šeimos gydytojai

Dalis šeimos gydytojų kyla į kovą ir peikia būsimą sveikatos sistemos reformą. Šeimos gydytojai piktinasi, kad savivaldybėse įkūrus sveikatos centrus, jie taps nebereikalingi – pildys lapelius ir atliks biurokratines funkcijas. O pas gydytojus specialistus esą nutįs eilės – dėl to labiausiai nukentės pacientai. Tiesa, sveikatos apsaugos ministerija kalba priešingai – keičiamos ne šeimos gydytojų funkcijos, o gydymo įstaigų darbo modelis.

Pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą planuojama daugiau lėšų skirti šeimos gydytojų komandoms, teigia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Kiekvienais metais numatyta skirti papildomų lėšų tam, kad į šeimos gydytojo komandą būtų galima įdarbinti vis daugiau specialistų. Tai leis palengvinti šeimos gydytojams tenkančią naštą, nes tam tikras jų atsakomybes galės perimti kiti komandos nariai“, – pranešime spaudai sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Daugiau kaip šimtas šeimos gydytojų, slaugytojų, rezidentų išsirikiavo po Vyriausybės langais, simboliškai rišo vieni kitiems rankas ir į šuns dienas išdėjo ruošiamą sveikatos reformą. Susirinkę gydytojai reformą vadina grįžimu į sovietmetį, sako, kad jų greitai niekam nebereikės, didės ir eilės pas specialistus. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kritiką atremia – tvirtina, kad ji nepagrįsta.

Ketvirtadienį šeimos gydytojai sostinėje susibūrė į solidarumo akciją „Herojai baltais chalatais“. Taip jie susirinko išreikšti savo nuogąstavimus dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) stumiamos sveikatos įstaigų reformos. Organizatorių teigimu, akcijos žinutę visuomenei ir sprendimų priėmėjams gydytojai siunčia per simboliką. Kudirkos aikštėje į širdies formą išsirikiavusių medikų rankos priekyje surištos raudonu raiščiu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šeimos gydytojų baimes dėl sveikatos sistemos reformos vadina nepagrįstomis. „Tie nuogąstavimai tikrai yra nepagrįsti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį kalbėjo ministras. Taip jis reagavo į dalies šeimos gydytojų kritiką šiuo metu vykdomai reformai – Seime svarstomos įstatymo pataisos, numatančios sveikatos centrų, kurie apjungtų įvairių lygių specialistus, steigimą.

Šeimos gydytojo funkcijos, teisės, pareigos, kompetencija nustatytos Šeimos gydytojo medicinos normoje, suderintoje su rezidentūros programa – ji nėra keičiama, tad ir įgyvendinus reformą visi šeimos gydytojai toliau vykdys visas jiems numatytas funkcijas.

Reaguodami į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiamą gydymo įstaigų reformą šeimos gydytojai kaip reikiant nuogąstauja, kad pacientams bus apribota galimybė gauti jiems reikiamas sveikatos paslaugas. Medikai įspėja, kad jei reformos architektų planai taps realybe, eilės tik ilgės, o paslaugų kokybė prastės. Gydytojai pabrėžia pritariantys, kad pokyčiai sveikatos sistemoje yra reikalingi, tačiau planuojama reforma, jų manymu, turi rimtų trūkumų ir kelia daug klausimų.

Ginčai ir nesutarimai svarstant daug aistrų keliančią sveikatos įstaigų pertvarką nesiliauja. Jai nepritariantys šeimos gydytojai teigia, kad ši reforma ne tik su jais nederinta, bet ir iš esmės atima prasmę būti gydytoju. Ministerijos atstovai gi atkerta, kad su šių gydytojų organizacijomis susikalbėti sudėtinga.  Pagrindą sveikatos įstaigų pertvarkai klojančių įstatymo projektų svarstymui atkeliavus į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį netruko aistrų.

Seime toliau stumiant sveikatos įstaigų pertvarką dalis ligoninių ir medikų bendruomenės priešinasi tam. Jie ruošiamas permainas prilygina diversijai ir yra įsitikinę, kad reforma nublokš dešimtmečiais atgal. Tai, jų manymu, nei atneš geresnę paslaugų kokybę, nei sutrumpins eilės, kaip nepaliauja kartoti ministerija. Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina dėl rengiamos reformos komunikuojanti su visomis suinteresuotomis grupėmis, jos pačios sako ką kita.

