širdies ir kraujagyslių ligos

Kalbant apie širdies sveikatą, dažniausiai girdime, kokių produktų reikėtų vartoti mažiau: druskos, sočiųjų riebalų ar itin perdirbto maisto, tačiau specialistai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu ir tai, ką į kasdienę mitybą reikėtų įtraukti. Vienas geriausių pasirinkimų yra vaisiai ir daržovės.

Apie aukštą cholesterolio lygį kalbame vis dažniau, nes padidėję jo rodikliai gali didinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, susidurti su tokiomis būklėmis kaip infarktas ar insultas, dėl to dalijamės su jumis būdais, kaip padėti sumažinti šiuos rodiklius. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į „Camelia“ vaistininkę Indrę Šulskytę, kad ji plačiau papasakotų apie padidėjusio cholesterolio būklę ir pagalbą sau.

Lietuvoje veikia bent kelios nemokamos prevencinės programos, tačiau medikai sako vis dar susiduriantys su žmonių pasyvumu. Nuo apsilankymo pas gydytoją kitą kartą juos stabdo ne tik žinių trūkumas, bet ir baimė, kad bus nustatyta kokia nors liga. Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėjos Jurgitos Grigarienės aiškinimu, priežasčių, kodėl žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesitikrina prevencinėse programose, yra daug.

Žmonės neretai būna įsitikinę, kad jei jaučiasi gerai, yra visiškai sveiki. Vis dėl to toks manymas gali būti klaidingas – širdies ir kraujagyslių ligos dažnai būna tylios, o apie save praneša insultu ar infarktu, kai jau būna vėlu. Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje išlieka viena pagrindinių mirčių priežasčių ir kasmet nusineša 20,5 mln. gyvybių. Lietuva – ne išimti. 2025 metų Higienos instituto duomenimis, 51 proc. mirusiųjų buvo būtent nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Rugsėjo 29-ąją mininint Pasaulinę širdies dieną gydytojai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligos paliečia milijonus žmonių, o jų požymiai ne visada yra akivaizdūs. Maždaug 1 iš 3 žmonių miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, o 1 iš 5 žmonių dėl širdies ligų miršta per anksti. Vis dar per dažnai simptomai lieka nepastebėti, todėl liga nustatoma per vėlai. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytoja kardiologė, Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos regiono vadovė dr.

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena. Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė primena, kad nemažai širdies ir kraujagyslių ligų gali ilgai vystytis be aiškių simptomų, todėl žmogus gali jaustis visiškai sveikas, nors ligos procesas jau prasidėjęs, o neretai ir įsibėgėjęs. Pasak jos, svarbu nelaukti pirmųjų signalų ir rūpintis širdies sveikata nuolatos.

Daugeliui žmonių gera savijauta atrodo kaip neginčijamas sveikatos įrodymas, tačiau kardiologijos pasaulyje ši ramybė gali būti apgaulinga. Rugsėjo 29-ąją minint Pasaulinę širdies dieną Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. dr. Jolita Badarienė ragina nelaukti pirmųjų simptomų ir pasitikrinti savo širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Vilnietis Marius, sulaukęs 40-ojo gimtadienio, netrukus sulaukė ir šeimos gydytojos skambučio – kvietimo dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje. Tyrimų rezultatai nebuvo tokie geri, kaip tikėtasi: dabar juos pakartoti vyras kviečiamas kas pusmetį, jam rekomenduotas ir gydymas.

Aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio ar gliukozės kiekis kraujyje gali ilgą laiką nesukelti aiškių simptomų, todėl profilaktiniai tyrimai yra svarbi galimybė įvertinti savo sveikatos būklę.  Rugsėjo 29-ąją, minint Pasaulinę širdies dieną, Kauno gyventojai ir miesto svečiai kviečiami nemokamai pasitikrinti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą.

Nedideli, kasdien kartojami įpročiai ilgainiui gali nepastebimai prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio ir didesnės apkrovos širdžiai. Didžiosios Britanijos širdies fondas (British Heart Foundation) įspėja, kad milijonai žmonių gali gyventi su padidėjusiu kraujospūdžiu net to nežinodami. Manoma, kad Jungtinėje Karalystėje apie 16 milijonų žmonių turi padidėjusį kraujospūdį, tačiau beveik 5 milijonai apie tai net neįtaria.

