šiaurės korėja

Pekinas, Tokijas ir Seulas paragino Pchenjaną kuo greičiau atnaujinti šešiašales derybas dėl jo branduolinės problemos. Tokį bendrą pareiškimą Kinijos ir Japonijos premjerai bei Pietų Korėjos prezidentas paskelbė šeštadienį per viršūnių susitikimą Pekine. „Mes raginame kuo greičiau atnaujinti dialogą, kadangi tai nepaprastai svarbu taikai ir stabilumui regione“, - sakoma pareiškime.

Šiaurės Korėja gerokai padidino karių skaičių savo kariuomenės daliniuose, skirtuose diversinei veiklai vykdyti. Šiuose specialiosios paskirties daliniuose taip pat mokoma vykdyti teroro aktus, skelbia JAV dienraštis „Washington Post“. „Jie žino, kaip kovoti. O jei būtų pagauti, žino, kaip reikia mirti“, - dienraščiui sakė Š. Korėjos ekspertas Bruce‘as E. Bechtolas. Oficialūs JAV pareigūnai jau pareiškė, kad baiminasi naujų Šiaurės Korėjos diversijų Azijos šiaurės rytų regione.

Legendinis smuikininkas Gidonas Kremeris kartu su virtuozų muzikantų ir komikų duetu „Igudesmanas ir Joo“ bei kameriniu orkestru „Kremerata Baltica“ kviečia kritiškai ir linksmai pažvelgti į klasikinę muziką. G.Kremeris netikėtai susivienijo su duetu „Igudesmanas ir Joo“, kurie ir patys sulaukė milžiniško  populiarumo interneto svetainėje „Youtube“, kur sudomino per 15 milijonų žiūrovų.

Šiaurės Korėjos ginkluotosios pajėgos savo arsenale turi 13 skirtingų biologinio ginklo rūšių, pirmadienį pareiškė Pietų Korėjos gynybos ministras. Nacionalinėje asamblėjoje pasakyta jo kalba kol kas yra pats detaliausias Pchenjano biologinės ginkluotės įvardijimas. Be to, Šiaurės Korėja taip pat turi ir 5 tūkst. tonų cheminių ginklų, tarp kurių yra iprito, fosgeno ir zarino. Biologinių ginklų arsenale Šiaurės Korėja turi choleros, geltonojo drugio, raupų, šiltinės ir dizinterijos sukėlėjų.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Iras šiandien oro uoste pasitiko į šalį su trijų dienų vizitu atvykusį Kinijos premjerą Ven Dziabao (Wen Jiabao). Tikimasi, jog Kinijos lyderiui pavyks įtikinti Šiaurės Korėją atnaujinti tarptautines derybas. Šiaurės Korėja iš šešių valstybių derybų pasitraukė balandį, o gegužę atliko branduolinio ginklo bandymą.  Tačiau pastaruoju metu padaugėjo ženklų, kad viena labiausiai izoliuotų pasaulio šalių nori grįžti prie derybų stalo.

Pirmas kartas – atsitiktinumas. Antras – nesėkmė. Trečias – priešiškas veiksmas. Taip trumpai galima apibūdinti Amerikos elgesį su savo dar vakar stipriausia ir svarbiausia sąjungininke Europoje, Lenkijos bulvariniame laikraštyje „Fakt“ rašo apžvalgininkas Edwardas Lucasas. Pirmasis įžeidimas Lenkijai buvo mestas Radekui Sikorskiui kandidatuojant į NATO generalinio sekretoriaus kėdę. Jo šansai buvo nedideli, bet jis vis tiek nusipelnė pagarbaus elgesio iš Amerikos pusės.

Totalitarinėje Šiaurės Korėjoje pirmadienį paskelbta visuotinė gyventojų mobilizacija į darbo būrius. Viena uždariausių pasaulio valstybių, vadovaujama Korėjos darbo partijos ir jos lyderio Kim Čen Iro (ofi cialiai tituluojamo didžiuoju vadu), jau daug dešimtmečių veda šalį link „šviesaus komunistinio rytojaus“. Vietoj poilsio – darbo būriai Vienas būdų įgyvendinti partijos direktyvas – dirbti nepakeliant galvos nuo aušros iki tamsos ir be savaitgalių.

Praėjusią savaitę JAV administracijos priimtas sprendimas atsisakyti priešraketinės gynybos bazių Lenkijoje ir Čekijoje sukėlė nemažai aistrų šiose ir gretimose valstybėse. Ko gero, visai be reikalo, nes šis aktas, kaip ir ankstesnis sprendimas jas statyti, geriausiu atveju turi tik simbolinę reikšmę.

