saugus eismas

Nuo birželio 13 dienos Italijoje įsigaliojo nauji greičio kontrolės taisyklių pakeitimai, kuriais siekiama pažaboti piktnaudžiavimą baudomis už nedidelius pažeidimus. Pokyčius paskatino atvejai, kai vairuotojai gavo dešimtis baudų už pasikartojantį greičio viršijimą toje pačioje vietoje. Vienam jų susikaupė net 28 tūkst. eurų vertės baudos. Italijoje seniai žinoma, kad stacionarūs radarai dažnai naudojami ne tiek saugumui, kiek savivaldybių biudžetams papildyti.

Vasarą į Lietuvos kelius sugrįžta motociklai – greiti, manevringi, tačiau ne visuomet lengvai pastebimi eismo dalyviai. Draudikai pastebi, kad šiltuoju metų laiku smarkiai išauga avarijų, kuriose dalyvauja motociklininkai, skaičius. Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“, per pastaruosius ketverius metus jų apdrausti motociklininkai sukėlė 462 eismo įvykius, kurių žalos vidurkis – apie 1400 eurų. Daugiausia nelaimių fiksuojama sezono pradžioje ir pabaigoje – gegužę bei rugsėjį.

Prancūzijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, kuriuo bus nutrauktas mažos taršos zonų (ZFE) taikymas didžiuosiuose šalies miestuose. Šis žingsnis – netikėtas posūkis šalyje, kuri ilgą laiką laikyta viena iš aktyviausių aplinkosaugos politikos lyderių Europoje. Mažos taršos zonos Prancūzijoje pradėtos diegti nuo 2019 m., siekiant sumažinti oro taršą labiausiai užterštuose miestuose, tokiuose kaip Paryžius, Lionas ar Marselis.

Pirmadienį Ariogaloje, Raseinių rajone, anksčiau nei planuota atidarytas eismas rekonstruotu tiltu per Dubysą. Nors statybų darbai oficialiai bus baigti tik liepos pabaigoje, transporto judėjimas tiltą kirto jau nuo birželio 9-osios, rašoma „Via Lietuva“ pranešime spaudai.  Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis akcentuoja, kad tiltas Ariogaloje buvo kritiškai pavojingos būklės, todėl jo atnaujinimas buvo vienas iš prioritetinių darbų.

Chuliganiškas vairavimas viršijant greitį net tankiai apgyvendintose vietovėse – gana dažnas reiškinys Skirtingų valstybės institucijų atstovai šią problemą viešai pripažįsta, tačiau tuo pačiu tikina, kad išspręsti ją galima tik į pagalbą pasitelkus kompleksines priemones.  Greitį viršijančių vairuotojų sukeltos avarijos viešumoje aptariamos kone kiekvieną dieną.

Automobilių remonto kainos sparčiai auga, o viena iš pagrindinių to priežasčių – šiuolaikinės pagalbinės vairuotojo sistemos. Net ir po menkos avarijos dažnai tenka keisti tokius komponentus kaip kameros, radarai ar ultragarsiniai jutikliai, kuriuos vėliau būtina preciziškai sukalibruoti. Būtent tai ir kelia išlaidas į neregėtas aukštumas.

Lietuvos transporto sektorius atsidūrė ties radikalaus lūžio riba: per mažiau nei penkerius metus šalyje teks keturgubai padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį transporte ir reikšmingai sumažinti iškastinio kuro naudojimą. Priešingu atveju valstybės biudžetui kasmet gali tekti mokėti iki 410 mln. eurų už emisijų kvotas iš kitų ES šalių. Seimas jau šią savaitę pradeda svarstyti, kaip į nacionalinę teisę perkelti atnaujintą Atsinaujinančios energijos direktyvą RED III.

Nuo liepos 1 d. Vilniuje įsigalios nauji automobilių stovėjimo įkainiai – brangs visų miesto zonų parkavimas. Tuo metu mobiliosios programėlės „carOne“ ekspertai išanalizavo, kur vilniečiai dažniausiai stato automobilius, kiek vidutiniškai moka už stovėjimą ir kaip šie įpročiai gali keistis pakilus kainoms, rašoma pranešime spaudai.  „carOne“ duomenimis, vilniečiai dažniausiai renkasi stovėjimą pigesnėse miesto zonose. Net 32 proc.

