šiukšlės

Po daugiau nei savaitę besitęsiančio šiukšliavežių streiko Atėnuose Graikijos sveikatos tarnyba skambina pavojaus varpais. Anot jos, atliekų kalnai gatvėse tapo „sveikatai pavojinga bomba“. Būtina nedelsiant imtis priemonių. Vyriausybė neatmetė galimybės įpareigoti šiukšliavežius atlikti savo darbą. Vietos valdžios duomenimis, Atėnų ir jo priemiesčių gatvėse susikaupę daugiau kaip 7 tūkst. tonų atliekų. Graikijoje nesiliauja streikai prieš vyriausybės taupymo priemones.

Įsivaizduokite, jog surenkate žmonių šiukšles, o vėliau parduodate jas tiems patiems žmonėms, kurie jų atsikratė. Daugeliui verslininkų tai pasirodytų gana kvaila idėja. Bet Danas Blake'as tokį sumanymą pavertė sėkmingu savo verslo modeliu. „CNN.com“ pasakoja apie „EcoScraps“, praėjusiais metais įkurtą ir sparčiai augančią Blake'o kompaniją. Iš šiukšlių gamina kompostą „EcoScraps“ iš prekybos centrų Jutoje ir Arizonoje (JAV) kasdien surenka apie 30 tonų pasenusių vaisių ir daržovių.

Klaipėdoje iki šiol nerimsta aistros dėl mokesčių už komunalinių atliekų išvežimą. Uostamiesčio gyventojai reikalauja, kad kiekvienas gyventojas pats galėtų pasirinkti mokėjimo būdą – nuo būsto ploto ar atliekų kiekio. Tačiau valdininkai permainų nežada, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Klaipėdoje ir kai kuriuose kituose miestuose prie savivaldybių gyventojai rinkosi paremti antradienį Seime planuojamas svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas.

Panevėžyje vis dar gausu nelegalių šiukšlynų – vienas tokių neseniai buvo išaugęs prie miesto maudyklos Piniavoje. Ji veikė visą vasarą. Kad atvažiuojantiesiems praleisti laisvalaikį būtų patogiau, čia pastatomi ir šiukšlių konteineriai. Tačiau įpusėjus rudeniui tenykščiai gyventojai pradėjo skųstis neapsikenčiantys nelegaliu sąvartynu. Kaip paaiškėjo, antrinių žaliavų konteineriai nuo maudyklos buvo išvežti, o į buitinius nevengta krauti visko, kas papuola.

Milijonų tonų šiukšlių – daugiausia pastatų nuolaužų – utilizavimo problema tapo rimta kliūtimi Japonijos atsigavimui po žemės drebėjimo, pareiškė už šalies atsigavimą atsakingas ministras Goshis Hosono per prefektūrų vadovų pasitarimą. „Nukentėjusiems rajonams šiukšlių utilizavimas – pirmas žingsnis atsigavimo link ir kartu didžiulė kliūtis“, – sakė G. Hosono.

Visuomenėje populiari nuomonė, kad atliekų rūšiuoti neverta, nes aplaidūs jų surinkėjai galiausiai vis tiek viską suverčia į vieną krūvą. Tačiau pastarieji tvirtina, kad tai netiesa. Taip esą teisinasi tie, kurie neretai stengiasi atsikratyti nereikalingų daiktų „kuo paprasčiau“ – dažniausiai tiesiog išmesdami atokesnėje vietoje.

Medicinos atliekos, atitarnavę buitiniai prietaisai ir paprastos kasdienės šiukšlės... Dėl medicinos atliekų sankaupų šią vasarą Vilniuje ir visoje Lietuvoje net kelis kartus buvo skelbiama ekstremali padėtis. Gyventojai, kurių pašonėje įrengiami sąvartynai, piktinasi tokia kaimynyste.

Civilizacija tai ne tik automobiliai, internetas ir mobilieji telefonai bet ir šiukšlių krūvos. Blogiausia, kad jos vis auga ir auga. Jau prieš šimtmetį su siaubu rašyta apie tuometinį Londoną, kuris skęsta dvokiančiuose atliekose, o Temzė pavadinta didžiausiu Europos nutekamuoju vamzdžiu. Tiesa tokiu pat epitetų buvo sulaukusios ir kitos didžiosios Europos ir Amerikos upės. Susirūpinimas gyvenamosios aplinkos švara didėja.

