robotas

Iki „DARPA“ konkurso „Robotics Challenge“ liko vos keturi mėnesiai, ir jo dalyviai jau ruošia jam savo robotus. Štai „RoboSimian“, kurį kurią NASA reaktyvinio judėjimo laboratorija (JPL), kol kas dar nėra baigtas, tačiau jis sugeba daryti prisitraukimus ant skersinio. Skirtingai nuo daugelio komandų, kurias sudaro didelių kompanijų ar laboratorijų atstovai, JPL nusprendė nedaryti roboto – humanoido. „RoboSimian“ dar vadinamas beždžioniškuoju robotu, būtent kaip beždžionė mašina ir atrodo.

Filmų trilogiją „Terminatorius“ su Arnoldu Švarcnegeriu, matyt, matė ne vienas iš mūsų skaitytojų. Juose pasakojama apie robotų sukilimą, kuriuos valdė dirbtiniu intelektu apdovanotas kompiuteris „Skynet“. Pirmose dviejose „Terminatoriaus“ dalyse robotai be žmogiškojo pavidalo kadre pasirodydavo retai.

Kai kurie robotų ekspertai vis daugiau dėmesio skiria biologinei mimikrijai, stengdamiesi imituoti vabzdžių judėjimą kaip ypač efektyvų. Įdomių rezultatų pasiekė Berklio universiteto tyrėjai, sukūrę mažą robotą, pavadintą STAR (Sprawl Tuned Autonomous Robot – besikeičiančio aukščio autonominis robotas). Jis, visai panašiai kaip vabzdys, gali kiek keisti savo aukštį, taigi ir svorio centrą, kojų atramos į žemę kampą ir taip prisitaikyti prie įvairiausių kelyje pasitaikančių kliūčių – pavyzdžiui,...

Japonija sekmadienį paleido krovininę raketą, kuri gabena atsargas Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) įgulai ir mažą robotą, kuris tapti kompanionu vienam šios šalies astronautų. Raketa H-2B iš Tanegašimos salos Japonijos pietuose pakilo 4 val. 48 min. vietos (šeštadienį 22 val. 48 min. Lietuvos) laiku, parodė Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA). "Modulis HTV4 nuo raketos atsiskyrė kaip numatyta ir tęsia savo kelionę į TKS", - per transliaciją internete paskelbė JAXA atstovas.

Nors vos prieš tris mėnesius šis tarakoną primenantis ir nuotaikingai striuoksintis šešiakojis robotas, kurį sukonstravo Pensilavnijos universiteto robotikos specialistai, judėjo ne taip koordinuotai ir dažnai griuvinėjo, dabar jos pasirodymas – įstabus. Jis savo kelyje įveikia įvairiausias kliūtis ir vieną gražią dieną gali išpildyti jo konstruktorių svajonę – tapti gelbėjimo misijų robotu. O kol kas – įspūdingas pasirodymas parkūro stiliumi.

Dauguma naujausių mokslinių pasiekimų yra nuostabūs ir bus naudingi žmonijai. Tačiau patyrinėjus juos atidžiai, galima įžvelgti ir tam tikrų gąsdinančių tendencijų. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių.

Galbūt ateityje, bevaikštant po meno galeriją, jūsų dėmesį patrauks meniškai nutapytas peizažas, įdomių potepių portretas ar senamiesčio vaizdas, ir pasidarys įdomu, kas yra šių kūrinių autorius. Parašas paveikslo apačioje – „David“ gali ir nieko nesakyti, tačiau tikriausiai nustebsite sužinoję, kad iš tiesų tai ne žmogus, o kompiuteris – dailininkas, ir tiksliau jį būtų pavadinti e–Davidu.

Šis įrenginys labiau panašus į kamuoliuką, kuriame galima patalpinti žiurkėną, kad šis bėgiotų po kambarį, tačiau kartu negalėtų nieko sugraužti. Vis tik su graužikais tai neturi nieko bendra: tai yra robotas „Rosphere“, kuris greitu metu imsis prižiūrėti daržuose esančius augalus. Robotas sukurtas Madrido Politechninio universiteto mokslininkų. Be mechanizmo su švytuokle, kuri įrenginiui leidžia ristis, jame dar įmontuotas Wi-Fi modulis ir daugybė sensorių.

