Pasirodo, gera laikysena ne tik naudinga fizinei sveikatai, bet suteikia pasitikėjimo savimi, rašo psychologytoday.com.
Tyrimas, 2009 metais atliktas Ispanijoje, atskleidė, kaip smegenys, besiremdamos kūno laikysena, nusprendžia, kaip derėtų jaustis. Tyrimo dalyvių buvo paprašyta arba „atsisėsti tiesiai ir išpūsti krūtinę“, arba „sudribti į priekį ir žiūrėti į kelius“. Tuomet dalyviai, sėdėdami atitinkamoje pozicijoje, turėjo užrašyti pasirinktinai: arba tris blogiausius savo būdo bruožus, arba tris geriausias savybes. Mokslininkai norėjo patikrinti, kaip kūno laikysena daro įtaką pozityvioms ir negatyvioms mintims.
Rezultatai parodė, kad „savimi pasitikinčio žmogaus“ pozicijoje sėdintys žmonės nebūtinai savaime jaučiasi labiau pasitikintys savimi ar laimingesni, tačiau labiau tiki savo atsakymais. Jie turėjo pateikti arba gerąsias, arba blogąsias savo savybes, todėl sėdintieji išsitiesę buvo kur kas labiau įsitikinę savo atsakymų pagrįstumu. Trumpiau tariant, smegenys nesąmoningai iš laikysenos ir atitinkamos minties padarydavo išvadą „taip, aš neabejotinai esu nuostabus/nevykęs“.
Tuo metu susikūprinusio žmogaus pozicija teigiamų ar neigiamų minčių nei sustiprina, nei susilpnina. Tad jei norite atrodyti labiau pasitikintys savimi, derinkite du dalykus: gerą laikyseną ir pozityvias mintis apie save.
Dar vieno, kiek seniau (8 dešimtmetyje) Teksase atlikto, tyrimo rezultatai taip pat pakankamai iškalbingi. Tyrimo dalyvių buvo paprašyta susikūprinus arba išsitiesus pasėdėti keletą minučių ir per tą laiką atlikti testą. Nepriklausomai nuo realių testo rezultatų, visiems dalyviams buvo pasakyta, kad jie pasirodė ypač gerai (daugeliu atveju teko pameluoti, bet melą dėl mokslo šiuo atveju galime pavadinti nekaltu). Po šių kelių minučių ypač susikūprinus ar išsitiesus, tyrimo dalyvių buvo paprašyta grįžti į normalią poziciją ir atlikti dar vieną užduoti: neatitraukus pieštuko nuo popieriaus nupiešti keletą geometrinių figūrų. Kelių iš šių figūrų nupiešti nepakėlus pieštuko buvo tiesiog neįmanoma, tačiau mokslininkai norėjo palyginti prieš tai kelias minutes besikūprinančių ir išsitiesusių tyrimo dalyvių pastangas. Paaiškėjo, kad prieš tai prabuvę susikūprinę pasidavė kur kas greičiau, nei tie, kurie prieš tai kurį laiką sėdėjo „savimi pasitikinčio žmogaus“ pozicijoje – išsitiesę. Pastarieji buvo kur kas atkaklesni – figūras, kurių iš tikrųjų neatitraukus nuo popieriaus pieštuko buvo neįmanoma nupiešti, jie mėgino įveikti kur kas atkakliau ir ilgiau.
Būtina priminti, kad visi tyrimo dalyviai – nesvarbu, ar jie prieš tai sėdėjo susikūprinę ar išsitiesę, buvo pagirti, kad testą atliko puikiai, vadinasi, sėdėję tiesiai labiau įsisąmonino pagyras ir ėmė labiau pasitikėti savimi. Sėdėjusių tiesiai smegenys išgirdo apie puikius testo rezultatus, pastebėjo, kad kūnas buvo „savimi pasitikinčio žmogaus“ pozicijoje ir padarę išvadą: „taip, man puikiai sekasi testai“. Tuomet, susidūrus su nauja sudėtinga testo užduotimi, jie iš paskutiniųjų mėgino ją įveikti. Susikūprinusiųjų smegenys išgirdo žinutę, kad testas puikiai pavyko, tačiau jų padaryta išvada turėtų skambėti maždaug taip: „na ką, visai neblogai, bet nieko čia tokio ypatingo“, todėl susidūrus su kita užduotimi netruko pasiduoti.
„Savimi pasitikinčio žmogaus“ pozicija – t. y. gera laikysena, išsitiesęs kūnas, išpūsta krūtinė – galbūt nėra pakankami veiksniai nuotaikai pagerinti, bet, kaip rodo moksliniai tyrimai, tai padeda suformuoti jūsų smegenų atsaką į mintis.
