senatvė

Ar prisimenate, kaip kvepėjo jūsų mylima močiutė ar senelis? Kai kuriems žmonėms šis kvapas primena senas knygas, iš spintos ištrauktus drabužius ar kiek riebų, dulkėtą aromatą. Nors apie jį kalbama nedaug, vadinamasis „seno žmogaus kvapas“ nėra vien vaizduotės vaisius. Mokslininkai aiškina, kad su amžiumi žmogaus odoje vyksta pokyčiai, dėl kurių gali atsirasti savitas kvapas. Vienas svarbiausių su juo siejamų junginių yra 2-nonenalas.

Tam tikru momentu daugelis žmonių pasiryžta paprastam eksperimentui. Jie nustoja pirmi rašyti žinutes, skambinti ar planuoti kitą susitikimą – ir tiesiog laukia. Kai dienos virsta savaitėmis, ši tyla gali atrodyti garsesnė už bet kokį ginčą.

Šiandien seniausias žmogus pasaulyje švenčia savo 117-ąjį gimtadienį po „daugybės pirmųjų kartų“ kupinų metų. Tai – Ethel Caterham iš Jungtinės Karalystės. E. Caterham seniausiu pasaulyje gyvenančiu žmogumi tapo 2025 metų balandį, kai būdama 116 metų mirė brazilų vienuolė sesuo Inah Canabarro Lucas, rašo independent.co.uk. Seniausio žmogaus pasaulyje ilgaamžiškumo paslaptis – paprasta Netrukus po to ji pasidalijo paprasta, tačiau gilia ilgaamžiškumo paslaptimi: vengti ginčų.

Kartais dideli pokyčiai prasideda nuo labai paprasto dalyko – išėjimo iš namų. Apsiauti patogius batus, susitikti su kitais, kartu nueiti kelis kilometrus, pasikalbėti ir galbūt iš naujo atrasti savo miestą. Būtent tokia mintis lydi vyresnio amžiaus žmonėms skirtą projektą „Susitikim“, kurio iniciatorė – VšĮ „Sėkmės idėja“. Rugpjūčio 18 dieną Vilniuje startuoja viena iš projekto veiklų – „Žygiai Vilniaus takais“. Kartą per mėnesį senjorai bus kviečiami leistis į 5 arba 10 kilometrų žygius.

Nuo kitų metų valdžia žada didinti gyventojų pensijas ir mažinti pensininkų skurdą. Šiuo metu Lietuva yra viena iš šalių, kuri pensijoms skiria mažiausiai pinigų, tad kokios yra pagrindinės problemos ir iššūkiai kalbant apie orų pensininkų gyvenimą?  Plačiau apie tai, ar pensijos tikrai didės ir ką tai reiškia valstybei, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis ir „Swedbank“ vyr.

Lietuvių pensijos vis dar gerokai atsilieka nuo daugelio Europos šalių, tačiau didesnės išmokos turėtų savo kainą. Visuomenei senstant, vis garsiau kalbama ne tik apie didesnius mokesčius, bet ir apie galimą pensinio amžiaus vėlinimą. Tiesa, ekspertai neatmeta ir visai kitokio scenarijaus – technologijų pažanga ateityje gali iš esmės pakeisti visą pensijų sistemą.

Lietuvos pensijos auga, tačiau ori senatvė daugeliui vis dar lieka sunkiai pasiekiamu tikslu. Nors skurstančių senjorų mažėja, vien valstybės mokamos pensijos ateityje gali nepakakti, todėl gyventojams vis svarbiau patiems kaupti, investuoti ir turėti asmeninį finansinį „planą B“. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors anksčiau savo senstančius tėvus ir kitus artimuosius nukaršindavo vaikai, vis tik dabartiniame skubančiame pasaulyje kasdienei ir kokybiškai nuo ryto iki vakaro trunkančiai senyvo žmogaus priežiūrai nebelieka laiko, tad vis labiau populiarėja senjoų globos namai. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su „Gemma“ Marių navų vadove Irma Černevičiene pasidomėti, kaip atrodo senjorų gyvenimas už globos namų durų.

