skulptūra

Provokuojanti ar net įžūli – tokia kai kam gali pasirodyti 46-erių tapytojo ir skulptoriaus Martyno Gaubo kūryba. Tačiau kanonų nepaisančiam menininkui tai netrukdo sulaukti pripažinimo – šiandien jis yra laikomas vienu drąsiausių šiuolaikinių Lietuvos skulptorių, o jo darbai laukiami ne tik galerijose, bet taip pat puošia Valdovų rūmų muziejaus fasadą, viešąsias miestų erdves ir išskirtinius NT projektus.

Ant Gedimino kalno iškilo Vilniaus įkūrimo legendą simbolizuojanti skulptūra „Vilkas“. Tai italų menininko nulieta figūra, kuriai, pasak autoriaus, prireikė net apie 150 kilogramų bronzos. Prie skulptūros jau būriuojasi lankytojai, kurie smalsauja, fotografuojasi ir nepabijo ant skulptūros užlipti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Ant Gedimino kalno iškilo skulptūra „Vilkas“. Ir pati bronzinė figūra, ir jos vieta yra simboliškos – jos primena legendą, kaip gimė Lietuvos sostinė.

Ant sostinės Žaliojo tilto ketvirtadienį atidengiamos skulptūros „tobuliems vaikams“ skirtos atkreipti dėmesį į vaikų globos situaciją šalyje. Šia iniciatyva prasidės vaikų globos savaitė. Po skulptūros atidengimo vyks spaudos konferencija, kurios metu bus pristatomi naujausi duomenys apie vaikų globos situaciją Lietuvoje.

Praėjus keliems dešimtmečiams, vėl atgaivinta legendinė Vilniaus vieta – naujam gyvenimui atgijo legendinis fontanas su skulptūra „Pumpuras“. Vilniaus miesto savivaldybė pasidalino akimirkomis iš vakar vykusios atidarymo šventės ir parodė, kaip legendinis „Pumpuras“ atrodo šiandien. Vilniuje atgimė legendinis „Pumpuras“ Karoliniškėse atnaujinta viešoji erdvė prie fontano su skulptūra „Pumpuras“ atidaryta birželio 9-osios vakarą. „Po kelių dešimtmečių – fontanas vėl gyvas.

Kretingoje – reta proga išvysti seniausią Lietuvoje medinę skulptūrą. Dar Vytauto Didžiojo laikus menanti Marija su Kūdikiu visiškai atsitiktinai Laukžemės bažnyčioje buvo atrasta vienos menotyrininkės. Tyrimai parodė, kad skulptūrai – apie 600 metų. Per tą laiką ji buvo perdažyta net 11 kartų, tačiau nuo sunykimo ją išgelbėjo prieš pusę tūkstančio metų naudoti dažai. Po stikliniu gaubtu Kretingos muziejuje stovi seniausia Lietuvoje žinoma medinė skulptūra – Laukžemės Madona.

Prieš keletą dienų Palangos miesto gyventojai socialiniuose tinkluose pradėjo nerimauti – pradingo šiemet prie jūros pastatyto molberto, skirto Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, paveikslo reprodukcija. Žmonės ėmė svarstyti, kas galėjo paimti šį kūrinį. Molbertas Palangos pajūryje buvo pastatytas rugsėjo mėnesį, o šiuo metu jau galima pamatyti jo pokyčius.

Sniegui nuklojus miesto aikštes ir pastatus sostinėje ko ne kasmet pasirodo gatvės menininkų pieštos gigantišiškos figūros kurios vieniems atrodo, kaip nevykęs pokštas, kitiems tiesiog nepadori grafomanija. Kai kurie bando aiškinti, kad tai gyvatės, vis tik žmonės nesutinka – mato nuogo vyro kūno simbolius. O praeiviai tokią kūrybiškumo išraišką vertina dvejopai – vienems nuotaika kyla, kiti erzinasi ir nemato tame nieko juokingo ar gražaus.

Neringoje vandalai išterliojo žymaus fotomenininko garbei, albumo „Žiedai tarp žiedų“ autoriui Rimantui Dichavičiui pastatytą skulptūrą. Nuogomis krūtimis moters skulptūrą vandalai išterliojo raudonais dažais ir ant jos užrašė žodžius – „To jau gana“. Kam nuogo kūno gana, šiuo metu aiškinasi policija. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Šiandien Gargždų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje iškilmingai atidengtas paminklas, skirtas žuvusiam ugniagesiui gelbėtojui Rolandui Venslauskiui atminti.

