smegenys

Nuolatinis užkandžiavimas saldžiu, sūriu ir miltiniu maistu – ne tik dailios figūros, bet ir geros sveikatos priešas. Psychology Today pateikia keletą patarimų, kaip nugalėti įprotį užkandžiauti. Potraukį užkandžiauti sukelia dvi smegenų dalys: sala ir ganglijas. Evoliucija mūsų smegenų neparuošė aplinkai, kuriai būtų būdinga tokia didžiulė lengvai pasiekiamo maisto gausa. Tačiau pasistengus šių smegenų regionų veikimo, kartu ir užkandžiavimo, įpročius galima pakeisti. Sala (lot.

Bendrovė „Samsung“ vykdo eksperimentus siekdama sukurti naują planšetinių kompiuterių ir kitų elektronikos gaminių valdymo sąsają, nereikalaujančią jokio fizinio sąlyčio, pranešė „Technology Review“. Skelbiama, kad ši sąsaja remiasi žmogaus smegenų elektrinio aktyvumo signalų analize. Jos kūrėjai siekia sukurti tokią sistemą, kuri tiesiogine to žodžio prasme mintimis galėtų aktyvuoti reikiamas programas, pasirinkti reikiamą meniu punktą, nurodyti konkretų failą ir kt.

Japonų mokslininkai moksliškai įrodė, kad atliekantiems pratimus žmonėms sekasi labiau, kai juos pagiria kitas asmuo. Tyrimą atliko grupė, kuriai vadovavo Nacionalinio fiziologinių mokslų instituto profesorius Norihiro Sadato, Pažangiųjų mokslų instituto absolventas Sho Sugawara, Nagojos technologijos instituto etatinis docentas Satoshi Tanaka, prisidėjo ir Pažangiųjų mokslų ir technologijos tyrimo centro docentas Katsumi Watanabe.

Ištyrę neandertaliečių kaukoles mokslininkai mano, kad jie išnyko, nes turėjo didesnes akis nei šiuolaikinis žmogus ir dėl to didesnė smegenų dalis buvo skirta vaizdinei informacijai apdoroti, bet mažesnė - aukšto lygio mąstymui, praneša BBC. Neandertaliečiai buvo artimai su šiuolaikiniu žmogumi susijusi pirmykščių žmonių rūšis, kuri atsirado Europoje prieš maždaug 250 tūkst. metų. Trumpą laikotarpį jie egzistavo kartu su šiuolaikiniais žmonėmis ir su jais bendravo, bet prieš maždaug 28 tūkst.

Kompiuterių lustai gali gesti dėl įvairiausių priežasčių – dažnai nuo elektros srovės svyravimų. Kalifornijos technologijų institute sukurti pirmieji lustai, kurie gali patys atpažinti mikroschemų pažeidimus ir juos „gydyti“. Svetainė „Parity News“ rašo, kad elektroninės mikroschemos genda dėl statinės elektros iškrovų tarp jų elementų, dėl komponentų dėvėjimosi laikui bėgant, dėl staigių aplinkos pokyčių ir dėl netyčinių ar tyčinių fizinių smūgių.

Pasak leidėjų ir mokslininkų, Lietuvoje gausu knygų apie mokslą, tačiau dauguma jų yra ganėtinai „popsinės“, infantilios. Normano Doidge'o knyga „Save keičiančios smegenys“ išsiskiria rimtumu, pagrįstumu, tačiau išlaikytu patraukliu ir nenuobodžiu stiliumi. Mokydamiesi, išgyvendami naujas emocijas, jausmus sukuriame naujus „kelius“ smegenyse. Nepraminti keliai, lavinami, tampa vis dažniau naudojami ir natūralūs mūsų smegenims.