Kai automobilio lizingo sutartis pasibaigia, vairuotojas turėtų pagaliau jaustis tikruoju savo transporto priemonės savininku. Tačiau Lietuvoje ši akimirka, vis dar, pažymėta biurokratinėmis procedūromis. Kodėl už jau išsimokėtą automobilį vėl reikia atverti piniginę – šį klausimą kelia ne vienas vairuotojas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Kelių fondo, kuris turėtų pradėti veikti nuo kitų metų, projektui.  Dabar šis siūlymas bus svarstomas Seime. Kelių fondu siekiama užtikrinti pakankamo dydžio, tvarų valstybinės reikšmės kelių finansavimą. Numatoma, kad jis veiktų laikinai, kol 80 proc. valstybinės reikšmės kelių būtų atkurti ir atitiktų kokybės standartus.

Klaipėdos apygardos teismas atmetė bendrovės „Proit“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti strateginės reikšmės elektroninės kelių rinkliavos (e-tolling) sistemos pirkimą. Tai reiškia, kad „Via Lietuva“ gali toliau vykdyti procedūras ir artėti prie vienos svarbiausių kelių infrastruktūros reformų įgyvendinimo. „Vertiname šį teismo sprendimą kaip galimybę tęsti darbus be papildomų kliūčių.

Ar vieno vairavimo egzamino pakanka visam gyvenimui? Dauguma vairuojančių lietuvių įsitikinę – taip. Vis dėlto saugaus eismo ekspertai įspėja: kelių eismo taisyklės (KET) kinta, automobiliai tobulėja, o įpročiai bėgant laikui – ne visada išlieka teisingi. Tačiau privalomi vairavimo žinių atnaujinimo egzaminai, jų manymu, būtų perteklinė priemonė. Vietoje to siūloma didinti vairuotojų informuotumą ir skatinti savanoriškai atnaujinti žinias.

Seimas pradėjo svarstyti siūlymą norintiesiems turėti teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemonę nustatyti pareigą išlaikyti ne tik teorijos, bet ir praktikos egzaminą.  Šią savaitę Seimas po pateikimo pritarė tai numatančioms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo šeši, o 20 susilaikė. AM kategorijai priklauso mopedai ir lengvieji keturračiai motociklai.

Gegužę Europos Parlamento Transporto komitetas (TRAN) pritarė preliminariam susitarimui dėl atnaujintų Europos Sąjungos (ES) vairuotojo pažymėjimų taisyklių. Šios taisyklės numato skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo įvedimą ir susiejimą su ES mastu veiksiančia skaitmenine pinigine.   Pagal preliminarų susitarimą, skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas veiks išmaniajame telefone bei taps pagrindine dokumento forma visoje ES.

Lietuva kasmet parengia šimtus tolimųjų reisų vairuotojų, tačiau transporto sektoriuje trūksta tūkstančių. Už viešai deklaruojamų didelių algų slypi ne visuomet sąžiningai veikiantys darbdaviai, socialinių garantijų šešėlis ir tyliai toleruojamos praktikos, kurios niekaip nepadeda išspręsti ne vienerius metus akis badančios problemos.  Vairuotojų trūkumo problema Lietuvoje jau seniai neapsiriboja vien darbo rinkos ar verslo efektyvumo klausimais.

Savaitgalį Dariaus ir Girėno stadione vykusios futbolo rungtynės kai kuriems žiūrovams baigėsi nemaloniai. Po renginio dalis jų aikštelėje nerado savo automobilių – neleistinose vietose paliktos transporto priemonės buvo priverstinai išgabentos į saugojimo aikštelę. Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius imasi griežtų veiksmų prieš pažeidėjus, nuolat ignoruojančius eismo taisykles Ąžuolyne ir šio parko prieigose, rašoma spaudos pranešime.

„Via Lietuva“ šiemet planuoja pradėti kelių tvarkymo, remonto bei žvyrkelių asfaltavimo darbus daugiau nei 220 km ruožuose visoje Lietuvoje. Darbai apims ne tik pagrindines magistrales, bet ir krašto, rajoninius kelius, tiltus bei pėsčiųjų ir dviračių takus. Pasak susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio, šiemet itin daug dėmesio skiriama susisiekimui regionuose. Tam numatyti papildomi 20 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimui.