Priešraketinė gynyba žengė ilgu evoliucijos keliu nuo pat to laiko, kai JAV prezidentas Ronaldas Reaganas paragino sukurti tai, kas vėliau buvo praminta „Žvaigždžių karų“ skydu, skirtu apsaugoti Amerikia nuo Sovietų Sąjungos branduolinio smūgio. Nors ši vizija atvedė prie naujos konfrontacijos su Maskva ir grasino sukelti ginklavimosi kosmose varžybas, JAV mokslininkai ir inžinieriai pradėjo darbą vykdydami savo lyderio pageidavimus.

Baltieji rūmai atsisakys buvusios George'o W. Busho administracijos planų Lenkijoje ir Čekijoje įkurdinti priešraketinį gynybos skydą, skelbia „The Wall Street Journal“, kuris cituoja šaltinius dabartinių ir buvusių valstybės pareigūnų gretose. Teigiama, kad toks JAV žingsnis padės sumažinti įtampą tarp Vašingtono ir Maskvos. Be to, Vašingtonas mano, kad Irano raketinė programa nesivysto taip sparčiai kaip prognozuota. Todėl didelio pavojaus JAV ir Europai esą nėra.

JAV žvalgybos trečiasis direktorius Dennisas Blairas paskelbė naują ataskaitą, kurioje teigiama, kad Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja meta didžiausią iššūkį JAV nacionaliniams interesams. Irano ir Šiaurės Korėjo įtraukimas į šį sąrašą nestebina nieko, tačiau tai, kad jame atsidūrė Kinija ir Rusija, yra šiek tiek netikėta.

„Labai blogai“ ir „Reikia pasimokyti“. Šiuos žodžius po pralaimėjimų įprato sakyti Lietuvos futbolo rinktinę treniruojantis portugalas Jose Couceiro. Užvakar lietuviai patyrė skaudų smūgį, kai pasaulio čempionato atrankos rungtynėse išvykoje 1:2 nusileido Farerų Salų rinktinei. Ši nykštukinė valstybė pergalę oficialiose rungtynėse paskutinį kartą buvo iškovojusi 2001 metais, kai 1:0 parklupdė panašaus kalibro Liuksemburgo komandą. „Rezultatas labai blogas.

Iranas šiuo metu yra istorinės galimybės iššvaistymo kelyje. Tokios galimybės Iranas neturėjo nuo revoliucijos 1979-aisiais ar netgi per pastaruosius šimtą metų. Ši galimybė vadinasi Barakas Obama. Barako Obamos politika, norinti ištiesti ranką Iranui, suteikia šaliai unikalią galimybę, jei tiktai Irano vadovybė nuspręstų ja pasinaudoti.

Šiaurės Korėja įžengė į lemiamą urano sodrinimo stadiją, po kurios sodrintas uranas jau bus tinkamas branduoliniams ginklams gaminti, skelbia Šiaurės Korėjos centrinės naujienų agentūra. Agentūra pakomentavo Pchenjano JT Saugumo Tarybai nusiųstą ataskaitą, kurioje Šiaurės Korėja teigia būsianti priversta imtis dar griežtesnių gynybinių priemonių, jei JT ir toliau griežtins sankcijas prieš komunistinį Pchenjano režimą.

Panašu, kad, baigiantis sumaiščiai dėl rinkimų Irane, Vakarai nueis su paprasčiausiu juodai baltu nuosprendžiu: „blogiukai“ laimėjo. Be abejonės, Vakarai pasielgė teisingai, remdami „geruosius“ ir gatvės demonstrantus. Taigi, Vakarai nėra atsakingi už bet kokias rinkimų pasekmes. Šitokio mastymo tragedija glūdi tame, kad jis neleidžia egzistuoti jokiam moraliniam bei politiniam kompeksiškumui bei niuansams. Tačiau būtent šito reikia, norint spręsti problemas, susijusias su Iranu.

