šiaurės korėja

Šiaurės Korėją valdanti komunistų partija planuoja rengti susirinkimą, kuriame rinks naujus lyderius, rašo BBC. Korėjos darbininkų partijos lyderių rinkimai vyks rugsėjo mėnesį, pranešė Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra. Pranešime teigiama, kad partijos laukia šventa revoliucinė užduotis tęsti gyvavimą ir tapti amžina bei šlovinga Kim Il-sungo partija, toliau didinti kovingumo svarbą, garsinti šalį kaip klestinčią ir galingą socialistinę naciją.

Korėjoje pusiasalyje minimos Korėjos karo pradžios metinės, rašo „bbc.co.uk“. 1950-ųjų birželio 25-ąją Šiaurės Korėjos pajėgos užpuolė Pietų Korėja pradėdamas tris metus trukusį konfliktą. JAV bei JT parėmė pietinę pusiasalio dalį, kuomet Kinija bei SSRS – šiaurinę. Karas baigėsi veikiau jau ugnies nutraukimu, nei taika, mat iki šiol tarp abiejų šalių tvyro įtampa.

Kaip pranešė Pietų Korėjos pareigūnai, pasienyje su Šiaurės Korėja užfiksuota padidėjusi radiaciją. Pietų Korėjos Mokslo ministerija pirmadienį paskelbė, kad negali paaiškinti to priežasčių, tačiau pabrėžė, kad pavojaus žmonių sveikatai nėra. Tiesa, Pietų Korėjos specialistai, kad Šiaurės Korėja galėjo atlikti požeminį atominį bandymą.

Pietų Afrikoje vykstančiame Pasaulio futbolo čempionate dingo 4 Šiaurės Korėjos žaidėjai. Žaidėjai pradingo antradienį, kai Šiaurės Korėja žaidė pirmąsias savo rungtynes su Brazilijos futbolininkais. Puolėjo An Chol Hyoko, vartininko Kim Myong Wono ir saugų Kim Kyong Ilo bei Pakas Sung Hyoko niekas nematė nuo šios savaitės pradžios.

Šiaurės Korėjos gyventojai antradienį vykusias savo šalies futbolo rinktinės rungtynes pasaulio čempionate Pietų Afrikos Respublikoje su brazilais per televiziją pamatė tik praėjus 17 valandų nuo jų, praneša naujienų agentūra AP. Prasidėjus rungtynėms Šiaurės Korėjoje buvo pusė keturių nakties. Šalies valstybinė televizija paprastai naktimis ir dienomis programų netransliuoja, todėl pasaulio pirmenybių rungtynės buvo parodytos tik trečiadienio vakarą.

Šiaurės Korėja futbolo pasaulį nustebino ne tik patampydama nervus vieniems geriausių planetos futbolininkų brazilams, kuriems pirmąsias G grupės rungtynes pasaulio čempionate PAR garbingai pralaimėjo rezultatu 1:2. Šiaurės korėjiečiai ne mažiau stebino ir keistais savo treniruočių metodais.

Šiaurės Korėja antradienį atmetė tarptautinių ekspertų pareiškimus, kad būtent šios šalies torpedos paskandino Pietų Korėjos laivą. Pchenjanas Jungtinėms Tautoms pareiškė, kad tokie kaltinimai gali atvesti prie karo. „Karas gali prasidėti bet kuriuo metu“ - teigė Šiaurės Korėjos ambasadorius Sin Son Ho, kuris apkaltino Pietų Korėją tyrimo rezultatų dėl laivo „Cheonan“ paskandinimo klastojimu. Kovo mėnesį nuskendus Pietų Korėjos kariniam laivui žuvo 46 žmonės.

Mianmaro vyriausybė paneigė kalbas, kad ji vykdo slaptą branduolinio ginklo kūrimo programą. Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime skelbiama, kad tokie įtarimai yra politiškai motyvuoti ir paremti tik nepagrįstais dezertyrų, pabėgėlių ir disidentų mestais kaltinimais. Norvegijoje veikiantis transliuotojas „Demokratinis Mianmaro balsas“ neseniai parodė dokumentinį filmą, kuriame, remiantis iš šalies pabėgusių asmenų informacija, pasakojama apie šalies branduolinius planus.