Pirmojo šių metų ketvirčio eismo įvykių statistika atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – avarijų skaičius Lietuvos keliuose toliau auga. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, avarijų padaugėjo 17 proc., o sužeistųjų – net 24 proc. Ekspertai išskiria penkias pagrindines priežastis, kurios daro didžiausią įtaką eismo saugumui šalyje.

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuriose vairuotojai vis dar gali rinktis automobilį, neatsižvelgdami į metinius ar reikšmingus registracijos mokesčius. Tuo metu kaimyninėse valstybėse papildomi mokesčiai jau seniai tapo svarbiu kriterijumi renkantis automobilį. Ar tokia išimtis Lietuvoje ilgai tęsis? Automobilių taršos mokestis – visoje Europoje plačiai taikoma priemonė, skatinanti gyventojus rinktis mažiau taršius automobilius.

Gegužės 1 d. JAV Atstovų Rūmai priėmė įstatymą, kuriuo panaikinama Kalifornijai suteikta išimtis pagal Švaraus oro (angl. „Clean Air) įstatymą. Ši išimtis iki šiol leido valstijai taikyti griežtesnius taršos reikalavimus nei federaliniai standartai ir nuo 2035 m. uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais prekybą.   Kalifornija jau kelis dešimtmečius turi teisę nustatyti griežtesnius išmetamųjų teršalų standartus nei federalinė valdžia.

Pavasarį laukiniai gyvūnai tampa aktyvesni – prasidėjus rujos laikotarpiui, jų migracija per kelius gerokai suintensyvėja. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) duomenimis, būtent gegužę fiksuojama daugiausia pranešimų apie keliuose partrenktus gyvūnus. Lietuvos policijos atstovų teigimu, tokių susidūrimų mastas pavasarį prilygsta rudeniniam pikui, o nelaimės kyla net ir tuomet, kai vairuotojai elgiasi atsargiai. Gegužė – absoliutus lyderis pagal susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičių.

Dauguma Lietuvos gyventojų sako nuolat susiduriantys su pavojingu kitų vairuotojų elgesiu. Tačiau, užuot pranešę apie pavojų pareigūnams, lietuviai dažniausiai tiesiog pasitraukia iš kelio – vadovaujasi posakiu „duok kvailiui kelią“. Vairuotojų atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad net 11 proc. susiduria su pavojingai besielgiančiais eismo dalyviais susiduria labai dažnai, 27 proc. – dažnai, o beveik pusė (47 proc.) – kartais. Tik 15 proc.

Daugelį metų skirtingose Europos šalyse, vairuotojai važiuodami greitkeliu turėjo neviršyti 130 km/val. ribos. Vis dėlto, kelių Europos Sąjungos valstybių pavyzdžiai rodo, kad ištisus dešimtmečius galioję ribojimai neatitinka šių dienų realijų. Ispanija – naujausias pavyzdys. Daugelį metų vairuotojai naudodamiesi plačiai išvystytu Ispanijos greitkelių tinklu turėjo laikytis 120 km/val. ribojimo. Tačiau Katalonijoje esančiame AP-7 greitkelyje vairuotojai gali mėgautis 150 km/val.

Vairuotojams eismo įvykis – paskutinis dalykas, kurio jie tikisi sėsdami prie vairo. Tačiau, nepaisant didėjančių saugumo priemonių, avarijų skaičius Lietuvoje išlieka stabiliai aukštas. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, 2023 m. šalyje užfiksuota daugiau nei 2800 avarijų – tai 0,8 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Draudimo sutartyje – Anykščiai, o realybėje – kasdienės kelionės Vilniaus gatvėmis. Toks iš pirmo žvilgsnio nekaltas scenarijus, pasak draudimo ekspertų, nėra retas. Vairuotojai sąmoningai deklaruoja mažesnės rizikos gyvenamąją vietą, taip tikėdamiesi sumažinti privalomo draudimo kainą. Automobilio draudimo įmoka – daugeliui vairuotojų jautri tema. Neseniai atlikta apklausa atskleidė, kad 26 proc. vairuotojų draudimui skiria 80–100 eurų per metus, 22 proc.

