savivaldybės

Penktadienį Aplinkos ministerijoje su šalies savivaldybėmis pasirašomos partnerystės sutartys dėl daugiabučių namų renovacijos. "Pagal jas savivaldybės organizuos konkursus ir pirks investicijų projektus, o mes padengsime visas išlaidas. Gyventojai, kurie nori atnaujinti savo daugiabučius, projektus gaus nemokamai", - sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Emigracija ir senstanti visuomenė – šios problemos Lietuvos verslininkams užduoda klausimą – kas dirbs Lietuvos įmonėse po dešimties metų? Ieškodamas atsakymų į šį klausimą Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pirmiausiai akcentuoja poreikį pritraukti investicijas į Lietuvą, o tai padaryti, kai Europos verslininkai nežino Lietuvos, yra neįmanoma. „Jei pažiūrėti į raidą gyventojų į priekį, iki 2021 darbingų žmonių skaičius Lietuvoje sumažės 400 tūkst. žmonių.

Šiandien dar nėra žinoma, kiek žlugusiame Ūkio banke buvo draustų ir nedraustų valstybinių lėšų, kadangi vis dar vyksta blogosios ir gerosios dalių atskyrimo darbai. Taip šiandien žiniasklaidai teigė finansų ministras Rimantas Šadžius. „Viskas skaičiuojama litais ir centais, perduodamas turtas, tačiau šis procesas turėtų baigtis artimiausiomis dienomis.

Atlikę situacijos savivaldybėse lyginamąją analizę, finansų ekspertai pažymi vis labiau ryškėjančius Kauno rajono privalumus - palyginti jauna ir versli bendruomenė, augantis gyventojų skaičius, palanki verslo aplinka, didėjantys atlyginimai, sėkminga kova su nedarbu. Lyginamosios analizės duomenis "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė ir šio banko Pietų Lietuvos filialo direktorė Kristina Žališkevičienė pristatė Kauno rajono savivaldybės vadovams bei skyrių vedėjams.

 Penktadalis pašalpoms ir kompensacijoms skiriamų pinigų atitenka ne tiems, kurie išties verti jas gauti, informuoja „Lietuvos rytas“. Nuo 2012 metų pradžios penkiuose rajonuose vykstančio eksperimento atiduoti išmokas paskirstyti savivaldybėms rezultatai nustebino visus. Dėl gerokai kruopštesnės kontrolės eksperimente dalyvavusios Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybės per pirmuosius metus sutaupė net 24 milijonus litų.

Savivaldybės, nuogąstaujančios, kad dėl padidėjusio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) metų pabaigoje pritrūks lėšų algoms mokėti, pinigų negaus, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. „Nekompensuosime, nes visiems subjektams, tarp jų ir savivaldybėms, lėšos padidinti MMA buvo numatytos šių metų biudžete. Jos buvo numatytos remiantis būtent šių institucijų ir savivaldybių pateiktomis paraiškomis“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė finansų ministras.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo sausio pakėlus minimalią algą iki tūkstančio litų, savivaldybės susidūrė su pinigų stygiumi. Jos skaičiuoja, kad norint mokėti padidintą atlyginimą, jų biudžetuose trūksta apie 40 milijonų litų. Savivaldybių asociacijos duomenimis, iš 55 savivaldybių tik Klaipėdos, Šiaulių ir Kaišiadorių rajono savivaldybėms netrūksta lėšų minimalios algos didinimui, likusios susiduria su problemomis.

Įsivaizduokime, kad dailiausių moterų, patikimiausių automobilių ar gražiausių sodybų rinkimus papildo ir šalies savivaldybių varžytuvės. Kokie galėtų būti vertinimo kriterijai, favoritai ir autsaideriai? Pabūkime savivaldybių rinkimų vertinimo komisijos nariais ir sužinokime, kurios iš jų laimėtų „daugiausiai uždirbančios", „vyriausios", „labiausiai socialiai remtinos", „daugiausiai už komunalines paslaugas mokančios", „geriausiai su nedarbu kovojančios", „sėkmingiausiai emigrantus susigrąžinan...