Pentagono Priešakinių gynybos tyrimų agentūra (DARPA) pristatė JAV bendrovės „Boston Dynamics“ sukurto roboto „Atlas“ prototipą. Ši žmogaus pavidalo mašina labai primena roboto T-800 mechaninį skeletą iš mokslinės fantastikos filmo „Terminatorius“. „Atlas“ turi galvą, dvi rankas ir dvi kojas, jo ūgis - 188 cm, svoris - apie 150 kg, pečių plotis - 76 cm.

Yra du populiariausi ateities vertinimai: visos mūsų problemos išnyks ir gyvensime ilgai ir laimingai arba išnyksime. Antrasis variantas atrodo vis įtikinamesnis, kai pažiūrime į technologijų pažangą, oro sąlygų pokyčius, valdžios sprendimus... Listverse.com pateikia apie aspektus, kurie gali mūsų ateitį paversti tikru pragaru. 5. Naftos stygius Naftos isgavimas (nuotr. Listverse.com) (nuotr. Balsas.

Visai neseniai pasaulį išvydo du robotai, kurie buvo sukurti specialiai tam, kad nesikuklindami galėtų įspėti savo šeimininką, kai šiam jau privalu pasikeisti kojines ar išsivalyti dantis. Japonų mokslininkų sukurtas moteriškos išvaizdos humanoidas ir robotas-šuo gali užuosti žmogaus burnos ar pėdų kvapą, jį įvertinti ir pažerti kandžių komentarų, skatinančių kuo greičiau griebtis priemonių – išsivalyti dantis ar pasikeisti kojines. Humanoidė Kaori-chan – rudaplaukė, mėlynų akių robotė.

Vokietijos Dirbtinio intelekto tyrimų centro (Deutsche Forschungszentrum für Künstliche Intelligenz, DFKI) mokslininkai ir inžinieriai kartu su kolegomis iš Brėmeno universiteto sukonstravo beždžionės pavidalo robotą, kuris optimizuotas naudojimui Mėnulyje, pranešė „Gizmag“. „iStruct“ pavadinto vokiško roboto kol kas niekas nesiruošia skraidinti į Mėnulį, tačiau, pasak specialistų, gali būti, kad tolimesnėje ateityje būtent tokio pobūdžio robotai darbuosis Mėnulio tyrimų misijose.

Pentagono Priešakinių gynybos tyrimų agentūros DARPA užsakymu JAV sukurtas roboto, galinčio aptikti ir nukenksminti minas į žmogaus panašiomis rankomis, prototipas. Šis įrenginys buvo kuriamas vykdant Dvirankės išmanios robotizuotos platformos (Bimanual Dexterous Robotics Platform, BDRP) projektą. Robotu „Sally“ neformaliai pramintas įrenginys yra modernizuota prieš 5 metus pagaminto minas nukenksminančio roboto versija, sakoma DARPA pranešime.

Robotas, kurį sukūrė Kornelio universiteto specialistai, bando atspėti, ką darys žmogus, kad galėtų laiku jam pagelbėti. Robote įdiegtas algoritmas stebi žmogų ir savo „smegenyse“ perrinkinėja labiausiai tikėtinus veiksmus, kuriuos žmogus gali atlikti artimiausiu metu. Robotas naudoja sensorinių pilną kontrolerį Microsoft Kinect ir trimatės vaizdinės medžiagos duomenų bazę, kad galėtų lengviau nuspręsti, kokią situaciją jis stebi, asocijuodamas atitinkamus daiktus su būsimais veiksmais.

Sukurti robotą nėra taip jau paprasta. Visiems būtų daug lengviau, jei jie kaip nors susirinktų patys. Ir tai ne pasaka – štai robotas, kurį iš pradžių galima atspausdinti, o vėliau jis pats ims ir susirinks. Įrenginių galimybė susirinkti patiems pasiekiama pasitelkus formą prisimenančius polimerus, kurie veikiami karščio susitraukia. Atspausdinus tokius polimerus ant paruošto ruošinio su įlinkimais, tampa įmanoma gauti tokią konstrukciją, kuri įgyja reikiamą formą ją pašildžius.

Harvardo universiteto (JAV) mokslininkai žurnale „Science“ pranešė sukūrę itin mažą skraidantį robotą, kopijuojantį musės skraidymo ypatumus. Pranešama, kad kol kas šis robotas yra laideliu prijungtas prie išorinio maitinimo šaltinio, tačiau skraido gana stabiliai, moka pakibti vietoje ir gerai vykdo operatoriaus nurodymus. Robotą kūrusi mokslininkų grupė gilinosi į vabdžių skraidymo ir jų aerodinamikos ypatumus.