Kaune oficialiai atidaryti senjorų globos namai „Gemma“ Marių namai. Kauno marių regioniniame parke įsikūrusiuose beveik 2 tūkst. kv. m ploto globos namuose gali gyventi 74 senjorai, o investicijos į projektą siekė 3,5 mln. eurų. Globos namų atidaryme dalyvavo ne tik svečiai, bet ir kaimo gyvūnai:  ožkos, avys, vištos, triušiai, gaidys ir šuo. Jų apsilankymas – ne atsitiktinumas: bendravimas su gyvūnais senjorams padeda kurti ryšį, skatina bendravimą ir dovanoja daug nuoširdžių emocijų.

Daugeliui pažįstamas subtilus, bet aiškiai atpažįstamas kvapas, tvyrantis kai kurių vyresnio amžiaus žmonių namuose. Nors jis dažnai klaidingai siejamas su prasta higiena ar nepakankamu švaros palaikymu, mokslininkai atskleidžia visai kitą realybę – „seno žmogaus kvapas“ iš tiesų egzistuoja.  Pasirodo, tai natūralus žmogaus organizme vykstančio senėjimo proceso rezultatas.

Apie vadinamąjį „seno žmogaus kvapą“ kalbama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau šią temą vis dar gaubia daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų. Nors dažnai manoma, kad šis specifinis kvapas susijęs su prastesne higiena, mokslininkai teigia ką kita – tam tikri organizme vykstantys natūralūs procesai gali lemti išskirtinį kvapą net ir kruopščiai besirūpinantiems savimi žmonėms.

Vis dar gajus įsitikinimas, kad vaikai Lietuvoje privalo senatvėje „prižiūrėti“ savo tėvus, tačiau realybėje situacija yra kur kas sudėtingesnė. Vien moralinės pareigos čia nepakanka – tam tikrais atvejais atsakomybė numatyta ir įstatymuose. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas suaugęs vaikas automatiškai turi slaugyti tėvus savo namuose ar apmokėti visas jų išlaidas.

Senėjimas dažnai siejamas su ligomis ar jėgų trūkumu, tačiau specialistai pabrėžia – amžius pats savaime dar nieko nereiškia. Vis daugiau kalbama apie vadinamąjį „gerą senėjimą“, kai žmogus išlieka aktyvus, smalsus, socialus ir savarankiškas net ir vyresniame amžiuje. Pasak gydytojų, sveika senatvė prasideda ne nuo stebuklingų papildų ar dietų, o nuo kasdienių įpročių ir požiūrio į save. Svarbi ne tik fizinė būklė, bet ir emociniai ryšiai bei psichologinė gerovė.

Pensinį amžių dažnas įsivaizduoja kaip ramų laikotarpį, skirtą užtarnautam poilsiui. Vis tik 84-erių kaunietei Violetai Maculevičienei iki poilsio dar toli – moteris sėkmingai toliau dirba tiesioginių pardavimų srityje. Kaip pasakojo Violeta, anksčiau ji dirbo miškų ūkio inžiniere, buvo baigusi mokslus Miškininkystės fakultete tuometinėje Žemės ūkio akademijoje. Į pensiją pašnekovė išėjo gana anksti – sulaukusi 57-erių, nes anuomet buvo tokia tvarka.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiandien su demencija gyvena daugiau kaip 55 milijonai žmonių, o artimiausiais metais šis skaičius tik augs. Demencija vis dar dažnai laikoma natūralia senėjimo dalimi, o pirmieji ligos požymiai neretai lieka nepastebėti arba nurašomi nuovargiui, išsiblaškymui, užmaršumui ar amžiui.

Nors šis terminas skamba nemaloniai ir net šiek tiek mitologiškai, „senų žmonių kvapas“ iš tiesų yra realus reiškinys, kurį nagrinėja mokslininkai. Daugelis žmonių jį pastebi, tačiau retai susimąsto, kad tai nėra susiję vien su higiena ar gyvenimo būdu. Pasirodo, tai natūralus biologinis procesas, susijęs su odos chemijos pokyčiais. Senstant organizme vyksta tam tikros reakcijos, dėl kurių keičiasi mūsų kūno kvapas.