Didžiosios Britanijos vyriausybė svarstė galimybę į 1966 metų Pasaulio futbolo čempionatą neįsileisti Šiaurės Korėjos futbolo rinktinės. Buvo planuojama paprasčiausiai neišduoti vizų šios komandos žaidėjams. Tačiau neseniai paveišintose Užsienio reikalų ministerijos atmintinėse rašoma, kad tokio žingsnio buvo atsisakyta baiminantis, kad Pasaulio čempionatas gali būti perkeltas į kitą šalį.

Kinija skelbia, kad praėjusią savaitę Šiaurės Korėjos pasieniečiai nušovė 3 kinus. Dar vienas žmogus buvo sužeistas. Incidentas vyko prie šiaurės rytuose esančio Dandongo miesto. Kinijos Užsienio reikalų ministerija teigia jau nusiuntusi Pchenjanui oficialų skundą dėl įvykio. Kinija ir Šiaurės Korėja yra laikomos artimomis sąjungininkėmis ir Pekinas itin retai kritikuoja Šiaurės Korėją.

Šiaurės Korėjos parlamentas per antrąją savo sesiją pritarė kai kurių aukščiausių šalies vadovų pakeitimams. Parlamento sesijoje dalyvavo ir pats „brangusis lyderis“ Kim Jong-ilas, kuris praleido pirmąją sesiją, vykusią balandžio 9 dieną. Naujuoju Šiaurės Korėjos premjeru tapo Choe Yong-rimas, kuris poste pakeitė Kim Yong-ilą. Šiaurės Korėjos premjeras daugiausiai yra atsakingas už šalies ekonominį vystymąsi.

Azijos šalys privalo reaguoti į Šiaurės Korėjos agresiją, - šiandien teigė JAV gynybos ministras Robertas Geitsas. Primename, kad kovo mėnesį Pietų Korėjos laivą „Cheonan“ sunaikino Šiaurės Korėjos torpeda. „Jei Šiaurės Korėja už savo ataką nesusilauktų jokių pasekmių, tai būtų labai blogas precedentas regione“, - tarptautiniame susirinkime kalbėjo jis. Pietų Korėjos iniciatyva sankcijų Šiaurės Korėjai klausimas šiuo metu yra svarstomas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

Šiaurės Korėja ketvirtadienį pagrasino atakuoti visus Pietų Korėjos laivus, kurie pažeis ginčytiną jūros sieną tarp šių dviejų valstybių. Be to, šiauriečiai grasina ginklais sunaikinti pasienyje esančius Pietų Korėjos garsiakalbius, kuriais transliuojama pietiečių propaganda. Savo ruožtu Pietų Korėja surengė karines pratybas, kuriose buvo treniruojamasi kovoti su povandeniniais laivais.

Pietų Korėjos karinis laivynas bando susekti keturis Šiaurės Korėjos povandeninius laivus, kurie anksčiau šią savaitę paliko savo bazę ir dingo iš radarų. Karinė įtampa tarp šalių padidėjo po to, kai Pietų Korėja praėjusią savaitę apkaltino Šiaurės Korėją Geltonojoje jūroje kovo mėnesį povandeninėmis torpedomis apšaudžius ir nuskandinus Pietų Korėjos karinį laivą, praneša naujienų agentūra AFP.

Pchenjanas pranešė nutraukiantis visus santykius su Pietų Korėja. Nutrauktas netgi tarpusavio nepuolimo sutarties galiojimas. Pareiškime, kurį paviešino taikaus Korėjos susijungimo komitetas, teigiama, kad Šiaurės Korėja neįsitrauks į jokį dialogą su Pietų Korėja, kol jai vadovaus prezidentas Lee Myung-bakas. Šiaurės Korėja taip pat pareiškė nutraukianti susisiekimą su Seulu ir iš šalies išsiunčianti Korėjos pramoniniame komplekse dirbančius asmenis.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-ilas nurodė savo kariuomenei būti kovinės parengties, skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“. Įtampa tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų smarkiai išaugo, kai Seulas įvedė sankcijas Pchenjanui, kurį kaltina savo karinio laivo nuskandinimu. Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung-bakas teigia, kad dėl laivo paskandinimo, per kurį žuvo 46 Pietų Korėjos kariai, bus kreiptasi ir į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą.

Pietų Korėja pirmadienį paskelbė nutraukianti prekybą su Šiaurės Korėja. Be to, šios šalies komerciniams laivams nuo šiol nebebus leidžiama įplaukti į Pietų Korėjos teritorinius vandenis. Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung-Bakas per televiziją transliuotoje kalboje pareiškė, kad į bet kokią agresiją iš Pchenjano pusės Seulas ateityje atsakys kariniais veiksmais. Be to, Pietų Korėja dėl Šiaurės Korėjos veiksmų žada kreiptis ir į JT Saugumo Tarybą.

