Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Nors gaila laiko ir nesinori stoti skersai kelio bei per daug aktyviai oponuoti prieš mano vertinamų ir gerbiamų žmonių iniciatyvą, juolab, kad ir aš galiu klysti, bet leisiu sau keletą komentarų po naujo kreipimosi „Lietuva“ kviečia: ne griauti, o kurti Europos kultūros sostinę“.
Sunku nutylėti įspūdį, kad „Nepriklausomo Kino Erdvė“, buvusi priežastis šioje protesto akcijoje, tapo ne pati svarbiausia, išsitrynė, transformavosi į bendrą nepasitenkinimą beveik viskuo ir telieka kaip prisiminimas. Įspūdis, kad pats protestas tapo svarbesnis už valingus ir logiškus žingsnius, kaip rasti išeitis. Racionalūs ir pozityvūs pasiūlymai net nesvarstomi, o verslas, geranoriškai siūlantis sprendimus, a priori tampa „blogio imperija“. Turiu pasakyti, kad tiek mano, tiek daugelio kitų patirtis (peržiūrėkite vien tik reikšmingiausius pastarųjų metų festivalius) rodo, kad šiandien, deja, verslas dažnai jaučia didesnę atsakomybę dėl kultūros nei dalis politikų, ir tik šios – kultūros ir verslo -partnerystės dėka atsirado daug prasmingų bei atliktų darbų kultūroje ir mene.
Daugiau nei keistai, netgi bolševikiškai, atrodo pretenzijos, net nepasitarus su nuosavybės turėtoju, siūlyti kitiems ją išpirkti ar mainyti, arba reikalauti, kad verslas pradėtų vykdyti Kultūros ministerijos ar savivaldos funkcijas. Niekaip nesuprantu, kodėl kaltinimų ir pykčio smaigalyje ne valstybės kultūros politika, o investitorius, geranoriškai siūlantis sprendimus kiek leidžia sveikas protas ir verslo logika.
„Lietuva“ ir nepriklausomo kinas
Manau, kad protestų tikslas – priversti investuotojus prisiimti įsipareigojimus kinui (kurių deja nepajėgė valstybė) – būtent nepriklausomam, neholivudiniam, nekomerciniam – yra iš esmės pasiektas ir toliau reiktų konstruktyvių žingsnių, kaip tai realizuoti ir įtvirtinti. Net „Lietuva“ – tokia, kokia ji buvo (su 1000 ir 100 vietų salėmis), jei ir būtų likusi neprivatizuota, būtų priversta bankrutuoti arba bent jau tikrai nebūtų skirta nekomerciniam ir nepriklausomam kinui. Nereiktų nutylėti, jog ji buvo privatizuota dėl vis didėjančių skolų ir didelių kreditorinių įsipareigojimų ir galėjo be jokių apribojimų atitekti kreditoriams. Ir manau, kad priežastis tikrai ne buvusi bloga vadyba ar nemeilė nekomerciniam kinui (juolab kad kino teatrui vadovavo nekomercinio kino patriotė ir gera vadybininkė p. V. Ramaškienė). Tiesiog iš Sovietinių laikų atėjęs salės dydis ir nebuvimas galimybių laisvai ir greitai operuoti žiūrovų srautais bei pasikeitusi rinka: daug daugiau siūlomų pramogų, pakitę žiūrovų įpročiai, nauja konkurencinė aplinka, sunkiai suderinamas rentabilumas, salių dydis ir aiškiai identifikuojamas repertuaras – senąją „Lietuvą“ priverstų bankrutuoti ir šiandien.