Tuo metu, kai Šiaulių vicemerė apmokėtuose reklaminiuose straipsniuose fotografuojasi rankiojanti šunelių kakučius, mieste veikiantys viešieji tualetai dvikojams šiauliečiams skendi smarvėje ir žmonių fekalijose. Kalbama, kad viešieji tualetai – tarsi miesto vizitinė kortelė.

Balsas.lt skaitytojas Michailas šalia Pezaičių kaimo pastebėjo gamtos niokojimą. Skaitytojas pamatė, kad miške kažkas įžūliai krauna statybines šiukšles, padangas. Michailo teigimu, miške jau iškrauta keli šimtai padangų, nemažai kitų šiukšlių. Skaitytojo spėjimu, naują šiukšlyną organizavo vietos verslininkai (statybos bendrovė, arba autoservisas). Balsas.

Teatro, kino ir televizijos aktorius Audrius Bružas pasakoja, jog dažnai mėgautis išvykomis į gamtą nepavyksta dėl darbo reikalų. Vis dėlto kartais tokie planai įgyvendinami. Neseniai laiką leidęs Zarasų rajone, kuriame „Utenos alus“, kaip ir kituose ežeringojo  Aukštaitijos krašto kampeliuose, visai vasarai įrengė Ekostotelę – specialų šiukšlių surinkimo centrą, –aktorius teigia pastebėjęs šią ekologinę akciją ir aktyvų įsitraukimą į ją.

Kubai, užpildyti 100 proc.  autentiškomis gatvių šiukšlėmis iš Niujorko,  skamba kaip keista ir ne visai higieniškai patraukli idėja, tačiau niujorkietis menininkas Justin Gignac surado būdą, kaip šiukšles paversti pelninga verslo niša. Tokia idėja, anot „Business Insider“, menininkui kilo eksperimentuojant su pakuočių dizainu. J. Gignac buvo įsitikinęs, kad žmones galima įtikinti pirkti tai, ko niekas niekada nepirktų, jeigu tik tuos daiktus sugebėtum tinkamai supakuoti.

Žinia, kad teks pakloti vienuolika litų per metus už šiukšlių tvarkymą, pakurstė sodininkų aistras. Raginimai sudaryti sutartis su atliekų tvarkytoju ir mokėti už soduose pastatytus konteinerius žmonėms atrodo absurdiški. Tačiau ne visiems. Kai kurie lengviau atsikvėpė: nebeteks buitinių atliekų vežtis į namus.

Šiandien policijos pareigūnams pavyko aptikti negyvą L. Kletzkio, berniuko iš ultra-ortodoksiškos Niujorko žydų bendruomenės, kūną. Liepos 12 dieną Bruklino Boro-Parko rajone, kuriame gyvena daug žydų-ortodoksų, visą naktį vyko devynių metų L. Kletzkio paieškos. Liepos 11 dieną berniukas išėjo namo iš vasaros stovyklos Brukline, motina turėjo jį pasitikti 5 h, tačiau jis nepasirodė.

Namų ūkių išmetamų įvairaus tipo pakuočių kiekis per Jonines išauga 100 proc. Šiemet pirmą kartą istorijoje su šūkiu „Išrūšiuotos Joninės!“ Lietuvos gyventojai bus raginami aktyviau rūšiuoti ir išmesti į spalvotuosius konteinerius stiklo tarą, plastikines ir popierines pakuotes. Pakuočių atliekų surinkimo sistemą Lietuvoje prižiūrinčio „Žaliojo taško“ duomenimis, labiausiai birželio pabaigoje, tai yra per Jonines, išauga polietileno tereftalato (PET) atliekų skaičius – jo išrūšiuojama 120proc.

Nors Panevėžio rajone nebeveikia nė vienas mažasis sąvartynas, tačiau kai kuriems gyventojams ir net įmonėms atrodo kitaip. Šiemet šie sąvartynai turėtų būti sutvarkyti galutinai, tačiau neaišku, ar ilgam – juose šiukšlės ir toliau verčiamos, kaip papuola. Šiuo metu Panevėžio rajone yra 30 sąvartynų. Kai kurie jų jau baigiami tvarkyti, kiti dar laukia savo eilės. Vienas tokių yra Paįstrio kaime.

