robotas

 Lietuvos potencialas inovacijų, mokslo srityje – didžiulis, sutarė penktadienį diskusijoje Kaune apie inovacijų ir robotikos ateitį Lietuvoje kalbėję aukštųjų technologijų įmonių vadovai. Jie pabrėžė būtinybę koncentruotis į mokslininkų darbus, kurie naudingi pramonei, medicinai, statyboms, socialinių paslaugų gerinimui, o sukurti produktai gali būti sėkmingai parduoti pasaulinėse rinkose. „Mes dar turime daug paskatų dirbti.

Ar norėtumėte, kad bare jums kokteilį sumaišytų ne profesionalus barmenas, o milžiniškas robotas? Nuo šiol tai įmanoma. Italai pristato barmenus – robotus, galinčius sumaišyti dešimtis kokteilių kiekvieno skoniui. Iš pirmo žvilgsnio tikrai sunku atspėti, kokią funkciją atlieka šis robotas. Tačiau netrukus jau matyti jo į stiklinaitę pilamas gėrimas. Šie išmanūs robotai – naujųjų laikų barmenai, kurie bare gali maišyti įvairiausius kokteilius.

Užsienyje robotai humanoidai sparčiai populiarėja – jie gali ne tik vaikščioti, laistyti gėles, bet ir dalyvauti sporto rungtyse. Nuo pasaulio inovacijų stengiasi neatsilikti ir lietuviai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai sukūrė lietuvišką roboto humanoido versiją. Jis kaip ir žmogus, turi ne tik rankas ir kojas, bet gali net mirksėti ir sekti jus akimis. Kurti tikrą robotą humanoidą studentams pasiūlė dėstytojas Robertas Urbanavičius.

Kinijos verslininkai įdarbino robotus. Nuo šiol vieno Kinijos restorano lankytojams maistą neša jau nebe žmonės padavėjai, o mieli padavėjai robotai. Ir tai ne tik įdomu, o ir apsimoka verslininkams, kurie jau skaičiuoja didesnį pelną. Juk algos padavėjams mokėti nereikia, tik pamaitinti elektra. Jie visuomet šypsosi ir rankos nešioti valgius klientams niekad nepavargsta. Tai naujieji padavėjai viename Qingdao restorane rytų Kinijoje. Ir klientams, atrodo, tokie padavėjai tikrai patinka.

 Ne vienas vokietis, besidomintis opera, skubėjo pasidomėti ypatingu operos pasirodymu. Jame pagrindinį vaidmenį atliko ne operos solistas, o humanoidinis robotas Mijonas. Modernios operos kūrėjai sako norintys šiuo kūriniu paskatinti žmones susimąstyti apie tai, kas mus skiria nuo robotų. Paversti šį humanoidą pagrindiniu operos herojumi kilo vienai kolektyvo narei, kuri buvo sužavėta žmonių reakcijos, kai šie stebėjo futbolą žaidžiančius robotus.

Japonijoje sukurtas robotas įrodė, kad gali preciziškai atkartoti kovos menų meistro judesius. Kardo valdymo virtuozas ir robotas turėjo įveikti keturias itin tikslių judesių reikalaujančias užduotis, po kurių kovos menų meistrui teko pripažinti, jog robotas jas atliko ne ką prasčiau. Pirmiausia, kardo ašmenys perskrodžia rožės žiedą. Ir Isao, ir robotas darbą atliko preciziškai. Netrukus teko kardu „pakrikštyti“ vaisius. Isao tiksliai perkerta vieną, robotas net šešis.

 Šis daiktas pabuvo ten, kur žmonės dar nesilankė: Klaipėdos universiteto robotas apžiūrėjo 124 metrų gylyje Baltijos jūroje nugrimzdusį lietuvių pilotų lėktuvą „An-2“. Kariškiai, kviesdamiesi mokslininkus į pagalbą, neigė praradę vieną savo robotą, tačiau mokslininkų iškart paprašė ne tik apžiūrėti lėktuvą detaliai iš visų pusių, o ir pabandyti jų robotą rasti.