Iš Šiaurės Korėjos povandeninio laivo paleista torpeda kovo mėnesį nuskandino Pietų Korėjo karinį laivą, plaukiojusį netoli ginčytinos jūruos sienos tarp abiejų valstybių, parodė tyrimas. Šiaurės Korėja iš karto puolė neigti tokias kalbas ir ėmė grasinti karu. Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung-Bakas pažadėjo imtis griežto atsako prieš Šiaurės Korėją, tuo tarpu JAV, Didžioji Britanija ir Australija kategoriškai pasmerkė išpuolį, kuris pareikalavo 46 gyvybių.

Šiaurės Korėjos atstovai pareiškė, jog ši šalis "pasiekė ženklią pažangą kuriant termobranduolinės sintezės principu veikiančias jėgaines". Tiesa, pasaulis šią žinią sutiko gan skeptiškai. Nežiūrint į didžiules viltis, kad branduolinės sintezės technologija potencialiai galėtų mus aprūpinti dideliais kiekiais pigios ir švarios energijos, kol kas nei vienai šaliai dar nepavyko šio sumanymo "priversti" veikti.

Didžiulės Kim Čen Iro statulos ir biustai stovi net mažiausiuose Šiaurės Korėjos miesteliuose. Komunistinės šalies gyventojai prie švarkų atlapų segasi ženkliukus su “mylimo vado" atvaizdu. Tačiau viešai diktatorius pasirodo itin retai. Kai per istorinį aukščiausiojo lygio susitikimą Pchenjane jis su Pietų Korėjos prezidentu stojo prieš kameras, žiūrovų laukė dar vienas netikėtumas - jie išgirdo ir Kimo balsą.

Vizito šalimi tapo kaimyninė Kinija, svarbiausia Šiaurės Korėjos režimo rėmėja. Kim Čen Iras veikiausiai prašys Pekino ekonominės paramos, o Vakarų šalys viliasi, kad kinams pavyks įkalbėti Šiaurės Korėjos lyderį grįžti prie beviltiškai įstrigusių daugiašalių derybų dėl Pchenjano vykdomos branduolinės programos. Kim Čen Iras garsėja paniška baime dėl savo saugumo ir yra bene vienintelis pasaulio valstybės lyderis, niekada neskraidantis lėktuvais ir keliaujantis tik sausumos transportu.

Pchenjanas penktadienį pareiškė, kad atsakys „beprecedenčiai branduoliniais smūgiais“ bet kuriai šaliai, mėginsiančiai kurstyti nestabilumą Šiaurės Korėjoje. Toks pareiškimas paskelbtas prabėgus savaitei po to, kai Pietų Korėjos laikraštis „Dong-a Ilbo“ pareiškė, kad kitą mėnesį Pekine ketina susitikti Pietų Korėjos, JAV ir Kinijos analitikai, kurie svarstys galimus veiksmų scenarijus Šiaurės Korėjos komunistinio režimo žlugimo atveju.

Pranešama, kad Šiaurės Korėjoje buvusiam Komunistų partijos finansų vadovui Pak Nam-gi buvo įvykdytas mirties bausmė.  Pak Nam-gi buvo pripažintas kaltu dėl nepavykusios valiutos reformos, kuri turėjo sustabdyti infliaciją ir maisto produktų stygių šalyje.

JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Rytų Azijos klausimais Kurtas Campbellas Pietų Korėjos valdžios atstovams pareiškė, kad Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong-ilas gyvens ne ilgiau kaip 3 metus. Apie tai trečiadienį skelbia Pietų Korėjos leidinys „The Chosun Ilbo“. K. Campbellas teigia besiremiantis šaltiniais, kurie yra puikiai informuoti apie Šiaurės Korėjos diktatoriaus sveikatos būklę.

Šiaurės Korėjoje sukurtas „firminis“ „Linux“ OS paketas, kurio grafinė vartotojo sąsaja labai primena „Windows“, pranešė „PC World“. Apie tai savo tinklaraštyje pranešė Pchenjano Kim Il-Sungo universitete besimokantis studentas iš Rusijos. Rusijos TV kanalo svetainėje „Russia Today“ paskelbta Michailo (toks studento vardas) „Red Star“ pavadinto korėjietiško „Linux“ paketo apžvalga.