Sakoma, kvaila galva – vargas kojoms, nes joms tenka nešioti papildomą svorį ir nuolat vaikščioti šen bei ten, kai kažką pamirštame. Bet tai dar ne viskas. Prasta atmintis, dėmesio trūkumas, išsiderinusi smegenų veikla – bėda ir pačiai galvai: tenka daug mąstyti ir patirti įtampą, o rezultatas – šnipštas. Kaip pagerinti atmintį ir mankštinti smegenis? Pasirodo, tai ne taip jau sudėtinga, o neretai netgi malonu! Sportuokite.

Rašytojų Williamo Shakespeare`o ir Williamo Wordswortho darbai lavina smegenis ir jų kūrinių skaitymas yra geresnė terapija nei savipagalbos knygos, tvirtina mokslininkai. Liverpulio universiteto akademikai, mokslininkai ir psichologai pastebėjo, kad klasikos rašytojų kūrinių skaitymas turi teigiamą poveikį smegenims bei sutelkia skaitytojo dėmesį, rašo The Telegraph. Mokslininkai paprašė savanorių skaityti W. Shakespeare`o, W. Wordswortho, T. S. Elioto ir kitų rašytojų kūrinius.

Per minutę sumirksime apie 15–20 kartų, nors sudrėkinti akį pakaktų vos 2–4. Pasirodo, mirksėdami leidžiame atsipūsti smegenims. „Akies judesius tyrinėja daugybė mokslininkų. Vis dėlto tik nedaugelis iš esmės domisi mirksėjimu. Dažniausiai apsiribojama aiškinimu, kad mirksėjimas skirtas sudrėkinti akį, ir tiek. Tačiau iki šiol taip ir nebuvo aišku, kodėl mirksime taip dažnai“, – dėsto Osakos universiteto Japonijoje profesorius Tamami Nakano.

Žmogaus smegenys – nepakartojamas mechanizmas, tačiau gali būti, kad jos jau yra pasiekusios savo galimybių ribas. Evoliucija gali lemti smegenų tūrio didėjimą, tačiau didesnės – nereiškia geresnės. Žmonija pasižymi prasta rega, neypatinga klausa ir uosle. Nesame nei ypač stiprūs. Tai kaipgi tapome dominuojančia planetos gyvūnų rūšimi? „Tik dėl savo smegenų, – aiškina Bazelio universiteto biocentro atstovas Heinrichas Reichertas. – Juk mes, be viso šito, dar esame ir labai prastai apginkluoti.

Smegenų skenavimas leis išmatuoti, kaip dėl mobiliųjų telefonų skleidžiamos spinduliuotės kinta žmogaus smegenų temperatūra, teigia mokslininkai. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, pašalinti žalingą mobiliųjų telefonų skleidžiamos radiacijos poveikį nėra įmanoma. Ši radiacija gali žmogaus organizmą veikti kaip kancerogenas, rašo ABC Science. Tačiau tvirtinama, kad apie mobiliųjų telefonų skleidžiamos radiacijos poveikį smegenims yra žinoma nedaug.

Kiekvienam karštakraujam vyrui žiūrėjimas į dailias moteriškas formas yra toks pats natūralus, kaip kvėpavimas. Ir tikriausiai toks pats būtinas, jeigu kalbėsime apie žmonių rasės išlikimą. Atsiminkite - vyrai, kurie dabar yra gyvi, prieš šimtus tūkstančių metų buvo sutverti sutelkti dėmesį į vaisingas moteris. Biologija, slypinti už vyrų „transo“ Kai tik vyro akiratyje pasirodo smėlio laikrodžio formos moteriška figūra, jo žvilgsnis iškart nuslysta prie jo krūtinės, kojų ir užpakaliuko.

Ar jums nekeista, kodėl žmonės tiek daug miega? Kokia yra miego prasmė apskritai? Ir miegodami, mes dar sapnuojame. Kam smegenims taip dirbti ir eikvoti maisto medžiagas, energiją, kad sukurti tą nepaprastą sapno pasaulį? „Mokslo sriubos“ komanda pabandė surasti atsakymus ir įveikti nežinojimą.

