Lyderis tarp trūkumų – nesureguliuoti priekiniai žibintai
Anot specialisto, tarp visų automobilių trūkumų, keliančių grėsmę eismo saugumui, galima išskirti tris, tarp kurių lyderiauja nesureguliuoti priekiniai žibintai: „Savaime suprantama, nesureguliuoti žibintai tikrai nesuteikia privalumų vairuotojui, kurio automobilyje jie įrengti, bet didesnę žalą jie daro kitiems eismo dalyviams, kuriems ir tenka susidurti su tokiu automobiliu. Nes atvažiuojantis priešpriešais toks automobilis kitą gali apakinti, kažkurį laiką vairuotojas gali nepakankamai matyti kelią, laiku neįvertinti kliūties, na ir kita blogybė, jei automobilis su nesureguliuotais žibintais iš paskos važiuos, tai per galinio vaizdo veidrodėlius vėlgi kito automobilio vairuotojas yra akinamas ir jis patiria nepatogumų, galų gale, blaškomas dėmesys.“
Ekspertas ragina nepamiršti ir saugos diržų bei tinkamų padangų svarbos: „Kita problema, į kurią norėtųsi atkreipti dėmesį, tai vėlgi yra tokie dalykai, tokie įrenginiai esantys automobilyje, kurie gali suveikti, gali pasitarnauti vieną-du kartus, bet su kuriais kol nesusiduria, tol nesusimąstoma. Ganėtinai dažnai yra taip, kad techninei apžiūrai yra pateikiamas automobilis, kuriame priekiniai saugos diržai matomi, matosi, kad jie yra naudojami, kad parengti naudojimui, tačiau užpakalinėse sėdynėse esantys diržai, jie būna paslėpti, neištraukti, jų nėra arba nesimato. Vienareikšmiškai, galima nuspėti ir numanyti, kad tie diržai yra nenaudojami.
Kitas dalykas, vairuotojai neturėtų painioti sąvokų „saugi padanga“ ir „galima naudoti padanga“. Nes vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, padangos protektoriaus rašto gylis, kalbant apie automobilius, vasaros sezono metu turėtų būti nemažiau kaip 1,6 milimetro, na, o žiemos sezono metu ne mažiau kaip 3 milimetrai. Tačiau tai yra tik leistinos ribos, ribiniai dydžiai. Kuo platesnė padanga, tuo protektoriaus rašto gylis turėtų būti didesnis tam, kad automobilis iš tiesų galėtų eisme dalyvauti saugiai. Viena yra važiuoti sausa kelio danga, visai kas kita, kai važiuojame drėgna, aplijusia, šlapia kelio danga, juolab, kad na ir mūsų keliuose pasitaiko provėžų, išvažinėtų kelių, kuriuose susikaupia vanduo, lyjant lietui, esant kitoms aplinkybėms panašioms. Ir kuo mažesnis protektoriaus rašto gylis, tuo greičiau pasireikš akvaplanavimas, padanga praranda sukibimą su kelio paviršiumi ir automobilis darosi sunkiai valdomas.“
Patarimai rudeniui
Ramūnas Vėlavičius patarimų negailėjo ir rudens sezono proga: „Dabartiniam metų laikui, jau prasideda rasojimai, prasideda rūkai, pats oras jau yra drėgnesnis, na ir turbūt dažnas vairuotojas jau dabar susiduria su problema, kad atėjus prie automobilio norisi jau juo važiuoti, o reikia nusivalyti langus. Tai jei yra išorė pasidengusi rūku, pasidengusi vandens lašeliais, natūralu, kad ir iš vidaus langai rasoja. Tad ir prieš žiemą, prieš tą blogesnio matomumo sezoną, reikėtų pasirūpinti, kad ir valytuvai būtų tvarkingi, kad veiktų langų apipūtimo sistema, kad ji tinkamai funkcionuotų, kad galėtų greičiau pašalinti rūką ir drėgmę nuo langų iš vidinės pusės, na ir automobiliuose, kuriuose jau įrengti salono oro filtrai, reikia pažiūrėti jų būklę, esant poreikiui pasikeisti. Galų gale, išdžiovinti saloną, kad jame būtų kuo mažiau drėgmės, kad ryte būtų galima saugiai išvažiuoti į kelią, kad būtų patiriamas kuo mažesnis diskomfortas.“