Per paskutiniuosius 15 metų vidutinė gyvenimo trukmė Šiaurės Korėjoje sumažėjo net 3,4 metais ir šiuo metu siekia 69,3 metus, teigiama naujausiame šalies gyventojų surašyme, kuriame dalyvavo ir Jungtinių Tautų ekspertai. Be to, Šiaurės Korėjoje išaugo ir kūdikių mirtingumas. Taip pat daugiau moterų miršta gimdymo metu. Verta pastebėti ir tai, kad karinė komunistinio Pchenjano režimo galia yra žymiai kuklesnė nei kad buvo manoma. Vyriausybėje ir gynybos srityje dirba tik 724 tūkst.

„The Guardian“ žurnalistė Carole Cadwalladr dalinasi įspūdžiais iš Šiaurės Korėjos. Keisčiausias dalykas apie keisčiausią pasaulio vietą, Šiaurės Korėja yra tai, jog ten patekti be galo lengvą. Bent jau ne taip sunku, kaip galvojau. Įvedus į Google paiešką du žodžius „Korėja“ ir „turizmas“ nedelsiant iššoka atsakymas: Koryo Tours, britų valdoma Beijinge esanti kelionių kompanija.

Pranešama, kad Šiaurės Korėja neketina atsisakyti savo branduolinės programos mainais už ekonominę pagalbą iš užsienio valstybių. Tai šalies vadovybė išsakė oficialiame pareiškime. Šalis branduolinį ginklą sukūrė savo pačios gynybai, o ne tam, kad "kam nors grasintų ar gautų ekonominių nuolaidų", teigiama valstybinės Šiaurės Korėjos naujienų agentūros KCNA išplatintame pranešime.

XXI amžius atnešė nemažus pokyčius tiek tarptautinei sistemai, tiek valstybių tarpusavio santykiams. Pirma, globalizacijos procesų akivaizdoje išryškėjo kintanti regioninė politika ir ekonominiai santykiai, kurie yra nulemiami naujai kylančių galios centrų. Antra, pasireiškė tarptautinės sistemos kaita lemianti galios persiskirstymą tarptautinėje arenoje. Pastaroji atskleidžia tai, kad politika taikyta XX a. pabaigoje sprendžiant saugumo problemas nebėra veiksminga šiuo metu.

Somalio piratai užgrobė Libijos kompanijai priklausantį krovininį laivą "Rim". Jis plaukiojo su Šiaurės Korėjos vėliava. Šiuo atveju vėliava jokios priklausomybės nerodo, tai tik patogi vėliava. Laivo įguloje buvo 17 žmonių, tai Rumunijos ir Libijos piliečiai. Krovininis laivas "Rim" buvo užgrobtas Adeno įlankoje, netoli tarptautinės bendruomenės rekomenduojamo tranzito koridoriaus, kuriame patruliuoja kovos su piratais laivyno pajėgos.

Šiaurės Korėja paleido kelis artilerijos sviedinius ginčytinos jūrų sienos su Pietų Korėja link. Pietų Korėjos kariuomenė į tai atsakė lygiai tokiais pačiais veiksmais. Pchenjanas teigia, kad šaudymai buvo dalis kasmetinių pratybų, kurios bus tęsiamos ir toliau. Naujienų agentūra „Yonhap“ skelbia, kad Šiaurės Korėja paleido kelis artilerijos sviedinius Pietų Korėjos kontroliuojamos Bengjongo salos, esančios prie vakarinių šalies krantų, link.

„Krizė“ – pastaruoju metu vienas populiariausių žodžių viešojoje erdvėje. Ekonominis sunkmetis, prasidėjęs JAV, palietė visą pasaulį. Žinoma, kai kurių šalių ekonomikai pavyko išvengti jos įtakos – pavyzdžiui, uždarai totalitarinei Šiaurės Korėjai. Tiesa, Pchenjanui dėl to nėra lengviau. Ko gero, ekonominis sunkmetis, kuris šiuo metu purto pasaulį, daugumai Šiaurės Korėjos gyventojų pasirodytų visiškai nebaisus. Kur kas sunkesnė ir gilesnė krizė šioje šalyje tęsiasi jau seniai.