Medicina išties į priekį žengia milžiniškais žingsniais. Vienam beveik pilnai paralyžiuotam amerikiečiui gydytojai tiesiai į smegenis įsiuvo jutiklius, kurie dabar padeda vyrui valdyti roboto ranką. 34 Erikas pirmą kartą po dešimties metų pertraukos gali savarankiškai pakelti buteliuką alaus ir atsigerti. Ir tai jis padaro savo minčių jėga. Mintimis jis valdo roboto ranką. Savų galūnių vyras valdyti negali – kūnas nuo kaklo paralyžiuotas.

Danijos verslininkų pateiktą uždavinį – sukurti robotą stiklo montuotoją – išsprendė lietuviai: rinkai jį pristatys rudenį ir pradės serijinę gamybą, rašo „Verslo žinios“. Stiklo montavimo procese darbuotojams pagelbėsiančio robotą kuria Danijos robotikos kompanijos „Blue Ocean Robotics“ padalinio Lietuvoje specialistai. Kompanijos padalinys Lietuvoje pradėjo dirbti prieš aštuonis mėnesius, šis robotas – pirmasis jų kūrinys.

 Ar įsivaizduojate darbuotoją, kuris nesiskundžia nei dėl viršvalandžių, dirba be atlyginimo, visuomet šypsosi klientams ir reikalauja tik nuvalyti nuo jo dulkes ir aprūpinti elektros energija. Vienoje universalinėje parduotuvėje Tokijuje toks darbuotojas jau pradėjo darbą. Fotografai nuo jos neatitraukia dėmesio, o ji tik prisimerkia – lyg blyksčių apakinta. Tai naujoji Tokijo universalinės parduotuvės darbuotoja, vardu Aiko. Humanoidas atrodo tikrai įtikinamai.

 Izraelio gynybos ministerija internete paliko įrašą, kuriame matyti, kaip veikia priešraketinė sistema „Geležinis kupolas“. Ji skirta numušti palestiniečių kovotojų į Izraelį paleistas raketas. Raketų mūšį virš galvų paskutinį kartą pernai vasarą stebėję žydai iš nuostabos vis dar sušukdavo – stebuklas. Tačiau iš tiesų „Geležinis kupolas“ tiksliai aptinka skriejančią priešo raketą. Tada apskaičiuoja, kur ji skrieja ir ar verta numušti, mat atsakas kainuoja keliasdešimt tūkstančių dolerių.

Ketvirtadienį vėl kilo sujudimas dėl laukiamų iš kosmoso naujienų – mokslininkai vėl ėmė klausytis, ar atgijo robotinė laboratorija „Philae“, nutupdyta ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos už 460 mln. kilometrų nuo Žemės. Socialiniame tinkle „Twitter“ padrąsinančios žinutės ėmė plisti su žyma #WakeUpPhilae, kai nuo 1 val. Grinvičo (3 val. Lietuvos) laiku atsivėrė seniai lauktas ryšio langas tarp Žemės ir skalbyklės dydžio zondo, praėjus lygiai keturiems mėnesiams nuo jo atvykimo į kometą.

Kompanija „Boston Dynamics“ pademonstravo keturkojį robotą LS3 (Legged Squad Support System), kurio atnaujinta versija pavadinta „Spot“. Tai keturias kojas turintis visiškai autonominis robotas, skirtas naudojimui tiek lauke, tiek patalpose. Robotas gavo pažangų hidraulinį prievadą, naujos kartos elektros sistemą ir akumuliatorių, kuris leidžia judėti lauke be judesius varžančių kabelių.