Gydytojus stebina pacientų elgesys – net dėl rimtų problemų patekę į ligoninę dar joje gulėdami prioritetą jie teikia toli gražu ne sveikiausiam maistui. Kardiologas Raimondas Kubilius turi žinią kiekvienam – dalnasi gerai žinomais mitybos patarimai, kurie padeda užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena didžiausių sveikatos problemų, tačiau vyrų ir moterų rizika nėra vienoda skirtingais gyvenimo etapais, gali skirtis ir ligų eiga bei jų simptomatika. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Rūta Masiulienė sako, kad vertinant širdies sveikatą svarbu atsižvelgti į biologinius lyčių skirtumus, hormoninius pokyčius ir skirtingais gyvenimo etapais atsirandančius rizikos veiksnius.

Manote, kad jūsų širdis visiškai saugi, nes įprasti cholesterolio tyrimai yra puikūs? Deja, realybė gali būti kitokia. Dabar įvardijamas sunkių kraujotakos ligų itin svarbus kaltininkas – lipoproteinas (a), kurį paveldi kas penktas žmogus. Kaip rodo naujausias mokslininkų tyrimas, šio „slaptojo“ cholesterolio rizika nesikeičia iki gilios senatvės.

Per aukštas daugelio lietuvių „blogasis“ cholesterolis – viena dažniausiai gydytojų įvardijamų problemų. Jie ne vienus metus taip pat priekaištavo dėl riboto naujausių cholesterolį mažinančių vaistų prieinamumo Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai pranešė gerą žinią – šie vaistai pagaliau taps kompensuojami. Tiesa, pažangus gydymas bus skiriamas tik pagal aiškiai nustatytus kriterijus.

Kardiologai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais – pacientai paprastai cholesterolio nejaučia, tad per daug nesuka galvosi ir pas gydytojus neskuba. Deja, pirmas jo padidėjimo simptomas kitą kartą gali būti negailestingas – ištikęs infarktas. „Kai cholesterolis pasireiškia katastrofa, tada jau būna per vėlu“, – konstatavo Kauno klinikų Širdies centro Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė prof. dr. Olivija Dobilienė.

Jei pusryčių sumuštiniui renkatės saliamį, per draugų susitikimą kepate dešreles ant grilio ar tarp pagrindinių valgymų užkandžiaujate pasirinkdami dešreles, vertėtų į savo racioną pažvelgti atidžiau. Būtent populiariausios mėsos gaminių rūšys dažnai priskiriamos prie mažiausiai sveikų. Mitybos ekspertė Sophie Brünke iš „FITBOOK“ paaiškina, į ką verta atkreipti dėmesį, rašoma fakt.pl.

Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje. Nepaisant to, kardiologas Andrius Berūkštis teigia, kad situacija pamažu gerėja – vis daugiau žmonių labiau rūpinasi savo širdies sveikata. Pasak jo, atmintinė, kaip tai padaryti, paprasta, tačiau, deja, ne taip lengvai kiekvieno įgyvendinama. Medicininė pažanga vis žengia į priekį, o žmones pasiekia vis daugiau informacijos, kaip saugoti savo sveikatą.

Šiuolaikinė medicina siūlo pažangias gydymo technologijas, efektyvius vaistus ir aukščiausio lygio specialistų pagalbą. Tačiau, pasak Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojų kardiologų, net ir geriausias gydymas nebus veiksmingas, jei pacientas, grįžęs namo, nesilaikys medikų rekomendacijų.

Naujausia Europos kardiologų draugijos palyginamoji širdies ir kraujagyslių ligų statistikos apžvalga rodo, kad Lietuva Europos bendrijoje išsiskiria ne tik ligų našta, bet ir platesniais širdies sveikatai svarbiais veiksniais – trumpesne gyvenimo trukme aukštas pajamas turinčių šalių grupėje, didesniu miesto kelių transporto triukšmo poveikiu, žemesne šviežių vaisių pasiūla.

Sinoptikams prognozuojant iki 36 laipsnių karštį, medikai įspėja – pavojus kyla ne tik lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Aukšta temperatūra pavojinga ir tiems, kurie jaučiasi visiškai sveiki, tačiau pervertina savo galimybes dirbdami ar sportuodami lauke. Specialistai primena: per karščius svarbiausia ne tik gerti pakankamai vandens, bet ir laiku įsiklausyti į organizmo siunčiamus įspėjamuosius signalus.