Išskirtinėje Lietuvos vietoje, dolomito karjeruose, netoli Pakruojo, 8 menininkai kuria akmenines skulptūras. Skulptoriai naudoja dolomito luitus ir kitokius akmenis randamus karjeruose. Šis pleneras skirtas paminėti žymaus pakruojiečio Stasio Ušinsko gimimo metines, o pačios skulptūros liks Pakruojyje. Kone sulindęs į akmens vidų jį gremžia skulptorius Arūnas Guokas.

Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ atidaryta nauja paroda „Išmanymo šešėlyje. Skulptūra iki konteksto“ skirta skulptūrai kaip žanrui, tiksliau – pačiai skulptūros prigimčiai. Parodoje pristatoma skulptūros kolekcija: Lietuvos menininkų kūriniai nuo XIX a. pabaigos iki šiandien – nuo tradicinių mažųjų formų iki konceptualių darbų, artimų instaliacijai.

Nuo pat Vilniaus mažojo teatro atidarymo lankytojų akį traukia fojė sienos nišoje kabantis varpas. Jis išlietas ir nišoje įkurdintas teatro įkūrėjo, režisieriaus Rimo Tumino valia. Šis simbolikos kupinas objektas, bylojantis ir pastato, kuriame veikia teatras, istoriją, 2025-ųjų pavasarį tapo išbaigtos skulptūrinės kompozicijos dalimi. Finalinis jos štrichas – akmeninis postamentas su įamžintais R. Tumino žodžiais, teatrui dovanotas skulptoriaus Mindaugo Jankausko.

 Iki Velykų likus mažiau nei savaitei, sostinėje antradienį vilniečiams ir miesto svečiams bus atverta atnaujinta skulptūra „Kiaušinis“. Atnaujintą Šv. Stepono, Pylimo ir Raugyklos gatvių sankirtos aikštelėje stovinčią skulptūrą atidengs Vilniaus meras Valdas Benkunskas ir Vilniaus klubo narys, skulptūros atnaujinimo iniciatorius Gediminas Tursa.  Skulptūros idėją taip pat pristatys menininkės Lijana ir Emilė Turskytės.

Senamiesčio gyventojai ir lankytojai nustebo: vieną dieną pastebėjo uždengtą skulptūrą „Margutis”. Kol žmonės nepuolė panikuoti, kad kažkas blogo atsitiko skulptūrai, savivaldybė ramina – viskas su ja gerai. Jau greitu metu skulptūra bus atidengta bei pavasario šventes pasitiks atsinaujinusi. Paaiškino, kas nutiko margučiui Margutį jo autorė, menininkė Lijana Turskytė atnaujina.

Britai pasipiktinę – atidengta karalienės Elžbietos II skulptūra visai nepanaši į jų monarchę. Šiaurės Airijoje karališkuosiuose soduose pristatyta Elžbietos II, jos vyro princo Filipo ir dviejų korgių skulptūros. Princas ir monarchės numylėtiniai korgiai britams neužkliuvo. Tuo metu pačios karalienės britai neatpažįsta, net jei šalia yra informacinė lentelė.  Prieš 13 metų atidengtas prezidento Algirdo Brazausko antkapio biustas Lietuvoje sukėlė audrą.

Šiaurės Airijoje prieštaringų vertinimų sulaukė nauja karalienės Elžbietos II skulptūra, o vienas suglumęs kritikas pareiškė, kad ji atrodo panašesnė į „senutę, turguje perkančią bulves“, o ne į ilgiausiai valdžiusią Jungtinės Karalystės monarchę. Karalienės, kuri mirė 2022-ųjų rugsėjį būdama 96 metų amžiaus, skulptūra praėjusią savaitę buvo atidengta Antrimo pilies parke.

Kauno Ramybės parke minint Žalgirio mūšio dieną pirmadienį bus atidengta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio skulptūra. Kaip skelbia Kauno savivaldybė, šios istorinės asmenybės įamžinimas primena apie Lietuvos ir Lenkijos pergalę prieš Kryžiuočių ordiną, Aleksandro indėlį į valstybingumą ir rūpestį Kauno parapija, Lietuvos ryšį su Lenkija ir Ukraina.