Robotas humanoidas, turintis galvą, rankas ir kojas bei dėvintis stilingus raudonus sportbačius, pirmadienį įsėdo į lėktuvą Los Andželo tarptautiniame oro uoste ir išskrido į Vokietiją, tapdamas pirmuoju pasaulyje kibernetiniu aparatu, kuris skrido kaip bilietą įsigijęs oro bendrovės keleivis.

 Alvyda Bajarūnaitė, Simonas Bendžius, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kometose jau seniai buvo aptinkama medžiagų, kurios iš esmės leistų atsirasti gyvybei, sako Vilniaus universiteto jaunesnysis mokslo darbuotojas Laurynas Mačiulis. „Netgi yra mokslinių hipotezių, kad būtent iš kometų gyvybė ir buvo atnešta į Žemę. Manau, kad mokslininkai ir siekia atskleisti tas paslaptis“, – apie Europos kosmoso agentūros bandymą šiandien ant kometos nutupdyti robotą kalba L. Mačiulis.

Šiuolaikiniame pasaulyje tapo įprasta, kad vis daugiau darbų už mus padaro robotai. Žinoma, ne žmogaus pavidalo robotai iš fantastinio filmo, o buitiniai robotai. Nešvarius drabužius išskalbia skalbyklė, sudėtingą matematikos uždavinį išsprendžia kompiuteris, o susikaupusią indų krūvą išplauna indaplovė. O juk visai neseniai tai buvo žmogaus rankų darbo reikalaujančios veiklos. Tuo tarpu dulkių siurbliai – robotai daugeliui mūsų vis dar skamba paslaptingai ir futuristiškai.

 Robotams vis dažniau keičiant žmonių darbą pramonėje ar suteikiant naujų galimybių mokslo tyrimuose, daugėja ir robotams suteikiamų formų. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kompiuterių inžinerijos bakalauras Egidijus Korablikovas pristatė paties sukurtą robotą kamuolį, kuris valdomas nuotoliniu būdu specialia mobiliojo telefono programėle.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pasaulio lietuviams pristatė ateities scenarijų, kuris privertė suklusti visus – mūsų darbus perima robotai. Specialisto teigimu, darbingo amžiaus gyventojų reikia vis mažiau, nes kompiuteris revoliucionuoja pasaulį. Labiausiai paliečiamų sektorių sąraše – pramonė, transportas ir net paslaugų sektorius… Skaitmeninės revoliucijos galia Pasak N. Mačiulio, svarbus klausimas - kas gali lemti tolimesnį spartų augimą, kai naujų inovacijų iš esmės neatsiranda.

Vokietijoje, diuseldorfo uoste yra viena neįprasčiausių stovėjimo aikštelių pasaulyje. Ji nuo tradicinių stovėjimo aikštelių skiriasi tuo, jog joje automobilius stato ne žmogus, bet robotas. Nors automobilį galite pastatyti patys, tačiau pasak Diuseldorfo oro uosto vadovybės, šį darbą siūloma patikėti specialiai stovėjimo aikštelei sukurtam robotui, kuris suras laisvą vietą jūsų automobiliui ir jį į ją pastatys.

Kompanija Google paskutiniu metu aktyviai domisi robotais. Mašinos gali būti naudingos, tačiau tam tikros sąmokslo teorijos teigia, jog ateis laikas, ir žmonija bus sunaikinta jų pačių sukurto dirbtinio intelekto, valdančio robotizuotas sistemas. Tačiau panašu, jog mirtino susidūrimo su robotais išvengs Google įkūrėjai Sergey Brin ir Larry Page. Nors niekas negali pasakyti, jog tarp žmonių nuolat sukiojasi robotai – žudikai, tačiau Google jau ėmėsi saugumo priemonių.

Vita Ličytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Į klausimą, kaip pasaulis atrodytų be bičių, galima atsakyti taip: be jų kiltų didžiulė problema, kaip išmaitinti daugiau nei 7 mlrd. planetos gyventojų, mat bitės atsakingos mažiausiai už trečdalį mūsų kasdienio maisto. Dar Albertas Einsteinas prognozavo – jei bitės išnyktų, žmonija išvertų vos kelerius metus. Tokias liūdnas hipotezes mokslininkai kelia ne šiaip sau – bičių pasaulyje sumažėjo nepaprastai daug.