Penktadienį baigiasi terminas, kai Aplinkos ministerijos prašymu šalies savivaldybės turėjo pateikti jų teritorijose skubiausiai renovuotinų senų daugiabučių, išeikvojančių daugiausia energijos šildymui, sąrašus. Bendrą atrinktų namų sąrašą sudaro daugiau kaip 1,5 tūkst. pastatų. "Džiaugiamės, kad savivaldybės aktyviai įsitraukia į daugiabučių modernizavimo pagal dabartinės Vyriausybės pasiūlytą naująjį modelį procesą.

Jevgenijus Bardauskas, Asta Kažukauskienė, Loreta Mačiulienė, Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė įsitikinusi, kad jai pavyks išjudinti daugiabučių renovacijos programą, nors jau dvi Vyriausybės patyrė nesėkmę. Pirmiausia, ji žada nukarpyti kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį tiems, kurie priešinsis būsto atnaujinimui.

Neabejojama, kad nuo sausio 1-osios įsigaliojusiame Žemės mokesčio įstatyme žiojinčios spragos sukels sąmyšį ne tik tarp mokesčių mokėtojų, bet ir savivaldybių ižduose. Žemės savininkų ir investuotojų kritikos neišgirdo nei senoji, nei naujoji valdžia - įstatymas įsigaliojo taip ir nepakeitus specialistų ryškiai pažymėtų vietų, rašo "Lietuvos žinios". Pagal naująją tvarką nustatyti žemės mokesčio tarifą 0,01-4 proc. nuo vidutinės žemės rinkos vertės privalo savivaldybės.

Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas abejoja naujosios renovacijos programos sėkme ir sako, kad Vyriausybė bent pradžioje turėtų kompensuoti 40 proc. renovacijos išlaidų. "Savivaldybių asociacija, atlikusi skaičiavimus, priėjo išvadą, kad šiandien skiriama valstybės dotacija - 30 proc.

Visos Šiaulių apskrities savivaldybės įvykdė ir viršijo 2012 metų biudžetus. Daugiausia - 16 mln. litų - viršytas Šiaulių miesto biudžetas. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (ŠAVMI) duomenimis, visos septynios apskrities savivaldybės pernai gavo daugiau pajamų nei planavo. Šiaulių miesto savivaldybės biudžetas viršytas 14 proc., arba 16 mln. litų. Iš jų 6 mln. litų daugiau įplaukė iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 0,5 mln. litų - iš turto mokesčių, 9,5 mln.

Šių metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis didėjo visose apskrityse, bet per metus mažėjo tik Šiaulių apskrityje. Apskritis – trečia nuo galo Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, padidėjo nuo 4,1 lito Telšių iki 53,4 lito – Alytaus apskrityje.

Nepaisant emocijų, gamtovaizdžio ar kitų veiksnių, o vertinant vien ekonominį klimatą, nustatyta, kurios savivaldybės palankiausios gyventi ar investuoti. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) antrą kartą pateikė Lietuvos savivaldybių vertinimą – indeksą, identifikuojantį geriausiai ir prasčiau besitvarkančias savivaldybes.

Sostinės savivaldybės taryba svarsto kreiptis į Finansų ministeriją dėl 20 mln. litų paskolos, kad padengtų biudžeto deficitą, kuris susidarė dėl Seimo priimtų nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų. Šie pakeitimai lėmė, kad realus turto mokesčių surinkimas yra žymiai mažesnis nei prognozavo Finansų ministerija – Vilniaus savivaldybės biudžetui teks 32,3 mln. litų mažiau turto mokesčių nei 2011 metais.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis sako, kad savivaldybės dirba kasininkėmis, o varguoliai apsimeta. „Pastebėjome, kad kai kurios savivaldybės iki šiol dirba kaip „kasininkės“ - socialinę paramą dalija visiškai nekreipdamos dėmesio, ar realiai žmogui tokia parama reikalinga. Kitaip tariant, jei žmogus pateikia reikiamus dokumentus socialinei paramai gauti - lengva ranka ją ir skiria.