Minint aktoriaus Donato Banionio gimimo 100-ąsias metines Panevėžyje, prie Juozo Miltinio dramos teatro, antradienį atidengta jo skulptūra. Skulptūros pastatymą inicijavo ir jo įgyvendinimu rūpinosi aktoriaus šeimos įsteigtas fondas. Skulptūra vaizduoja aktorių, einantį į teatrą. Ji stovi po buvusiais D. Banionio grimo kambario langais, tarp medžių, kuriuos, pastačius teatro pastatą, sodino patys aktoriai.

Jau kelias dienas socialiniuose tinkluose netyla diskusijos dėl naujos skulptūros. Ji įkurdinta Trakų gatvėje, šalia Pranciškonų vienuolyno, ir vaizduoja 1863-64-ųjų Sausio sukilimo vadus. Neįsigilinę žmonės klausia: ar čia nauja memų generavimo vieta? Kol vieni šaiposi, kad veikiausiai Vilniuje vyksta neoficialus konkursas baisiausiai skulptūrai, kiti džiaugiasi, kad pagaliau sukilimo vadai buvo įamžinti. Kiti juokiasi, kad geriau dar viena kičinė skulptūra nei dar vienas vamzdis Vilniuje.

Vienas populiariausių Latvijos kurortų – Jūrmala. Pasirodo, kad ten galima pamatyti labai netikėtų dalykų, pavyzdžiui, privačiame sklype pastatytą skulptūrą carui Petrui I. Ši skulptūra kelia ir daugybę aistrų tarp vietos gyventojų – žmonės ir pyksta, kad šitaip šlovinamas Rusijos caras, ir stebisi. Jūramloje taip pat galima pamatyti Putinui artimų oligarchų milijoninį turtą – ant jūros kranto pastatytas prabangias vilas ar sanatorijas, apjuostas aukštomis tvoromis.

Vieno kaimo kryžkelėje Plungės rajone pėsčiuosius ir vairuotojus pasitinka ant stulpo tupintis milžiniškas velnias. Jo kūrėjas sako, kad taip norėjo įprasminti prakeikta vadinamą sankryžą, kurioje nuolat įvyksta nelaimės. O dvasininkai įsitikinę – šėtono simbolis bėdų pritrauks tik dar daugiau. Atvykusius į Glaudžių kaimą Plungės rajone pasitinka velnias. Jį pagamino ir ant stulpo patupdė vietos gyventojas, kalvis Artūras. Šėtoną amatininkas kūrė po darbo vakarais Norvegijoje.

Žemę nuklojus dideliam kiekiui sniego, kai kurie žmonės belaukdami pirmųjų saulės spindulių šį niūrų ir tamsų laikotarpį praleidžia smagiai ir besidžiaugdami sniegu. Janinos sraigių ūkis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įspūdinga skulptūra iš sniego. Statė visą dieną Sraigių ūkio savininkė Janina pastatė didžiulę sraigę iš sniego.

Žiema ir didelis kiekis sniego daugumai žmonių nekelia teigiamų emocijų. Dauguma taip ir laukia pirmųjų saulės spindulių ir vėl žaliuojančių medžių. Tačiau kad ir kokia niūri būtų žiema, kai kurie žmonės sugalvoja pramogų ir mėgaujasi sniegu, nuklojusiu žemę bei sugeba net gi atskleisti savo menišką sielą, statydami skulptūras iš sniego. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje plinta Vilniuje, Viršuliškių rajone pastatyta įspūdinga skulptūra iš sniego.

Kaune atidengta dar viena skulptūra – ji skirta lietuviškai raidei „ė“. i lietuvių abėcėlės raidė ypatinga, nes iš 32-iejų raidžių vienintelės „ė“ atitikmens nėra jokioje kitoje pasaulio kalboje. „Yra labai gražus sakinys „Ė, ė ir nuė“, „ Ėjo ėjo ir nuėjo“ ir visi supranta susišneka, kai reikia ką nors pašaukti, pasakai „ė“, gal nelabai mandagu, bet atsigręžia visi ir tas kurį šaukei, kiti aplinkui.

Sausio 6 dieną Kaune atidengta skulptūra „Taškas“, skirta vienintelei pasaulyje lietuviškai „ė“ raidei paminėti. Iniciatyvos organizatoriai tikisi, kad šis meno kūrinys bus vertingas priminimas visuomenei apie lietuvių kalbos unikalumą ir tautinio identiteto išsaugojimą. „Mažas taškelis, esantis ant „ė“ raidės yra stipri lietuvių tautos savasties dalis. Dažnai technologijos prisideda prie nuolatinio skubėjimo, o tai daro įtaką ir daugelio rašysenai.

