saugus kelyje

Ko gero, nebūtų klaidinga transporto priemonių vairuotojų kalba pavadinti posūkio ženklus. Deja, kai kurie vairuotojai šnekėti pamiršta. Apie tai kalbamės su vairavimo mokyklos direktoriumi Visvaldu Petruliu. - Kokias klaidas rodydami posūkio ženklą daro vairuotojai? - Tai vieni išvis nerodo, kiti per vėlai, kiti per trumpai. Posūkio rodymas yra pokalbis su kitais vairuotojais, tu perspėji kitus apie savo veiksmus. Posūkius reikia rodyti laiku, iš anksto.

Vieno vairuotojo neapdairus elgesys gali sukelti masinę avariją, padaryti problemų dideliam skaičiui eismo dalyvių. Praeitą savaitę Vilniuje susidūrė mažiausiai 7 transporto priemonės. Dėl avarijos kaltas paskutinis automobilis. Jo vairuotojas nespėjo sustabdyti ir rėžėsi į spūstyje stabdančius automobilius. Transporto priemonėse buvo ir vaikų, tačiau niekas sunkiai nenukentėjo.

Neatsiejama vairavimo dalis – automobilių pastatymas aikštelėse. Nors vairuotojo pažymėjimas gaunamas tik pademonstravus tinkamus automobilio statymo įgūdžius, kasdienybėje matome daug nepagarbiai paliktų automobilių. Išmokus tinkamai pastatyti automobilį, svarbu yra neapleisti važinėjimo ir praktikuotis toliau, nes tik tokiu būdu galima nepamiršti.

Kai kuriuos dalykus apie techninę automobilio būklę privalo žinoti net tie, kuriems automobilių tema – sudėtinga. Kalbamės su Automobilių serviso ,,Edler“ vadovu Edvardu Namirskij apie svarbiausius dalykus automobilyje. - Dėl kokių gedimų žmonės kreipiasi dažniausiai? - Labai įvairiai, kreipiasi dėl skirtingų dalykų, bet dažniausiai pasitaiko stabdžių sistemos, variklio gedimai.

Šiltojo sezono laikotarpiu išvykose smagu turėti dviračius. Tačiau kartais iškyla problemų ir vykdami automobiliu nežinome, kaip tinkamai pritvirtinti dviračius. Taigi, pirmasis žingsnis turėtų būti vienokio ar kitokio dviračių laikiklio įsigijimas. Dominuoja trys pagrindiniai dviračių laikiklių tipai: tvirtinami ant automobilių stogų, montuojami ant automobilių kablio arba ant automobilių bagažinės dangčio. Lengvuoju automobiliu galima transportuoti ne daugiau kaip 5 dviračius.

Trečiadienį Šilutės rajone žuvo močiutės partrenktas trejų metų berniukas. Sunkiai sužalotas vaikas skubiai išgabentas į ligoninę, tačiau reanimacijoje jis mirė. Instruktorius Gintautas Bartašius apie įvykį atsiliepia jautriai. Jis sako, kad šiuo atveju galime tik užjausti, o komentuoti, ką reikėjo daryti kitaip, būtų neteisinga. Tačiau norėdami užkirsti kelią tokiems įvykiams, privalome būti apdairesni kiekvieną akimirką.

Šiltojo sezono metu karšta ne tik mums, bet ir automobiliams, todėl vasarą svarbu jais tinkamai pasirūpinti. Nors Lietuvoje šilti orai dažnai nelepina, vasarą turime keletą dienų, kai karšta temperatūra kelia pavojų automobiliams. Tiesa, specialistas, paklaustas, kaip specifiškai prižiūrėti automobilį vasarą, pirmiausiai pabrėžia, jog pavojaus tikimybę mažinti tiesiog tinkamai prižiūrint bendrą automobilio būklę. Daugiau patarimų išgirskite reportaže.

Įprasta manyti, jog moteris vienu metu gali daryti kelis darbus. Visgi vairavimas jokiu atveju neturėtų būti derinamas su kitomis veiklomis tuo pat metu. Deja, žmonės ne visada tam paklūsta, o kai kurios moterys vairuodamos spėja ir pasidažyti, ir pasilinksminti. Vairavimo mokyklos „Autoreidas“ direktorius Rimas Labanauskas komentuoja moterų vairvimo įpročius.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, birželio 10–16 dienomis (penktadienį–ketvirtadienį), mūsų šalies keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 73 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės.  Keletas savaitės eismo įvykių: Birželio 10-osios, penktadienio, pavakarę (apie16.16 val.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, birželio 10–16 dienomis (penktadienį–ketvirtadienį), mūsų šalies keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 73 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 3 eismo dalyviai: automobilių vairuotojai (vyrai), jų amžiaus vidurkis – 59-eri metai. Sužeisti 93 žmonės, tarp jų – 14 nepilnamečių. Įvykiuose daugiausia nukentėjo vairuotojų – 42, taip pat 29 keleiviai, 12 dviračių vairuotojų ir 10 pėsčiųjų.