Australijos Naujojo Pietų Velso policija tiria išskirtinį atvejį. Vos 19 metų vairuotoja per keturias valandas tris kartus buvo sustabdyta dėl greičio viršijimo.Du kartus ji buvo užfiksuota važiuojanti greičiau nei 200 km/val. Paaiškėjo, kad mergina dar turėjo tik P2 kategorijos (laikiną) vairuotojo pažymėjimą, kuris taikomas pradedantiesiems ir riboja maksimalų leistiną greitį iki 100 km/val., nepriklausomai nuo kelio žymėjimo.

„Via Lietuva“ eismo dalyviams primena, kad valstybinės reikšmės keliuose intensyviai vykdomi kelių ir tiltų remontai. Dėl to prieš leidžiantis į keliones per Velykas vairuotojai raginami įvertinti, jog tam tikruose kelių ruožuose gali formuotis spūstys, atsakingai planuoti keliones, laikytis nurodytų greičio ribojimų bei atidžiai stebėti kelio ženklus. Atnaujinami du Vilnius–Utena ruožai Įsibėgėja darbai magistralėje Vilnius–Utena.

Atėjus šiltajam sezonui vis daugiau žmonių leidžiasi į trumpas ar ilgesnes išvykas po Lietuvą – nuo savaitgalio pajūryje iki poilsio gamtoje. Tačiau kelionei suplanuoti vien maršruto ar nakvynės neužtenka – vis dažniau prireikia atsižvelgti ir į intensyvius kelio darbus, kurie šiltuoju metų laiku vyksta visoje Lietuvoje.

Pavasarį, nutirpus sniegui, daugelio daugiabučių kiemuose ar automobilių stovėjimo aikštelėse pasimato tamsios, riebių dėmių žymės. Tai – išsiliejusi variklio alyva, aušinimo, stabdžių ar vairo stiprintuvo skysčiai. Nors dažnas į tai numoja ranka, tokie pėdsakai – ne tik estetinė problema. Jie gali reikšti rimtus automobilio techninius gedimus, kelti grėsmę aplinkai bei tapti pagrindu baudai už teršimą.

Mažesnis važiavimo greitis, sutrikęs orientavimasis judresnėje didmiesčio gatvėje – ekspertų teigimu, tai tik dalis požymių, išduodančių, kad atėjo metas pasitikrinti savo gebėjimus vairuoti. Lėčiau, nei leidžiama važiuojantys, intensyviame eisme pasimetantys vairuotojai neretai tampa skubančių ir nekantrių eismo dalyvių taikiniu.

Sprendimas nuo šių metų pradžios padidinti degalų akcizus jau turi neigiamų pasekmių tiek šalies ekonomikai, tiek valstybės biudžeto pajamoms. Verslo atstovai ragina neieškoti kaltų dėl susiklosčiusios situacijos, bet žvelgti į priekį ir pristabdyti numatytą 2026 m. akcizų didinimą, kuris gali turėti itin skaudžių padarinių Lietuvos ekonomikai. Šiemet pakilus degalų akcizams, Lietuvos transporto įmonės ir pasienio regionų gyventojai masiškai pradėjo degalus pirkti kaimyninėse šalyse.

Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis siekia ambicingo tikslo – užtikrinti, kad iki 2050 metų keliuose nežūtų nė vienas eismo dalyvis. Ar tai – įmanoma? „Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkai teigia – šis tikslas yra pasiekiamas, tačiau kartu kelia ir nemažai iššūkių. Europos Sąjungoje kasmet žūsta maždaug po 20 tūkst. eismo dalyvių, ir nors nelaimių bei aukų keliuose skaičius palaipsniui mažėja, dabartinis tempas nėra pakankamas.

Balandžio 8–10 dienomis vairuotojai turės galimybę nemokamai pasitikrinti savo automobilio techninę būklę trijose „Circle K“ degalinėse Vilniuje, Avižieniuose ir Elektrėnuose.  Atšilus orams, kai vieni iš garažų išrieda su sezoniniais automobiliais, o kiti vėl intensyviau ima naudotis savo transporto priemonėmis, specialistai ragina įsitikinti, ar automobiliai yra saugūs eksploatuoti.