1953 metais Korėjos pusiasalis po trejus metus trukusio permainingo karo galutinai padalijamas į Pietų ir Šiaurės Korėją, atitinkamai į JAV ir Sovietų Sąjungos įtakos zonas. Dvi Korėjos valstybės pasirinko skirtingą raidos kelią. Per kelis dešimtmečius demokratinė Pietų Korėja savo išsivystymo lygiu gerokai pranoko totalitarinį komunistinį režimą pasirinkusią Šiaurės Korėją.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton trečiadienį džiaugėsi, jog dvi žurnalistės Laura Ling ir Euna Lee, kalėjusios Šiaurės Korėjoje, jau yra paleistos ir šiuo metu keliauja namo, praneša CNN. Šios žurnalistės buvo suimtos kovą, šalia Š. Korėjos ir Kinijos sienos teigiant, jog nelegaliai pažeidė valstybės teritoriją. Joms grėsė 12 metų nelaisvės ir sunkių darbų.

Šiaurės Korėja ketvirtadienį sulaikė pietų korėjiečių žvejų valtį, nes ši „nelegaliai įplaukė“ į jos teritorinius vandenis, praneša „BBC“. Jos teigimu, atitinkamos institucijos nuodugniai tiria incidentą. Pietų Korėja savo ruožtu teigia, jog valtis į kaimyninės valstybės teritorinius vandenis atklydo dėl navigacinės klaidos. Ji reikalavo skubiai išlaisvinti keturis kalmarus žvejojusius vyrus. Pasak Pietų Korėjos, ji negavo iki šiol jokio oficialaus pranešimo iš kaimynės šiaurėje.

Šiuo metu Kinijos liaudies išsivadavimo armijoje - 2 mln. 250 tūkst. karių. Prie jų nedelsiant gali būti prijungta dar 800 tūkst. rezervistų. Tokios milžiniškos kariuomenės neturi nei amerikiečiai, nei indai, nei Šiaurės Korėja, nei Rusija. Iki šiol viskas, kas susiję su Kinijos kariuomene, buvo laikoma didele paslaptimi. Tačiau netikėtai šį mėnesį kinai leido užsienio žurnalistams apsilankyti kai kuriuose daliniuose.

Šiaurės Korėja pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengusi sėstis prie derybų stalo, kur būtų aptariama jos vykdoma branduolinė programa. Tokie žodžiai rodo, kad Pchenjanas keičia savo konfrontacinę politiką ir siekia tiesioginių derybų su JAV. Įtampa Korėjos pusiasalyje pastaruoju metu itin išaugo, kai Pchenjanas atliko požeminius branduolinio ginklo bandymus ir paleido kelias raketas. Visus šiuos veiksmus lydėjo itin agresyvi retorika.

Daugiau kaip pusę pajamų Šiaurės Korėja gauna iš prekybos juodojoje rinkoje, o dėl bado atsiradusios prekyvietės, nors valdžios ir ribojamos, nuolat plečiasi. Spėlionės, kad Kim Jong Ilas serga vėžiu, - naujausias Šiaurės Korėjos stebėtojų įtampos sklidino darbo mėnesio įvykis. Be to, JAV karo laivynas prikirpo uodegą Šiaurės Korėjos laivui, kuris, kaip manoma, gabeno ginklus Mianmarui.

Šiaurės Korėja, kaip įtariama, pradėjo plataus masto kibernetines atakas prieš Pietų Korėjos ir JAV vyriausybinių agentūrų, bankų ir verslų kompiuterinius tinklus. Tai – pirmoji tokio plataus masto Šiaurės Korėjos kibernetinė ataka. Programišiai puolė Pietų Korėjos prezidentūros, Nacionalinės asamblėjos, Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijų, valdančiosios partijos, žiniasklaidos priemonių, dviejų bankų ir bendrų JAV ir Pietų Korėjos karinių pajėgų vadavietės kompiuterių tinklus.

Šiaurės Korėja šiuo metu yra viena kontraversiškiausių valstybių pasaulyje. Atnaujinta ir aktyviai vystoma šios šalies branduolinė programa kelia susirūpinimą ne tik tokioms šios valstybės priešininkėms, kaip JAV, Pietų Korėja ar Japonija. Europos Sąjunga (ES) taip pat netyli, matydama branduoliniais ginklais besiginkluojančią Š. Korėją. Šiaurės Korėjos ir Vakarų santykiai ypač suprastėjo, Pchenjanui paskelbus apie branduolinės programos įgyvendinimą.

Liepos 4-ąją, per JAV nepriklausomybės dieną, Šiaurės Korėja išbandė 6 mažo nuotolio raketas, praneša BBC. „Scud“ tipo raketos buvo paleistos į taikinius už 500 kilometrų Japonijos jūroje. Pietų Korėja ir Japonija šios dienos bandymus pavadino provokacija. Jungtinės Tautos po gegužės mėnesio branduolinių bandymų Š. Korėjai paskyrė sankcijas ir uždraudė naudoti balistines raketas, tad tokie veiksmai vertinami kaip įtampos regione kėlimas.