Teisiškai, vaikų ir tėvų santykiai grindžiami abipuse pareiga: tėvai išlaiko vaikus, o kai patys nebegali savimi pasirūpinti ir pasensta, juos turėtų išlaikyti vaikai. Tiesa, svarbiausia – palaikyti gerus šeimyninius santykius, nes moralė su įstatymais ne visada gali būti vieni kitiems lygūs. Socialiniuose tinkluose vyravo diskusijos apie vienišų ir vaikų neturinčių žmonių senatvės priežiūrą.

Klaipėdoje fiksuotas įžūlus sukčiavimo atvejis: dvi skaitliukų tikrintojomis apsimetusios moterys iš garbaus amžiaus klaipėdietės išviliojo ir pavogė 1650 eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės ir dar kartą primygtinai ragina gyventojus neįsileisti nepažįstamų asmenų bei kritiškai vertinti bet kokius netikėtus vizitus.

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius – vieta, kur visą parą gausi specialistų komanda rūpinasi lėtinėmis ligomis sergančių pacientų palaikomojo gydymo, slaugos, paliatyvios pagalbos, individualiais socialiniais, psichologiniaisir fiziniais poreikiais. Tai pacientams leidžia jaustis oriai, o artimiesiems išlikti ramiems, kad sunkiai sergantis ligonis – patikimose rankose. Tai nepamainoma pagalba, kai slaugos namuose galimybės tampa komplikuotos.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Ramutė turi viską, apie ką svajoja daugelis – keturis vaikus ir net dešimt anūkų. Tačiau realybė yra daug liūdnesnė: 66-erių moteris senatvę pasitinka visiškoje vienatvėje. Vaikai neatsako nei į motinos skambučius, nei jos neaplanko, nors gyvena visai čia šalia, tame pačiame name. Kas nutiko šeimai, kuri kadaise buvo kartu? Kodėl vaikai nutraukė ryšius su mama? Skaudi šeimos drama – laidoje „TV Pagalba“. „Man labai sunku.

Jau visai netrukus, nuo 2026 metų sausio 1 dienos, lietuviai galės atsiimti II pensijų pakopos kaupimo lėšas. Ne paslaptis, kad gyventojai šios galimybės laukė, o II  pakopos pensijų kaupimas daugumos buvo vertinamas nepalankiai.

Paliatyviosios priežiūros gydytoja pasidalijo netikėtomis įžvalgomis apie tai, ko žmonės trokšta ir apie ką galvoja prieš mirtį. Priežiūra gyvenimo pabaigoje dažnai tampa laiku, kai pacientai ir jų artimieji pradeda matyti dalykus visiškai kitaip.

Lietuvoje beveik kas penktas žmogus – vyresnis nei 65 metų amžiaus. Senjorai Lietuvoje neretai patiria nepriteklių, fizinius apribojimus, susiduria su sunkumais adaptuodamiesi prie kasdienių technologijų, tačiau vienu didžiausių iššūkių vyresnio amžiaus žmonėms išlieka vienišumas.

Vilnietės Rimantės Gasparaitienės ir jos vyro Mindaugo šeima gausi – šiuo metu savo namuose jie ne tik augina vaikus, tačiau taip pat rūpinasi senyvo amžiaus penkis insultus patyrusiu Mindaugo tėčiu ir Alzheimeriu sergančia senjore Rimantės mama. Nors būna dienų, kurios negaili išbandymų ir senjorais rūpintis tampa sunku, Rimantė žvelgia pozityviai ir teigia, kad raktas į vidinę ramybę – savo paties požiūrio keitimas.

Daugelis yra pastebėję, kad vyresnio amžiaus žmonės turi specifinį kūno kvapą, kurio neįmanoma supainioti su prakaitu ar higienos trūkumu. Tai net vadinama „senatvės kvapu“. Mokslininkai pagaliau atskleidė, kodėl taip nutinka, kokie cheminiai procesai vyksta mūsų organizme senstant ir net kokie maisto produktai gali padėti šį kvapą sumažinti. Pasirodo, paprastas mitybos pokytis gali tapti sprendimu, rašoma express.co.uk.