Šiaurės Korėjos pareigūnai griežtai atkirto į pietinės kaimynės teiginius, jog į šalies branduolinės jegainės gali būti apšaudytos. Pietų Korėjos gynybos ministras pareiškė, jog taip bus pasielga gavus informacijos apie galimą Šiaurės Korėjos branduolinę ataką. Pastarosios pareigūnai pareiškė jog bet koks smūgis būtų laikomas karo pradžia iš į jį būtų atsakoma visu smarkumu.

Šiaurės Korėjos vadovai naujametiniame pranešime pareiškė siekiantys ilgalaikės taikos ir branduolinio nusiginklavimo Korėjos pusiasalyje, praneša CNN. „Korėjos darbininkų partija bei vyriausybė sieks plėtoti draugiškus santykius su kaimynais bei draugystę su kitomis valstybėmis. Stabilumui bei taikai Korėjos pusiasalyje ir likusioje Azijoje būtina normalizuoti JAV ir Šiaurės Korėjos santykius ”, - rašoma valstybiniuose laikraščiuose išspausdintame pranešime.

Ukrainos saugumo specialieji daliniai ruošėsi sulaikyti Gruzijoje registruotą krovininį lėktuvą Il-76 Kijevo oro uoste. Tokia operacija būtų įvykusi, jei Tailando specialiosios tarnybos nebūtų sulaikiusios minėto sunkiasvorio savo šalyje. Šiame lėktuve buvo aptikta didelė ginklų iš Šiaurės Korėjos siunta. Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnybos atstovai. Jiems informaciją apie 40 tonų ginklų gabenantį lėktuvą neva perdavė užsienio šalių kolegos.

TTailando kariškiai sulaikė lėktuvą, gabenusi ginklus iš Šiaurės Korėjos, praneša CNN. Pilotas, nusileidęs Bankoke papildyti degalų, pasakojo, jog lėktuvas buvo nukreiptas į Šri Lanką, tačiau galutinis kelionės tikslas jam nežinomas. Jame rasta 35 tonų ginklų, tarp kurių tiek granatos, tiek raketų dalys. Be piloto lėktuvu skrido dar penki žmonės – keturi kazachstaniečiai ir vienas baltarusis, kurie bus teisiami už nelegalų ginklų gabenimą.

Europos Sąjungos (ES) pareigūnai rengia naują globalią intelektualių teisių apsaugos sutartį, kuri gali pakeisti nacionalinius autorinių teisių apsaugos įstatymus. Tačiau dėl per didelio šio dokumento įslaptinimo ir nepopuliarumo jį bus sudėtinga patvirtinti normaliomis demokratinėmis procedūromis, rašo EUobserver. ES ir tokios pramoninės šalys kaip JAV, Kanada, Australija ir Japonija praėjusiais metais susitarė dėl Kovos su klastotėmis prekybos susitarimo (KKPS) pakto.

Jau dabar skaitmeninį karą galime vadinti ne fantazija, o faktu, praneša atakų tinkle analizę atlikusi „McAfee“ firma. Firmos parengtoje ataskaitoje teigiama, kad daug tautų šiuo metu tariasi, kaip apginti savo skaitmeninę erdvę, ir buria pajėgas savo pačių atakoms, praneša BBC. „Yra bent 5 šalys, kurios ruošiasi tokiems konfliktams“, – teigė Gregas Day, „McAfee“ saugumo analitikas Europai.

Pietų Korėjos karinis laivas apšaudė Šiaurės Korėjos laivą, kuris, kaip skelbia Seulas, be leidimo kirto šalis skiriančią demarkacinę liniją. Šiaurės Korėjos laivas taip pat atsakė šūviais, tačiau niekas nenukentėjo. Šiaurės Korėja incidento kol kas nekomentuoja. Pietų Korėjos šaltiniai teigia, kad šiauriečių laivas buvo smarkiai apgadintas, tuo tarpu pačių pietiečių laivas nenukentėjo.

Lapkričio 9 dieną sukako 20 metų nuo to laiko, kai griuvo pagrindinis Šaltojo karo laikų simbolis – Berlyno siena. Tačiau įvariausių barjerų pasaulyje netrūksta ir šiandien. Žurnalas „Foreign Policy“ pristato 5 barjerus, kurie vis dar dalija tautas ir smarkiai apsunkina kasdienį eilinių žmonių gyvenimą.