Pirmasis Baltijos kanalas (PBK) ir „Skubis bio natural“ visus gamtą mylinčius žmones šią vasarą kviečia tapti „Eko skautais“. Pastebėję miške ar pievoje paliktas šiukšles gyventojai skatinami jas surinkti ir sudėti į specialius greitai yrančius ekologiškus šiukšlių maišus. Būti gamtos puoselėtojais gali visi – tereikia savo žygdarbį užfiksuoti vaizdo kamera ar fotoaparatu ir vaizdais pasidalinti internete, o 20 šauniausių „Eko skautų“ bus apdovanoti išmaniaisiais telefonais.

Sniegas apsunkino akciją, kurios tikslas buvo rinkti šiukšles, alpinistų paliktas aukščiausio pasaulio kalno – Everesto – šlaituose.Tai penktadienį žurnalistams pareiškė vedlys veteranas, šerpas Apa, grįžęs į Nepalo sostinę Katmandu. „Sniegas užklojo šiukšles, ir dideliame aukštyje jas buvo sunku rinkti“, – sakė Apa, kuris, kaip ir dauguma šerpų, turi tik vardą.

Italijos kariuomenė buvo nusiųsta atgal į Neapolį, kad padėtų šiam pietų Italijos miestui susitvarkyti su šiukšlių krize, rašo naujienų portalas BBC. Į miestą buvo išsiųsta apie 170 kariškių bei 70 sunkvežimių. Šiuo metu Neapolio gatvėse yra per 2 tūkst. tonų šiukšlių. Nepatenkinti miesto gyventojai jau ne kartą yra bandę padegti atliekų krūvas. Tai jau yra antras kartas nuo 2008 metų, kuomet Italijos kariuomenė yra siunčiama į Neapolį tvarkyti šiukšlių.

„Kad žinotumėte, kaip yra smagu namie rūšiuot atliekas. Nesvarbu, kad tenka išrūšiuotąsias nešti į kitoje gatvėje esantį kiemą“, – šypsosi šiaulietis Benas Bacevičius. Kone metus su žmona Dijana ir dukrele Beatriče atliekas į specialius maišelius rūšiuojantis vyras ramus – jo sąžinė švari, jie saugo gamtą. Problema viena – konteineriai išrūšiuotoms atliekoms dažnai būna perpildyti.

Vakar Kauno Nepriklausomybės aikštėje skambėjo neįprastas koncertas, kuriame solistais tapo rūšiavimo konteineriai. Įvairiais garsais ir ovacijomis spalvotieji konteineriai dėkojo kauniečiams už išrūšiuotas ir įmestas šiukšles. Grojančių konteinerių idėją įgyvendino festivalių „Bliuzo naktys“ ir „Roko naktys“ rengėjai, raginantys rūšiuoti linksmai.

Kūrenti laužus miestuose ir miesteliuose draudžiama, bet Ramygalos gimnazijos kieme jie liepsnoja, o mokyklos ūkvedys Juozas Žakevičius nesijaučia prasikaltęs leidęs deginti pernykščius lapus ir medžių šakas.

Po praėjusį savaitgalį praūžusios švarinimosi akcijos „Darom“ kai kur dar teberiogso krūvos šiukšlių, praneša LTV „Šiandien“. Akcijos organizatoriai teigia, kad padedant savivaldybėms iki Velykų tikrai išvešią visas šiukles, o jei jų užsiliktų, prašo pranešti. Mažiausiai 100 tūkst. savanorių į 3,5 tūkst. šiukšlių rinkimo vietų sunešė mažiausiai 3 tūkst. tonų ši ukšlių. Nors per savaitę daugelyje savivaldybių jos išvežtos, kai kuriose, kaip ir pernai, krūvos tebestūkso.

Čigonai Vilniuje elektrą vagia be jokių skrupulų – elektros tinklų darbuotojai retkarčiais atjungia kai kuriuos neteisėtus vartotojus, bet taboro gyventojai vėl prisijungia vos išvažiavus elektrikams, rašo delfi.lt. Tai tęsiasi metų metais, bet niekas nesiima jokių priemonių. Paskaičiuota, kad tabore per tris mėnesius pavagiama apie 200 tūkst. kW elektros energijos. Beje, už šiukšlių išvežimą čigonai irgi nemoka, tačiau jos iš čia vistiek išvežamos. Bet taboras vistiek skendi šiukšlėse.

Praėjusį šeštadienį daugiškiai galėjo stebėti kasmet jau įprastu tampantį reginį. Apie 10 nardymo aistruolių iš nardytojų klubo „Neriam.lt“ buvo pasiryžę švarinti ir ištraukti iš Didžiulio ežero dugno kiek galima daugiau šiukšlių ir atliekų.