Šiandien oficialiai baigėsi tradicinės Lietuvos jaunučių sporto žaidynės – įteikti apdovanojimai sporto mokykloms ir savivaldybėms. Daugiausia apdovanojimų atsiėmė Panevėžio, Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno atstovai, teigiama pranešime spaudai. „Jau daugelį metų vykstančių jaunių ir jaunučių žaidynių reikšmė didinant vaikų ir jaunimo užimtumą, atrenkant geriausius sportininkus išlieka didelė.

Garbaus amžiaus vienkiemių gyventojai sunerimo, kai policija dėl lėšų stygiaus pareiškė nebefinansuosianti vieno mygtuko skubios pagalbos įrenginių, rašo "Lietuvos rytas“. Raminti žmonių suskato savivaldybių vadovai. Policijos departamentas pranešė nebefinansuosiantis pagalbos pultų, kuriuos prižiūri saugos tarnyba, išlaikymo. Paaiškinta, kad toks sprendimas priimtas dėl drastiškai mažėjančio policijos finansavimo.

Seimas skubos tvarka imasi svarstyti, ar keisti keturių pamario savivaldybių ribas. To prireikė, norint dalį Kuršių marių priskirti Neringos savivaldybei, kuri, neturėdama nė pėdos vandens, negali tvarkyti esamų uostų ar statyti naujų. Prieš 50 metų, kuriant Neringos savivaldybę, jos ribos nubrėžtos Kuršių marių pakrante, o vanduo liko Šilutės, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių žinioje.

Šiandien Seime buvo svarstomas prezidentės veto klausimas dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo projekto. Birželio mėnesį priimtu įstatymu buvo siekiama sumažinti naujos savivaldybės steigimui privalomą gyventojų skaičių ir sudaryti sąlygas kurtis naujoms savivaldybėms.

Šiemet Lietuvos Respublikos Vyriausybė, patvirtinusi valstybės biudžeto asignavimus, skirtus savivaldybių socialinio būsto fondui plėtoti, Tauragės savivaldybei skyrė 358 tūkst. litų. Už juos ketinama pirkti vieno, dviejų kambarių butus. Kartu su būstų įsigijimu didėja ir problemos: remontams per metus 150 tūkst. litų nebepakanka, gyventojų įsiskolinimas už patarnavimus greit pasieks 800 tūkst. litų sumą.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) siūlo vaikų darželių trūkumo problemą savivaldybėms spręsti per nustatytą laiką išperkamosios nuomos būdu įsigyjant jų pastatytus darželius. Nekilnojamojo turto vystytojai sakosi esą pasiruošę imtis darželių statybų, tačiau tam kol kas stinga savivaldybių paramos.

Per šių metų II ketvirtį darbuotojų padaugėjo 25,2 tūkst. (2 proc.), kai pernai per tą patį laikotarpį darbuotojų skaičiaus augimas sudarė net 43,8 tūkst. (3,6 proc.). Mažiau nei pernai darbuotojų skaičiumi augo statybos, maitinimo, pramonės, transporto įmonės. Darbuotojų skaičiaus didėjimu labiausiai išsiskyrė smulkiausios įmonės (5,5 proc.), visai nedaug – didžiosios (0,3 proc.), o įmonės, kurių metinė apyvarta 1-5 mln. lt – netgi susitraukė.

Nepritardama savivaldybių smulkinimui Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisas, kuriomis nuo 10 iki 7 tūkstančių mažinamas savivaldybės steigimui būtinas gyventojų skaičius. Prezidentės teigimu, savivaldybių smulkinimas tik išpūstų biurokratinį aparatą ir taptų papildoma finansine našta visiems Lietuvos žmonėms.

Prezidentės teigimu, Lietuva renkasi brangiai kainuojantį ir biurokratinę naštą didinantį savivaldybių smulkinimą, kai Europa jau seniai eina savivaldybių stambinimo keliu ir tokių klaidų nebekartoja. Tyrimais įrodyta, kad mažos, ribotus finansinius ir administracinius pajėgumus turinčios savivaldybės nepajėgios užtikrinti žmonėms paslaugų kokybės. Veiksmingiausiai dirba 40 tūkstančių gyventojų turinčios savivaldybės.

