rusijos puolimas

Rusijos valdžia planuoja artimiausiu metu mobilizuoti mažiausiai 300 tūkst. žmonių, kad pradėtų antro pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo apsuptį, „Verskta“ teigė keturi šaltiniai. „Kitas pagal planą – Charkivas su miesto išsaugojimu. O tai įmanoma tik jį apsupus. Neužtenka 300 tūkst. snukių. Todėl viskas jau parengta mobilizacijai 2.0“, – paaiškino rusų tiriamosios žiniasklaidos portalui „Verstka“ šaltiniai Kremliuje.

Rusijos pajėgos toliau puola keliuose fronto linijos ruožuose, todėl artimiausiomis savaitėmis padėtis greičiausiai bus sudėtinga Ukrainos pajėgoms, sakoma atnaujintoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje, paskelbtoje socialiniame tinkle X, pranešė „Ukrinform“. Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Rusija sutelkia operacijas į vakarus nuo Avdijivkos ir Marijinkos Ukrainos rytinėje Donecko srityje.

Kritikos Lietuvos pasirengimui karui negailintis JAV generolas Benas Hodgesas įsitikinęs, kad jei Rusija sugalvotų pulti Baltijos šalis, Lietuva gali būti vienas pirmųjų taikinių, nes Putinas neatsisako ambicijų sujungti Kaliningradą su Baltarusija ir Rusija, o Suvalkų koridorius itin mažas ir nepatogus ginti.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka surengė susitikimą su savo kariuomenės ir saugumo vadais. KGB vadovas Ivanas Tertelis skundėsi dėl vykstančių NATO pratybų ir tariamo „nuolatinio šnipinėjimo“, o A. Lukašenka vadino kalbas apie galimą Rusijos puolimą Baltijos šalyse „visiška kvailyste“. A. Lukašenka neigė pranešimus apie galimą Rusijos puolimą Baltijos šalyse ir kritikavo NATO vykdomas pratybas „Steadfast Defender 2024“, kurios vyksta ir Lenkijos bei Baltijos šalių teritorijose.

Rusija dabar palankioje padėtyje pulti kitas Europos šalis – ji turi daugiau pajėgų, karinės patirties ir taiso savo klaidas. Tai leidiniui „Business Insider“ pareiškė Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis. Lietuva turi būti pasirengusi „blogiausiam scenarijui“ – Rusijos puolimui, teigia V. Urbelis. Anot jo, atrodo, kad dabar Rusija, nepaisant visų nesėkmių, yra geriau pasirengusi būsimam puolimui negu prieš invaziją į Ukrainą.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis mano, kad Kremlius gali pradėti dar vieną didelį puolimą Ukrainoje netrukus po kovo mėnesį įvyksiančių Rusijos prezidento rinkimų.  „Dar vienas didelis Rusijos puolimas gali prasidėti per kelis mėnesius nuo kovo mėnesį įvyksiančių Rusijos „rinkimų“. Tačiau matau, kad Ukrainos žmonės ir toliau pasiryžę tęsti kovą, matau jų išradingumą ir atsparumą“, – kalba jis.

Toks karas rytų Ukrainoje, koks vyksta dabar, gali vykti dar labai ilgai, mažiausiai keletą metų, o jokio lemtingo bei pergalingo vienos ar kitos pusės proveržio artimiausioje ateityje neverta tikėtis. Ukraina gali siekti pirmoji pralaužti frontą, tačiau jai dar reikia sukaupti daug pajėgų ir pertvarkyti savo kariuomenę. Taip Eltai teigė vienas žinomiausių Ukrainos karo žurnalistų ir ekspertų Jurijus Butusovas.

Lietuva, Latvija ir Estija įrengs pasienyje su Rusija „Baltijos sieną“ – kiekvienoje iš šalių atsiras šimtai nedidelių bunkerių, kurie padės stabdyti galimą Rusijos puolimą. „Spektr“ kalbintų ekspertų teigimu, tai savalaikis ir naudingas sprendimas, ypač todėl, kad buvo nuspręsta imtis bendros trijų Baltijos šalių gynybos. Išsamiausią informaciją apie naująjį projektą pateikė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.

Estijos kariuomenės vadas Martinas Heremas paaiškino, kodėl pastaruoju metu vienas po kito Vakarų šalių lyderiai ir kariuomenių atstovai suskubo kalbėti apie gresiantį karą su Rusija. Jo teigimu, gauti duomenys parodė ankstesnį apsiskaičiavimą dėl Rusijos karinių galimybių, o tai pakeitė ir požiūrį į saugumo situaciją. Pastaruoju metu Vakarų šalių lyderiai vis dažniau išstoja su perspėjančiais pareiškimais dėl galimai greitai užklupsiančio karo su Rusija.