Mano argumentus įrodo ir tai, kad net naujieji Lietuvoje pastatyti multipleksai, orientuoti į komercinį repertuarą išimtinai, atlikę išsamių rinkos galimybių studiją ir analizę nedrįso pasistatyti 1000 vietų salės, o jų salėse vietų vidurkis apie 200 vietų. Taip pat, pagal paskutinių trijų savaitgalių populiariausių kino filmų TOP‘ us – žiūrovų skaičius vidurkis viename seanse (net „blockbuster‘iuose“) net savaitgaliais lankomiausiuose filmuose praktiškai niekada neviršija 100 žiūrovų. Gal šį savaitgalį rezultatus pakeis „Žmogus – voras 3“, bet negi tokie buvo kino mylėtojų lūkesčiai dėl atsinaujinusios „Lietuvos“? Aišku, kad salė su 1000 vietų būtų pasmerkta jei jį rodytų nepriklausomą kiną, nebent jos paskirtis taptų kita. Bet tuo atveju vertėtų ir deklaruoti, kad kova už 1000 vietų salę –tai nėra kova už nepriklausomą kiną. Galbūt kova už koncertus, didelių įmonių ar partijų susirinkimus, suvažiavimus, renginius, bet ne už kiną, juolab – ne už „nekomercinį“. Ką, beje, konstatuoja ir kreipimosi autoriai, kad čia jau tikimasi kažko reprezentacijai – „Siūlyti šalies reprezentacijai dvi 100 ir 180 vietų sales gyvenamajame daugiabutyje yra tas pat, kas statyti operą privačiame bute“. Nors ir kada čia, ir kas pradėjo siūlyti ar kovoti už sales reprezentacijai nebeatseku. Kiek pamenu, aš pasirašiau protestą taip pat – jo tikslas buvo – kad čia išliktų nekomercinio kino erdvė.
Dėl 100 ir 180 vietų centro ir dar daugiabučiuose
Be pasakytų argumentų dėl 1000 vietų salės nekomercijai, tik pridursiu: pvz., vienas garsiausių ir mėgstamų Čikagoje nepriklausomų kino centrų, pavadintas legendinio kino kritiko Gene Siskel vardu ir rodantis būtent tokį repertuarą, kuris atitinka nekomercinio, nepriklausomo kino idėją, yra pačiame Čikagos centre ir turi dvi sales: 197 ir 61vietų. Ir labai reta, kad čia būtų užrašas „visi bilietai parduoti“ (nors man teko matyti ir tai per lietuviškų filmų seansą). Nežinau kodėl, bet man netrukdo nepriklausomus kino filmus žiūrėti „Skalvijos“ ar Kinematografininkų sąjungos salėse, nors jos yra taip pat daugiabučiuose. Negirdėjau ir apie gyventojų piketus dėl to. Teisybę pasakius nepamenu, kur nepriklausomo kino teatras ar salės kitų pasaulio miestų (ženkliai didesniuose nei Vilnius) centruose turėtų išskirtinius žemės plotus, o nebūtų integruotos į pastatus. Galbūt yra, bet man neteko lankytis.
Svarstyklės
Vienoje pusėje svarstyklių matau investitorių sutikimą dėl nekomercino kino erdvės (kas greičiausiai didele dalimi yra ir protestų išdava) ir resursus, kitoje pusėje – beveik nematau argumentų.
Neturiu tiek naivumo, kad tikėčiau, jog bus atpirkta „Lietuva“, o juo labiau rekonstruota į pageidaujamą Nekomercinės kultūros centrą, nes tai prarytų beveik pusę šiandieninio Vilniaus kultūros biudžeto. Su tuo, manau, nesutiks nei politikai ir nei menininkai bei kultūros žmonės, nes tai aiškiai grės daugybės jų projektų ilgalaikiam įšaldymui ir nesubalansuotai reikšmingai didelei investicijai į pastatus, bet ne į kūrybą. Be to, Vilniuje ligi šiol nieko nebuvo padaryta dėl kino, išskyrus parduotus kino teatrus, o šiuo metu yra dešimtys nebaigtų nacionalinės svarbos kultūros pastatų, per dešimtmetį sugebėta rekonstruoti tik vienintelį Vilniaus teatrą ir sunku patikėti, kad staiga visos investicijos pirmiausia būtų nukreiptos į „Lietuvą“. Aš dar su didelėmis išlygomis tikėčiau, linkėčiau ir siekčiau, kad naujoji Vilniaus valdžia bent imtųsi 10 kartų mažesnės investicijos, atpirktų – kas irgi būtų stebuklas – tame naujajame M2 Invest pastate, jų statomą kino centrą už statybos savikainą (ką geranoriškai siūlė bei siūlo investitoriai!). Beje, laiške siūlomi mainai, kaip galima panacėja, jau seniai yra antiįstatymiškas dalykas ir toks pasiūlymas, net nepasidomėjus to teisinėmis prielaidomis, atrodo nesolidžiai.