JAV mokslininkai žengė pirmuosius žingsnius bandydami suprasti, kaip mūsų smegenyse gimsta mintys. Masačusetso Technologijų instituto ir Bostono universiteto (JAV) mokslininkai išsiaiškino, kaip elektrinio aktyvumo svyravimai leidžia smegenims formuoti mintis ir prisiminimus. Šio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Neuron“. Viena didžiausių neurologijos mįslių – minčių, suvokimo ir atminties kodavimas ląstelių lygmenyje.

Pasikapstęs jos galvoje rastum nemažai įdomaus. 1. Moterų smegenys 11–12 proc. lengvesnės nei vyrų. Deja, šiuo faktu negalėsi pasinaudoti kaip argumentu ginčydamasis, kuris iš jūsų geriau mąstote – Tu ar ji. Paprasčiausiai vidutinis vyras apskritai yra visas stambesnis už vidutinę moterį, o didesnei raumenų masei valdyti reikia daugiau neuronų. 2. Smegenų skiltis, su kuriama siejamas gebėjimas atlikti skaičiavimo operacijas, moterų galvose būna mažesnė.

Geros naujienos: dabar turi moksliškai patvirtintą pretekstą, kodėl lankaisi pikantiškuose tinklalapiuose. Nuo šiol gali drąsiai paaiškinti bosui, žmonai ar pats sau, kad taip elgiesi vien savęs tobulinimo tikslu. Juk, pasak Tamperės (Suomija) mokslininkų, nuogų žmonių paveikslėliai stipriai stimuliuoja stebinčiojo smegenis (beje, tiek moterų, tiek vyrų) ir padeda gerokai greičiau įsisavinti informaciją.

Londono universiteto mokslininkai teigia, kad rūkymas kenkia ne tik kūnui, bet ir smegenims, praneša BBC. Ištyrus 8 800 žmonių, vyresnių nei 50-ies, paaiškėjo, kad smegenims kenkia ir aukštas kraujospūdis bei antsvoris, bet mažiau nei rūkymas. Mokslininkai pabrėžia, kad labai svarbu suprasti, jog gyvenimo būdas gali pakenkti ne tik kūnui, bet ir protui.

Pitsburgo universiteto (JAV) specialistai sukūrė į smegenis implantuojamą neuroninę sąsają, kurią galima prijungti prie pavienių neuronų. Toks pasiekimas leis ateityje žmonių smegenis prijungti prie tiesiogiai joms neuroninius signalus perduodančių kompiuterių ar kitų elektroninių įrenginių. Ši technologija galės būti naudojama įvairiose srityse, įskaitant tikslų protezų valdymą.

Gali būti, kad žmonės pamažu praranda protinius gabumus, teigiama naujame tyrime. Jo autoriai tvirtina, kad žmonės evoliucinį spaudimą būti sumaniais prarado tuomet, kai prieš keletą tūkstančių metų įsikūrė tankiose agrokultūrinėse gyvenvietėse.

Nors niekuomet nebuvo pastebėta, kad laukinės papūgos kakadu naudotų kokius nors įrankius, tačiau viena nelaisvėje gyvenanti kakadu, vardu Figaro, pati išmoko pasidaryti įrankius, tinkamus maistui už narvelio pasiekti. Ji sugebėdavo ne tik atskelti narvo medienos atplaišą ar rasti tinkamą šiaudą, bet ir savo galingu snapu jį sutrumpinti taip, kad geriau tiktų riešutui pasiekti.

Žmogus negali tuo pačiu metu ir būti empatiškas (užjausti kitą), ir vadovautis logika. Logika ir emocijos nėra artimos ne tik semantiškai, bet ir fiziškai: galvos smegenų poliuose už šiuos psichikos procesus atsakingos sritys egzistuoja priešingose pusėse. Rasti kompromisą, tenkinanti abu polius, dažnai nebūna nei lengva, nei įmanoma.