Ilgai nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis, širdies nepakankamumas, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas, antsvoris ar nutukimas ilgainiui gali pažeisti ne tik kraujagysles ir širdį, bet ir inkstus. Gydytoja kardiologė prof. dr. Jolita Badarienė sako, jog šių organų veikla glaudžiai susijusi: sutrikus kraujotakai, didėjant kraujospūdžiui ar progresuojant širdies ligoms, inkstai patiria nuolatinę apkrovą, o jų funkcija pamažu silpsta.

Remiantis šiemet pateikta 2025 metų Higienos instituto Lietuvos gyventojų mirties priežasčių ataskaita paaiškėjo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Tad šįkart dalijamės su jumis žiniomis apie kraują skystinančius vaistus, kurie gali padėti sumažinti kraujo krešulių susidarymą. Apie kraują skystinančius vaistus, jų taisyklingą vartojimą naujienų portalui tv3.lt papasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė.

Širdies plakimas natūraliai kinta fizinio krūvio, emocijų, streso ar nuovargio metu, tačiau nereguliarus, labai dažnas, su alpimu, dusuliu, krūtinės skausmu ar stipriu silpnumu susijęs ritmas neturėtų būti ignoruojamas. Paprastas pulso įvertinimas gali tapti pirmu žingsniu laiku atpažįstant širdies ritmo sutrikimus, o ankstyva diagnostika – padėti išvengti rimtų komplikacijų.

Pagrindinėmis moterų mirčių priežastimis Lietuvoje išlieka kraujotakos ligos ir piktybiniai navikai, rodo naujausi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys. Skelbiama, kad pernai nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 57,4 proc., o nuo piktybinių navikų – 18,7 proc. moterų.

Nieko nejautęs 55-erių vyras po profilaktinės patikros išgirdo: operuoti reikia skubiai Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka dažniausia mirties priežastimi, tačiau gydytojai pabrėžia – daugelio sudėtingų atvejų galima išvengti, jei liga nustatoma laiku. Būtent todėl Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai kviečia žmones neatidėlioti prevencinių patikrų net ir tada, kai nejaučiama jokių simptomų.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras pristato išankstinius 2025 metų Lietuvos gyventojų mirties priežasčių duomenis. Jie rodo, kad bendras mirtingumas šalyje išlieka stabilus, o pagrindinės mirties priežastys nesikeičia – didžiąją dalį jų sudaro kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos –  šios keturios priežastys sudaro net 83,9 proc. visų mirties priežasčių.

Sergamumui ir mirštamumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų regione išliekant aukštam, Lietuvos kardiologų draugija su kitomis organizacijomis iki 2028 metų sieks, jog 75 proc. pacientų, kurie serga arterine hipertenzija, gebėtų kontroliuoti savo kraujospūdį. „Sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų regione yra pats didžiausias ir viršija 600 gyvybių, 100 tūkst. gyventojų. (...) Norėtume, kad 75 proc.

Gegužės 7-ąją minint Europos širdies nepakankamumo dieną, Valstybinė ligonių kasa (VLK) atkreipia dėmesį į šia lėtine liga sergančių pacientų priežiūrą šalyje ir stiprėjantį šeimos gydytojo vaidmenį. Specialistai primena, kad nuo šių metų išplėstos galimybės šeimos gydytojams dažniau skirti natriuretinio peptido tyrimą, kuris padeda ne tik diagnozuoti širdies nepakankamumą, bet ir vertinti ligos eigą.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių tokius simptomus kaip dusulys ar tinimai neretai linkę nurašyti amžiui, tačiau gydytoja kardiologė, profesorė Jelena Čelutkienė įspėja – tai gali būti klastingos ligos požymiai. Gegužės 7-ąją minint Pasaulinę širdies nepakankamumo dieną, ji primena, kad ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas leidžia ne tik reikšmingai sulėtinti ligos progresavimą bei sumažinti komplikacijų riziką, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Širdies ir kraujagyslių ligoms nepaliaujant šienauti lietuvių gyvybių, ruošiamas milžiniškas planas, kaip kapstytis iš šios duobės. Medikai neslepia: problemų išlieka visur – pacientai neretai savavališkai nevartoja vaistų, o eilės pas specialistus išlieka milžiniškos. Ekspertai jau seniai skambina pavojaus varpais, nes sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) Lietuvoje yra epideminis – pagal rodiklius šalis velkasi Europos Sąjungos uodegoje.