Kaip robotai pakeis mūsų gyvenimus?

Palengva ir galbūt lėčiau nei norėtųsi robotai tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Daugelis, tarsi XXI amžiaus luditai, vis dar burnoja ir pranašauja robotizacijos sukeltą nedarbą, tačiau skaitmeniniai pagalbininkai ateityje neišvengiamai prisidės prie gyvenimo kokybės gerinimo, rašo CNBC. Paslaugos Tobulėjant robotų bendravimo įgūdžiams vis daugiau šių mašinų galės pakeisti žmones atliekant nekvalifikuotas paslaugas.

Kol amerikiečiai verčia robotus kariauti, europiečiai bando protingas mašinas diegti miestuose. Italai sukūrė be vairuotojo važiuojantį „VisLab“, o Prancūzijos kompanija „Robosoft“ pristato nedidelį miesto autobusą „RobuRide“. Transporto priemonėje telpa trisdešimt keleivių, važiuoti autobusas gali 24 km/val. greičiu. Autobuso svoris – trys tonos, o su keleiviais jis gali sverti iki penkių tonų.

JAV Perspektyvinių gynybinių mokslinių tyrimų agentūra DARPA paskelbė vaizdo medžiagą, kur demonstruojamas robotas, sugebantis pakeisti automobilio ratus. Robotas sukurtas remiantis ARM (Autonomous Robotic Manipulation) programa. Joje numatytas nedidelių daugiafunkcinių robotų, galinčių atlikti skirtingas užduotis, kūrimas.

JAV bendrovė „Boston Dynamics“ paskelbė naujo savo plėtojamo roboto „Petman“ modelio testavimo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip šis žmogaus pavidalo robotas žingsniuoja judančiu takeliu. Naujasis „Petman“ neatsitiktinai dėvi dujokaukę ir nuo cheminio ginklo saugantį JAV kariuomenėje naudojamą specialų kostiumą: šis robotas skirtas amerikiečių karinėms pajėgoms. „Petman“ robotai kariniuose poligonuose bus naudojami apsaugos nuo cheminio ginklo poveikio bandymuose.

Kam reikia kurti gigantišką dyzelinį robotą – heksapodą? Vienareikšmiškai atsakyti tikrai sudėtinga, tačiau britų inžinierius Matt Danton, matyt, tokio klausimo ir nekėlė – tiesiog ėmė ir padarė su savo kolegomis tai, kas dabar gali būti pavadinta puikiu robotechnikos pasiekimu. Kiekviena iš šešių šešiakojo kojų gali veikti savarankiškai viena nuo kitos. Tai leidžia mašinai peržengti per sudėtingas kliūtis ir netgi judinti objektus, kurie pasitaiko roboto kelyje.

Sutikite „Mantis“ − didžiausią pasaulyje vabzdžių anatomijos pavyzdžiu sukonstruotą robotą. Projektuodami ir konstruodami vaikščiojantį robotą, kuris būtų pakankamai didelis, kad galėtų gabenti keleivį, „Micronagic Systems“ ir jos įkūrėjas bei vyriausiasis inžinierius Mattas Dentonas užtruko ketverius metus.

Bendrovė „Festo“ sukūrė laumžirgį imituojantį robotą „BionicOpter“, kuris itin tiksliai atkartoja laumžirgio skrydžio ypatumus, įskaitant gebėjimą kuriam laikui pakibti ore, pranešė „Dailymail.co.uk“. Be to, robotą galima valdyti išmaniuoju telefonu. „BionicOpter“ korpusas yra 44 cm ilgio, sparnų ilgis siekia 63 cm, robotas sveria 175 gramus. Keturi iš anglies pluošto ir folijos pagaminti dirbtinio laumžirgio sparnai plasnoja iki 20 kartų per sekundę sparta.

Jungtinių Valstijų Vest Senekos pradinę mokykloje (Niujorkas) vietoj mokinio pamokas ėmė lankyti robotas, praneša „HuffingtonPost.com“. Septynerių metų megapolio priemiesčio gyventojas Devonas Carrow serga daugybe alergijų, taigi net mažiausias oro cheminės sudėties pasikeitimas gali rimtai komplikuoti jo sveikatą.