Australijos mokslininkų tyrimų duomenimis, baltųjų ryklių smegenys turi panašumų su žmonių smegenimis. Kaip skelbia naujienų agentūra AFP, mokslininkai tikisi, kad šis atradimas padės sukurti veiksmingą priemonę baltiesiems žudikams atbaidyti. Didieji baltieji rykliai vakarinėje Australijos pakrantėje – rimtas pavojus čia leidžiantiems laiką vandens sporto mėgėjams. Šie jūrų žudikai per praėjusius metus nusinešė ne vieną poilsiautojo gyvybę.

Budistų vienuolis ir molekulinės genetikos mokslininkas Matthieu'us Ricardas yra laimingiausias pasaulio žmogus, bent jau taip teigia Viskonsino (JAV) universiteto tyrėjai. 66 metų amžiaus prancūzo smegenys pagamina tokį didelį gama bangų – jos siejamos sąmone, dėmesiu, mokimusi ir atmintimi – kiekį, kurio iki šiol neuromokslininkams nepavyko užfiksuoti. Pats vienuolis teigia, kad laimė priklauso nuo meditacijos. Anot jo, meditacija pagerina ir smegenų veiklą, ir žmogaus savijautą apskritai.

Reta odos liga sergantis 21-erių metų brazilas žvelgiantiems  į jį atrodo panašus į „centrinės nervų sistemos preparatą“. Visą jo kaukolę dengia savotiškos raukšlės ir odos klostės, dėl kurių atrodo, kad  smegenys yra „išverstos į išorę“, todėl jaunuolis patiria didelį diskomfortą kiekvieną kartą, kai pasirodo viešoje vietoje, rašo lifenews.ru. Jaunuolio teigimu, bėdos prasidėjo, kai jam buvo 19 metų. Pirmiausia jis sunerimo dėl to, kad nepaisant jauno amžiaus ėmė plikti.

Kai kurie žmonės iš tiesų gali matyti garsą, tvirtina tyrėjai, nustatę, kad šis keistas gebėjimas įmanomas, kai smegenų sritys, susiję su rega, yra mažos. Šis atradimas – užuomina apie gudrią strategiją, kurią naudoja smegenys, kai rega nepatikima, rašo LiveScience.com. Tyrimą atlikę mokslininkai atidžiau nagrinėjo garso sukeliamą žybsnio iliuziją. Kai vieną žybsnį seka du pyptelėjimai, kartais žmonės mato du netikrus vienas po kito einančius žybsnius.

Norite sužinoti, kodėl žmonės priima neprotingus finansinius sprendimus? Tuomet siūlome susipažinti su egzotiška mokslo šaka – finansų biheviorizmu. Finansų biheviorizmo tyrinėtoja Meira Statman sako, kad investuotojai mąsto taip pat kaip ir visi kiti „normalūs“ žmonės.

Delfinai geba išlikti nuolatos budrūs net dvi savaites, kai miega tik viena jų smegenų pusė, teigia mokslininkai. Tokia būdrumo būsena leidžia šiems žinduoliams nuolatos saugotis ryklių. Kitaip nei sausumoje gyvenančių žinduolių, miega tik viena delfinų smegenų pusė, kol kita pusė tuo metu būna aktyvi. Delfinai visada keičia, kuri smegenų dalis miega, kuri būdrauja, rašo Live Science. „Žmonės po to, kai išbūna aktyvūs daugelį valandų, yra priversti sustabdyti visą savo veiklą ir užmigti.