D. Britanijos mokslininkai ir inžinieriai pagamino pirmąjį pasaulyje robotą - apsaugininką, kuris veikia autonomiškai ir saugo jam patikėtas patalpas 24 valandas per parą. Bobu pavadintas apsauginis buvo sukurtas Birmingemo universitete vykdant 12,3 mln. svarų vertės projektą STRANS, kurio paskirtis - išmokyti robotus racionalių ir savarankiškų veiksmų realiomis jų aplinkos sąlygomis. Tokie robotai galėtų būti naudojami kaip namų ruošos pagalbininkai ar apsauginiai.

NASA Aliaskoje išbandė kosminį robotą, kuris bus siunčiamas į Jupiterio palydovą Europą. Šios mašinos valdymui pirmą kartą pasitelktas palydovinis ryšys, o judėjimui pasirinktas po vandeniu slūgsantis ledo paviršius. Spartusis aparatas (BRUIE) yra NASA laboratorijoje sukurtas dviratis robotas. Jo paskirtis – tyrinėti apledėjusius vandens telkinius atokiose planetose arba jų palydovuose. Kaip pagrindą roboto judėjimui mokslininkai nusprendė panaudoti ledo apačią. Regis, ši idėja pasiteisino.

Kauno technologijos universiteto mokslininkai sukonstravo tokią sistemą: fotoaparatas nufoto-grafuoja gintariuką, programa įvertina spalvą ir tada mineralas nukreipiamas į reikiamą kibirėlį. Jei vienas žmogus 1 gintarą surūšiuodavo per 1 sekundę, tai automatizuota linija 7-10 gintarų! „Viršininkas pasikviečia darbuotoją į kabinetą ir įteikia jam atleidimo lapelį. Darbuotojas susijaudina. Ar tai liūdesio ar džiaugsmo ašara? Robotas, užėmęs darbo vietą, žmogui suteikia naują gyvenimą.

Nuo langų plovimo iki sudėtingų mokslinių tyrimų – šešiakojis robotas galėtų atlikti daugybę darbų. Tačiau kol kas svarbiausia šešiakojo funkcija – gebėti žengti nelygiu paviršiumi. Tipinį šešiakojį robotą gudriau, pasak jį išradusio dr. Tomo Lunecko, galima vadinti supaprastintu vabzdžio modeliu. „Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai labai paprasta, nieko ypatingo, bet tai pasiekti be galo sudėtinga.

Daugelis tėvų paliudys, jog atžalų auklėjimas yra vienas sunkiausių darbų pasaulyje. Negana to, jų išlaikymas dar ir brangiai kainuoja. Todėl kyla klausimas – kodėl racionalūs žmonės apskritai nusprendžia jų turėti? Neseniai dviejų JAV ekonomistų paskelbtame tyrime nagrinėjamas būtent šis klausimas.

Pasaulinis garsiojo Rubiko kubo (3x3) rinkimo greičio rekordas vėl sumuštas: tai padarė britų inžinierių Davido Gilday'aus ir Mike'o Dobsono pagamintas „Lego“ robotas „Cubestormer 3“. Jis tai padarė per 3,253 sekundės, pranešė „Engadget.com“. Ankstesnysis rekordas, kuris buvo pasiektas 2011 m. rudenį, priklausė kitam „Cubestormer“ roboto modeliui „Cubestormer 2“. Tada Rubiko kubas buvo sudėtas per 5,27 sekundės.