Besiverčiančiųjų gyvulininkyste Lietuvoje per dvidešimtmetį sumažėjo triskart, dalis buvusių fermų šiandien virtę griuvėsiais, kitos – apleistos ir tuščios. Šį yrantį sovietinį paveldą ūkininkai norėtų naudoti savo reikmėms, tačiau koją kiša dingę savininkai ir biurokratija. Žlugus sovietmečiu kurtiems kolūkiams jų turtas buvo išdalytas žmonėms už pajus. Šitaip gabalėliais buvo padalytos ir fermos.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, socialinės pašalpos gavėjų skaičius bandomajame projekte dalyvaujančiose savivaldybėse vidutiniškai sumažėjo 9,8 proc., išlaidos socialinei pašalpai atitinkamai vidutiniškai sumažėjo 13,8 proc.

Pastaruoju metu vis dažniau į dienos šviesą traukiamos įvairios galimybių studijos ir keliama abejonių dėl investicijų į jas naudos. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, kodėl tarp „galimybių studijos“ ir „lėšų švaistymo“ dedamas lygybės ženklas. Praėjusią savaitę daugiausia pylos dėl nerezultatyvių išlaidų galimybių studijoms sulaukė Šiaulių miesto savivaldybė. Teigiama, kad įvairioms studijoms savivaldybė išleido apie 2,2 mln.

Lietuvos savivaldybės tikisi didesnio valstybės pasitikėjimo suteikiant joms daugiau savarankiškumo bei ragina Lietuvos valdžios institucijas laikytis subsidiarumo principo.

Gražiausiais ir švariausiais paplūdimiais pasaulyje garsėjanti Neringos savivaldybė šią vasarą gali likti be Mėlynosios vėliavos sertifikato. Tiesa, visiškai ne dėl to, kad kurorto paplūdimiai per metus suprastėjo, o todėl, kad pritrūko lėšų susimokėti lupikautojams, rašo „Respublika“. Lietuva tarptautinio Aplinkosauginio švietimo fondo Mėlynosios vėliavos programoje pradėjo dalyvauti 2001 metais. Nuo tada paplūdimių kokybės ženklu kasmet apdovanojamas Nidos paplūdimys.

So­cia­li­nės pa­ra­mos tei­ki­mo eks­pe­ri­men­te da­ly­vau­jan­čios pen­kios ša­lies sa­vi­val­dy­bės, tarp jų Rad­vi­liš­kio ir Ak­me­nės, kol kas ne­si­gai­li ta­pu­sios pio­nie­rė­mis, nors joms kas­dien ten­ka su­kti gal­vas, kaip iš­si­vers­ti su tu­ri­mu lė­šų krep­še­liu ir ne­tgi im­tis de­tek­ty­vių vaid­mens, kad išaiš­kin­tų ne­są­ži­nin­gus pa­ra­mos kau­ly­to­jus.

Klasikiniu biurokratizmo plėtros pavyzdžiu galėtume laikyti Kauno miesto savivaldybę, o jos pėdomis seka ir kitos. Kauno biurokratus pašiurpino žinia apie sprendimą naikinti departamentus, tačiau netrukus jie nusiramino sužinoję, kad departamentus pakeis kuriamos valdybos. Jei kuri nors savivaldybė sumano atlikti reformą ir garsiai paskelbia norą dirbti efektyviau bei sumažinti biurokratų skaičių, tai labai išauga tikimybė, kad po reformos toje institucijoje bus įsteigta naujų etatų.

Šiaulių valdžia neatsisako planų Vyriausybę ir Seimą „išmaudyti“ už 50 milijonų litų. Naujai kuriamai Šiaulių laisvajai ekonominei zonai pasiūlę už ES bei vietinio biudžeto investicijas įrengtą pramoninę teritoriją ir sulaukę palankaus įstatymo, Šiaulių veikėjai dabar bando prakišti krūmynus.Šiaulių miesto tarybai šiandien jau antrą kartą teikiamas sprendimo projektas, kuris valstybei papildomai kainuos ne vieną dešimtį milijonų litų.