3500 akcijos taškų ir tvarkytinų vietų į švarinimosi talkas šeštadienio rytą renkasi savanoriai, pasiryžę apsikuopti savo gyvenamąją aplinką. „Džiugu, kad žmonės surenka tiek šiukšlių, nes jos iš niekur neatsiranda. Kiekvienais metais surenkamų šiukšlių kiekis šiek tiek mažėja, o dalyvaujančių žmonių – daugėja. Tai rodo, kad lietuviai, turbūt, mažiau šiukšlina“, - džiaugėsi akcijos „Darom“ viešųjų ryšių koordinatorius Arnas Stuopelis.

Po Japonijos žemės drebėjimo ir cunamio į vandenyną buvo išplautas milžiniškas kiekis nuolaužų, kurios šiuo metu slenka link JAV Vakarų pakrantės, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. 9 balų pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimo sukeltos bangos nuplovė daugiau kaip 200 tūkst. pastatų. Atvirame vandenyne galima pamatyti plūduriuojančius automobilius, vilkikus, apvirtusius laivus ir net namus. Tačiau kur kas šiurpesnės yra JAV vandenynų tyrinėtojo Curtiso Ebbesmeyerio prognozės.

Po žiemos savo valdose girininkai vėl rado krūvas šiukšlių. Ypač daug pavojingų ir pramoninių atliekų, kurių priėmimas specialiose aikštelėse kainuoja. Nutirpęs sniegas atidengė ne pačius gražiausius vaizdus. Senais buities rakandais, sauskelnėmis, plastikiniais buteliais ir net žvėrių kailiais nubarstyti pakelių ruožai, vandens grioviai, informuoja LTV naujienų laida „Šiandien“. Daugiausiai išmestų atliekų pamiškėse, giliau giriose jų nedaug.

Akcija „Darom“ šį kartą šalies gyventojus kviečia specialiame žemėlapyje žymėti labiausiai užterštas Lietuvos vietas. Tai gyventojai gali padaryti iki pirmadienio. Tikimasi, kad šalies gyventojai interneto svetainės mesdarom.lt specialiame žemėlapyje pažymės per tris tūkstančius užterštų Lietuvos vietų.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) pradės įsisavinti 46,3 milijono litų Europos Sąjungos paramą. Centro vadovas Raimundas Jakutis neseniai įsiliejo į socialdemokratų gretas, nes būtent socialdemokratai jį paskyrė ŠRATC direktoriumi. O kieno rankos žarstys gautus milijonus? Didis žmogus Už 46,3 milijono litų Aukštrakiuose planuojama statyti šiukšlių perdirbimo gamyklą. ŠRATC skelbs konkursą ir objekto operatoriui, ir statybos rangovui.

Ispanijos sostinėje Madride atidaromas viešbutis, kurios pagrindinė ir vienintelė statybinė medžiaga – šiukšlės, praneša BBC.Paplūdimyje įkurtas šiukšlių viešbutis yra pastatytas iš potvynių ir atoslūgių metu į krantą išmestų liekanų, sąvartynuose rastų atliekų bei blusų turguje pirktų laimikių. Penkių miegamųjų viešbutuką vokiečių menininkas Ha Schultas pastatė centrinėje Plaza de Callao miesto dalyje.

Pirmasis pasaulyje viešbutis pastatytas iš daugiau nei vieno milijono neorganinių, neperdirbamų šiukšlių stovės Madrido centre, Callao gatvėje, Turizmo mugės proga, sausio 19 - 23 dienomis. Viešbučio statybas inicijavo kampanijos „Išgelbėk paplūdimį“ organizatorius, Coronita, organizuojantis šią akciją jau nuo 2008, siekdamas atkreipti dėmesį į Europos paplūdimių prastą priežiūrą.

Plastikinius butelius, stiklo tarą ar popieriaus atraižas į tik šioms atliekoms skirtas talpyklas pritingintys mesti gyventojai teisinasi negalį namie laikyti keturių kibirų visų rūšių atliekoms atskirai kaupti. Kone penktadalį į Panevėžio mišrių komunalinių šiukšlių konteinerius supilamų ir į sąvartyną išvežamų atliekų sudaro dar kartą panaudoti tinkamos antrinės žaliavos.