Kreidos cypimas rašant ant lentos? Polistirolo brūžinimas į betoninę sieną? O gal... vienokio ar kitokio intensyvumo peristaltikos atodūsis? :) Pasirodo, yra ir nepakenčiamesnių žmogaus ausiai garsų. O nemaloniausias žmogaus ausiai yra peilio ašmenų brūžinimo į butelio stiklą garsas. Tai išsiaiškino mokslininkai, pamėginę patyrinėti galvos smegenų atsaką į nemalonius garsus. Eksperimento dalyvių buvo paprašyta išklausyti iš viso 74 įrašus su įvairiais garsais.

Amerikietis neurochirurgas Ebenas Alexanderis iš komos prabudo įsitikinęs gyvenimo po mirties realumu. Harvardo medicinos mokykloje ir kituose JAV universitetuose dėstantis daktaras Ebenas Alexanderis JAV savaitraštyje „Newsweek“ paskelbtame straipsnyje rašo niekada netikėjęs vadinamaisiais priešmirtiniais potyriais, nes dėl savo profesinės veiklos manė žinąs, kokie procesai vyksta žmogaus smegenyse klinikinės mirties metu.

Dėl evoliucijos žmogaus kūno išvaizda ilgainiui pasikeis, ir po tūkstančio metų gyvensiantys žmonės išoriškai labai skirsis nuo mūsų, mano anatomijos specialistai. Mokslininkų pateiktas tolimoje ateityje gyvensiančių žmonių anatomijos prognozes apžvelgė britų dienraštis „The Sun“. Pirmiausia, mano specialistai, vidutinis tolimų mūsų palikuonių ūgis sieks nuo 1,83 iki 2,13 m. Tokią tendenciją lemia gerėjanti žmonių mityba ir medicinos pasiekimai.

Dėl evoliucijos žmogaus kūno išvaizda ilgainiui pasikeis, ir po tūkstančio metų gyvensiantys žmonės išoriškai labai skirsis nuo mūsų, mano anatomijos specialistai. Mokslininkų pateiktas tolimoje ateityje gyvensiančių žmonių anatomijos prognozes apžvelgė D. Britanijos dienraštis „The Sun“. Pirmiausia, mano specialistai, vidutinis tolimų mūsų palikuonių ūgis sieks nuo 1,83 iki 2,13 m. Tokią tendenciją lemia gerėjanti žmonių mityba ir medicinos pasiekimai.

Paulas Gabiasas niekada nematė stalo. Jis gimė pirma laiko ir netrukus apako, greičiausiai todėl, kad inkubatoriuje gavo per daug deguonies. Tačiau 60 metų P. Gabiasui greta jo esantį stalą suvokti visai nesunku. „Mano stalo įvaizdis yra lygiai toks pat kaip ir pats stalas. Jis turi aukštį, plotį, gylį, tekstūrą. Viską galiu įsivaizduoti vienu metu. Jis tiesiog neturi spalvos“, – pasakojo vyras.

Prieš pradėdami mušti baudinį futbolininkams derėtų sugniaužti savo kairės rankos kumštį. Vokiečių mokslininkų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad tai galėtų padėti jiems sumažinti jaučiamą įtampą. Mokslininkai iš Miuncheno universiteto pastebėjo, kad futbolo baudinių serijos meistrai, žaisdami savoje aikštėje, prieš mušdami kamuolį į vartus, sugniaužia savo kairįjį kumštį. Tą patį galima pasakyti ir apie tinklininkus, kurie prieš smūgį į kamuolį rankose jį suspaudžia.

Moderni baimė, kad visi mūsų elektroniai žaisliukai tiesiog išgręžia mūsų dėmesį bent jau laikinai, tapo tokia aštri, kad viena žymi mokslininkė pradėjo ją lyginti su klimato kaita. Vis dėlto, ekspertams dar teks įrodyti, kas iš tiesų žudo mūsų nervų ląsteles. Mokslininkai, pasinėrę į dėmesio atitraukimo tyrimus, sako, jog kol kas nėra konkrečių įrodymų, kad mobilieji telefonai, elektroninis paštas ir socialinė žiniasklaida kaip nors paveikė mūsų intelektą.