Valstybiniai auditoriai, įvertinę kaip planuojamos ir naudojamos mokinio krepšelio lėšos, nustatė, kad mokinio krepšelio lėšų dydis skaičiuojamas ne pagal mokinių ugdymui reikalingų lėšų poreikį, krepšelio koeficientai buvo per dažnai keičiami. „Dešimtmetį egzistuojantis švietimo įstaigų finansavimo modelis paremtas mokinio krepšelio principu reikalauja korekcijų“, - sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Nuo 2003 m. mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 150 tūkst.

Krašto savivaldybių tarnautojai stveriasi už galvų – jei toliau taip gausės prašančiųjų socialinių pašalpų, turimų lėšų pakaks tik iki rudens, rašo „Lietuvos žinios“. Milijonai litų senka pašėlusius greičiu, o taupyti pavyksta nedaug kur. Vilkaviškio rajono biudžete socialinei paramai šiemet numatyta 14,8 mln. litų. Vilkaviškio rajono biudžete socialinei paramai šiemet numatyta 14,8 mln. litų. Į šią sumą įeina ne tik socialinės pašalpos, bet ir kompensacijos bei kitos išmokos.

Nuo naujų metų valdžios atstovai iki 1 440 litų padidino verslo liudijimų kainą motyvuodami tuo, kad ankstesnės lengvatos nedavė naudos. Tačiau smulkieji verslininkai perspėja, kad toks kainos padidinimas daliai gyventojų yra tarsi paskutinis lašas stiklinėje, šalį vedantis į nedarbą. Lietuvos smulkiųjų verslininkų atstovai įžvelgia aibes suvaržymų ir sunkumų smulkiajam verslui iš valstybės pusės.

2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 30 484 asmenys (šeimos), turintys teisę į socialinį būstą ir įrašyti į savivaldybėse sudaromus sąrašus, pageidavo išsinuomoti socialinį būstą – tai 7 proc. daugiau negu 2010-aisiais. Statistikos departamento duomenimis, augančiam socialinio būsto poreikiui įtakos turi naujų, neįsitvirtinusių darbo rinkoje šeimų kūrimasis ir nepakankamos asmenų (šeimų) pajamos nuosavam būstui įsigyti.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je ga­li­ma ras­ti in­for­ma­ci­ją apie 2011 m. su­da­ry­tas vie­šų­jų pir­ki­mų su­tar­tis. Pa­tei­kia­mos net 55-ios per­nai su­da­ry­tos, aiš­ku, tik stam­bio­sios – ra­šik­lių pir­ki­mas, pa­ly­gin­ti su mo­kyk­lų re­no­va­ci­ja, juk at­ro­dy­tų niek­nie­kis. Vie­šų­jų pir­ki­mų spe­cia­lis­tai tei­gia, kad net 90 pro­c. vie­šų­jų pir­ki­mų ga­li­ma pa­kreip­ti no­ri­ma link­me.

Per Palangos miesto jubiliejaus šventę vienas žurnalistas iš broliškosios Latvijos prasitarė, kad vis daugiau latvių mielai atostogauja Lietuvos pajūryje. Palangos žurnalistams parūpo sužinoti, iš kokių Latvijos miestų sulaukiame daugiausiai turistų. „Braliukas“ šyptelėjo išgirdęs tokį klausimą: „Kaip tai iš kokių? Juk Latvijoje tėra vienas miestas – Ryga!“ Po pusiau juokais ištarta fraze slypi nemaža dalis tiesos. Rygoje gyvena daugiau nei 30 proc. Latvijos gyventojų.

Panevėžio rajono savivaldybė iki šiol neturi atskiros patalpos, kur galėtų įsteigti vieno langelio tarnybą, tačiau tvirtina dirbanti tokiu principu. Rajono Savivaldybės tarybos posėdyje pateikus svarstyti 2012–2013 metų korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planą, kaip viena kontrolės stiprinimo priemonių yra numatyta iki 2013 metų kovo pabaigos Architektūros skyriuje įdiegti vieno langelio principu veikiančią piliečių aptarnavimo ir paslaugų sistemą.