Vienas iš stresą keliuose vairuotojams keliančių veiksnių – automobilių spūstys. Užstrigę keliuose žmonės kaltina vieni kitus ir nervinasi. Išgirskite harmoningos asmenybės trenerio Vytauto Gaidamavičiaus patarimus, kaip tokioje situacijoje nusiraminti ir nesigadinti nuotaikos.

Automobilio saugumas yra visiems rūpintis klausimas. Tik ne visi žinome, pagal kokius kriterijus tai vertinti. Su automobilių pardavimų specialistu Andriumi Jonušausku kalbamės apie tai. Koks automobilis yra saugus? Automobilio saugumą reikėtų vertinti pagal daugelį dalykų, pavyzdžiui, oro pagalvių skaičių, kėbulo tvirtumą, automobilio amžių, techninę būklę. Būna oro pagalvės šoninėse duryse gale, jos apsaugo nuo smūgio į šoninius langus. Apie tai verta pagalvoti, jei gale dažnai sėdi vaikai.

...

Pasitaiko sakančių, jog ne visi žmonės gali vairuoti. Kaip yra iš tiesų? Instruktoriaus Tado Puidoko teigimu, žmonės dažnai yra susidarę klaidingą nuomonę apie vairavimą.  Kalbamės su instruktoriumi Tadu Puidoku. Ar visi žmonės gali mokytis vairuoti?  Išmokti gali visi. Bet vieniems reikia ilgesnio laiko tarpo, kitiems trumpesnio. Dar priklauso, kaip vairuoti. Jei be taisyklių pažeidimo, ne visi gali to išmokti, nes kai kurie negeba be pažeidimų važiuoti.

Penktadienio naktį Vilniuje, žiede prie Edukologijos universiteto, jaunuolis nesuvaldė automobilio ir rėžėsi į stulpą. Avarijos metu nukentėjo trys jaunuoliai, jie išgabenti į ligoninę. Nuo smūgio automobilis atšoko ir užtvėrė eismą. Įtariama, kad nelaimė galėjo įvykti dėl pasirinkto nesaugaus greičio ir šlapios kelio dangos. Netoli esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje jau įprasta burtis jaunimui. Nutinka, jog tokie susibūrimai baigiami chuliganišku vairavimu ir atsiperka skaudžiai.

Visi žinome, jog žmonės automobiliuose privalo segėti saugos diržus. Tačiau nepamirškime ir augintinių, kurių gabenimui taip pat galioja tam tikros taisyklės. Taisyklingas gyvūnų gabenimas reikalingas ne tik dėl to, jog augintinis gali blaškyti vairuotoją, bet ir dėl pačių gyvūnų saugumo.  Kaip taisyklingai vežti augintinius, išgirskite reportaže.

Praėjusią savaitę, birželio 6–12 dienomis, Lietuvos kaip ir daugelio Europos šalių kelių policijos pareigūnai vykdė transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimus – dalyvauta Europos kelių policijos tinklo TISPOL inicijuotoje prevencinėje priemonėje. Mūsų šalyje policijos pareigūnai, vykdydami reidus, per savaitę patikrino daugiau nei vienuolikos tūkstančių (11 058) vairuotojų blaivumą. Buvo išaiškintas 221 neblaivus vairuotojas, t. y. 2 proc. patikrintųjų buvo neblaivūs.

Vairuotojų teisių negautume, jei nemokėtume taisyklingai pasistatyti automobilio stovėjimo aikštelėje. Tačiau kas nutinka po to? Kodėl aplink matome nepagarbiai ar neapgalvotai pastatytus automobilius? UAB ,,SDG akademija" Kauno skyriaus vadovė - vairuotojų mokytoja Solveiga Dambrauskaitė pasidalino mintimis apie automobilių statymo kultūrą. Ką žmonėms sunkiausia suvokti mokantis taisyklingai statyti automobilius aikštelėje? Mokiniams sudėtingiausia išmokti valdyti automobilį atbuline pavara.