Ketvirtadienį, liepos 2 dieną, Šiaurės Korėja išbandė 2 artimojo nuotolio raketas, skelbia šaltiniai Pietų Korėjoje. Raketos buvo paleistos iš bazės, esančios netoli rytinio Vonsano uosto. Pirmoji raketa buvo paleista apie 11 val. 20 min. Lietuvos laiku. Antroji raketa paleista po 40 minučių. Pietų Korėjos šaltiniai teigia, kad tai veikiausiai buvo raketos, skirtos laivams naikinti. Raketos nukrito į Japonijos jūrą.

Komunsitinė Šiaurės Korėja bando sodrinti uraną ir taip įgyti dar vieną būdą branduoliniams ginklams gaminti, skelbia Pietų Korėjos Gynybos ministerija. Priminsime, kad Pchenjanas jau dukart išbandė  plutonio branduolines bombas. Manoma, kad urano sodrinimo programa yra vykdoma požeminėse laboratorijose ar slaptose vietose, kurių neaptinka net JAV šnipinėjimo palydovai. Šiaurės Korėja turi gausybę būdų įsigyti nesodrinto urano.

Didžiojo aštuoneto (G-8) valstybių užsienio reikalų ministrai pasmerkė gegužės 25 dieną Šiaurės Korėjos atliktą branduolinio ginklo bandymą ir pareiškė, kad toks žingsnis sukėlė pavojų regioniniam saugumui. Savo pareiškime G-8 ministrai paragino Šiaurės Korėją nedelsiant sugrįžti prie šešiašalių derybų dėl jos branduolinės programos. G-8 užsienio reikalų ministrai susirinko Italijos mieste Trieste, kur be Šiaurės Korėjos problemos dar svarstomi ir saugumo iššūkiai Pakistane ir Afganistane.

Duodamas interviu televizijai CBS, JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Amerika yra pilnai pasiruošusi atremti bet kokį Šiaurės Korėjos išpuolį prieš JAV teritoriją. Prezidento komentarai yra atsakas į paskutiniuoju metu sklindančias kalbas, kad Pchenjanas rengia išpuolį prieš Havajus. Penktadienį JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas pareiškė, kad į Ramiajame vandenyne esantį Havajų salyną buvo nuganeta priešraketinių ginklų ir radarų sistema.

Šiaurės Korėja trečiadienį perspėjo, kad suduos JAV ir jų sąjungininkėms smarkų karinį smūgį, jei šios nenustos provokuoti Pchenjano. Tokį grasinimą komunistinės diktatūros oficiali naujienų agentūra KCNA išsakė prabėgus dienai nuo to laiko, kai JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Šiaurės Korėjos vykdoma branduolinė programa kelią rimtą pavojų pasauliui ir dėl to Pchenjanui bus pritaikytos griežtos sankcijos.

Šiaurės Korėja pagrasino panaudoti savo plutonio atsargas ir imtis karinių veiksmų, jei JAV taikys sankcijas, rašo BBC. Komunistinė šalis teigia bet kokius JAV vadovaujamų blokadų bandymus vertins kaip „karo aktą“. Apie šį Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministro perspėjimą pranešė oficiali šalies naujienų agentūra. Pchenjanas šiais teiginiais pirmą kartą patvirtino savo siekius sodrinti uraną ir pasigaminti branduolinių ginklų.

5 valstybės, kurios dalyvauja derybose su Šiaurės Korėja dėl jos vykdomos branduolinės programos, sutarė, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba siektų naujų sankcijų Pchenjanui įvedimo. Gegužės 25 dieną Šiaurės Korėja atliko antrąjį savo branduolinio ginklo bandymą ir išprovokavo neigiamą derybose dalyvaujančių valstybių reakciją. Tačiau Pchenjanas atsisakė sugrįžti prie derybų stalo, o tai paskatino valstybes svarstyti sankcijų sugriežtinimo būtinybę.

JAV specialusis pasiuntinys Šiaurės Korėjai Stephenas Bosworthas pareiškė, kad Vašingtonas neturi jokių planų suduoti Šiaurės Korėjai karinį smūgį ar bandyti nuversti dabartinę valdžią. Apie tai pasiuntinys pareiškė per antradienį Niujorke vykusią kasmetinę Korėjos visuomenės vakarienę. „Mes neturime jokių siekių vykdyti invaziją į Šiaurės Korėją ar bandyti jėga pakeisti režimą“ - teigė S. Bosworthas.