Japonijos bendrovės „Marutoni Seiko“ ir Gifu universiteto specialistai sukūrė robotą - medkirtį. Pagrindinė jo paskirtis – sliuogimas medžių kamienais ir šakų genėjimas, praneša „IEEE Spectrum“. Pasak roboto kūrėjų, jis turi taupiai energiją vartojantį grandininį pjūklą ir moka prisitaikyti prie medžio kamieno ypatumų. Šios naujovės didžiausias pranašumas yra tas, kad po medžius laipiojantis robotas išvaduos medkirčius nuo pavojingo sunkių šakų genėjimo. Roboto-medkirčio masė yra 13 kg.

Du Kinijos programuotojai sukūrė roboto, skirto žaidimui „Flappy Bird“ žaisti, prototipą. Šis mobilusis žaidimas internete dažnai vadinamas mobiliuoju narkotiku, nes pabandžiusieji jį žaisti dažniausiai nebepajėgia nuo jo atsiplėšti, o ilgalaikis  žaidimo procesas žaloja psichinę sveikatą . „Plasnojantis paukštis“ dar neseniai pirmavo populiariausių mobiliųjų žaidimų parduotuvių sąrašuose ir JAV, ir Europoje: kiekvieną dieną „Flappy Bird“ iš aplikacijų parduotuvių parsisiųsdavo daugiau nei ...

Vienoje Kauno gėlių parduotuvėje dirba robotas - floristas. Roboto floristo idėja gimė UAB „Tarp gėlių" įmonės vienam iš savininkų Sigitui Mankui prieš ketverius metus. Pasak jo, robotas, vardu Jonas, analogų neturi nei Lietuvoje, nei visame pasaulyje. Direktoriaus teigimu, gėles į vazonėlį smaigstantis robotas kol kas neatlieka tikro floristo vaidmens, tačiau linksmina klientus.

Jaunieji Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinieriai pristatė nuotoliniu būdu valdomą robotinę ranką. Ranka itin tiksliai atkartoja plaštakos judesius ir gali pakeisti žmogų įvairiose situacijose – paimti ir perkelti tam tikrus daiktus, esančius sunkiai pasiekiamose ar sveikatai pavojingose vietose. Robotinė ranka unikali tuo, kad juda lygiai taip pat, kaip ir ją valdančio žmogaus plaštaka – įprastas vieno piršto sulenkimas užfiksuojamas per 38 skirtingas pozicijas.

Mokslininkai teigia sukūrę naują skraidantį mechanizmą, kuris stabiliai sklando ore plasnodamas sparnais. Ankstesnio dizaino vadinamieji „plazdenantys aparatai“ imitavo vabzdžių judesius, tačiau naujojo įrenginio judėjimo principas yra paremtas medūzos plaukimo vandenyje technika. Niujorko universiteto mokslininkai Leifas Ristrophas ir Stephenas Childressas sugeba išlaikyti savo skraidantį prototipą vertikalioje padėtyje ir atlaikyti pusiausvyros sutrikimus.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadenoje paskelbė naują savo sukurto roboto „RoboSimian“ galimybes iliustruojantį vaizdo įrašą. Tai į vorą panašus 4 galūnes ir daugybę sąnarių turintis robotas, skirtas paieškos ir gelbėjimo operacijoms vykdyti sudėtingomis sąlygomis. Praėjusių metų gruodį vykusiose Pentagono Priešakinių gynybos tyrimų agentūros DARPA surengtose robotų varžybose „DARPA Robotics Challenge“ jis užėmė 5 vietą.

Kompanija „Thinkmodo“ sugalvojo originalią idėją, kaip išgarsinti naują filmą „Devil‘s Due“. Lėlė robotė buvo paguldyta į nuotoliniu pulteliu valdomą vaiko vežimėlį. Susirūpinę paliktu vežimėliu Niujorko gyventojai prieidavo patikrinti, ar jis tuščias, tačiau netikėtai iš jo iššokusi lėlė išgąsdindavo žmones, rašo people.com.