Komunalinių paslaugų įmonės Didžiojoje Britanijoje nespėja išvežti šiukšlių. Daugelyje šalies regionų gyventojai yra perspėjami, kad susikaupusios šiukšlės bus išvežtos tik per mėnesį po žiemos švenčių, skelbia BBC naujienų tarnyba. Tokia padėtis susidarė dėl gausaus sniego, kuris uždengė visą Britaniją. Dėl to buvo paralyžiuotas komunalinių įmonių ir pašto tarnybų darbas. O Birmingame padėtį apsunkino dar ir šiukšlių vežėjų streikas.

Už šiukšles tenka mokėti „nuo galvos“, net kai tos „galvos“ nėra. Galimybę mokėti pagal atliekų kiekį yra išsikovoję klaipėdiečiai. Seimui siūloma leisti žmonėms pasirinkti rinklaivos būdą, bet prieš tai jau stojama piestu.   Šiaulių rajono Žadžiūnų gyventoja Janina Zonienė piktinasi, kad už šiukšles tenka mokėti „nuo galvos“, net kai tos „galvos“ nėra. Anot jos, pinigai turėtų byrėti ne už „galvas“, o už realius šiukšlių kiekius.

Atliekų tvarkymo studija palaiminta be Šiaulių balso. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) valdyba ketvirtadienį patvirtino regiono atliekų tvarkymo galimybių studiją, rašo „Šiaulių kraštas“. Apskrities rajonų tarybos studiją yra palaiminusios, o Šiaulių miesto politikai, kritikavę ir vis atidėlioję jos svarstymą, „liko su nosimi“. Projektą įgyvendinus, rinkliava prognozuojama pašoks nuo 56 litų iki 82 litų vienam gyventojui per metus.

Klaipėdos rajono politikai, palaikydami vietos bendruomenę, užkirto kelią verslininkų planams statyti atliekų deginimo jėgainę. Lietuvos įmonė, priklausanti koncernui „Icor“, ir viena Prancūzijos kompanija atliekas deginsiančią jėgainę norėjo statyti šalia Dumpių sąvartyno. Per metus įmonėje planuota sudeginti iki 150 tūkst. tonų atliekų. Tokiems verslininkų planams iškart pasipriešino aplink gyvenantys žmonės. Jie rinko parašus, rengė protesto akcijas.

Neapolio gatvėse jau stūkso 3 tūkst. tonų atliekų, trečiadienį pranešė šio Italijos miesto valdžią, kurią cituoja agentūra AFP. Prieš dvi savaites jų buvo „tik“ 1 tūkst. 700 tonų. Šiukšlių krizė paaštrėjo savaitės pradžioje uždarius Tercinjo sąvartyną. Tokio žingsnio imtasi dėl sąvartyno teršiamo geriamo vandens. Neapolio regione jau kelias savaites nesiliauja neramumai tarp policijos ir gyventojų, protestuojančių prieš tolesnį sąvartyno naudojimą ar jo plėtimą.

KK2 praneša, kad Lietuvos gyventojams brukamas naujas mokestis. Į pašto dėžutes šiuo metu plūsta sąskaitos už šiukšlių išvežimą ir konteinerius. „KK2“ redakciją užplūdo laiškai, pasipylė skambučiai iš visos Lietuvos kampelių. Kazlų Rūda, Panevėžys. Anykščiai. Ukmergė, Klaipėdos rajonas – tai tik menka dalis vietovių, kuriose žmonės patyrė atliekų tvarkytojų reketą. Tačiau atvejis Marijampolėje galutinai pribloškė. Štai sąskaita už atliekų tvarkymą. Ji pateikta Antanui Marcinkevičiui.

Šiukšlių verslas Lietuvoje apraizgytas painiais reikalavimais ir neskaidria kainodara. Numestos nuorūkos sostinės Gedimino prospekte gali niekas nepastebėti. Vadinasi, niekas ir nenubaus. O namie pamėginkite primėtyti graužtukų ir saldainių popieriukų – gali kilti skandalas. Be to, namie visada atsiras kas nors, kas išneš šiukšles. O valstybėje daugelis triukšmauja, tačiau atliekų nuo to nemažėja. „Atliekas turi tvarkyti kiekvienas, o tai mūsų šalyje tam tikra prasme yra naujovė.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ - žurnalisto Giedriaus Krušnausko straipsnis „Lietuva šiukšlyne“. Numestos nuorūkos sostinės Gedimino prospekte gali niekas nepastebėti. Vadinasi, niekas ir nenubaus. Valstybėje daugelis triukšmauja, tačiau atliekų nuo to nemažėja. Šiukšlių verslas Lietuvoje apraizgytas painiais reikalavimais ir neskaidria kainodara. Vyriausybės sprendimu, per penkerius metus savivaldybėms nupirkta beveik 20 tūkst.

