samanos

Samanos gali būti tikras vargas. Vis dėlto pastebėję jas savo ant savo trinkelių neskubėkite griebtis stiprios chemijos. Yra paprastas būdas, padėsiantis jums atsikratyti nepageidaujamais augalais. Baliklio rastumėme turbūt kiekvienuose namuose. Nors jis darbą atliktų puikiai ir neskiestas, tačiau stipriai koncentruotas baliklis gali palikti dėmes ant plytelių ir pražudyti šalia esančius augalus.

Samanos – tai smulkūs minkšti augalai, augantys kartu ir formuojantys kauburėlius ar kilimėlius. Samanos plinta jų sporas pernešant vėjui, todėl jų gali atsirasti ant bet kurio paviršiaus – ant stogo, įvažiavime į kiemą ar ant šaligatvio. Samanos net pačios sau gaminasi maistą, taip išvengdamos poreikio maistines medžiagas traukti iš dirvožemio. Jei ant savo namų kieme pastebėjote samanų, tai dar nereiškia, kad reikia skubiai pirkti stiprius chemikalus jų naikinimui.

Nors internete galima rasti ir straipsnių apie tai, kaip moliniuose vazonuose užsiauginti samanų, bet dažniausiai žmonės siekia priešingo rezultato. Norint samanų užsiauginti paprastai tereikia šiek tiek palaukti – truputis laiko ir drėgmės, ir jų priaugs visur, ne tik vazonuose. Bet jei ir jūs, kaip ir daugelis, samanos norite naikinti – ką daryti tada?    Panašu, kad pati geriausia priemonė samanoms naikinti – sena gera valgomoji soda.

Išpuoselėta, tanki ir ryški veja – kiekvienos sodybos ir namų kiemo puošmena. Vienas didžiausių vejos augintojų galvos skausmų – samanos. Šie nereiklūs augalai labai greitai įsimeta į veją ir ją užgožia, pagadindami pastarosios dekoratyvumą ir grožį. Kad taip neatsitiktų, reikia pasitelkti visas priemones ir panaikinti sąlygas, dėl kurių samanos auga ir plinta vejoje. Dauguma įsitikinę, kad pagrindinė priežastis, kodėl veją išdarko samanos – rūgštus dirvožemis.

Samanų naikinimas susideda iš kelių etapų, kuriuos čia pristatysime. Jeigu jus samanos vejoje erzina, sužinokite, kodėl jos atsiranda, kaip jų atsikratyti, ir ką daryti, kad neatsirastų jų vėliau. Apie viską išsamiau – pasakoja „Geltonas karutis“ tinklaraščio autorė Lina Liubertaitė ir kraštovaizdžio architektė Lina Puodžiūtė-Ragauskienė. Paprastai manoma, kas samanų naikinimas aktualus tik tiems, kurių veja auga per rūgščioje dirvoje.

Samanos vejoje ar ant stogo nepuošia nei vienų namų. Vis dėlto ne visi žino, kaip jų atsikratyti. Nenaikinamos samanos gali sparčiai plisti, todėl svarbu problemą šalinti iš karto, o su šiais patarimais jums nei nereikės skambinti specialistams. Tam, kad pašalintumėte samanas, galite naudoti įvairias priemones. Šie mišiniai padės pašalinti samanas ne tik iš vejos, tačiau ir iš tarpų tarp plytelių ar nuo stogo, o jei po pirmo karto nepasiekėte norimo rezultato, procedūrą pakartokite.

Samanos puošia, bet tik tada, kai auga ten, kur norite jūs, tačiau jei to netrokštate, jos tampa piktžolėmis ir galvos skausmu. Nors samanos jūsų žolytei nekenkia, tačiau veja dėl jų atrodo nelygi ir dėmėta. Tradiciškai samanoms naikinti  naudojamas geležies sulfatas. Dar galite vejos dirvos rūgštingumą sumažinti kalkių pagalba. Arba, kaip įprasta, galite pasidarbuoti grėbliu ir taip bandyti pašalinti nepageidaujamas samanas.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti. Tai galima padaryti aštriadančiu grėbliu, suakėti arba panaudoti mechaninį ar elektrinį aeratorių.

Samanos miške – labai gražu, bet savo sode jų turėti nenori niekas. Joms pradėjus veistis įvairiose sodo vietose, jų atsikratyti gali būti nelengva. Laimei, yra keletas būdų tai padaryti, rašoma tips–and–tricks.co. Jei jūsų vejoje ėmė augti samanos, labai greitai tai pastebėsite. Jos neretai trukdo mėgstantiems dailią ir lygią pievelę kieme. Juk ten, kur auga samanos, žolė augti nebegali. Samanos gali išplisti labai greitai ir apimti storą dirvos sluoksnį.

„Po besniegės žiemos pievelė žaliuoja lyg ką tik išaugusi. Tačiau ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

„Prie namų augančioje vejoje daugiau samanų nei žolės. Kaip reikėtų jų atsikratyti?“ – klausia Povilas. Atsako įmonės „Žalia veja“ agronomas Saulius Vaivada. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro.

Nors vasara jau praeityje, vis dėlto atsipalaiduoti dar nederėtų. Kol šalčiai neaplankė, darbai sode tęsiasi. Ant medžio žievės aptikote samanų ar kerpių? Nupurkškite kamienus 5 proc. geležies sulfato tirpalu. Tai padaryti galima ir profilaktiškai. Kiti sodo darbai Į paruoštas duobes medelius galima sodinti jau spalio pradžioje. Bet jei žemė jose nesusigulėjusi, šį darbą reikėtų atidėti iki mėnesio pabaigos arba net iki pavasario.

 Mokslininkai ilgą laiką laužė galvas, iš kur Žemėje atsirado pakankamai deguonies gyvūnams ir žmonėms, o pirmadienį buvo paskelbta, jog dabar manoma, kad visa tai prasidėjo nuo samanų. Pranešime žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ sakoma, kad samanų danga ėmė formuotis maždaug prieš 470 mln. metų ir kad tai buvo pirmasis stabilus mūsų planetos deguonies šaltinis, sudaręs sąlygas klestėti protingai gyvybei.

Vakarų Ispanijos miestelyje Bechare samanų paklodės guli ne šiaip sau. Čia nuo ankstaus ryto jomis puošiami vietiniai gyventojai. Jie ruošiasi svarbiausiai Becharo religinei procesijai. Pasak legendos, taip pasidabinę ispanai 1200-aisiais žengė į Becharą norėdami išgąsdinti čia viešpatavusius arabus. Šie, pamatę išties neįprastą reginį ir pamanę, kad miestą puola nežinomi žvėrys, neva išsigando ir nešė kudašių iš Becharo. Tiesa, tik visai neseniai šioje procesijoje leista dalyvauti ir moterims.

Samanos, kurios ištveria ledines sąlygas Antarktidoje, turi neįprastą maitinimosi šaltinį, sako mokslininkai. Šie augalai ima maistingąsias medžiagas iš išmatų, kurias paliko pingvinai, gyvenę toje pačioje teritorijoje prieš tūkstančius metų, praneša BBC. Mokslininkai šį atradimą padarė tirdami augalus, kad išsiaiškintų, kaip šie sugeba išgyventi lediniame landšafte.