haroldas Nicolsonas, kaltinamas šnipinėjimu Rusijos naudai, pripažino, kad kontaktavo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis net būdamas kalėjime. Visą darbą jis vykdė nuo 2006 iki 2008 metų savo sūnaus 24-mečio Natanielio Nicolsono pagalba. Sūnus neva ne vieną kartą perdavinėjo informaciją įvairiose šalyse.

Didžiojoje Britanijoje sulaikyta šnipinėjimu įtariama Rusijos pilietė Jekaterina Zatuliveter, šalies parlamento deputato padėjėja, apskundė valdžios sprendimą ją deportuoti. Tai sekmadienį pranešė televizijos kanalas „Sky News“, remdamasis Liberalų demokratų partijai atstovaujančiu parlamentaru Mike Hancocku, pas kurį dirbo rusė. „Ji nėra Rusijos šnipė, – sakė M. Hancockas. – Aš nieko nežinau apie šnipinėjimą, bet jau išduotas orderis jai deportuoti.

Prieš dešimt metų, imdamas interviu iš pabėgusio į Vakarus sovietinio žvalgo Viktoro Suvorovo, knygų „Ledlaužis“, „Akvariumas“, „Diena M“ autoriaus, klausiau, ar ir kuo Lietuva domina Rusijos žvalgybos tarnybas, mirties bausme nuteistas rašytojas nedvejodamas atsakė: „Žinoma, domina.

Vasarą kilusį skandalą dėl JAV sulaikytų šnipų iš Rusijos sukėlė Rusijos žvalgybos pareigūno išdavystė, ketvirtadienį skelbia „Kommersant“. Skandalas kilo birželio pabaigoje, kai Amerikoje buvo sulaikyta 10 įtariamųjų šnipinėjimu. Šnipai buvo paleisti į laisvę JAV ir Rusijai pasiekus apsikeitimo šnipais susitarimą.

Pirma Norvegija ir Danija, o dabar – ir Švedija. Visų šių šalių valdžios atstovai kaltina Jungtines Valstijas jų šalyse jau dešimtmetį neteisėtai sekant jų piliečius. Slapta programa Paaiškėjo, kad JAV ambasados Stokholme įgalioti asmenys sekė ir kaupė duomenis apie bent menkiausią įtarimą sukėlusius asmenis nuo 2000–ųjų. Kokiu mastu vyko sekimas, kol kas nenustatyta.

Buvęs CŽV agentas, šiuo metu atliekantis 23 metų laisvės atėmimo bausmę Amerikoje dėl šnipinėjimo Rusijai, prisipažino, kad ir būdamas už grotų palaikė ryšius su Maskva, informuoja „RIA Novosti“. Haroldas Nicolsonas CŽV dirbo 16 metų, kol 1997 metais buvo sulaikytas dėl CŽV darbuotojų duomenų bazės perdavimo Rusijos žvalgybos tarnyboms. Kalintis šnipas BBC sakė, kad būdamas už grotų jis bandė susisiekti su Rusijos pareigūnais per kitus kalinius.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy asmeniškai atsakingas už žurnalistų šnipinėjimą, skelbia „The Independent“, remdamasis Prancūzijos šaltiniu „Le Canard Enchaine“. Skelbiama, kad buvo šnipinėti korespondentai, kurie atliko su Prancūzijos prezidentu susijusius žurnalistinius tyrimus. Kai tik N. Sarkozy pamatydavo straipsnį apie save arba savo aplinkos žmones, jis duodavo nurodymus Prancūzijos vidaus saugumo tarnybos darbuotojams sekti straipsnio autorių.

Somalio islamo grupė Al Shebab įvykdė egzekuciją dviem merginoms, apkaltintoms šnipinėjimu Somalio vyriausybei ir Etiopijai. Ekzekucija buvo įvykdyta atviroje Beledweyne miesto vietoje. Šimtai žmonių susirinko stebėti jų sušaudymo, pranešė RBC radio. Šeichas Yusufas Ali Ugaasas, Shebab Hiiran regioninės administracijos vadovas kalbėjo nuo scenos ir paaiškino miniai, kad moterys yra kaltinamos šnipinėjimu Somalio vyriausybės pajėgoms ir Etiopijos kariuomenei.