Mokslininkai iš Vasedos universiteto (Japonija) sukūrė robotą – pelę WR-3, kurios paskirtis kiek nestandartinė, kad būtų galima įsivaizduoti iš pirmo žvilgsnio. Robotizuotas gyvūnas atlieka labai paprastą funkciją – tikroms laboratorinėms pelėms ji kelia stresą ir depresiją. Tai būtina tam, kad medikamentų bandymai vyktų maksimaliai efektyviai.

Frazę „Greitasis maistas amerikietiškai“ geriausiai iliustruotų naujas JAV bendrovės „Momentum Machines“ pagamintas maisto robotas „Alpha“. Jis mėsainius gamina ne prasčiau už žmones. „Alpha“ darbuojasi tikrai kokybiškai ir greitai: per vieną valandą jis gali paruošti iki 360 mėsainių, praneša „Singularity Hub“. Svarbiausia, kad jo suvožti mėsainiai yra skanūs, todėl klientai faktiškai gauna iš esmės gurmanišką patiekalą už greitojo maisto gaminio kainą, sakoma pranešime.

Kai kitą kartą stovėsite prekybos centre eilėje prie kasos, pamąstykite apie ūkininkus, padėjusius pripildyti jūsų prekių krepšį. Jiems dabar gyvenimas nelengvas ir galite būti tikri, tai reikš aukštesnes maisto kainas ir jums ir sunkesnius laikus milijonams, kuriems maisto trūkumas reiškia skirtumą tarp gyvenimo ir mirties. Negana to, tyrimai rodo, kad pasauliui 2050 metais reikės dvigubai daugiau maisto.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Raktų gamintojai sako: praėjo tie laikai, kai raktus gamindavo savadarbėmis staklėmis. Dabar pluša kompiuteris, ir rakto gamyba jo valdomomis staklėmis trunka vos minutę. Bet verslininkai atviri – vien iš raktų neišgyvensi, reikia teikti ir kitokias paslaugas. Vis dėlto tikisi, kad raktus mėtančių išsiblaškėlių nestigs ir toliau. Anksčiau, pametus senąjį raktą, naujo reikėjo laukti kelias valandas.

Lenkijoje atlikta pirmoji inksto transplantacija, kai gyvo donoro organą persodino aukštų technologijų robotas „Da Vinci“. Jį naudodamas nuotolinį pultą valdė chirurgas. Operacija atlikta Tyrimų ir plėtros centre Vroclavo ligoninėje. Sergančiai motinai inkstą dovanojo sūnus. Naudojant „Da Vinci“ sistemą, medikai operuodami gali atlikti itin tikslius pjūvius, o dėl to pacientų sveikimo laikas smarkiai sutrumpėja, praneša thenews.pl. Robotas turi keturias rankas.

Ciuricho universiteto Dirbtinio intelekto laboratorijos mokslininkai pasišovė sukurti vieną pažangiausių robotų humanoidų. „Roboy“ pavadinto roboto kūrimo programoje dalyvauja daugiau nei 15 projekto partnerių, sakoma universiteto pranešime. Šio darbo ėmėsi per 40 mokslininkų ir inžinierių.

Paaiškėjo, kad robotų galvose įmontuotos kameros gali padėti šiems mechanizmams bendrauti su žmonėmis. Įdomu, kaip? „Carnegie Mellon“ universiteto mokslininkai, dirbantys su robotais, atliko eksperimentą, kurio metu naudojo kameras, kad sužinotų, kur tiksliai žmonių ir robotų žvilgsniai susikerta. Tokiu eksperimentu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip šios būtybės tarpusavyje sąveikauja.

Japonijos kompanija „Mitsubishi“ pristatė radiacijai atsparų robotą, kuris, anot kūrėjų, atliks labai svarbią misiją – valys suniokotas Fukušimos atominės elektrinės erdves. Panašius robotus jau sukūrė „Toshiba“ ir „Hitachi“ kompanijos. Nors robotai dirba objekto viduje – ne visi tinkami tokiam darbui, tad dabar atėjo eilė „Mitsubishi“ atskleisti savo išradingumą.

Pastaruoju metu žiniasklaida mirgėte mirga nuo pranešimų apie įvairius itin sumanius robotus. Tačiau robototechnikos ateičiai svarbu, kad visi robotų taikymai turėtų praktinę naudą.   Bedforde, Masačiūsetso valstijoje, įsikūrusios kompanijos iRobot Corporation steigėjo ir CyPhy Works generalinio direktoriaus nuomone, vien tik „šaunių“ robotų kūrimas nepaspartins pažangos šioje technikos srityje.