Praėjusiais metais daugiau kaip pusantro tūkstančio tonų Panevėžio miesto ir rajono gyventojų išrūšiuotų antrinių žaliavų ne atgulė sąvartyne, bet iškeliavo į perdirbimo įmones ir bus panaudotos antrąkart. Miesto Savivaldybei siūloma įgyvendinti bandomąjį pakuočių atliekų tvarkymo projektą. Vakar jį aptarė Tarybos kolegija, o galutinį žodį tars visa Taryba.

Kritikos akmenys ne tik Aplinkos ministerijos daržan, bet ir šiukšlių konteineriuose, nes juk „neapsimoka, į sąvartynus važinėti tuščiai.“ Kad turėtų darbo Skuodo rajone gyvenanti 65 – erių Genutė pasakojo, kad iš menkutės pensijos jai tenka pakloti 130 litų už kas dvi savaites išvežamą 120 litrų talpos šiukšlių konteinerį. „Metam plastmasę, senus rūbus ir kitką. Yra ir taip, kad tik susidarytų pilnas konteineris, žmonės metą ravėjus, žolės, lapus, šieną.

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos (toliau LŽSP) iniciatyvinė grupė ir šimtai jos aktyvistų yra prieš nerūšiuotų komunalinių atliekų deginimą Lietuvoje. Toks atliekų utilizavimo būdas yra taršus, rizikingas, brangus ir gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Deginant nerūšiuotas atliekas išsiskiria platus spektras nuodingų medžiagų, kurias išvalyti yra labai brangu arba beveik neįmanoma.

Neapolyję tęsiasi neramumai dėl vadinamosios „šiukšlių“ krizės, miesto gatvėse susikaupus 2200 tonų atliekų, rašo „travel.ru“. Įniršę neapoliečiai gatvėse rengia protestus, mat pirmadienį suėjo terminas, iki kurio gatvės turėjo būti išvalytos. Dar spalio 22-ąją premjeras Silvio Berlusconis pažadėjo, jog tas bus padaryta per 10 dienų. Vien praėjusią naktį gaisrininkai užgesino 40 gaisrų, kilusių padegus gatvėse susikaupusias šiukšlių krūvas.

Patvirtinę detalųjį sklypo planą, dauguma Klaipėdos politikų galutinai pritarė šiukšlių deginimo gamyklos statybai uostamiestyje. Opozicija kaltina miesto valdžią nesudariusią galimybės gyventojams pareikšti nuomonės ir tvirtina boikotuosią būsimas statybas. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, vos už kelių šimtų metrų nuo gyvenamųjų namų, netrukus gali prasidėti šiukšlių deginimo gamyklos, kurią ketina statyti viena Suomijos bendrovė, statyba.

Neapolio priemiestyje naujo sąvartyno įrengimo priešininkai per susirėmimą su policija sužeidė penkis pareigūnus, informuoja naujienų agentūra AFP. Incidentas įvyko nedideliame Tercinjė miestelyje. Protesto akcijos prieš naujo sąvartyno įrengimą dalyviai policijos pareigūnus apmėtė akmenimis ir fejerverkais. Penki policijos pareigūnai patyrė lengvų traumų. Po incidento pareigūnai įniršusią minią išvaikė ašarinėmis dujomis.

„Pagal vieno iš konkurso dalyvių pareiškimą teismas pritaikė laikinosios apsaugos priemones“, – „Respubliką“ informavo Arūnas Liubinavičius, Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos centro atstovas spaudai. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės vadovai tikisi, kad „kita“ konkurso dalyvė, UAB „Fortum Klaipėda“, jau šiemet Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje pradės statyti šiluminę jėgainę, kuri degins miesto ir rajono buitines atliekas.

Vilniaus ir Kauno bendruomenės atstovai ketvirtadienį piketavo prie prezidentūros, reikalaudami šalies vadovės neleisti sostinėje statyti didžiulio pajėgumo atliekų deginimo gamyklos ir dar kartą paaiškinti Seimui ir Vyriausybei, jog Europos Sąjungos lėšos turėtų būti panaudotos ne atliekų deginimui, o jų perdirbimui.