Didžiosios Britanijos gydytojai teigia, kad per dažnas nuskausminamųjų (anestetikų) vartojimas gali sukelti galvos skausmus. Pasak jų, vaistų sukeltus galvos skausmus kenčia maždaug milijonas Didžiosios Britanijos gyventojų, pranešė BBC. Gydytojai teigia, kad pacientai patenka į užburtą ratą, nes dėl galvos skausmo vartoja anestetikus, skausmui sustiprėjus geria dar daugiau vaistų, ir nuo to savijauta vis blogėja.

Pasirodo, gera laikysena ne tik naudinga fizinei sveikatai, bet suteikia pasitikėjimo savimi, rašo psychologytoday.com. Tyrimas, 2009 metais atliktas Ispanijoje, atskleidė, kaip smegenys, besiremdamos kūno laikysena, nusprendžia, kaip derėtų jaustis.

Suzanne'os de la Monte žiurkės buvo dezorientuotos ir sumišusios. Ieškodamos kelio iš apskrito vandens labirinto – įprasto graužikų atminties testo, – jos greitai pamiršdavo kur buvusios ir negalėdavo surasti panardintos saugios platformos. Vietoje to, jos taškėsi be tikslo. „Joms demencija. Jos negali išmokti ar atsiminti,“ sako S. de la Monte, neuropatologė iš Browno universiteto Providence, Rodo saloje. Atidesnis žvilgsnis į žiurkių smegenis atskleidžia didžiulius pažeidimus.

68 proc. mobiliojo ryšio vartotojų nuolat susiduria su keistu fenomenu, kurio priežastis bando išsiaiškinti mokslininkai. Šis keistas XXI amžiaus fenomenas kasdien trikdo milijonus žmonių visame pasaulyje, rašo „Dailymail.co.uk“. Tai vadinamieji vaiduokliški telefono skambučiai: staiga išgirstate, kaip kišenėje ar rankinėje skamba arba vibruoja jūsų mobilusis telefonas, tačiau jį išsiėmę pamatote, kad niekas jums neskambino ir neatsiuntė žinutės.

Su pelėmis atliktas tyrimas rodo, kad miego sutrikimai gali būti ankstyvas Alzhaimerio ligos ženklas, informuoja BBC. Manoma, kad pagrindinis Alzhaimerio ligos komponentas yra smegenyse susidarantys baltymų gumulėliai. Žurnale „Science Translational Medicine“ aprašomas tyrimas, per kurį pastebėta, kad, kai pelių smegenyse pradeda formuotis baltymų gumulėliai, sutrinka jų miegas.

Tikriausiai prisimenate vaikystėje skaitytą Lymano Franko Baumo pasaką „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“ („The Wonderful Wizard of Oz“) apie našlaitę Dorotę ir tris jos draugus – liūtą, geležinį medkirtį ir kaliausę. Ši pasaka žinoma ir pavadinimu „Smaragdinio miesto burtininkas“. Beveik neabejoju, kad ją jau prisiminėte. Bent jau kino juostą arba multiplikacinį filmą apie šiuos veikėjus tikrai esate matę.

Atminties tyrėjui Jamesui McGaughui buvo sunku patikėti gautu elektroniniu laišku. Jo siuntėja, 34 metų namų šeimininkė Jill Price teigė prisimenanti visus svarbiausius kiekvienos dienos įvykius nuo pat tada, kai jai buvo maždaug 12 metų, o taip pat, ką ji pati tą dieną veikė. Kai kurie žmonės atsimena, kas nutiko beveik kiekvieną jų gyvenimo dieną. Jų paslapties išsiaiškinimas galėtų nušviesti mūsų visų atminties veikimą.