Padangos – viena jautriausių ir greičiausiai nusidėvinčių automobilio dalių. Tačiau Kasko draudimo atveju jų vertinimas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kada ir kaip skaičiuojamas padangų nusidėvėjimas? Ar visada jis taikomas vienodai? Pavasaris – ne tik šiltesnių orų, bet ir po žiemos atsivėrusių duobių gatvėse metas.

Europos Komisijos iškeltas tikslas iki 2050 metų pasiekti, kad Senasis žemynas taptų klimato pokyčiams neutraliu kontinentu, įgauna pagreitį. Verslui numatyti papildomi administraciniai reikalavimai – įmonės įpareigotos pateikti ataskaitas apie savo paliekamą CO₂ pėdsaką. Kaip šiems pokyčiams ruošiasi transporto sektorius, kuris, kalbant apie ekologiją, dažnu atveju būna po didinamuoju stiklu? Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (angl.

Pastaraisiais metais automobilių salonuose vis labiau įsigali lietimo ekranų diktatūra. Multimedijos sistemos užgožia tradicinius mygtukus ir jungiklius, o net tokios elementarios funkcijos kaip garso reguliavimas ar salono temperatūros keitimas tampa painiu pasivaikščiojimu per retkarčiais komplikuotai suręstos sistemos polapius. Tačiau jau nuo 2026-ųjų ši tendencija taps kliūtimi siekiant aukščiausio „Euro NCAP“ saugumo įvertinimo.

Paryžiuje bręsta radikalūs pokyčiai. Miesto valdžia planuoja uždaryti net 500 gatvių, siekdama paversti jas žaliosiomis zonomis. Toks sprendimas priimtas surengus referendumą, tačiau iš pirmo žvilgsnio, ši iniciatyva atrodo mažų mažiausiai prieštaringai. Referendumo rezultatai parodė, kad beveik du trečdaliai balsavusiųjų palaikė iniciatyvą. Tačiau šio referendumo paradoksas slypi tame, kad balsuoti atėjo vos 4 proc. visų registruotų rinkėjų.

Seimas galutinai nusprendė įpareigoti elektrinių paspirtukų nuomininkus aprūpinti klientus šalmais.  Naujas reikalavimas elektrinių paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių nuomotojams įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.  už  balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 18, o susilaikė 12 parlamentarų.

Šiemet trijose Europos šalyse buvo nuspręsta greitkeliuose padidinti maksimalų leistiną greitį iki 140 ir 150 km/val. Atsižvelgiant į šiuos sprendimus, ar Lietuva turėtų pasiekti tokiu pačiu pavyzdžiu? Ekspertai ir vyriausybės atstovai į tai žvelgia iš skirtingų perspektyvų. Daugumoje Europos šalių didžiausias leistinas greitis greitkeliuose daugelį metų išlieka stabilus – jis svyruoja nuo 120 iki 130 km/val.

Europos Parlamentas ir Lenkijos pirmininkaujama ES Taryba pasiekė susitarimą dėl naujų taisyklių, reglamentuojančių vairuotojo pažymėjimus visoje Europos Sąjungoje.  Pagrindinė naujovė – skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, kurį bus galima laikyti išmaniajame telefone naudojant skaitmeninės piniginės technologiją. Šis formatas taps pagrindiniu visose ES šalyse, o valstybės narės turės penkerius su puse metų jam įgyvendinti.

Už šiurkščius kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus vienoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje vairuotojai ateityje gali prarasti teisę vairuoti visoje ES. Europos Parlamento atstovai ir ES valstybės narės antradienį pasiekė preliminarų susitarimą, kuriuo siekiama, kad šiurkščiai KET pažeidusiems vairuotojams ateityje atsakomybė būtų taikoma visos ES mastu, nepaisant to, kurioje valstybėje jie gavo teises.