Dėl milžiniško sergančiųjų COVID-19 pacientų srauto teigiantys dabar esantys kaip fronte šeimos gydytojai piktinasi, kad neveikiančios sistemos tik dar papildomai apsunkina darbą. Jei pykčio strėlės skrieja ne trinkančios e.sveikatos, tai neveikiančios „Sodros“ sistemos link. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad dar praėjusią savaitę dėl „Sodros“ sistemos sutrikimo gydytojai negalėjo išduoti nedarbingumo lapelių.

Omikron bangai vis dar augant ne tik stebina eilių prie mobiliųjų testavimo punktų ilgis, bet ir liejasi šeimos gydytojų apmaudas dėl neslopstančio pacientų antplūdžio. Dėl to daliai gyventojų planinių paslaugų gali tekti palaukti ilgiau arba rizikuoti būti konsultuojamam ant perdegimo ribos balansuojančio specialisto.

Prasidėjus metams susirgimų COVID-19 skaičiams šoktelėjus ir virš 3 tūkstančių, milžinišką pacientų antplūdį pajuto ir šeimos gydytojai. Jie ragina nesistebėti, jei dėl to išaugs eilės ir kitiems pacientams teks palaukti. Pažymima, kad tai gali nutikti ir patiems medikams tekus izoliuotis dėl ligos. Be to, gydytojai kartu stebisi, kodėl iki šiol nėra sistemos, kuri padėtų dalį biurokratijos nuimti nuo jų pečių.

Nuosekliai vykdant vakcinacijos vietų plėtrą, jau nuo sausio 17 dienos operacijų vadovo sprendimu visos viešosios ir privačios gydymo įstaigos, teikiančios šeimos medicinos paslaugas, įpareigojamos užtikrinti gyventojų skiepijimą COVID-19 vakcina. Tai padės užtikrinti sėkmingą vakcinacijos proceso tęstinumą ir geresnį vakcinų prieinamumą kiekvienam šalies gyventojui. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklauso 415 viešųjų ir privačių gydymo įstaigų, teikiančių šeimos medicinos paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad dar neapsisprendusių pasiskiepyti nuo COVID-19 garbaus amžiaus gyventojų jau nebeįtikins niekas kitas – tik šeimos gydytojai. Jie patys, nors yra skatinami ir finansiškai, teigia, kad šis darbas jau darosi bergždžias, mat žmonės nelinkę pakeisti savo nuomonės. O jei ir nusprendžia pasiskiepyti, tai paskatinti artimojo ligos ar, deja, netekties. Vyriausiųjų gyventojų vakcinacijos procentas valdantiesiems vis dar nekelia džiugesio.

Dar vasarą Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad šeimos gydytojai už kiekvieną paskiepytą nuo koronaviruso pacientą gaus papildomus pinigus. 5, 15 ar net 30 eurų už vieną pacientą – tokios sumos buvo žadamos, tokias sumas, padaugintas iš paskiepytų pacientų skaičiaus, šeimos gydytojai turėjo gauti papildomai kiekvieną mėnesį. Praėjo jau kone pusmetis po šios žinios paskelbimo, bet Kėdainių medikai dar nėra gavę nei vieno papildomo cento.

Daliai darbdavių išsakius nuogąstavimus, kad nuotoliniu būdu taip vadinamą biuletenį galintys gauti darbuotojai neretai linkę simuliuoti ligą ir „prisidurti“ laisvą dieną kitą, šeimos gydytojai po tokių pareiškimų tik priversti gūžčioti pečiais. Jie pabrėžia, kad nedarbingumo lapelių be reikalo į kairę ir dešinę „nemėto“.  Darbdaviai teigia, kad pandemijos metu išaugo ligas simuliuojančių darbuotojų skaičius.

Negerėjant situacijai ir COVID-19 pacientams toliau plūstant į ligonines pasigirsta siūlymų, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti infekcijos gydymui namuose. Viena vertus, pabrėžiama, kad daugiau reikėtų pasitikėti šeimos gydytoju ir be reikalo nekviesti greitosios. Kita vertus, kartu raginama nepraleisti momento, kada žmogui jau išties reikėtų pagalbos ligoninėje.  Fiksuojant ir po daugiau nei 3 tūkst.