PR‘izmai kreipimesi GRIAUTI AR KURTI
Kreipimęsi man priskiriamų žodžių A. Matelis taip pat pritarė idėjai nugriauti „Lietuvą“ niekada nesu sakęs. Kadangi „Lietuvos“ kino teatro klausimas yra jautrus ir žodis „nugriovimas“ turi tam tikrą emocinį užtaisą. Šį žodį (nepasakytą) tik PR tikslais įdėjus į kitų lūpas, mikliai sukuriamas barbaro įvaizdis.
Tuo pačiu, jei pažiūrėtume į laiško autorių siūlymą „Čia galima sukurti universalų nekomercinės kultūros centrą, kurio šerdimi taptų Nacionalinis kino centras ir apie jį susitelkusios kultūros industrijos“ – labai sunku įsivaizduoti, kaip jį realizuoti negriaunant „Lietuvos“, nestatant požeminių parkingų (kai tokios visuomeninės paskirties pastatams yra privalomas automobilių aikštelių skaičius) , neplečiant susibūrimų vietų – kaip kavinės, videoteka ir pan . Toks ir prasmingas, ir ambicingas projektas būtų priverstas „lipti“ į viršų ir plėstis į plotį – tuo pačiu prisiimant visas tas nuodėmes, kuriomis a priori kaltinamas oponentas investuotojas. Beje, M2 Invest projektuose (labai konkrečiuose) yra siūlymas irgi įkurti modernų nepriklausomo kino centrą.
Esu už naująjį kino teatrą – modernų ir skirtą nepriklausomam kinui, ir šiandien nematau alternatyvos bei galimybės realiai tai pasiekti, išskyrus kaip partnerystėje su geranoriškai nusiteikusiu verslu, kuris tikrai nėra baubas ar tik vertas kultūros žmogaus arogantiškos paniekos ar dirbtinio supriešinimo.
Esu pasiryžęs dėl to lažintis, kad tik šis kelias atvers galimybes 2009 m. turėti šią nepriklausomo kino erdvę. Kitu atveju, manau, mes dar ir po penkerių metų būsime nepajudėję nė per žingsnį ir skęsime bendro pobūdžio diskusijose, taip ir nepasiekdami jokio rezultato.
Pagarbiai
Arūnas Matelis
Sunku nutylėti įspūdį, kad „Nepriklausomo Kino Erdvė“, buvusi priežastis šioje protesto akcijoje, tapo ne pati svarbiausia, išsitrynė, transformavosi į bendrą nepasitenkinimą beveik viskuo ir telieka kaip prisiminimas. Įspūdis, kad pats protestas tapo svarbesnis už valingus ir logiškus žingsnius, kaip rasti išeitis. Racionalūs ir pozityvūs pasiūlymai net nesvarstomi, o verslas, geranoriškai siūlantis sprendimus, a priori tampa „blogio imperija“. Turiu pasakyti, kad tiek mano, tiek daugelio kitų patirtis (peržiūrėkite vien tik reikšmingiausius pastarųjų metų festivalius) rodo, kad šiandien, deja, verslas dažnai jaučia didesnę atsakomybę dėl kultūros nei dalis politikų, ir tik šios – kultūros ir verslo -partnerystės dėka atsirado daug prasmingų bei atliktų darbų kultūroje ir mene.
Daugiau nei keistai, netgi bolševikiškai, atrodo pretenzijos, net nepasitarus su nuosavybės turėtoju, siūlyti kitiems ją išpirkti ar mainyti, arba reikalauti, kad verslas pradėtų vykdyti Kultūros ministerijos ar savivaldos funkcijas. Niekaip nesuprantu, kodėl kaltinimų ir pykčio smaigalyje ne valstybės kultūros politika, o investitorius, geranoriškai siūlantis sprendimus kiek leidžia sveikas protas ir verslo logika.