Ilgaamžiškumas vis dar išlieka mįsle, nors kai kurių žmonių gyvenimo trukmė kartais siekia šimtą metų ar daugiau. Tyrimai rodo, kad aukštesnis pragyvenimo lygis dažnai siejamas su ilgesne trukme ir mažesniu senyvo amžiaus žmonių mirtingumu, tačiau tikslus receptas tapti šimtamečiu lieka neaiškus. Mokslininkai, analizavę publikacijas žurnale „Aging & Social Policy“, išskyrė keletą veiksnių, galinčių prisidėti prie ilgaamžiškumo.

Paprastas 10 sekundžių testas gali padėti atskleisti padidėjusią demencijos riziką dar prieš pasireiškiant aiškiems ligos simptomams. Tokie testai gali būti itin reikšmingi, nes demencija dažniausiai išryškėja tik vyresniems nei 65 metų žmonėms, o pirmieji simptomai neretai lieka nepastebėti. Specialistai pabrėžia: ankstyvas rizikos nustatymas leidžia greičiau imtis priemonių, galinčių sulėtinti smegenų veiklos prastėjimą ir pagerinti gyvenimo kokybę senatvėje, rašoma express.co.uk.

Britų aktorė Miriam Margolyes, geriausiai žinoma dėl profesorės Sprout vaidmens „Hario Poterio“ filme. Moteris pasidalijo atvirais išgyvenimais apie senėjimo sunkumus ir savo klaidas sveikatos atžvilgiu. 84 metų BAFTA laureatė interviu žurnalui „Weekend Magazine“ prisipažino, kad beveik nesportavo ir dabar priversta vaikščioti su vaikštyne, rašo unian.net. „Aš nuvyliau savo kūną. Nesirūpinau juo. Man atrodė, kad mankšta – tuščias laiko švaistymas, bet ji prailgina gyvenimą.

Naujas tyrimas iš Kinijos atskleidė, kad žmogaus organizmas pradeda sistemingai senti jau nuo 30 metų. Ypač anksti pažeidžiama kraujotakos sistema, o senėjimo procesai smarkiai paspartėja tarp 45 ir 55 metų.

Sužinokite, ką valgyti, kad atjaunėtumėte keleriems metams ir žymiai pagerintumėte gyvenimo kokybę. Odos priežiūra ir jos jaunystės išsaugojimas neįmanomi be tinkamos mitybos, kurioje gausu vitaminų ir antioksidantų turinčių produktų.  Todėl, prieš išleisdami pinigus brangioms procedūroms ir priežiūros priemonėms, pakeiskite savo mitybą. Vitaminais ir antioksidantais gausūs maisto produktai Ekspertai sudarė naudingų produktų, kurie gali atjauninti organizmą, sąrašą.

Mezgimas daugeliui atrodo kaip vyresnio amžiaus žmonių veikla, tačiau to imasi vis jaunesni Z kartos atstovai. Ir ne vien tam, kad turėtų užsiėmimą ar neleistų laiko veltui, bet ir dėl šio hobio naudos smegenų sveikatai – mokslininkai teigia, kad tokia ir panaši veikla padeda ilgiau išlaikyti aštrų protą senstant. Ritmiškas virbalų spragsėjimas, slystant per pirštus jaučiamas siūlų švelnumas, maloni logiška seka –užkabinti siūlą, išmegzti akį, visa tai pakartoti.

Valdantieji jau svarsto, kaip keisti senatvės pensijas kitąmet – žada didinti dešimtadaliu ir ieško, kaip dar pridėti vieną kitą eurą. Prezidentas siūlo milijonus eurų pensijoms traukti ir iš „Sodros“ rezervo, kurį kaupia sunkiems laikams. Valdantieji tam neprieštarauja, tačiau konservatoriai ragina netaškyti „Sodros“ pinigų. Taip pat primena socdemų puotą maro metu prieš 17 metų, kai pinigų dalybas nutraukė finansų krizė ir pensijas teko skubiai karpyti.

Vis daugiau tyrimų patvirtina: ilgaamžiškumas nėra paveldėtas „bilietas“, o mūsų kasdienių įpročių atspindys. Pradėti keistis, pasak ilgaamžiškumo ekspertės, verta ne nuo kraujo tyrimų ar dietų – o nuo paprasto, bet labai svarbaus leidimo sau pailsėti be kaltės jausmo.