Nors ministerija ramina, kad dalies sveikatos paslaugų apimtys jau pasiekė priešpandeminį lygį, eilės pas šeimos gydytojus ir specialistus ne vieną toliau varo į neviltį. Pripažįstama, kad kai kur eilė pas šeimos gydytoją siekia ir 3 savaites, o pas kardiologą ne visada papulsi per mėnesį. Be kita ko, eilė pas specialistą toje pačioje įstaigoje gali skirtis nuo 2 iki 23 dienų.

Vyriausybė pritarė 100 eurų išmokomis skatinti nenoriai besiskiepijančius senjorus. Tuo metu šeimos gydytojams rengiama mėnesio akcija: už įtikintą pasiskiepyti vyresnį nei 75 m. asmenį – po 30 eurų. Nors medikai turi abejonių, ar vyresni pacientai dabar ims ir plūstels skiepytis, tačiau sutinka, kad tokia išmoka – daug mažesnė suma nei gydymo reanimacijoje išlaidos.

Gydymo įstaigų pacientai skundžiasi, kad prastėja sveikatos paslaugų prieinamumas – eilėse pas šeimos gydytojus tenka laukti ilgą laiką.

Regint tuščius koridorius poliklinikose nesiliauja tautiečių piktinimasis, neva atėjus pandemijai medikai nustojo dirbti ir užsidarę kabinetuose tik geria kavą. Patys šeimos gydytojai sako, kad tenka tik apgailestauti girdint tokius žodžius, mat jie tempia ir taip gerokai didesnį krūvį. Ne gana to, prie ilgesių eilių prisideda ir patys pacientai.

Nors skiepijimosi nuo COVID-19 tempai šalyje pastaruoju metu suintensyvėjo, šeimos gydytojai apgailestauja matantys plūstančius koronavirusu sergančius nesiskiepijusius pacientus. Jie pabrėžia, kad dažnu atveju tai – jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurie ar tai „nespėjo“ pasiskiepyti, ar ruošėsi tą daryti artėjant žiemai.  Nors pandemijos pagreitis šalyje pastarosiomis savaitėmis ir gerokai sulėtėjo, vertinant epidemiologinį žemėlapį, Lietuva įsitvirtino raudonojoje C3 zonoje.

Žinia apie nuo liepos šeimos gydytojo komandai skiriamą po 5 eurų skatinamąjį priedą už kiekvieną paragintą skiepytis pacientą spėjo sukelti gyventojų nepasitenkinimą. Patys medikai sako, kad tai – seniai lauktas finansavimas už viršvalandžius, mat jų kabinetai pilni ir kitų, ne vien atėjusių konsultuotis dėl skiepų, pacientų.

Nors COVID-19 pandemija trunka jau ilgiau nei metus ir tiek laiko kalbama apie prevencines priemones saugantis viruso, šeimos gydytojai neatsistebi sulaukiantys „šiek tiek“ karščiuojančių ir su tipiškais koronavirusinės infekcijos simptomais be jokio įspėjimo ateinančių pacientų. Medikai pažymi, kad žmonėms vis dar trūksta sąmoningumo, nors kitą kartą jie piktybiškai nelinkę laikytis taisyklių.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad šiuo metu skiepijimas vyksta 64 gydymo įstaigose. Greitu metu bus paskiepyti medikai, slaugos ir globos įstaigų darbuotojai ir gyventojai, vaistininkai, laboratorijų darbuotojai. Vėliau ketinama pereiti prie visuotinio gyventojų skiepijimo ir ketinama pasitelkti šeimos gydytojus.

Koronaviruso išsigandę tautiečiai užsiima savigyda ir iš vaistinių šluoja aspiriną bei paracetamolį. Kai kuriose vaistinėse aspirino pardavimas šoktelėjo kone 70 procentų. Medikai perspėja gyventojus nevartoti aspirino be reikalo, mat jisai skystina kraują ir gali sukelti skrandžio kraujavimą, opas ir kitas komplikacijas. Lietuviai iš vaistinių pastaruoju metu šluoja aspiriną, paracetamolį ir vitaminą C. Štai aspirino pardavimas šoktelėjo į neregėtas aukštumas.

„Šūvis į koją toks įsakymas“, – taip reaguoja patys medikai, nustačius tvarką, kad specialios jų komandos lankys namuose esančius COVID-19 pacientus. Kasdien infekcija užsikrečiant vis daugiau medicinos darbuotojų šeimos gydytojai neatsistebi naujais nurodymais. Jų teigimu, taip infekcija ne tik gali būti lengvai išnešiota, bet ir dar labiau priartėta prie sveikatos sistemos lūžio.