Kelių ir transporto tyrimo institutas pateikė diržų segėjimo automobiliuose tyrimų rezultatus. Automobilių priekyje diržus segi 97 procentai žmonių. Tačiau problema slypi tame, jog gale diržų nesegi masė žmonių, taisyklės nepažeidžia tik 30 procentų keleivių. Instruktoriaus Tomo Gudavičiaus teigimu, diržų ignoravimas galinėse sėdynėse gali būti dėl įpratimo. Seniau automobiliuose diržai buvo montuojami tik priekyje.

Sprogus padangai nereikėtų pasimesti net jei šalia neturite pagalbininkų. Automechanikas siūlo moterims geriau naudotis pagalba, bet patvirtina, kad galima pasikeisti ratą ir pačioms. Taip nutikus, pirmiausiai derėtų užtraukti rankinio stabdį ir pasistatyti avarinį ženklą. Gyvenvietėse jį reikia statyti ne arčiau kaip 25 metrų atstumu, ne gyvenvietėse – mažiausiai 50 metrų atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Tolesnę eigą pamatykite reportaže.

Kartais dėl įvairių avarijų kalti yra ne patys vairuotojai, o šalia jų esantys žmonės. Instruktorius atskleidė, ką klaidingai daro šalia vairuotojo sėdintys keleiviai. Instruktorius Andrius Bonakeris teigia, jog nereikėtų aktyviai kalbinti, užvesti diskusijos su vairuojančiais asmenimis. Žinoma, svarbi yra vairuotojo patirtis, ilgiau vairuojantys žmonės - ne taip lengvai išblaškomi. ,,Telefonu šnekėti būtent todėl ir uždrausta, kad vairuotojai nesiblaškytų.

Kartais į įvairias kelių eismo problemas yra pažvelgiama per juodo humoro prizmę. Štai pavyzdžiui BMW markės automobiliai, ant kurių užkliuoti dviejų metų stažo neturinčio vairuotojo ženklai, pavadinami važiuojančiais karstais, o nekultūringi vairuotojai iš kelių erelių virsta ir vis dažniau yra vadinami kelių gaideliais.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, gegužės 20–26 dienomis (penktadienį–ketvirtadienį), mūsų šalies keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 79 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 2 eismo dalyviai: 25 metų automobilio vairuotojas ir 58 metų pėsčioji. Sužeisti 92 žmonės, tarp jų – 18 nepilnamečių. Įvykiuose sužeista 40 vairuotojų, 22 keleiviai, 20 pėsčiųjų ir 10 dviračių vairuotojų.

Pėstieji, regis, nepasimoko ir skaudžių nelaimių vis dar nepavyksta išvengti. Nors žiniasklaida ir kelių policija įspėja žmones būti atsargius, pėstieji dažnai į tai numoja ranka. Štai praėjusią savaitę dėl to žuvo žmogus. Gegužės 5-osios vakarą, Vilniuje, Riovonių gatvės sankryžoje 25 metų pėstysis bėgo važiuojamąja kelio dalimi neleistinoje vietoje. Vyras žuvo nelaimės vietoje.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, balandžio 29–gegužės 5 dienomis, penktadienį–ketvirtadienį, Lietuvoje, pirminiais duomenimis, įvyko 72 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 1 eismo dalyvis: pėsčiasis (vyras). Sužeisti 84 žmonės, tarp jų – 14 nepilnamečių. Įvykiuose sužeisti: 34 vairuotojai, 29 keleiviai, 12 pėsčiųjų ir 9 dviračių vairuotojai. Pirminiais duomenimis, 4 įvykiuose dalyvavo motociklų vairuotojai: juose sužeisti 6 žmonės.

Dauguma vairuotojų, ko gero, mano, kad prie vairo jie sėdi teisingai. Tačiau įpročio galia dažnai be reikalo nuvertinama ir nesusimastoma, kad netinkama pozicija prie vairo ne tik neleidžia patirti pilno vairavimo teikiamo malonumo, bet ir neužtikrina saugumo. Apie tai kaip sedėti prie vairo, koks turi būti patogus vairavimas ir kokias klaidas daro vairuotojai, kalbiname vairavimo mokyklos „Kelių žvaigždės“ direktorių bei vairavimo instruktorių Aleksandrą Kolesnikovą.