Kiek daugiau nei prieš savaitę Žaliojoje gatvėje buvo pastatytas muzikinis suolelis ir natūralaus dydžio poeto, dainų tekstų autoriaus, alytiškio Antano Saulyno skulptūra. Tačiau čia, kaip spėjama, jau spėjo „pasidarbuoti“ vagišiai. Muzikinį suolelį su skulptūra miestui dovanojo Alytaus Dzūkijos LIONS klubas. Dar lapkričio 24 d. vyko oficialus skulptūros atidarymas, o štai šį savaitgalį Žaliojoje gatvėje apsilankiusi alytiškė pastebėjo, kad nebėra žvaigždės, kuri buvo skulptūros rankoje.

„Kone tris dešimtmečius prie mokyklos stovėjo gyventojų lėšomis pastatytas paminklas mokytojams. Jis skirtas ir nuo sovietų nukentėjusiems, sušaudytiems ir čia mokytojavusiems gyviems pedagogams. Paminklas buvo šviesos žiburėlis kaime, tačiau vieną dieną paslaptingai dingo, iškvietėme policiją, kad užfiksuotų faktą“, – pasakojo Prienų rajono, Žiūronių kaimo gyventoja Daivutė Brazaitienė. Į AlytusPlius.

Kretingos rajono muziejininkai ėmėsi išskirtinės misijos – jie važinėja po kaimus ir žmonių prašo atiduoti pakelės koplytėlėse saugomas senovines šventas skulptūras. Tačiau ne ekspozicijas muziejininkai taip siekia papildyti – į tokias koplytėles įsisuko vagys. Vien per šiuos metus jie jau nugvelbė dešimtis senovinių skulptūrų. O juodojoje rinkoje tokių, daugiau nei šimtą metų skaičiuojančių rankų darbo kūrinių, kaina siekia ir 5000 eurų.

Beveik prieš dvejus metus Vilniuje nukeltas rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos paminklas išvežtas į Grūto parko muziejų, pranešė sostinės savivaldybė. 2021 metų lapkritį nukėlus daugiau nei 60 metų miesto centre skvere stovėjusį paminklą jis saugotas savivaldybės įmonės „Grinda“ teritorijoje. Galimybė nukelti paminklą atsirado 2021 metų vasarą ekspertams išbraukus jį iš kultūros vertybių registro, tam pritarė ir sostinės taryba.

Penktadienio rytą pastebėta, kad ant „Vėliavnešių“ skulptūros Ukmergėje nupieštos svastikos. Kaip pranešė rajono savivaldybė, meras Darius Varnas dėl turto sugadinimo ir viešosios tvarkos pažeidimo kreipėsi į policiją, pradėta administacinė teisena dėl tyčinio turto sugadinimo bei nacistinio simbolio platinimo bei demonstravimo. „Viliuosi, kad šią vietą stebinčių vaizdo kamerų pagalba pavyks nustatyti paminklą išniekinusius pažeidėjus ar pažeidėją.

Lietuvos rašytojų sąjunga nepaleidžia vilties poeto Justino Marcinkevičiaus skvere pastatyti skulptūrą pastaruoju metu prieštaringai vertinamam autoriui. Taip pat ataušti nespėja ir diskusijos, ar J. Marcinkevičiaus vardas bei kūryba nusipelnė tokio atminimo, o štai Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad leidimas tokiam įamžinimui nebus svarstomas tol, kol visuomenė nepriims bendro sutarimo.

Dėl karo Ukrainoje išgyvenantis pensininkas iš Panevėžio savaip sumanė palaikyti Ukrainą. Regidijus Kvedaras sako, kad pinigų iš pensijos aukoti Ukrainai vargiai užtenka, tad sukūrė skulptūrą, kurią pavadino „Vilties ir pergalės šokiu“. Vyras kuklus ir sako esantis tikrai ne menininkas, bet viliasi skulptūrą parduoti, o gautus pinigus paaukoti Ukrainai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Išskirtinis panevėžiečių pasiekimas – išdrožė ir pastatė aukščiausią pasaulyje medinę skulptūrą. Skulptūra rekordininkė – daugiau nei 25 metrų aukščio ir sveria per 8 tonas. Bene didžiausias iššūkis kūrėjams buvo saugiai ir tvirtai pastatyti ąžuolinę skulptūrą. Maždaug aštuonaukščio pastato dydžio medinę skulptūrą kūrėjai pastatė vaizdingame Anykščių regioniniame parke, kur pūpso Puntuko akmuo ir driekiasi medžių lajų takas.