Moteris, pardavusi viską, kad galėtų gyventi kruiziniame laive, paaiškino, kodėl šis sprendimas atsieina pigiau nei gyvenimas sausumoje. 77 metų moteris gyvena gyvenimą, apie kurį daugelis gali tik pasvajoti, rašoma unilad.com. Apsigyveno kruiziniame laive Į pensiją išėjusi mokytoja Sharon Lane nesigaili savo sprendimo – ji pardavė viską, ką turėjo, ir apsigyveno kruiziniame laive.

Televizijos laidų vedėja, kuriai diagnozuota ankstyvoji Alzheimerio forma, atskleidė pirmuosius ligos simptomus. Britų televizijos laidų vedėja 64-erių Fiona Phillips atvirai papasakojo apie pirmuosius simptomus, kuriuos pastebėjo dar iki 2023 m. liepą, kai jai buvo diagnozuota ankstyvoji Alzheimerio forma, rašoma unilad.com. Ankstyvoji Alzheimerio forma – tai šios sunkios, progresuojančios būklės forma, kuri nustatoma asmenims iki 65 metų amžiaus.

Daugeliui pažįstamas subtilus, bet aiškiai atpažįstamas kvapas, tvyrantis kai kurių vyresnio amžiaus žmonių namuose. Nors jis dažnai klaidingai siejamas su prasta higiena ar nepakankamu švaros palaikymu, mokslininkai atskleidžia visai kitą realybę – „seno žmogaus kvapas“ iš tiesų egzistuoja.  Pasirodo, tai natūralus žmogaus organizme vykstančio senėjimo proceso rezultatas.

Yra bijančių aukščio, vorų, uždarų patalpų, o štai jauna panevėžietė gali laipioti dvylikaaukščių stogais, bet paniškai bijo senatvės.  Tiesa, mergina bando ieškoti ir vaistų šiai paniškai baimei įveikti. Jaunoji menininkė stengiasi su senatve susidraugauti per fotoobjektyvą. Gilus žvilgsnis, kaip ir veidą vagojančios raukšlės, atspindi visiškai nepagražintą būtį. Dar viena sustabdyta akimirka – godžiai dūmą traukiantis žilabarzdis.

Dėl patirtos diskriminacijos į lygių galimybių kontrolierę kreiptųsi trys iš dešimties vyresnio amžiaus žmonių, rodo antradienį paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikta apklausa. „Nors pačiam žmogui gali atrodyti, kad jo situacija – tik pavienė ir gal net neverta ieškoti tiesos, mūsų patirtis rodo, kad kartais tiek ir tereikia – atkreipti dėmesį į problemą ir ji išsprendžiama“, – antradienį išplatintame pranešime cituojama lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Vilnius pradeda įgyvendinti „Veiklių senjorų“ programą ir visi vyresni nei 60 metų vilniečiai nemokamai šešis mėnesius gali užsiimti kūrybinėmis, sportinėmis, saviugdos veiklomis ir dalyvauti socialiniame gyvenime. Pirmą kartą startuojanti programa senjorams siūlo laisvalaikio veiklų nuo sporto ir meditacijos iki kino ir tapybos.

„Amžius nėra kliūtis – man patinka bėgioti. Tai palaiko mintis ir kūną aktyvius“, – puikios sveikatos paslaptį atskleidė britė Susan Nicholls. Šiemet 80-metį minėsianti bėgimo entuziastė praėjusiais metais Kauno „Akropolio“ maratone sulaukė gausybės palaikančių aplodismentų, įveikusi visą 42,195 km distanciją. Kaune senjorė pranoko ne vieną dvigubai ar net trigubai jaunesnį varžovą, nuotolį nubėgusi per 5 val. 16 min. 25 sek., rašoma pranešime spaudai.

Jei norite atrodyti jaunatviškiau, jums pasisekė, nes odos priežiūros ekspertai pasidalijo paprastais būdais, kaip per kelias minutes sukurti jaunatvišką odos švytėjimą ir užmaskuoti raukšles – ir tam nereikia botokso. Moterys, norinčios atrodyti jauniau, turi daugybę galimybių, kaip tai pasiekti – nuo tinkamai parinktos šukuosenos ir makiažo iki intensyvesnių kosmetinių procedūrų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2023 m. beveik 55 milijonams žmonių buvo diagnozuota demencija. Dažniausiai ji išsivysto 65 metų ir vyresniems asmenims, tačiau būna atvejų, kai ją turi ir jaunesni – 40–50 metų asmenys.