Įvertinus Lietuvą įvairiais pjūviais ryškėja įdomus paveikslas, į kurį pažvelgus kyla dilema: galbūt daliai lietuvių, šiandien besiveržiančių į užsienį, vertėtų viso labo pakeisti gyvenamąjį miestą ar rajoną? Praėjusią savaitę pristatyta „Savivaldybių demografinė charakteristika“ parodė, kad dalis lietuvių, užuot palikę namus Lietuvoje ir emigravę į jau tradicines tapusias šalis, galėtų pasirinkti gyvenimą didžiuosiuose šalies miestuose, kurie gerokai konkurencingesni už mažuosius ir kuriuose ...

„Skaudžiausia yra tai, kad recesijos metu visi Lietuvos regionai labai greitai pajuto nuosmukį. Atsigavimą pradėjo justi tik didieji miestai, bet ta banga iki rajonų, mažųjų savivaldybių dar neatsirito“, – apžvelgdama antrą kartą Lietuvoje atliktos savivaldybių lyginamosios analizės rezultatus sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Darbo užmokestis skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi keliais šimtais litų. Per metus – nuo 2010 m. iki 2011 m. – atotrūkis dar labiau padidėjo. Skirtumas – daugiau kaip 700 litų Vidutinis atlyginimas per metus augo 38 savivaldybėse. Labiausiai jis išaugo Jonavos savivaldybėje (per 18 proc.), o labiausiai sumažėjo Birštono ir Pagėgių savivaldybėse (daugiau nei 5 proc.). „Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per metus iki 2011 m. III ketv. išaugo 1,5 proc.

Nors nuo vieno Lietuvos pakraščio iki kito yra vos keli šimtai kilometrų, įvairiuose mūsų šalies kampeliuose gyvenančių žmonių finansinė padėtis gerokai skiriasi. Naujausi duomenys liudija, kad atskirtis tarp savivaldybių pastaruoju metu dar labiau padidėjo. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliekamas tyrimas.

Teismuose piliečiams priteistos žalos valstybės institucijos piktybiškai neišieško iš atsakingų tarnautojų, todėl nuostolius dengia visi mokesčių mokėtojai. Šalies institucijos nesinaudoja Valstybės tarnybos įstatyme numatyta teise regreso tvarka iš atsakingų tarnautojų išieškoti valstybei padarytus nuostolius. 2010–2011 m. šia įstatyme įtvirtinta prievole piktybiškai nesinaudojo dauguma žinybų. Teismų priteistas milijonines sumas ir bylinėjimosi išlaidas apmokėjo mokesčių mokėtojai.

Vyriausybės sprendimu kiekviena mažas pajamas gaunanti šeima ar vienas gyvenantis asmuo galės gauti iki 100 litų kompensaciją, skirtą skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos įsigijimo faktinėms išlaidoms kompensuoti. „Artimiausiu metu bus tariamasi su savivaldybėmis dėl kompensacijų teikimo administravimo“, - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Kompensaciją galės gauti šeima ar vienas gyvenantis žmogus, jei pajamos vienam šeimos nariui bus ne didesnės kaip 525 litai.

Kauno miesto savivaldybė, vykdydama teismo sprendimą bei Vyriausybės atstovės Kauno apskrityje Rasos Noreikienės nurodymą laikytis įstatymų, priversta įkurti seniūnaitijas. Pagal 2009 metais Seimo patvirtintus savivaldybių veiklą reglamentuojančio įstatymo pakeitimus, Kaune, turinčiame 11 seniūnijų, netrukus bus įkurta apie 50 seniūnaitijų, kurių kiekviena turėtų sujungti 20 ir mažiau tūkstančių gyventojų. Seniūnaičius rinks gyventojai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas sukritikavo šilumos ūkį prižiūrinčias institucijas dėl nepakankamo savo funkcijų atlikimo. „Tai, kad keliuose miestuose, ypač Vilniuje, sąskaitos už šilumą yra daug didesnės, parodo, kad monopolininkai dar turi daug svertų šaipytis iš valstybės, vartotojų, nes kontroliuojančios institucijos yra gana susiskaidžiusios, reguliacinės procedūros ilgos, institucijos gana silpnos.