Robotai po truputį integruojasi į mūsų kasdienį gyvenimą. Nors jie yra ne kiekvieno namuose, tačiau daugelis turbūt jau girdėjo apie robotus – dulkių siurblius. Tačiau išmanios mašinos ne tik siurbia arba plauna grindis. Jos gali skusti daržoves, gramdo purvą baseinuose… ir plauna langus – kodėl gi ne? Parodoje „CES 2014“ kompanija „Ecovacs“ pademonstravo robotą „Winbot“, kuris gali atlikti būtent tokį darbą. Jis gali judėti po vertikalius paviršius, šalindamas nuo jų dulkes ir purvą.

Robotai – arachnidai, lakstantys po gatves ir šaudantys ir lazerinių ginklų, skamba tarsi fantastinio filmo siužetas. Vis tik tokie jau egzistuoja. Tiesa, voras ne toks jau ir didelis, o ir lazeris negali sukelti žmogui didesnių problemų, tačiau pirmas žingsnis jau padarytas. Vorą primenantį robotą sukūrė entuziastas, žinomas slapyvardžiu „DIY Laser Guy“. Jis tiesiog paėmė radijo ryšiu valdomą žaisliuką „Attacknid“ ir prie jo primontavo mėlyną lazerį.

Ciuricho Aukštosios technikos mokyklos  „ETH Zurich“ (Šveicarija) mokslininkai pranešė pagaminę savarankiškai judantį kubo formos robotą. „Cubli“ roboto kraštinės ilgis yra vos 15 cm. Jis gali judėti savarankiškai perversdamas save per vieną iš briaunų.

Japonijos nacionalinio Informatikos instituto mokslininkai kuria „Todai Robot“ pavadintą robotą, kuris turėtų sėkmingai išlaikyti stojamuosius egzaminus (testus), stojant į Japonijos aukštąsias mokyklas. Apie tai pranešė „The Japan Daily Press“. Skelbiama, kad šis robotas bus programinis: mokslininkų sukurtą programinę įrangą bus galima leisti įprastiniuose asmeniniuose kompiuteriuose, sakoma pranešime.

Pentagono Priešakinių gynybos tyrimų agentūros (DARPA) užsakymu roboto „Atlas“ prototipą kurianti JAV bendrovė „Boston Dynamics“ tikrai neapsidžiaugė šį mėnesį atlikto vieno jo bandymo rezultatais. Bandydamas pereiti atsitiktinai išmėtytų šiukšlių ruožą, „Atlas“ užkliuvo už medinio balkio ir būtų gėdingai nudribęs, jei ne pagalbinė apsaugos sistema, sauganti brangią mašiną nuo mechaninių pažeidimų.

Japonijos bendrovė NEC netrukus pasiūlys rinkai naują paslaugą, padedančią toli vienas nuo kito gyvenantiems šeimos nariams palaikyti tiesioginį ryšį per naminius robotus. NEC sukurtas robotas „PaPeRo Petit“  yra integruotas su kompiuterinių „debesų“ technologijomis, kurios užtikrina žmonių kalbos atpažinimą, sakoma NEC pranešime. „PaPeRo Petit“ yra 24 cm aukščio ir sveria 1,3 kg.

Austrijos Hinterštoderio komunoje nutiko neįprastas įvykis. Nedidelis naminis robotas-valytojas netikėtai įsijungė, užsiropštė ant elektrinės viryklės ir susidegino. Vietos spauda šį įvykį pavadino „pirmąją roboto savižudybe“, praneša „Daily Mail“. Nelaimingas robotas ne tik išsilydė, tačiau vos nesudegino viso savo šeimininkų buto. Dėl ugnies ir dūmų ugniagesiams teko evakuoti visus namo gyventojus. Tą dieną buto savininkas pastatė robotą ant stalo, kad jis surinktų išbertas kruopas.