Žmogaus smegenys, kaip ir kompiuterių mikroprocesoriai, pasižymi tam tikra architektūra. Mūsų galvose slypi ne neuronų kratinys, o kruopščiai gamtos sudėliotas informacijos apdorojimo tinklas. Žinoma, kaip ir kiekviena sistema, mūsų smegenys turi tam tikrų ypatumų. Vienas svarbiausių smegenų veiklos principų yra energijos taupymas. Nepaisant to, šis organas, palyginus su likusiu žmogaus kūnu, energijos suvartoja itin daug.

Antsvoris kenkia kenkia ne tik figūrai, bet ir smegenims, teigia Didžiosios Britanijos mokslininkai. Ekspertai tiksliai nežino, kodėl taip yra, bet mano, kad su tuo susiję medžiagų apykaitos pakitimai, tokie kaip didelė cukraus koncentracija kraujyje ir aukštas cholesterolio lygis. Tyrėjai visą dešimtmetį stebėjo 6 tūkst. britų, kurių amžius nuo 35 iki 55 metų. Visą tyrimo laiką dalyviai reguliariai atliko atminties ir kitų kognityvinių sugebėjimų testus.

Žmogaus smegenys turi milžinišką potencialą ir yra pajėgios išsaugoti amžiną jaunystę, rodo naujausi mokslininkų tyrimai. Apie tai penktadienį praneša Londono laikraštis „The Daily Telegraph“. Mokslininkai iš Čikagos (Ilinojaus valstija, JAV) nustatė, kad tam tikromis sąlygomis, įskaitant sveiką gyvenimo būdą, žmonės, vyresni nei 70-ies metų amžiaus, geba mąstyti ir įsiminti taip pat greitai kaip trisdešimtmečiai ar net greičiau.

Laisvos valios advokatai kol kas gali ramiai atsidusti. 30 metų senumo klasikinis eksperimentas, dažnai pateikiamas kaip laisvos valios nebuvimo patvirtinimas, galėjo būti neteisingai interpretuotas. Devintojo dešimtmečio pradžioje Benjaminas Libetas iš Kalifornijos universiteto San Franciske naudojo encefalografiją (EEG) savanorių, kuriems buvo liepiama spontaniškai sujudėti, smegenų aktyvumui matuoti.

Smegenų galia, o ne brutali jėga padeda paaiškinti, kaip karate specialistai vienu plikos rankos smūgiu gali perlaužti plytas, teigia mokslininkai. Anot jų, ilgą laiką užsiimant kovos menais, pasikeičia smegenų jungčių sistema, praneša naujienų agentūra AFP. Britanijos tyrėjai lygino dešimties karatė meistrų ir 12 fiziškai stiprių naujokų artimus smūgius ir nustatė, kad juodojo diržo paslaptis slypi ne raumenų jėgoje, o gebėjime koordinuoti peties ir riešo didžiausią greitį.

Smegenų skenavimas, parodantis, kaip sujungtos skirtingos smegenų sritys, gali padėti nustatyti žmogaus intelektą, teigiama naujame tyrime. Mokslininkai tvirtina, iki 10 proc.

Ar prisimenate, ką pietums valgėte 1999 metų kovo 8 dieną? O ką vilkėjote 1985 metų spalio 29-ąją.Kelios dešimtys žmonių (kol kas žinoma apie 33 tokius) gali prisiminti tokias detales. Jie su menkiausiomis smulkmenomis prisimena beveik kiekvieną savo gyvenimo akimirką nuo to laiko, kai jiems buvo maždaug 10 metų. Jie pasižymi daug geresne autobiografine atmintimi, kaip tai vadina mokslininkai. Dabar tyrėjai nustatė, kuo tokių žmonių smegenys ypatingos.

Kartais atrodo, kad moterys ir vyrai nesiskiria, juos lydi tik daug nepaaiškinamų nesusipratimų, o kartais atrodo, kad tie patys vyrai ir moterys – tai atskiros planetos, kurioms tiesiog pasisekė kaktomuša atsidaužti vienai į kitą.