Padidėjusio cholesterolio problema jau kankina ne vieną lietuvį, o dėl to atsiranda rimtesnių problemų – galima susidurti su širdies ir kraujagyslių ligomis. Reikšminga ne tik laiku aptikti padidėjusio cholesterolio rodiklius, tačiau taip pat žinoti, kaip su jais kovoti. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į „Camelia“ vaistininkę Juliją Aganauskaitę-Žukaitę, kad ji papasakotų apie tai, kokias funkcijas organizme atlieka cholesterolis, kuo jis gali mums kenkti.

Kasmet Lietuvoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) per anksti netenkame beveik 5 tūkst. žmonių. Širvintos, Zarasai ar Molėtai – maždaug tokio dydžio miesto gyventojų skaičius kasmet per anksti išnyksta dėl ŠKL. Nors ši problema tęsiasi dešimtmečius, situacija gerėja per lėtai, iki šiol taikytos priemonės kovoje su ŠKL nėra pakankamos.

Vieną dieną – plius penkiolika ir pavasariškos saulės šiluma, o kitą – žvarbus vėjas ir vos keletas laipsnių šilumos. Tokie temperatūrų svyravimai ne tik nemalonūs, tačiau ir gali tapti rimtu išbandymu širdžiai. Nors kalbant apie orų poveikį sveikatai dažniausiai akcentuojami dideli karščiai, specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį į kitą rizikos veiksnį – staigūs temperatūros svyravimai gali kelti didesnį iššūkį širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Po žiemos daugelis nori atsigriebti už tingesnius mėnesius – daugiau judėti, keisti mitybos įpročius ir susigrąžinti energiją. Pasak Alytaus ligoninės gydytojos kardiologės Julijos Jurgaitytės, širdies sveikata kuriama kasdieniais pasirinkimais, todėl svarbiausia – nuoseklumas, o ne staigūs pokyčiai. Ji dalijasi pagrindiniais sveikos širdies principais ir pataria, kaip išlaikyti pusiausvyrą artėjant Velykoms.

Arbata yra neatsiejama daugelio žmonių kasdienybės dalis. Šis populiarus gėrimas lydi mus tiek per pusryčius, tiek popietinio poilsio metu. Nors arbata žinoma dėl daugybės naudingų savybių, ne kiekviena jos rūšis yra vienodai saugi sveikatai. Specialistai įspėja, kad viena iš dažniausiai pasirenkamų arbatų gali turėti neigiamą poveikį organizmui.

Kai tiek daug žmonių tampa vis pasyvesni, dirba sėdimą darbą, specialistai kaip niekada garsiai ragina gyventojus užsiimti pakankama fizine veikla. Vis dėl to jei pradėti aktyviai sportuoti nuspręsite jau būdami kiek brandesnio amžiaus, tiks ne visos sportavimo rūšys. Pastaruoju metu „ant bangos“ ilgaamžiškumo tema – vis intensyviau ieškoma naujų būdų ilgam ir kokybiškam gyvenimui užtikrinti. Tačiau net ir renkantis, atrodytų, paprasčiausią fizinio aktyvumo formą, galima rimtai prašauti.

Paskutiniais duomenimis Lietuvoje antsvorio turinčių ar nutukusių žmonių skaičius artėja net prie 60 proc. Ekspertus tai kaip reikiant gąsdina. Jie neslepia – jei tendencijos nesikeis, dar netolimoje ateityje normalų svorį turintis žmogus gali tapti retenybe. Nutukimas laikomas vis didesne viso pasaulio problema. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2022 m. net 58,67 proc. Lietuvos suaugusiųjų turėjo antsvorio, o iš jų apie ketvirtadalis jau sirgo nutukimu.

Meilės ir širdies sveikatos mėnesiui artėjant prie pabaigos, Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė primena, kad širdimi svarbu rūpintis nuolat, nelaukiant specialios progos ir pirmųjų simptomų. Ji dalinasi, ką kiekvienas galime padaryti dėl savo širdies jau šiandien, kad ji išliktų sveika ilgus metus. Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių sveikatos problemų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties ir neįgalumo priežasčių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Šios ligos dažniausiai vystosi palaipsniui ir ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų, todėl neretai diagnozuojamos per vėlai. Dėl šios priežasties itin svarbi ankstyva ligų prevencija ir reguliarus sveikatos būklės vertinimas.

