rūtos vanagaitės

Akademinės etikos kontrolierius Vigilijus Sadauskas premiją už publikaciją apie žydų tautybės asmenų nusikaltimus sako paskelbęs dėl Rūtos Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“ apie žydšaudžius. „Sulaukėme kreipimųsi, kodėl nepradedamas tyrimas dėl knygos šmeižto, ar etiška ne istorikei rašyti knygas istorinėmis tematikomis? Kodėl sudaryti nusikaltimus dariusių lietuvių tautybės žmonių sąrašai, žydų tautybės nėra sąrašų? Ar tai ne dvigubi standartai moksle?“ – sakė V. Sadauskas Seime.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį galutinai konstatavo, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Rūtos Vanagaitės pasisakymų apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. „R. Vanagaitės veiksmuose tyčios neįžvelgta. Paskubėjo žmogus ir taip atsitiko“, – BNS sakė nutartį priėmęs teisėjas Vladislavas Lenčikas. Jo teigimu, rašytoja suklydo neįvertinus visos medžiagos ir NKVD veiklos metodų.

Generalinė prokuratūra penktadienį paskelbė, kad viešųjų ryšių specialistės Rūtos Vanagaitės pasisakymai apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą negali būti pripažinti nusikaltimu, nes nėra duomenų, kad ji būtų sąmoningai skleidusi melagingus prasimanymus su tikslu pakirsti žmonių pagarbą. Teisėsauga atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl partizano šmeižimo ir mirusio atminimo paniekinimo.

Dėl rašytojos Rūtos Vanagaitės pareiškimų apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą Lietuvoje užviręs šaršalas – anot ekspertų – iš tiesų skirtas diskredituoti net ne lietuvos laisvės gynėją Vanagą, o Lietuvą. Ir ne tik Rytuose, bet ir Vakaruose. Ekspertai sako, kad žinoma Lietuvos rašytoja tapo savo „širdies draugo“ žinomo nacių medžiotojo Efraimo Zuroffo įrankiu, ir jų pikto plano rezultatai, jau matomi.

Balandį užsienio žiniasklaidoje Lietuvos vardas ir toliau dažniausiai buvo minimas pasaulio ekonominę krizę aptariančiuose įvairaus pobūdžio pranešimuose. Vienas pagrindinių leitmotyvų juose – žinia, kad nuo pasaulio finansų ir ekonominės krizės bene labiausiai nukentėjo Vidurio ir Rytų Europos regionas. Įvairūs šaltiniai pabrėžia, kad Lietuvą ir kitas Baltijos šalis apėmęs staigus ekonomikos nuosmukis esąs kelerius metus trukusio neregėto augimo kaina.

Kultūros ministerija siūlo iš programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ išbraukti dalį projektų. Tarp jų atsidūrė „Bunkeris 1984“, festivalis „Be2gether“, Andriaus Mamontovo sumanytos „Gatvės muzikos dienos“. Menininkai viliasi, kad Vyriausybė tokiems apkarpymams nepritars. Šiandien Vyriausybė svarstys Kultūros ministerijos parengtą nutarimo projektą, kuriame VEKS programos renginiai „sutalpinti“ į valstybės numatytą finansavimą - 25 mln. litų.

Pastaruoju metu visi tapome ekonomistais, vieni diletantiškais, kiti – geriau išmanančiais pasaulio ar savųjų namų situaciją. Net tarptautiniuose kultūros žmonių susitikimuose dažniausiai skambantis žodis yra „krizė“. Tik globaliau mąstantieji jį išverčia į (pasi)tikėjimo bankais krize, tuoj prisimindami keleto metų senumo „Enron“ precedentą, kuomet taip pat buvo beatodairiškai tikima. Vietos kultūrininkai krizę jau ima keisti į raidžių junginį PVM.

Nė viena partija į Seimo rinkimus nežengs be įvaizdžio formuotojų palydos. Tačiau politikų santykiai su šiais specialistais - painūs ir padriki, ketvirtadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Vieni pirmųjų įvaizdžio formuotojus rengdamiesi Seimo rinkimams pasitelkė liberalcentristai.

Pokalbis su A. Paleckiu apie politiką ir kultūrą. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Vilniaus skyriaus lyderis, sostinės vicemeras Algirdas Paleckis pastaruoju metu demonstruoja turįs savo nuomonę ne tik politiniais ir socialiniais, tačiau taip pat ir meno bei kultūros klausimais. Su R. Pakso partija „Tvarka ir teisingumas“ sostinės taryboje, nepaisant savo partijos vadovybės spaudimo, bendradarbiaujantis politikas teigia mėginantis būti tiesiog nuoseklus kairysis.