Plaukai dažnai yra vienas pirmųjų rodiklių, išduodančių mūsų amžių. Įprastai pirmosios žilos sruogos pasirodo anksčiau, nei tikimės. Visgi, ne tik jūsų plaukų spalva gali nulemti, kaip atrodote. Nepriklausomai nuo to, ar jau turite žilų plaukų, ar ne, gali būti, kad nesąmoningai senstate dėl to, kaip kerpate ar šukuojate plaukus, rašoma bestlifeonline.com.

Jaučiatės taip, tarsi būtumėte pasenę per naktį? Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Aging“, atskleidė, kad senėjimo procesas vyksta ryškiomis „bangomis“, o ne lėtai ir tolygiai. Atlikusi išsamius tyrimus, Stanfordo mokslininkų komanda nustatė, kad su amžiumi susiję pokyčiai, įskaitant lėtėjančią medžiagų apykaitą, raukšlėjančią odą ir padidėjusį polinkį į ligas, rodo reikšmingus pikus 44 ir 60 m. amžiaus tarpsniuose.

Artėjant Seimo rinkimams politikai tebesiginčija, ką daryti su 8 mlrd. eurų, kuriuos gyventojai sukaupė antros pensijų pakopos fonduose. Štai Lietuvos banko vadovas jau siūlo kurti valstybinį antros pakopos fondą, pavyzdžiui, kad ir „Sodroje“, o valstybės įsipareigojimą mokėti žmonėms skatinamąsias įmokas užkrauti darbdaviams. Vieni politikai ragina kuo mažiau kišti nagus prie antros pakopos, kiti gi žada leisti su visais pinigais iš jos pasitraukti.

Daugelis yra girdėję apie vadinamąjį „seno žmogaus kvapą“ – specifinį kvapą, kuris kartais lydi vyresnio amžiaus žmones. Nors šis reiškinys gali būti traktuojamas kaip nepatogus ar net tabu, svarbu suprasti, kad tai yra natūralus biologinių procesų, vykstančių senstant, rezultatas. Mokslininkai ir sveikatos specialistai aiškina, kad šio kvapo atsiradimą lemia ne prasta higiena, kaip dažnai manoma, o kūno cheminės sudėties pokyčiai, vykstantys su amžiumi.

Kiekviena moteris, o ypač vyresniame amžiuje, nori spindėti elegancija, pasitikėjimu savimi ir spinduliuoti jaunyste. Didelę dalį šių savybių galima susikurti pasirinkus tinkamą šukuoseną bei jos spalvą. Tačiau tai moterims pavyksta ne visuomet. Apie tai, kokias pagrindines klaidas renkantis šukuoseną daro moterys, kurioms virš 50-imt metų, papasakojo 30-imt metų šioje srityje dirbanti plaukų stilistė ir koloristė Nijolė Baranauskienė-Kryvosheia.

Viena australė neseniai paprašė žmonių atspėti jos amžių ir apstulbo, kai dauguma spėjo, jog jai 50-60 metų. Pasak jos, visi taip įprato matyti filtrais, fotošopu ar kosmetinėmis procedūromis koreguotus veidus, kad prarado ryšį su realybe. Sprendė iš įvairių bruožų Emily iš Sidnėjaus ką tik sukako 36 metai. Ji buvo stipriai sukrėsta, kokių komentarų iš jaunų ir vyresnių žiūrovų sulaukė jos vaizdo įrašas socialiniame tinkle „TikTok“, – rašo dailymail.co.uk.

Senjorams išmokamos pensijos Lietuvoje – vienos mažiausių Europoje, lyginant su gaunamais atlyginimais. Nenuostabu, jog net 12 proc. pensijas gaunančių senjorų nusprendžia toliau dirbti. Ekspertai teigia, jog darbas senatvėje – nebūtinai blogai, tačiau liūdina, jog dauguma senjorų dirba dėl finansinių paskatų. Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas Boguslavas Gruževskis išskyrė, kokius žingsnius reikėtų padaryti kiekvienam iš mūsų, norint užsitikrinti laimingą senatvę.