„Lietuva“ ir nepriklausomo kinas
Manau, kad protestų tikslas – priversti investuotojus prisiimti įsipareigojimus kinui (kurių deja nepajėgė valstybė) – būtent nepriklausomam, neholivudiniam, nekomerciniam – yra iš esmės pasiektas ir toliau reiktų konstruktyvių žingsnių, kaip tai realizuoti ir įtvirtinti. Net „Lietuva“ – tokia, kokia ji buvo (su 1000 ir 100 vietų salėmis), jei ir būtų likusi neprivatizuota, būtų priversta bankrutuoti arba bent jau tikrai nebūtų skirta nekomerciniam ir nepriklausomam kinui. Nereiktų nutylėti, jog ji buvo privatizuota dėl vis didėjančių skolų ir didelių kreditorinių įsipareigojimų ir galėjo be jokių apribojimų atitekti kreditoriams. Ir manau, kad priežastis tikrai ne buvusi bloga vadyba ar nemeilė nekomerciniam kinui (juolab kad kino teatrui vadovavo nekomercinio kino patriotė ir gera vadybininkė p. V. Ramaškienė). Tiesiog iš Sovietinių laikų atėjęs salės dydis ir nebuvimas galimybių laisvai ir greitai operuoti žiūrovų srautais bei pasikeitusi rinka: daug daugiau siūlomų pramogų, pakitę žiūrovų įpročiai, nauja konkurencinė aplinka, sunkiai suderinamas rentabilumas, salių dydis ir aiškiai identifikuojamas repertuaras – senąją „Lietuvą“ priverstų bankrutuoti ir šiandien.
Mano argumentus įrodo ir tai, kad net naujieji Lietuvoje pastatyti multipleksai, orientuoti į komercinį repertuarą išimtinai, atlikę išsamių rinkos galimybių studiją ir analizę nedrįso pasistatyti 1000 vietų salės, o jų salėse vietų vidurkis apie 200 vietų. Taip pat, pagal paskutinių trijų savaitgalių populiariausių kino filmų TOP‘ us – žiūrovų skaičius vidurkis viename seanse (net „blockbuster‘iuose“) net savaitgaliais lankomiausiuose filmuose praktiškai niekada neviršija 100 žiūrovų. Gal šį savaitgalį rezultatus pakeis „Žmogus – voras 3“, bet negi tokie buvo kino mylėtojų lūkesčiai dėl atsinaujinusios „Lietuvos“? Aišku, kad salė su 1000 vietų būtų pasmerkta jei jį rodytų nepriklausomą kiną, nebent jos paskirtis taptų kita. Bet tuo atveju vertėtų ir deklaruoti, kad kova už 1000 vietų salę –tai nėra kova už nepriklausomą kiną. Galbūt kova už koncertus, didelių įmonių ar partijų susirinkimus, suvažiavimus, renginius, bet ne už kiną, juolab – ne už „nekomercinį“. Ką, beje, konstatuoja ir kreipimosi autoriai, kad čia jau tikimasi kažko reprezentacijai – „Siūlyti šalies reprezentacijai dvi 100 ir 180 vietų sales gyvenamajame daugiabutyje yra tas pat, kas statyti operą privačiame bute“. Nors ir kada čia, ir kas pradėjo siūlyti ar kovoti už sales reprezentacijai nebeatseku. Kiek pamenu, aš pasirašiau protestą taip pat – jo tikslas buvo – kad čia išliktų nekomercinio kino erdvė.
Dėl 100 ir 180 vietų centro ir dar daugiabučiuose
Be pasakytų argumentų dėl 1000 vietų salės nekomercijai, tik pridursiu: pvz., vienas garsiausių ir mėgstamų Čikagoje nepriklausomų kino centrų, pavadintas legendinio kino kritiko Gene Siskel vardu ir rodantis būtent tokį repertuarą, kuris atitinka nekomercinio, nepriklausomo kino idėją, yra pačiame Čikagos centre ir turi dvi sales: 197 ir 61vietų. Ir labai reta, kad čia būtų užrašas „visi bilietai parduoti“ (nors man teko matyti ir tai per lietuviškų filmų seansą). Nežinau kodėl, bet man netrukdo nepriklausomus kino filmus žiūrėti „Skalvijos“ ar Kinematografininkų sąjungos salėse, nors jos yra taip pat daugiabučiuose. Negirdėjau ir apie gyventojų piketus dėl to. Teisybę pasakius nepamenu, kur nepriklausomo kino teatras ar salės kitų pasaulio miestų (ženkliai didesniuose nei Vilnius) centruose turėtų išskirtinius žemės plotus, o nebūtų integruotos į pastatus. Galbūt yra, bet man neteko lankytis.