Paprastai robotai humanoidai neturi emocijų ir atrodo itin nuobodžiai. Tačiau Jensas Koberis, Matthew Glissonas ir Michaelas Mistry sukūrė ne tik praktišką, bet ir ganėtinai linksmą robotą. Jų kūrinys geba pagauti žmogaus mesta kamuoliuką, o po to jį atmesti atgal. Na, o jei kamuoliuko pačiupti nepavyksta, humanoidas jį palydį juokingu gestu – truktelėjimu pečiais, galvos nuleidimu arba stebėjimu, kur nuriedėjo kamuoliukas.

Vokiečių mokslininkai neseniai pristatė humanoidą, kuris važinėja gatvėmis, praeivių nurodytomis kryptimis. Šiame mechanizme įmontuotos kameros ir jutikliai, dėl kurių robotas gali paprasčiau bendrauti su visuomene. Taip pat robotas gali judinti burną, akis, ausis ir antakius. Keistą objektą kalbinę praeiviai stebėjosi, kad mechanizmas puikiai supranta žodžius ir frazes, be to, kalba visai be akcento.

Pamažu artėjant Kalėdoms verta atkreipti dėmesį į naujausius žaislų pramonės pasiekimus. Japonijoje pristatytas žaislinis robotas, apsimetantis žuvele, susilaukė didelio publikos dėmesio.

Kol vieni mokslininkai kuria karo mašinas, kiti kuria šokančius robotus. Virdžinijos technikos instituto mokslininkai, kuriems JAV karinės pajėgos skyrė 3,5 mln. JAV dolerių kariniam robotui sukurti, nepagailėjo laiko, kad sukurtų ne tik vieną tobuliausių robotų mūšio lauke, bet ir šokių aikštelėje. CHARLI-2 pavadintas robotas buvo išmokytas šiuo metu itin populiarios dainos „Gangman Style“ žingsnelių. CHARLI-2 – naujos rūšies robotas, sveriantis vos 12 kilogramų.

Šimtai tūkstančių paprasčiausius darbus prie konvejerio dirbantys nekvalifikuoti Amerikos įmonių darbuotojai artimiausiais metais susilauks konkurentų: juos pradės keisti į sandėlius ir gamyklas ateisiantys nebrangūs robotai. Naujos kartos daugiafunkciai robotai, galintys pakeisti žmones įvairiuose technologiškai nesudėtinguose rutininiuose procesuose, tokiuose kaip prekių rūšiavimas, gali sukelti tikrą perversmą JAV darbo rinkoje, teigia robototechnikos ekspertai.

JAV mokslininkai sukontravo robotą, panašų į „Žvaigždžių karų“ personažą C-3PO, gebantį kovoti su ugnimi. Skamba neįtikėtinai, bet gyvybes gelbstintis robotas jau kitąmet bus išbandomas JAV karinio jūrų laivyno laivuose. ASH (angl. the Autonomous Shipboard Humanoid) gebės veikti pilnose dūmų erdvėse, lipti kopėčiomis, judėti siaurais koridoriais ir net reaguoti į žmogaus gestus, rašo dailymail.com. ASH „rankos“ išlaikys ir valdys žarną, gesintuvus bei kitus ugnies gesinimo prietaisus.

Marso robotas „Curiosity“ Raudonojoje planetoje rado iki šiol nežinomą uolienos rūšį. Šis radinys skiriasi nuo kitų akmenų Marse, nes jo sudėtyje yra daugiau natrio ir kalio, teigia mokslininkai. Rastas akmuo labiau panašus į vulkaninę uolieną Žemėje, kokių randama, pavyzdžiui, Havajuose. „Curiosity“ piramidės formos objektą pirmą kartą savo ranka palietė prieš dvi savaites ir, be kita ko, tyrė jį lazeriu. Akmens amžius neaiškus. Radinio reikšmė dar nežinoma.

Daugelis pripažins, jog sapnus prisiminti sunku. Štai jūs prabudote, įspūdžiai atrodo itin spalvingi, tačiau po pusvalandžio vargu ar prisiminsite tai, ką regėjote miegodami. Robotas, apie kuri kalbama šioje naujienoje, deja, negalės užfiksuoti jūsų sapnų vaizdų tiesiogine to žodžio prasme, tačiau nupiešti jūsų sapno abstrakčią interpretaciją vis tik sugebės. Viešbučių tinklas „Ibis“ siūlo lankytojams išbandyti tokio roboto gebėjimus.