Per pirmuosius 9 arešto mėnesius šnipinėjimu kaltinamas Guang-il Jungas buvo nuolatos mušamas stora medine lazda. Ant buvusio kalinio galvos matyti nuo sumušimų likę randai. Kalinį mušę prižiūrėtojai išmušė visus jo dantis ir net 4 metus vyras buvo visiškai bedantis. Kad neleistų Jungui miegoti, požeminio Horjongo miesto kalėjimo sargybiniai jį surakindavo antrankiais ir pririšdavo vyro rankas prie objekto, esančio už nugaros, taip, kad Jungas negalėtų nei stovėti, nei sėdėti.

Izraelio saugumo agentūra „Mossad“ įdiegė „Trojos arklio“ programą į Sirijos vyriausybinį kompiuterį, kad galėtų rinkti žvalgybinę informaciją apie šios šalies branduolinį reaktorių, kurį Izraelio kariuomenė sunaikino 2007 metais, pirmadienį skelbia „Der Spiegel“. Skelbiama, kad Londone veikiantys „Mossad“ agentai šnipinėjimo programą įdiegė į vieno Sirijos pareigūno, tuo metu viešėjusio Didžiosios Britanijos sostinėje, kompiuterį.

Apie šias istorijas nuolatos kalbama žiniasklaidoje, tačiau jų pabaigos ir sprendimo kol kas nematyti. Žurnalas „Foreign Policy“ pristato 10 naujienų, kurios nuolatos šmėžuoja pirmuosiuose laikraščių puslapiuose ir bent jau artimiausiu metu nesirengia iš jų pradingti.

JAV vyriausybė paviešino kasmetinę savo ataskaitą apie religijos laisvės padėtį pasaulyje, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Ataskaita rengiama remiantis JAV Tarptautiniu religinės laisvės aktu, kuris aiškiai įtvirtina, kad religinės laisvės skatinimas yra „pagrindinis JAV užsienio politikos tikslas“. Paskutiniojoje ataskaitoje kalbama apie laikotarpį nuo 2008 metų liepos 1 dienos iki 2009 metų birželio 30 dienos.

Šiaurės Korėja vakarinėje pakrantėje baigė konstruoti pačią didžiausią ir technologiškai pažangiausią raketų paleidimo bazę, skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“. Dongčango bazė buvo konstruojama kelis metus ir šie darbai tik sustiprino įtarimus, kad Pchenjanas nesiliauja tobulinti savo masinio naikinimo ginklo programos. Skelbiama, kad naujausia bazė yra triskart didesnė nei Masudan bazė, iš kurios balandžio mėnesį buvo paleista ilgojo nuotolio raketą.

Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinės programos, jau nekalbant apie riziką, kad prastai kontroliuojami Rusijos ir Pakistano branduoliniai ginklai gali atsidurti netinkamose rankose, kelia didžiulį nerimą. Tačiau prie branduolinio klubo siekia prisijungti dar kelios pasaulio valstybės. Jei joms tai pavyks, šis žingsnis gali turėti itin skausmingų pasekmių.

Šiaurės Korėjoje veikia šešios priverstinio darbo stovyklos, kuriose darbuojasi iki 154000 politinių kalinių, - praneša „BBC“. Šiuos duomenis atskleidė Pietų Korėjos parlamentaras Yoon Sang-hyun. Pasak politiko, kaimyninėje šalyje daugybė politinių kalinių yra priversti dirbti ilgas valandas už menkus maisto davinius. Šiaurės Korėja savo ruožtu kaltinimus atmeta. Neseniai komunistinė valstybė pataisė savo konstituciją, joje padarydama nuorodą į „pagarbą“ žmonių teisėms.

Jau ne pirmus metus įtempta situacija Pakistane sunkiai valdoma. Al Kaidos ir Talibano smogikai ne tik iš esmės kontroliuoja pasienyje su Afganistanu esančius rajonus, bet ir nuolat rengia teroro aktus visoje šalyje. Per savaitę jie surengė net kelis kruvinus teroro aktus, o išpuolis pačioje Pakistano kariuomenės širdyje – Generaliniame štabe – privertė sunerimti ir Vakarų šalis.

Pirmadienį ryte Šiaurės Korėja išbandė dvi artimojo nuotolio raketas. Apie tai skelbia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“. Raketos buvo paleistos iš šalies rytuose esančio Musudano komplekso. Skelbiama, kad abi šios rektos nukrito į Japonijos jūrą. Be to, Šiaurės Korėja nuo spalio 10 iki 20 dienos nusprendė drausti laivybą šalies rytinėje ir pietinėje pakrantės zonoje.