Svarstyklės
Vienoje pusėje svarstyklių matau investitorių sutikimą dėl nekomercino kino erdvės (kas greičiausiai didele dalimi yra ir protestų išdava) ir resursus, kitoje pusėje – beveik nematau argumentų.
Neturiu tiek naivumo, kad tikėčiau, jog bus atpirkta „Lietuva“, o juo labiau rekonstruota į pageidaujamą Nekomercinės kultūros centrą, nes tai prarytų beveik pusę šiandieninio Vilniaus kultūros biudžeto. Su tuo, manau, nesutiks nei politikai ir nei menininkai bei kultūros žmonės, nes tai aiškiai grės daugybės jų projektų ilgalaikiam įšaldymui ir nesubalansuotai reikšmingai didelei investicijai į pastatus, bet ne į kūrybą. Be to, Vilniuje ligi šiol nieko nebuvo padaryta dėl kino, išskyrus parduotus kino teatrus, o šiuo metu yra dešimtys nebaigtų nacionalinės svarbos kultūros pastatų, per dešimtmetį sugebėta rekonstruoti tik vienintelį Vilniaus teatrą ir sunku patikėti, kad staiga visos investicijos pirmiausia būtų nukreiptos į „Lietuvą“. Aš dar su didelėmis išlygomis tikėčiau, linkėčiau ir siekčiau, kad naujoji Vilniaus valdžia bent imtųsi 10 kartų mažesnės investicijos, atpirktų – kas irgi būtų stebuklas – tame naujajame M2 Invest pastate, jų statomą kino centrą už statybos savikainą (ką geranoriškai siūlė bei siūlo investitoriai!). Beje, laiške siūlomi mainai, kaip galima panacėja, jau seniai yra antiįstatymiškas dalykas ir toks pasiūlymas, net nepasidomėjus to teisinėmis prielaidomis, atrodo nesolidžiai.
PR‘izmai kreipimesi GRIAUTI AR KURTI
Kreipimęsi man priskiriamų žodžių A. Matelis taip pat pritarė idėjai nugriauti „Lietuvą“ niekada nesu sakęs. Kadangi „Lietuvos“ kino teatro klausimas yra jautrus ir žodis „nugriovimas“ turi tam tikrą emocinį užtaisą. Šį žodį (nepasakytą) tik PR tikslais įdėjus į kitų lūpas, mikliai sukuriamas barbaro įvaizdis.
Tuo pačiu, jei pažiūrėtume į laiško autorių siūlymą „Čia galima sukurti universalų nekomercinės kultūros centrą, kurio šerdimi taptų Nacionalinis kino centras ir apie jį susitelkusios kultūros industrijos“ – labai sunku įsivaizduoti, kaip jį realizuoti negriaunant „Lietuvos“, nestatant požeminių parkingų (kai tokios visuomeninės paskirties pastatams yra privalomas automobilių aikštelių skaičius) , neplečiant susibūrimų vietų – kaip kavinės, videoteka ir pan . Toks ir prasmingas, ir ambicingas projektas būtų priverstas „lipti“ į viršų ir plėstis į plotį – tuo pačiu prisiimant visas tas nuodėmes, kuriomis a priori kaltinamas oponentas investuotojas. Beje, M2 Invest projektuose (labai konkrečiuose) yra siūlymas irgi įkurti modernų nepriklausomo kino centrą.
Esu už naująjį kino teatrą – modernų ir skirtą nepriklausomam kinui, ir šiandien nematau alternatyvos bei galimybės realiai tai pasiekti, išskyrus kaip partnerystėje su geranoriškai nusiteikusiu verslu, kuris tikrai nėra baubas ar tik vertas kultūros žmogaus arogantiškos paniekos ar dirbtinio supriešinimo.