Daugelis pripažins, jog sapnus prisiminti sunku. Štai jūs prabudote, įspūdžiai atrodo itin spalvingi, tačiau po pusvalandžio vargu ar prisiminsite tai, ką regėjote miegodami. Robotas, apie kuri kalbama šioje naujienoje, deja, negalės užfiksuoti jūsų sapnų vaizdų tiesiogine to žodžio prasme, tačiau nupiešti jūsų sapno abstrakčią interpretaciją vis tik sugebės. Viešbučių tinklas „Ibis“ siūlo lankytojams išbandyti tokio roboto gebėjimus.

Tuo metu, kai po Marso dykvietes naršo ratuotasis „Curiosity“, mokslininkai svarsto galimybes ištirti dangaus kūnus, kurių paviršius nėra jau toks kietas, kad per jį galėtų važinėti ratuoti robotai. Susidomėjimą šiuo atveju kelia didžiausias Saturno palydovas Titanas, kuris turi labai tankią atmosferą ir yra visas padengtas jūrų, ežerų ir upių. Tiesa, jose vandens mažoka, kadangi čia vyrauja metanas.

„Kapitalizmo sąlygomis techninė pažanga – privatus firmų reikalas. Firmos gerovė, pats jos egzistavimas daug priklauso nuo to, ar ji sugebės nuslėpti nuo konkurentų, kokią techniką ketina sukurti ateityje“ – I. Artobolevskis, iš knygos „Susipažinkime – robotai“, 1977 m. Paklausite manęs – kam cituoju 35-erių metų senumo knygos žodžius, kuriuose apie techniką niekas nieko nenutuokė? Įdomu! O be to – vertinga! Atsiverčiau šią į lietuvių kalbą išverstą knygelę “Molodaja gvardija" ir, nepaisant 22...

Japonijos bendrovė „Toyota“ sukūrė robotą, kuris, jos tvirtinimu, gali padėti neįgaliesiems ir žmonėms su ribotomis judėjimo galimybėmis atlikti kai kuriuos namų ūkio darbus. Apie tai penktadienį praneša „Toyota“. Naujasis Japonijos korporacijos kūrinys sveria tik 32 kg ir yra 113 cm aukščio. Robotas gali atnešti televizoriaus ar kito technikos prietaiso distancinio valdymo pultą, atkimšti butelį, praskleisti ar užtraukti užuolaidas ar žaliuzes.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) marsaeigis robotas „Curiosity“, praėjus daugiau nei mėnesiui po nusileidimo Raudonojoje planetoje, tirs pirmąjį Marso akmenį, rašo „The Telegraph“. „Curiosity“ projekto mokslininkas Džonas Grocingeris (John Grotzinger) sakė, kad marsaeigis iš viso jau nuvažiavo 290 metrų ir priartėjo prie savo kelionės tikslo - vietovės, kurioje susiduria trys skirtingi Marso paviršiai. Mokslininkas teigia, kad robotas įveikė jau pusę kelio.

Japonijos tyrėjai kuria robotą, kuris, kaip tikimasi, bus pakankamai sumanus, jog labai gerai išlaikytų stojamuosius egzaminus į prestižiškiausią šalies universitetą. Jo metu tikrinamos įvairios žinios, pradedant matematika, baigiant užsienio kalbomis, praneša naujienų agentūra AFP. Roboto dirbtinės smegenys analizuos žodžių, skaičių ir lygčių kratinį, o tuomet pateiks, reikia tikėtis, teisingą atsakymą į Tokijo universiteto egzamino, garsėjančio savo sunkumu, klausimus.

Keli išradėjai, įkvėpti kino filmų, kuriuose kokteilius milijonieriams ruošia asmeniniai barmenai, nutarė įrodyti, kad asmeninis barmenas prieinamas ir jiems. Jie pagamino kokteilius maišantį robotą. Jis valdomas paprastai: tereikia iš valdymo meniu pasirinkti norimą kokteilį, o viskuo pasirūpins automatika.

Meksikos ir Jungtinių Valstijų pasienyje tarnybą pradėjo virtualus pareigūnas pravarde Elvis, apklausiantis į JAV vykstančius asmenis ir iki 90 proc. tikslumu atpažįstantis melą. Šis robotas įrengtas JAV ir Meksikos sienos Denniso DeConcini Port kontrolės punkte Nogalese, Arizonos valstijoje, pranešė CNN.