„Kaunas sublizgėjo, – ironizavo Kultūros ministras. – Kai pasaulis mini metus nuo karo Ukrainoje pradžios, kai lietuviai vakar visą vakarą demonstravo solidarumą ir neįtikėtiną susitelkimą akcijoje „Radarom“, mano mylimas Kaunas pasitatė taurą, tarsi brolį dvynį iš Krasnodaro (tiesa, ten projektas dar nerealizuotas).
Būtent vasario 24-ąją. Simboliška.
Jei tai tiesa, ką matau socialiniuose tinkluose, tai yra pats didžiausias absurdas, koks tik begali būti. Gyvenimas tarsi kitoje realybėje, be jokio konteksto, be jokios empatijos.“
Tuo metu Kauno mero Visvaldo Matijošaičio atstovas Tomas Jarusevičius BNS tvirtino, kad skulptūrą sukūręs menininkas Tadas Vosylius paraišką teikė kūriniui teikė dar prieš metus. Rusijos žiniasklaida apie planus statyti minimą panašią skulptūrą Krasnodare minėjo 2019 metais.
„Kas nori Kauną šiuo atveju kopijuoti ar atkartoti – čia jau jų reikalai, bet Kaunas tiesiog įgyvendino vieną iš akcentų, ir tokių akcentų yra dešimtys“, – pabrėžė jis.
T. Jarusevičius taip pat priminė, kad prieš ateidamas į ministeriją pats S. Kairys buvo V. Matijošaičio patarėju ir buvo „labai artimai susijęs“ su programą „Kauno akcentai“, skirta tokių projektų įgyvendinimui.
„Kultūros ministrui galiu tik mandagiai priminti, kad dar ne taip seniai dirbdamas Kauno miesto mero patarėju, jis pats labai artimai buvo susijęs su programa „Kauno akcentai“, kuri skirta įgyvendinti menininkų idėjas. Kaip tik viena tų idėjų ir yra būtent šis Kauno simbolis – Tauro skulptūra“, – BNS sakė jis.
Kauno savivaldybė penktadienį skelbė, kad apie 8 metrų ilgio ir 7 metrų aukščio naujasis Kauno akcentas iškilo Muravos sankryžos prieigose, ties įvažiavimu į miestą.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tvirtino, kad šis simbolis papildys jau penkerius metus prie Kauno pilies stovintį valstybės simbolį – Vytį, vaizduojanti karį ant žirgo.
„Atėjo laikas stipriau pristatyti ir Kauno simbolį – Taurą. Jis turi puikuotis ne vien herbe, bet ir mūsų miesto erdvėse. Kaunui jau 615 metų – jis tikrai vertas tokio solidaus ženklo“, – pranešime cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Nerūdijančio veidrodinio plieno skulptūrą su auksuotu kryžiumi sukūrė menininkas Tadas Vosylius.
Kodėl Kauno herbe pavaizduotas tauras su kryžiumi tarp ragų?
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo miesto herbo istorija. Teigiama, kad Kaunas – vienintelis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, kurio heraldikos ištakos siekia XV a. pradžią, Vytauto valdymo laikus. Seniausieji miesto antspaudai – vieninteliai ikonografijos šaltiniai, leidžiantys spręsti apie herbą.
Pirmasis antspaudas, simbolizuojantis ir Kauno miesto savivaldos atsiradimą, buvo sukurtas apie 1400 metus.
Tauras – vienas iš labiausiai garbintų laukinių gyvūnų Lietuvoje. Juos paprastai galėjo medžioti tik kunigaikščiai. Mūsų krašte jis tapo jėgos, garbės ir taurumo simboliu. Apie taurą su tarp ragų esančiu kryžiumi byloja senovės lietuvių legenda.
Legendoje apie taurą pasakojama, kad Lietuvos kunigaikščiui ir jo kariaunai vienos medžioklės metu pavyko sumedžioti girių valdovą ypatingoje vietoje – miško tankumyne Nemuno ir Neries upių santakoje.
Žvėris buvo pervertas ragotine (ietis, skirta stambiems gyvūnams medžioti). Tačiau medžiotojai tarp sužeisto tauro ragų pastebėjo kyšantį iš medžio šakų sukryžiuotą kryžių. Išsigandę dievų rūstybės lietuviai nusprendė žvėrį paaukoti. Santakoje sukrovė didžiulį ąžuolų laužą ir kaip auką dievams sudegino žvėrių karalių. Toje vietoje ir buvo pastatyta Kauno pilis.
Šaltiniai: tv3.lt, BNS ir „Kas vyksta Kaune“