Pirmadienio naktį Merkinėje išniekintas partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklas. Kaip praneša Merkinės krašto muziejus, matyti, kad paminklas aplietas dažais. Kad A. Ramanausko-Vanago skulptūra buvo išniekinta, pirmadienį ryte pastebėjo Merkinės gyventojai. Jie nuotraukomis pasidalijo su muziejumi, o Merkinės seniūnas iškart kreipėsi į policiją. Stebėjimo kamerų, kurios padėtų nustatyti partizanų vado atminimui skirtą paminklą išniekinusius asmenis, nėra.

Kopenhagoje esanti „Undinėlės“ skulptūra, viena iš labiausiai lankomų Danijos vietų, ketvirtadienio naktį buvo išniekinta, ant jos postamento išpiešus Rusijos vėliavą.  Naujienų agentūros AFP žurnalistas užfiksavo, kad akmuo, ant kurio pritvirtinta bronzinė „Undinėlė“ – danų rašytojo Hanso Christiano Anderseno (Hanso Kristiano Anderseno) 1837 metais parašytos pasakos veikėja – buvo išpaišytas Rusijos vėliavos spalvomis.

Ketvirtadienį vienoje iš Kauno sankryžų iškilo miesto simbolio Tauro skulptūra. Tačiau ji patiko ne visiems. Kultūros ministras Simonas Kairys nesupranta, kodėl simbolinę dieną – vasario 24-ąją, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines – Kaune iškyla projektas, beveik identiškas sumanymui Rusijos Krasnodaro mieste. „Kaunas sublizgėjo, – ironizavo Kultūros ministras.

Dešimtys tonų ledo Ukmergės rajone virto ispūdingomis skulptūromis. Kad menininkams atgabentų tonas ledo, organizatoriai tiesė kelius, darė privažiavimus. O kaip didžiuliai luitai ledo virsta kūriniais žmonės gali pamatyti iš arti ar net patys išbandyti ledo tvirtumą. Beje, kūrėjai atskleidė, kad įspūdingoms skulptūroms sukurti prireikia ne tik pjūklų, kaltų, bet ir lygintuvų. Skulptoriaus iš Argentinos rankose pjūklas.

Prieš tris dienas Panevėžyje iš prakartėlės buvo pavogta kūdikėlio Jėzaus skulptūra. Šiandien pranešta, kad pilietiška moteris surado skulptūrą ir ją atnešė į policijos komisariatą. Panevėžio policijos atstovai teigia, kad įvykio aplinkybės iki šiol yra tikslinamos. Svarbiu aspektu taps nuostolių įvertinimas. Būtent nuo padarytos žalos dydžio priklausys – bus taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Anot pareigūnų, Jėzaus skulptūrą pastebėjo praeivė.

Nors daugumoje Lietuvos miestų iškritęs sniegas jau spėjo ištirpti, tačiau išradingiausieji spėjo pasimėgauti jo teikiamais malonumais. Štai Kaune gyvenanti Giedrė Korzininienė savo kieme iš sniego nulipdė grakščią moters skulptūrą. Pasidalinusi sniego skulptūros nuotraukomis internete, moteris sulaukė kitų vartotojų pagyrų. Kaunietė Giedrė Korzininienė pasakoja, kad savomis rankomis nulipdyti sniego skulptūrą jai prireikė 3-4 valandų.

Sekmadienį, artėjant 65-osioms brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties metinėms, Merkinėje buvo atidengtajam skirta skulptūra. Skulptoriaus Gintauto Lukošaičio sukurta skulptūra „Vanagas su vanagėliu“ stovės Lietuvos partizanų vado vardu pavadintame skverelyje, pranešė Krašto apsaugos ministerija, iš dalies finansavusi jo įkūrimą.

Netikėtas paveldosaugininkų laimikis – atsirado net prieš 45-erius metus Kretingos rajone iš koplytėlės pavogtos skulptūros – Marija ir angeliukas. Devynioliktame amžiuje gamintos skulptūrėlės dar prieš pusšimtį metų paskelbtos kultūros vertybėmis, tad dabar kažkas jas bandė parduoti už solidžią, tūkstantinę, sumą. Įsikišus paveldosaugininkams, pardavėjas skulptūras be ginčų atidavė departamentui, o ateityje jos keliaus į kurį nors muziejų.