Šeimos gydytojo balsas į dangų neina. Taip galima apibūdinti šiandienines sveikatos sistemos realijas. Gydytojų pečius užgulusi ne tik korona. Galvos skausmo priežastis – pacientų konvejeris, nesibaigiantys popierizmai ir pasenusi finansavimo sistema. Skurdus rūpestis Keli kepalėliai geresnės duonos. Štai tiek gydymo įstaigai apmokama už vienam pacientui teikiamas paslaugas (2–3 eurai, o jei pacientas vaikas ar vyresnis asmuo – iki maždaug 6 eurų). Valdininkai paskaičiavo: to užteks.

Veikiausiai nedaug kam žinoma, kad pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą pacientai turi teisę gauti vizitą pas šeimos gydytoją per 7 kalendorines dienas, o vizitą pas specialistą – per 30 kalendorinių dienų. Nors eilės pas gydytojus Lietuvoje sena problema, ji kaip niekada aktuali išgyvenus karantiną – jo metu pristabdžius dalies medicininių paslaugų teikimą ir vėliau jas atnaujinus, eilės pas medikus dar labiau pailgėjo.

Pastaruoju metu nuolat girdime pacientų nusiskundimus, kad daugelis sveikatos priežiūros paslaugų vis dar sunkiai prieinamos. Po kritikos kardu pirmieji dažniausiai atsiduria šeimos gydytojai. Šie savo ruožu teigia, jog nebepakelia išaugusių krūvių, ir reikalauja už sveikatos apsaugą atsakingų pareigūnų dėmesio.

Šeimos gydytojai piktinasi atsiradusia prievole suvesti pacientų duomenis dėl ilgiau nei savaite neveikusios e.sveikatos sistemos ir sako, kad dėl to teks dirbti nemokamus viršvalandžius, antradienį skelbia „Kauno diena“. Pasak dienraščio, sulaukę Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymo suvesti trūkstamus duomenis į e.sveikatos sistemą, šeimos gydytojų atstovai kreipėsi į Lietuvos gydytojų sąjungą, prašydami ginti jų interesus.

Karantinas švelninimas, tačiau kai kurie sergantys tautiečiai, ilgus mėnesius laukę tyrimų, siuntimų pas gydytojus, ar net operacijų, vis dar tebelaukia. Mat ne visos šalies gydymo įstaigos dėl saugumo reikalavimų suspėja su norinčiųjų srautais. Prie kokių medicininių paslaugų nutįsusios ilgiausios eilės, ir kokie pasikeitimai laukia jau nuo kitos savaitės? Nuo gegužės vidurio šalies poliklinikos pacientams duris atvėrė. Tik ne taip plačiai, kaip norėtųsi.

Vienas daugiausiai nervų „suėdantis“ dalykas lankantis pas gydytoją – nuolatinės eilės. Nors įvardijama ne viena sisteminė to priežastis, visgi tiesa ir tai, kad ne visiems atėjusiems į konsultaciją reikia terapinės pagalbos. Ne vienas ypač vyresnio amžiaus pacientas neslepia – šeimos gydytojas yra tas žmogus, pas kurį galima ateiti pasikalbėti. Neatsitiktinai garsus Lietuvos gydytojas prof.

Pirmadienį Vyriausybė pristatė reformų paketą sveikatos apsaugos sistemoje. Užsimota dvigubai sutrumpinti eiles pas gydytojus, prailginti laiką, kurį gydytojas galės skirti pacientui, kai kuriems medikams atlyginimus žadama padidinti 20 proc. TV3 žinių studijoje apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, jog itin svarbu nuo gydytojų pečių nuimti biurokratinę naštą.

Apsilankymai pas šeimos gydytojus sudaro du trečdalius visų apsilankymų pas medikus. Šeimos gydytojai vykdo daugiau kaip 2,5 mln. šalies gyventojų pirminę asmens sveikatos priežiūrą. Paslaugas teikia beveik du tūkstančiai šeimos gydytojų 164 viešosiose ir 237 privačiose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Šeimos gydytojo teikiamoms ambulatorinėms paslaugoms apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų kasmet skiriama apie 600 mln. litų.