Prabėgus porai savaičių nuo to laiko, kai Šiaurės Korėja atliko požeminį branduolinio ginklo bandymą, Pchenjanas antradienį pagrasino panaudoti branduolinę bombą negailestingai atsakydamas į provokacijas.

Pietų Korėja atskleidė planą atremti galimą Šiaurės Korėjos raketos ataką, pranešdama apie įmanomą oro puolimą prieš Pchenjano raketų bazę, sekmadienį pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra "Yonhap", cituodama kariuomenės šaltinius. Pietų Korėjos kariuomenės vadai šeštadienį pateikė planą šalies prezidentui Li Men Bakui (Lee Myung-bak). Jame nurodytos tokios galimybės kaip kontrataka, jei Šiaurės Korėja raketomis atakuos Seulo karinius laivus ginčytinuose vandenyse.

Reikia idėjų naujai kelionei? „Bravenewtraveler.com“ siūlo pabandyti pamatyti, kaip realybėje atrodo George‘o Orwell‘o košmaras – „1984-ieji“, t.y. aplankyti totalitarines valstybes. Tiesa, kai kurių valstybių vadinimas totalitarinėmis atrodo gerokai perdėtas, tačiau, vienaip ar kitaip galima sutikti – mums grįžti atgal verta vien jau tam, kad pamatytumėm iš kur išėjome.

Pietų Korėja ketvirtadienį apkaltino Šiaurės Korėją pažeidus vakarinę, jūra einančią valstybinę sieną. Teigiama, kad į Pietų Korėjos teritoriją buvo įplaukęs patrulinis Šiaurės Korėjos laivas. Gavęs žodinį perspėjimą dėl pažeidimo, laivas grįžo atgal į Šiaurės Korėjos teritoriją. Pchenjanas ir Seulas niekaip negali susitarti dėl Geltonąja jūra einančios sienos, kurią 1953 metų rugpjūtį vienašališkai nustatė JAV vadovaujamos Jungtinių Tautų pajėgos.

Pietų Korėjos laikraštis „Choson Ilbo“ cituoja karinius šaltinius, kurie teigia, kad Pchenjanas rengiasi didelėms karinėms pratyboms Geltonojoje jūroje. Per pratybas yra numatytas ir karių išsilaipinimas į krantą. Seulas baiminasi, kad tokiu būdu Šiaurės Korėja rengiasi kariniams veiksmams. Pietų Korėja teigia esanti pasirengusi atsakyti į bet kokias Pchenjano provokacijas.

Šiaurės Korėjos kariai rengiasi iš šalies rytinės pakrantės paleisti vidutinio nuotolio raketą, skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“, kuri cituoja neįvardijamą Pietų Korėjos parlamentarą. Skelbiama, kad raketą planuojama paleisti iš Anbijono bazės. Be to, politikas patvirtino ir kalbas, kad į vakarinę Šiaurės Korėjos pakrantę buvo pergabenta ir tarpkontinentinė balistinė raketa.

Amerikiečių ekspertai pareiškė abejojantys, ar iš tiesų Šiaurės Korėja gegužės 25 d. įvykdė branduolinio ginklo bandymą. Pasak jų, nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad buvo susprogdintas branduolinis užtaisas, pranešė naujienų agentūra AFP.

Yra ženklų, kad Šiaurės Korėja planuoja paleisti dar daugiau raketų. Tai pareiškė JAV saugumo pareigūnai, praneša BBC. Anot jų, satelitų nuotraukos užfiksavo transporto priemonių judėjimą toje Šiaurės Korėjos teritorijoje, kurioje buvo paleidžiamos ilgo nuotolio raketos. Toks sujudimas buvo ir prieš paleidžiant ilgo nuotolio raketą praėjusį mėnesį, teigė pareigūnai.

Šiaurės Korėja gegužės 29 dieną išbandė dar vieną trumpojo nuotolio raketą, teigia Pietų Korėjos šaltiniai. Tai – jau septinta raketa, kurią Pchenjanas paleido per pastarąsias 5 dienas. Šiaurės Korėja savo raketų bandymus tęsia nuo pat gegužės 25 dienos, kai buvo atliktas požeminis branduolinio ginklo bandymas. Be to, gegužės 27 dieną Pchenjanas pareiškė, kad jo daugiau nebesaisto 1953 metais pasirašyta paliaubų sutartis, užbaigusi Korėjos karą.