Penki žmonės, sulaikyti Irane pagal kaltinimą šnipinėjimu užsienio valstybių naudai, bus teisiami. Tai ketvirtadienį pranešė Teherano generalinis prokuroras Abbasas Jafariis Dolatabadis. „Jau netrukus jų bylos bus perduotos teismui“, – sakė jis.

Sirijos vadovybė apkaltino 19 metų mokinę Tal al-Mallohi šnipinėjimu JAV naudai. Jų duomenimis, al-Mallohi perdavinėjo slaptą informaciją apie Sirijos ambasadą Egipte darbuotojams iš Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados, praneša Agence France-Presse. Jos veiksmai, kaip manoma Damaske, turėjo įtakos Sirijos specialiųjų tarnybų biuro, kuris įsikūręs Kaire, užpuolimui. Dėl šio užpuolimo nukentėjo vienas iš Sirijos pareigūnų. Al-Mallohi gavo atlygį už suteiktas paslaugas.

Šiaurės Osetijos aukščiausiasis teismas nuteisė 10 metų kalėti Rusijos pilietį Eduardą Gobozovą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Gruzijos naudai. Tai penktadienį pranešė RF generalinė prokuratūra. E. Gobozovas buvo Pietų Osetijos gynybos ministerijos skyriaus viršininkas.

JAV tyrėjai, siekdami identifikuoti šalyje veikiančius užsienio valstybių šnipus, Teksase sulaikė gražuolę iš Rusijos Anną Fermanovą. 24 metų netoli Dalaso gyvenanti mergina, kuri yra gimusi Latvijoje, buvo sulaikyta, kai į Rusiją bandė nugabenti prie šautuvo tvirtinamus naktinio matymo prietaisus ir kitus draudžiamus daiktus. Šie daiktai iš merginos buvo konfiskuoti, kai ji kiek anksčiau šiais metais mėgino įsėsti į lėktuvą, skrendantį į Maskvą.

Filmų  „Grobuonis“ ir „Kietas riešutėlis“ režisierius Johnas McTiernanas  teisme prisipažino apgavęs FTB agentus ir melavęs teismui. Jis buvo apkaltintas neteisėtu daugelio kino industrijos atstovų klausymusi ir sekimu. 2002 metais kurdamas filmą „Rolerbolas“ J. McTiernanas naudojosi seklio paslaugomis, norėdamas pasiklausyti filmo prodiuserio pokalbių. Už melavimą teisme režisierius gali už grotų praleisti iki metų. Jo bylos nuosprendis bus paskelbtas rudenį.

Iš JAV deportuota Anna Chapman, kuri yra įtariama šnipinėjimu Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai, iš Rusijos veikiausiai keliaus į Didžiąją Britaniją, nes turi ir šios šalies pilietybę. Tuo tarpu dar viena per šnipų mainus iš JAV į Rusiją deportuota šnipė Vickyu Pelaez rengiasi gržįti į savo gimtinę Peru.

JAV deportavo 10 asmenų, kaltinamų šnipinėjimu. Šis žingsnis yra susitarimo dėl apsikeitimo šnipais dalis. Penkios moterys bei tiek pat vyrų išskraidinti iš Niujorko. Manoma, kad atsakydama į tokį žingsnį Rusija paleis 4 asmenis, šioje šalyje apkaltintus šnipinėjimu Amerikai. Pranešama, kad JAV generalinio prokuroro specialaus leidimo visiems deportuotiems šnipams nebus leista grįžti į JAV.

Pasaulio žiniasklaida su užsidegimu aptarinėja Jungtinėse Valstijose įsiplieskusį Rusijos šnipų skandalą. Tarp daugybės versijų minima net tai, kad Maskva galėjusi pati išduoti savo agentus, nes šių išlaikymas jai per brangiai atsiėjo. Dingo už užstatą paleistas šnipas Dingo Kipre už užstatą paleistasis vienas iš 11 įtariamųjų, kurie kaltinami JAV šnipinėję Rusijai, informuoja BBC.