Esu pasiryžęs dėl to lažintis, kad tik šis kelias atvers galimybes 2009 m. turėti šią nepriklausomo kino erdvę. Kitu atveju, manau, mes dar ir po penkerių metų būsime nepajudėję nė per žingsnį ir skęsime bendro pobūdžio diskusijose, taip ir nepasiekdami jokio rezultato.
Pagarbiai
Arūnas Matelis
galiu lazintis kad ir matelis ir vanagaite , kiek butu nemieli bus teisus. po poros metu mes turesim puiku kino centra ir dziaugsimes, o dabar tik griuvesiu kruva su niekam nereikalinga 1000 vietu sale ir noras buti visuomeninio gyvenimo vedliais - protestuotojais.
pries ka dabar protestas , prioes nauja modernia eksperimentinio kino sake - neponial ... deja ten putojasi tik senoji karta kuriai reikia tik dotaciju o ne ideju ...
pries ka dabar protestas , prioes nauja modernia eksperimentinio kino sake - neponial ... deja ten putojasi tik senoji karta kuriai reikia tik dotaciju o ne ideju ...
Vanagaitė ir Matelis -- kaip tik tos pavardės, už kurių stovi įnirtingas asmeninių interesų gynimas, o jokia ten "kino oazė".
Zinau, kas galetu operuoti siuo projektu. Tai jaunu zmoniu komanda Meno avilys, kurie neitiketinu greiciu ir idejomis kuria vis naujus kino projektus. Bet stai ar jiems kas nors pasiulytu... ir ar jie sutiktu....
Sitas projektas jau buvo pristatytas pries metus. Tada triuksmingai griuvo, nes niekas nesutiko su 2 salem po 100 ir 200 vietu (o kur garantijos, kad jos apskritai bus, kad kino funkciju neperims kokia videoteka?). dabar istrauktas is naujo, tik dar su naivaus ir zymaus menininko vardu (nors kur Matelis - ten taip pat pinigai). Ir bandoma viska vel piarint per tuos menininkus, nes projektas vardu Kulturos sostine, atrodo, irgi stipriai uzsilenkineja.
nu nu . jei jau vanagaite idarbino raseivas ginti savo pr, tai bent uzsimaskuokite kaip reikiant. o mateliui turi buti geda. geras rezisierius, bet kaip pilietis - niekam tikes. Arunai, juk zinai kad lur vanagaite , tai ten ir babkes. ajajajai...................
Gali buti meininykas gera, o zmogus c.h.u.j.o.v.a.s.
kam ginti TAI ko NERA?
taigi cia kaip suprantu yra musu PERGALE - yra pazadas ikurti normalu , modernu kino centra (kokie yra skandinavijoje) o ne striptizo bara , ar videoteka ar 30 vietu salyte, kuri formaliai atliktu fuinkcija.
TAI KO DABAR dar PROTESTUOTI KAD GERO KINO CENTRAS BUS SIUOLAIKISKAS? AR DEL TO KAD KAS NORS NOREJO CIA UZ VALDISKUUS PINIGELIUS RANKAS PASISILDYTI?
MANAU TIK ZMONES NESISIGAUDANTIS KULTUROS VADYBOJE DABAR PROTESTUOS KAD BUTU NE 300 VIETU KINO CENTRAS BET 1.100 VIETU p. - pasmerktas 2 bankrotui
TAI KO DABAR dar PROTESTUOTI KAD GERO KINO CENTRAS BUS SIUOLAIKISKAS? AR DEL TO KAD KAS NORS NOREJO CIA UZ VALDISKUUS PINIGELIUS RANKAS PASISILDYTI?
MANAU TIK ZMONES NESISIGAUDANTIS KULTUROS VADYBOJE DABAR PROTESTUOS KAD BUTU NE 300 VIETU KINO CENTRAS BET 1.100 VIETU p. - pasmerktas 2 bankrotui
ar tai čia ir bus tas Meko kino centras? Paaiškinkit.
REKLAMA
REKLAMA
A. Matelis gina būsimą kino teatrą