JAV ir Pietų Korėjos kariuomenės ketvirtadienį sustiprino Šiaurės Korėjos stebėjimą. Stebėjimo lygis pakeltas iki antro lygio. Paskutinį kartą toks lygis buvo skelbiamas 2006 metais, kai Pchenjanas pirmą kartą išbandė savo branduolinį ginklą. Pietų Korėjos atstovai teigia, kad dabar Šiaurės Korėjos stebėjimui bus skiriama daugiau karių ir šnipinėjimo lėktuvų.

Šiaurės Korėja gegužės 27 dieną pagrasino suduosianti smūgį Seului, nes Pietų Korėja prisijungė prie JAV iniciatyvos, kuria siekiama perimti visas Pchenjanui skirtas siuntas, kuriose gali būti slepiamas masinio naikinimo ginklas. „Bet koks priešiškas aktas prieš taikius mūsų laivus, įskaitant ir kratas bei konfiskavimus, bus laikomas neatleistinu mūsų suvereniteto pažeidimu ir mes nedelsdami į tai atsakysime galingu kariniu smūgiu“ - teigė Šiaurės Korėjos armijos atstovas.

Žinia, kad Šiaurės Korėja išbandė branduolinį ginklą, apstulbino tarptautinę bendriją. JAV prezidentas BarackasObama pavadino tai „grėsme tarptautinei taikai“. Vašingtone paskelbtame pareiškime jis pabrėžė, kad Pchenjanas sulauks tarptautinės bendrijos atsako. Nors šis Šiaurės Korėjos žingsnis nėra netikėtas, tačiau „kelia didelį nerimą visoms šalims“, sakoma pareiškime.

Visą praeitą savaitę „be atokvėpio“ kopęs į viršų euro kursas ir penktadienį neleido sau pailsėti. Per dieną pabrangęs 1,15 proc. jis pasiekė beveik prieš penkis mėn. buvusį lygį ir šiuo metu svyruoja ties 1,4010. Nedidelis JAV dolerio šiandienos brangimas euro atžvilgiu yra sąlygotas šio ryto Pietų Korėjos naujienų agentūros pranešimo, kad Šiaurės Korėja pabaigė branduolinius bandymus, skelbiama „Swedbank“ apžvalgoje.

Šiaurės Korėja teigia atlikusi sėkmingą požeminį branduolinio ginklo bandymą, skelbia valstybinė naujienų agentūra KCNA. Ji praneša, kad atliktas bandymas buvo galingesnis nei paskutinysis bandymas, atliktas 2006 metų spalį. Kelios užsienio naujienų agentūros patvirtino stipraus sprogimo, kuris būtent ir gali būti susijęs su branduolinio ginklo bandymais, faktą. Skelbiama, kad netrukus po sprogimo Šiaurės Korėja išbandė ir trumpojo nuotolio raketą. Tiesa, Pchenjanas to nepatvirtino.

Į apyvartą paleistos menkiausios smulkmenos, netgi telefono ryšys. Šiaurės Korėja vėl įjungė tiesioginę telefono liniją su Pietų Korėjos kariškiais tik pasibaigus Vašingtono ir Seulo kasmet kovą  rengiamoms gynybos pratyboms, kurias Pchenjanas vadino pasiruošimu invazijai.

Šiaurės Korėja pareiškė nutraukianti visus kontraktus su Pietų Korėja bendrame pramoniniame komplekse, rašo BBC. Pareiškime Šiaurė reikalauja Pietų Korėją besąlygiškai priimti naujas sąlygas arba pasitraukti iš Kaesongo gamyklos. Seulas savo ruožtu pavadino ultimatumą nepriimtinu, o Šiaurės veiksmus – „neatsakingais“. Toks drastiškas reikalavimas gautas tepraėjus keletui valandų po to, kai pietinė valstybė pareiškė norą atnaujinti derybas dėl Kaesongo pramoninės gamyklos.

Prezidento B. Obama „pasaulio be branduolinių ginklų“ kvietimas ir jo susitarimas su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu siekti šio tikslo padėjo atgaivinti prieš du dešimtmečius pasibaigus Šaltajam karui iš užsienio politikos darbotvarkės iškritusį klausimą. Antra vertus, pastaraisiais metais branduolinis nusiginklavimas nebuvo visiškai pamirštas.