Suomija antradienį nugriovė paskutinę viešoje vietoje esančią sovietų lyderio Vladimiro Lenino statulą. Susimąsčiusio lyderio su ranka ant smakro bronzinis biustas buvo nuimtas nuo postamento ir išvežtas sunkvežimiu, kai kuriems tai pasitinkant su šampanu rankose, o vienam vyrui protestuojant su sovietine vėliava. „Vienos žiauriausių pasaulyje valdymo sistemų – sovietinio komunizmo – įkūrėjo statulos pašalinimas iš gatvės yra puikus dalykas“, – sakė 77 metų Matti Leikkonenas, stebėjęs procesą.

Prancūzijos pietvakariuose šiuo metu po mažu „gimsta“ skulptūra „Kuršis“ arba, kaip ją vadina pats jos autorius Tautvilas Povilionis, „Kuršiukas“. Neseniai Latvijoje Jelgavos smėlio skulptūrų festivalyje laimėjęs 3-ią vietą kaunietis skulptorius Lietuvos menininkų vardą toliau garsina šiuo metu dalyvaudamas Baltijos šalių menininkų simpoziume. Kaunietis skulptorius Tautvilas Povilionis sau iškėlęs yra įveikęs ne vieną iššūkį – kūrė skulptūras iš ledo, smėlio ir akmens.

Latvijoje Jelgavos smėlio skulptūrų festivalyje menininkai kūrė šedevrus, tiksliau, jų interpretacijas. Kaip sekėsi vieninteliam lietuviui, kokios temos nepavyko ir čia išvengti ir kada skulptūros sulaukia daugiausiai žiūrovų dėmesio? Skulptūrą sukūrė Latvijos skulptorius, kurioje vaizduojama Mikelandželo Pieta, skulptūra, kurioje Marija laiko mirusį Jėzų. Menininkas sako ilgai stovėjęs Vatikane prie originalo ir sumanė jį perteikti savaip.

Kyjive kelioms valandoms buvo atidengta didžiulė Rusijos prezidento Vladimiro Putino galvos su ginklu burnoje skulptūra. Skulptorius Dmitrijus Ivas prisiėmė daugiau nei 6 metrų aukščio plieno dirbinio, pavadinimu „Nusišauk“, autorystę.  6 metrų skulptūra „Nusišauk“ buvo pastatyta Ukrainos sostinėje, beveik toje pačioje vietoje, kur kažkada stovėjo SSRS premjero Vladimiro Lenino statula.

Į sau įprastą vietą po kapitalinio remonto ant miesto laikrodžio grįžo vienas iš Šiaulių miesto simbolių – gaidys. Prie jo, prieš plačiai paplintant mobiliesiems telefonams, šiauliečiai susitikdavo ir skirdavo pasimatymus. Gaidys nuo šiol ne tik gieda ir sveikina į Šiaulius atvykusius 14-ka pasaulio kalbų, tačiau ir sukiojasi, ir plazda savo variniais sparnais. Šiaulių gatvių apšvietimo dirbtuvėse plazda vienas Šiaulių simbolių varinis gaidys.

„Bratkos“ Ūsas ir Barzdonas iš Antagavės – vieni žymiausių televizijos personažų, kuriuos ilgus metus kūrė visų atminime likęs Vytautas Šerėnas. Legendiniai V. Šerėno personažai atgims Ignalinoje, jo vaikystės draugo skulptoriaus Jono Grundos iniciatyva ir taip įamžins televizijos laidų vedėjo, humoristo ir ekonomikos mokslų daktaro atminimą. Turbūt vieni žymiausių televizijos personažų „Bratkos“ – Ūsas ir Barzdonas dar ilgai neliks užmiršti juos stebėjusių žiūrovų atmintyje.

Vienas skulptorius įamžino kadenciją baigiančią kanclerę Angelą Merkel. Jos skulptūra – ne ant pjedestalo, o ant žirgo. Toks sprendimas daliai vokiečių sukėlė nuostabą – jie nė nežino, ar Merkel moka jodinėti.  Ant žirgo sėdinčios kanclerės Angelos Merkel skulptūra papuošė muziejaus kiemą viename Bavarijos regione.

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį spręs, ar pritarti sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos skulptūros nukėlimui. Rezoliucijoje numatyta, kad paminklą kol kas saugotų savivaldybės administracija, vėliau jis būtų perduotas valstybei. Taip pat bus prašoma tarybos sutikimo perduoti valstybei keturias sovietines skulptūras, iki 2015-ųjų stovėjusias ant sostinės Žaliojo tilto.