Nors situacija kiek ir gerėja, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje išlieka pagrindine mirčių priežastimi. Gydytojai apgailestauja, kad išvysta jau infarkto pakirstus dar darbingo amžiaus žmones, mat atsukus laiką atgal tokios kritinės ligos būtų buvę galima išvengti. Ką tik tokia nutikusia istorija pasidalino Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas Raimondas Kubilius.

Pasaulio širdies asociacijos duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša daugiau nei 20 milijonų žmonių gyvybių, tai – 8,4 karto daugiau žmonių, nei gyvena Lietuvoje. Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Ievos Sauserytės, skaudi statistika atspindi ir tai, kad gyventojai per mažai dėmesio skiria savo gyvenimo būdo korekcijoms bei kraujotakos sistemos ligų prevencijai. O tai – vienos ryškiausių šių ligų progresavimo priežasčių.

Vadinamojo „blogojo“ cholesterolio perteklių organizme gydytojai įvardija kaip vieną iš didžiųjų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių. Vis dėl to pacientai neretai su nerimu žiūri į jiems paskiriamus vaistus jam kontroliuoti. Kardiologas Raimondas Kubilius ramina, kad jų tikrai nereikia bijoti – gali būti, kad statinus reikės vartoti tik laikinai. Tačiau yra sąlygų – teks stipriai pakeisti gyvenseną.

Pusryčiai – tai ne tik tradicija ar įprotis. Pasak gydytojos dietologės Editos Gavelienės, jie tiesiogiai veikia mūsų smegenų darbą, mokymosi gebėjimus ir net širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatą. Moksliniai tyrimai rodo, kad tiek vaikams, tiek suaugusiesiems pusryčių praleidimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Daugiau apie tai – naujienų portalo tv3.lt „Sveikatos DNR“ tinklalaidėje.

Nors oficiali statistika gerėja ir Lietuva po truputį lipa iš sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis duobės, medikai konstatuoja, kad infarktas šiais laikas griebia vis jaunesnius. Kardiologas prof. Raimondas Kubilius turi žinią visiems – šių ligų riziką gali sumažinti labai aiškūs įpročiai. Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas pasidalino trimis dabartinę situaciją galinčiais iliustruoti pavyzdžiais.

Šventinis laikotarpis daugeliui siejasi su poilsiu, šeimos susibūrimais ir gausiu vaišių stalu, tačiau Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė pabrėžia – būtent šis metas yra vienas rizikingiausių sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasak jos, šventės gali išprovokuoti tiek fiziologinius, tiek psichologinius veiksnius, kurie gali pabloginti širdies būklę.

Nors gydymo galimybės sparčiai tobulėja, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi – ypač tarp vyrų. Tačiau infarktas vis dažniau pakerta ir jaunesnius žmones, o tarp pacientų daugėja vidutinio amžiaus moterų.

Pastaraisiais metais žiemos maudynės tapo tikra mada – vis daugiau žmonių ryžtasi nerti į ledinį vandenį siekdami sustiprinti imunitetą, pagerinti savijautą ar tiesiog patirti naujų pojūčių. Socialiniuose tinkluose šis ritualas neretai vaizduojamas kaip universalus sveikatinimo būdas, tačiau medikai primena, kad ekstremalus šalčio poveikis tinka toli gražu ne visiems.

Alterra plaučių arterijos vožtuvas – tai naujausios kartos minimaliai invazinė medicininė technologija, sukurta pacientams, kuriems dėl įgimtų širdies ydų ar ankstesnių operacijų žymiai išsiplėtė plaučių arterija ir išsivystė didelio laipsnio plaučių arterijos vožtuvo nesandarumas. Plaučių arterijos vožtuvas reguliuoja kraujo tekėjimą iš dešiniojo skilvelio į plaučius. Normaliai funkcionuojant vožtuvui, kraujas teka tik viena kryptimi.

Neseniai paskelbtais Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2024 m. Lietuvoje mirė 37 453 asmenys, gimė 19 086 kūdikiai, o vidutinė gyvenimo trukmė padidėjo iki 77,46 metų. Nors kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ir sudaro 50,8 proc. mirties atvejų, mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ir insulto jau kurį laiką stabiliai mažėja. Pasak prof.