Robotas – asistentas „Robonaut“, kuris buvo sukurtas NASA specialistų bei astronautų, kad šie gautų pagalbininką savo nelengvame darbe, nuo šiol turės naują modifikaciją. Anksčiau robotas – humanoidas turėjo pažangias rankas, kuriomis galėjo atlikti sudėtingas operacijas. Dabar, sprendžiant iš NASA pranešimo, robotas gavo ne ką mažiau pažangias kojas. Nuo šiol „Robonaut“ ūgis sudaro 2,5 metro, o svoris – beveik 227 kilogramus.

Vasarį kino teatrus pasieksiančio filmo „Robotas policininkas“ anonse – nenugalimas žmogaus ir mašinos derinys „Kodėl Amerika tokia robofobiška?“ – naujausiame filmo „Robotas policininkas (angl. „RoboCop“) anonse klausia aktoriaus Samuelio L. Jacksono herojus. Tačiau jau netrukus šaliai tenka susipažinti su nauja technologija – dar neregėtu žmogumi-mašina, kurio pagrindinė misija – užtikrinti tvarką ir žmonių saugumą.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos inžinieriai pademonstravo robotą, kuris galės judėti stačiomis uolų sienomis ir kalnų šlaitais naudodamas šimtus trumpų kabliukų, kuriais bus užsikabinama už nelygumų. Robotas vadinasi LEMUR IIB. Kiekviena iš jo „rankų“ turi daugiau nei 750 kabliukų, kurie kabinasi už grubaus asteroido ar kitos planetos paviršiaus.

Japonai nuo seno garsėja ypatingu domėjimusi robotais: juos konstruoja ne tik inžinieriai ir robototechnikos specialistai, bet ir daugybė pavienių entuziastų. Vienas iš jų sukūrė nedidelį naminį robotą „Hinamitetu“, demonstruojantį ant skersinio tikro gimnasto talentą. Robote įrengtas fotodaviklis padeda jam tiksliai atlikti reikimus judesius.

Vilniuje pradėjo veikti biocheminių ir imunologinių kraujo tyrimų robotas, kuris automatiškai skirsto pacientų kraujo mėginius į automatinius analizatorius, pranešė Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija. Pasak jos atstovų, robotą kraujo tyrimams atlikti pastatė medicininių tyrimų laboratorija „Sosdiagnostika“. Pasitelkusi robotą, laboratorija galės per dieną atlikti iki 20 000 kraujo tyrimų šalies gyventojams.

Nors daugelis turbūt neprisimena, kada paskutinį kartą popieriaus lape savo ranka rašė laišką arba vietoj SMS žinutės su palinkėjimais siuntė atviruką su savo parašytais sveikinimais, ranka rašyti asmeniniai tekstai daugelyje totaliai kompiuterizuotų šalių laikomi didelės pagarbos ir dėmesio kitam ženklu. Tik bėda ta, kad ne visi turi laiko (o gal ir noro) vedžioti rašikliu po popieriaus lapą, be to, nuo nuolatinio naudojimosi kompiuterių klaviatūromis nukenčia ne vieno rašysena.

Robotikos mokslas tyliai žengia į priekį, daugeliui mūsų to net neįtariant. Robotizuoti įrenginiai ir sistemos jau pakeitė didžiąją dalį žmonių gamyklose – dabar tam, kam anksčiau atlikti reikėjo 100 žmonių, tereikia penkių arba dešimties, nes daug procesų vyksta automatizuotų sistemų ir technologijų pagalba.

Šimtus metų šuo laikytas geriausiu žmogaus draugu. Tačiau mokslininkai pateikia įrodymų, kad šuo žmogų į robotą iškeis, vos tik šis pasiūlys maisto, praneša dailymail.co.uk. Nauji tyrimai parodė, kad šunys su robotais bendrauja labai panašiai kaip ir su žmonėmis, jei pirmieji atrodo „bendraujantys“. Eksperimento vykdytojai tyrė, kaip šunys reaguoja į roboto judesius, kuriais buvo nurodoma maisto kryptis.