Eismo įvykiai – nemaloni, tačiau ne visada išvengiama eismo dalis. Dauguma vairuotojų, ko gero, žino kaip elgtis reikia pakliuvus į avariją, tačiau ką daryti išvydus nelaimę įvykstant prieš akis? Pravažiuojant spoksoti, sustoti ir padėti, kviesti policiją? Patarimais dalinasi Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė Marija Kazanovič.

Šeštadienį Vilniuje netikėtai iškritęs gausus sniegas apsunkino eismo sąlygas. Kovo 20 d., sekmadienį anksti ryte per avariją Vilniuje sužeistas mažiausiai vienas žmogus. Nelaimė įvyko apledijusioje gatvėje į priešpriešinę eismo juostą išslydus automobiliui. Apie 8 val.

Praėjusį savaitgalį, kovo 4–6 dienomis, policijos pareigūnai visoje šalyje surengė reidus, kurių metu tikrino transporto priemonių vairuotojų blaivumą. Per tris paras, penktadienį–sekmadienį, išaiškintas 181 neblaivus vairuotojas, tarp jų – 82 tokie dviračių vairuotojai ir 4 vadeliotojai. 57 vairuotojams buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, 34 – vidutinis ir sunkus girtumas – 4 vairuotojams. T. y. šios prevencinės priemonės metu 1,1 proc. patikrintų vairuotojų buvo neblaivūs.

Kad eismo saugumas priklauso nuo kiekvieno jo dalyvio žino, ko gero, dauguma. Tačiau nepaisant dedamų pastangų, nuolatinių socialinių akcijų bei švietimo apie keliuose tykančias grėsmes, avarijos vis dar yra mūsų kasdienybės dalis. Ir nors niekada nesitikime – rizika patekti į eismo įvykį ar tapti jo liudininku visada išlieka.

Renkantis automobilį dažnas mūsų susimąstome ne tik apie jo modelį ar spalvą, bet ir apie tai, kokią pavarų dėžę – mechaninę (MPD) ar automatinę (APD) rinktis. Prieš metų 15 buvo galima išgirsti teiginių, kad su „automatais“ neverta prasidėti, nes jie prastai veikia, brangiai kainuoja remontas ir auga kuro sąnaudos. Tada tiesos tame buvo, bet šiai dienai situacija visiškai kitokia.

Nors saugus eismas, be abejo, neįmanomas be kultūringų, atsakingų bei kvalifikuotų vairuotojų, jis taip pat neįsivaizduojamas ir be techniškai tvarkingų, saugių automobilių. Automobilių priežiūros specialistai apie tai, be abejo, žino daugiau, nei bet kas kitas, todėl šia tema kalbiname Sostinės autoserviso vadovą Justiną Abarį. Anot jo, labiausiai vairuotojai linkę ignoruoti sugedusius rankinius stabdžius, o taip pat jiems dažnai nepavyksta tinkamai sureguliuoti žibintų.

Žiemos metu, ypač esant permainingiems orams, svyruojant temperatūroms, eismo sąlygas kartais itin apsunkina slidi kelio danga. Tai grėsmė, kurios išvengti nėra paprasta net ir patyrusiems vairuotojams. Apie tai, kaip suvaldyti automobilį, kalbiname vairavimo mokyklos savininką Vladimirą Ikonikovą.

Kelių ereliai – ko gero visiems puikiai pažįstama vairuotojų grupė, tradiciškai siejama su karo keliuose fenomenu. Arogancija, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, nevaldomos emocijos, įžūlus vairavimas – tai tipinės kelių erelio charakteristikos. Tačiau kas slypi po agresyvaus vairuotojo fasadu? Ir kokios įžūlaus vairavimo priežastys? Į klausimus atsako psichologas Julius Tilvikas.

Riedame keliu mąstydami apie dienos darbus, netikėtai per radiją užgroja seniai girdėta mėgstama daina... Ir štai, lyg pati savaime, ranka jau siekia garso valdymo – garsiau! Nors daugeliui vairuotojų vairavimas neatsiejamas nuo muzikos klausymo, kaip teigia populiarus pasakymas – pamiršus saiką, net geri dalykai gali tapti pavojingais. 2010 m. kanadiečių mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad labai garsiai klausoma muzika ne tik 20 proc.

Įsibėgėjanti žiema vairuotojų palankiomis oro sąlygomis nedžiugina – dažni lietūs, o temperatūroms vis svyruojant, kelius reguliariai padengia plikledis. Tokios oro sąlygos šventiniu sezonu atneša unikalių grėsmių – juk apėmus šventinėms nuotaikoms bei skubant pas artimuosius nesunku užmiršti saugaus eismo taisykles.