„Via Lietuva“ paskelbė, kad Kaune esančio Sargėnų viaduko remonto darbus planuojama atnaujinti jau balandžio mėnesį, o juos užbaigti dar per šiuos metus. Žiemos laikotarpiu Sargėnų viaduko kapitalinis remontas bei reikalingi papildomi sijų galų remonto darbai buvo sustabdyti dėl technologinės darbų keliuose pertraukos.

Automobilių entuziastų bendruomenėje pastarąjį mėnesį verda aršios diskusijos. Seimo narių Antano Nedzinsko ir Sauliaus Luščiko iniciatyva ketinama pakoreguoti šiuo metu galiojantį istorinių automobilių įstatymą, kuris prestižinį statusą suteiktų ne jaunesniems nei 40 metų senumo automobiliams. Ši iniciatyva automobilistų bendruomenėje ne tik sulaukė didžiulio pasipriešinimo, bet ir dar labiau suskaldė vieningos pozicijos aktualiais klausimais neturinčius bendruomenės narius.

Dalį eismo magistralėje Vilnius–Kaunas nuo balandžio pabaigos planuojama nukreipti laikinu tiltu, tačiau transporto pralaidumas dėl to neturėtų sumažėti, teigia valstybinius kelius valdanti bendrovė „Via Lietuva“. Baigiamas statyti laikinas tiltas, kurį rangovė „Tilsta“ atsivežė iš Lenkijos ir kuris anksčiau buvo naudotas JAV, yra dviejų eismo juostų, tačiau jis bus naudojamas tik viena – Kauno kryptimi. Judėjimą juo kreipti numatoma balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.

Siekdama gerinti kelių infrastruktūrą, Susisiekimo ministerija kuria nuo 2026-ųjų veikti pradedantį Kelių fondą, kurio lėšos kartu su finansavimu iš kitų šaltinių Lietuvos keliams kitais metais iš viso leis skirti 1 mlrd. eurų. Kaip pranešė ministerija, pagrindinis fondo lėšų šaltinis bus elektroninė kelių rinkliava („e-tolling“), kuri pakeis dabartines vinjetes ir kasmet sugeneruos apie 200 mln. eurų pajamų. Fondas taip pat turės galimybę skolintis.

Staigus Rusijos vyriausybės sprendimas uždrausti „Shacman SX3258“ sunkvežimių prekybą ir eksploatavimą privertė suklusti automobilių pramonės analitikus. Nors šie modeliai dar neseniai sėkmingai praėjo sertifikavimo procesą ir buvo aktyviai parduodami, Maskva netikėtai paskelbė, kad jie neatitinka saugumo reikalavimų. Vakarietiškiems gamintojams pasitraukus iš Rusijos, jų vietą labai greitai užėmė alternatyvos iš Kinijos.

Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti „Kelių priežiūra“ skelbia, kad per pastaruosius keturis mėnesius šalies keliuose jau užtaisyta 37 128 m² išdaužų – tai daugiau nei 154 tūkst. duobių, kurių bendras plotas prilygsta beveik 88 krepšinio aikštelėms.  Kas lemia duobių atsiradimą? Ekspertai pažymi, kad kelių dangos pažaidos atsiranda dėl klimato sąlygų ir dažnų temperatūros svyravimų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad automobilių gamintojams bus suteiktas trejų metų laikotarpis įvykdyti 2025 m. nustatytus CO₂ emisijų mažinimo tikslus. Tai reiškia, kad gamintojai, kurie šiemet nepasieks nustatytų ribų, galės kompensuoti trūkumą 2026 ir 2027 m., jei šiais metais viršys reikalavimus. Šį mėnesį oficialiai pasiūlyta iniciatyva sieks pakeisti dabartinę tvarką, kuri gamintoju įpareigoja kasmet atitikti emisijų reikalavimus.

Lietuvoje nemažėjant nuo alkoholio apsvaigusių vairuotojų, Seime pasirodė nauja idėja – pradėti taikyti nulinę alkoholio toleranciją. Ekspertas įvertino tokį politikų siūlymą ir atsakė, kaip tai pakeistų situaciją keliuose. Šiuo metu Lietuvoje galioja įstatymas, pagal kurį lengvųjų automobilių vairuotojams, turintiems daugiau nei dviejų metų stažą, didžiausia leidžiama alkoholio koncentracija yra 0,4 promilės.