Praėjus vos keletui dienų po Rusijos prezidento D. Medvedevo vizito Vašingtone, JAV Teisingumo departamentas paskelbė sulaikęs net 10 asmenų, įtariamų šnipinėjus Rusijai. Skelbiama, jog kai kurie iš šių asmenų galėjo ilgą ilgai užsiimti šnipinėjimu. Įtariamieji šnipai dirbo "po priedanga" ir rinko informaciją Rusijai. Sulaikytieji naudojosi suklastotais duomenimis, taip pat galėjo užsiimti ir piniginių lėšų plovimu.

Bendrovė „CyberSpy Software“, žinoma dėl šnipinėjimo programos „RemoteSpy“ kūrimo ir platinimo, sutiko perrašyti šios programos kodą ir pakeisti reikalų tvarkymą.

Šioje kepuraitėje paslėpta vaizdo kamera gali filmuoti 640x480 taškų raiškos vaizdą 30 kadrų per sekunde sparta (AVI formatas) arba fotografuoti 1600x1200 taškų raiška. Vidinės atminties talpa – 4 GB (pakanka 2 valandų filmavimui), yra USB jungtis.

Jauna prancūzų dėstytoja, prieš dešimt mėnesių suimta Irane, grįžo namo, - praneša „BBC“. Clotilde Reiss buvo apkaltinta šnipinėjimu ir antivyriausybinių nuotaikų kurstymu po praėjusio mėnesio prezidento rinkimų Irane, kur ji dėstė prancūzų kalbą. Iš pradžių Irano teismas ją nuteisė kalėti dešimčiai metų, tačiau vėliau bausmė buvo pakeista į ketvirčio milijono dolerių sumą. Baudą sumokėjo moters teisininkas.

„Anti Surveillance Camera Detector“ pavadinta mėgėjiškos kontržvalgybos priemonė, pasak jos gamintojų, leidžia aptikti patalpoje slapčia jus stebinčias paslėptas vaizdo kameras. Jas išduoda itin ryškių LED šviesos šaltinių impulsų serija, padedanti aptikti šnipinėjimo optikos atspindžius.

Šiame kaklaraištyje paslėpta vaizdo kamera ir mikrofonas leidžia nepastebimai iki 3 val. įrašinėti susitikimą ar delikačią kyšio ėmimo procedūrą – žiūrint, kam ko reikia. Vaizdo kameros vidinės atminties talpa – 4 GB, ją įjungti galima iki 10 metrų atstumu veikiančiu bevieliu nuotolinio valdymo pultu.

Šio kryžiaus pavidalo skaitmeninės vaizdo kameros su 4 GB vidine atmintimi paskirtis itin miglota. Sprendžiant iš techninių savybių (paslėpta CMOS kamera, USB lizdas, ličio jonų baterija, „microSD“ kortelių lizdas, AVI vaizdo formatas, 30 kadrų per sekundę sparta, 0,3 MP raiška ir t.t.), tai – puiki šnipinėjimo priemonė pamaldžiam katalikui.

Rusijai priklausančios Šiaurės Osetijos Aukščiausiasis teismas 8 metams kalėjimo nuteisė įtariamą Gruzijos šnipą Badrį Kušašvilį. Teismas teigia atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis pats prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir padėjo atliekant tyrimą. B. Kušašvilis yra jau trečiasis Gruzijos pilietis, per pastaruosius mėnesius apkaltintas šnipinėjimu Rusijoje.

Trys studentai iš JAV, dar vasarą sulaikyti Irane netoli sienos su Iraku, bus perduoti teismui. Apie tai šį pirmadienį pranešė Irano užsienio reikalų ministras Manučeras Motakis. Studentai buvo sulaikyti ir apkaltinti neteisėtu sienos kirtimu. Vėliau jie buvo įtarti ir galimu šnipinėjimu. Tuo tarpu Irane sulaikytų studentų giminaičiai kategoriškai atmeta šnipinėjimo versiją. Jie teigia, kad trys jauni amerikiečiai keliavo autostopu ir Irano valstybinę sieną kirto atsitiktinai.