Žiemos metu trumpos dienos, tamsūs vakarai bei padažnėjusios sudėtingos vairavimą apsunkinančios oro sąlygos vairuotojams gali tapti rimtais iššūkiais. Kaip su jais susidoroti, kokių papildomų saugumo priemonių imtis bei į ką atsižvelgti vairuojant šiuo metų laiku pasakoja Lietuvos kelių policijos tarnybos kelių patrulių rinktinės vadas Žydrūnas Adomaitis.

Nors eismo saugumu rūpintis turime visi, ko gero, sunku paneigti, kad didžiausią atsakomybę už visų eismo dalyvių saugumą neša būtent motorinių transporto priemonių vairuotojai – juk būtent todėl tiek dėmesio skiriame automobilių saugumui bei atsakingam jų vairavimui. Tačiau kaip ir visose gyvenimo srityse, taip ir kelyje klaidų neišvengiama. Vienos iš šių klaidų gali būti nereikšmingos, tačiau kitos gali tapti lemtingomis.

...

...

Vilniaus pakraštyje Širvintų rajono apylinkės teisėjas persekiojo visai girtą vairuotoją. Niekada gyvenime vairuotojo pažymėjimo neturėjęs pažeidėjas važiuodamas vos nepadarė didelės avarijos. Teisėjo Lino Zinkevičiaus skambučio Bendrasis pagalbos centras sulaukė trečiadienį apie 18 val. Teisėjas pastebėjo iš parduotuvės šalia „Balsių dvarelio“ išeinantį svirduliuojantį vyrą. Jis sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti.

...

var _theframe = document.getElementById("theframe"); _theframe.contentWindow.location.href = _theframe.src;...

Dažnai sakoma „veiksmai turi pasekmes“ – o juk šis posakis ypač aktualus keliuose, kur net vieno vairuotojo neatsargus elgesys gali sukelti grėsmę visiems eismo dalyviams. Nedėmesingumas, vairavimas išgėrus, greičio viršijimas ir kelių eismo taisyklių nesilaikymas gali turėti tragiškas pasekmes tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams. Portalas demotyvacija.

Remiantis naujausiais valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje 2015 metais vidutinis eksploatuojamų lengvųjų automobilių parko amžius padidėjo nuo ilgus metus besilaikiusių 12 metų iki 15 metų.

Kelių eismo eksperto Ramūno Vėlavičiaus patarimai ir pastabos, į kokius automobilio techninius parametrus būtina atkreipti dėmesį siekiant saugiai važiuoti keliais. Apie tai – reportaže.

Kada paskutinį kartą susimąstėte, koks vertingas yra jūsų gyvenimas? Kada supratote, kad pradėjęs vairuoti tapote atsargesnis pėsčiomis kirsdamas gatvę? Tai yra klausimai, kurie gali priversti susimąstyti kiekvieną eismo dalyvį. Ar dažnai skambinate draugams, giminaičiais, o išgirdę „Dabar vairuoju“ tęsiate pasakojimą apie šiandieninį apsipirkimą vaistinėje? Nedarykite to. Portalas demotyvacija.lt jums primins svarbiausius dalykus... Tam, kad kelyje būtų saugiau visiems.

„Pastebiu naują tendenciją – agresyvią pėsčiojo pirmenybę nesižvalgant ir nesisaugant – kuri mane glumina ir atrodo labai neteisinga,” – taip pokalbį apie eismo kultūrą ir saugumą kelyje pradeda dailininkė Nomeda Marčėnaitė, pabrėžianti, kad mūsų elgesį kopijuoja ir klaidas kartoja mažiausi ir pažeidžiamiausi eismo dalyviai – vaikai. - Nomeda, šį rudenį prisidėsite prie socialinės iniciatyvos, mokančius vaikus saugumo kelyje.

 Nors kelių eismo įvykių situacija kardinaliai, regis, nesikeičia, tačiau, palyginus praėjusios savaitės avaringumo Lietuvos keliuose statistiką su 2014 metų užfiksuotų įvykių skaičiumi, pirminiais duomenimis, liepos 27-31 dienomis Lietuvos kelių policija užregistravo 8 avarijomis ir dviem žuvusiais mažiau. Vis dėlto, liepos 24-30 dienomis užregistruoti net 65 skaudžiai pasibaigę eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo žmonės.