rimantas šadžius

Nepaisant ekonomikos ekspertų kritikos ir perspėjimų, vakar Vyriausybė apsisprendė teikti Seimui kitų metų biudžeto projektą su 2,6 mlrd. litų deficitu. Anksčiau Ministrų kabineto atstovai teigė, kad 2009 m. biudžetas bus nedeficitinis, o galbūt net turės mažą perviršį, rašo „Respublika“. Deficitas – 2,6 mlrd. litų Finansų ministras Rimantas Šadžius teikiamą biudžetą pavadino „ekonomiškai pagrįstu“, o deficito priežastis aiškina sumažėjusiu PVM surinkimu.

Finansų ministras Rimantas Šadžius kitų metų biudžetą vadina ekonomiškai pagrįstu ir teigia, kad jo deficitas nėra išlaidavimo požymis. Vyriausybė antradienį pritarė 2009 metų biudžeto projektui, kuris iki penktadienio bus pateiktas Seimui. Anot R.Šadžiaus, mokytojų, aukštųjų mokyklų dėstytojų, socialinių darbuotojų algų pakėlimui kitų metų biudžete numatyta apie 1,379 mlrd. litų. „Mokytojų darbo užmokesčio didinimui kitais metais yra numatyta daugiau kaip 1 mlrd.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Šalies prezidentas perspėjo, kad planuojamas kitų metų valdžios deficitas siekia beveik 3 proc. BVP ir paragino Vyriausybę gerokai apriboti biudžeto išlaidas ne tik kitais, bet ir šiais metais. Prezidento Valdo Adamkaus atstovė spaudai Rita Grumadaitė po susitikimo su Vyriausybės vadovais ketvirtadienį teigė, kad, prezidento nuomone, valdžios deficitas jau artėja prie grėsmingos 3 proc. ribos ir paragino Vyriausybę imtis priemonių.

Vyriausybė trečiadienį pradėjo svarstyti kitų metų biudžeto projektą. Neoficialiomis BNS žiniomis, dabartiniame projekte numatomas beveik 3 proc. valdžios sektoriaus, arba fiskalinis deficitas. 3 proc. bendrojo vidaus produkto fiskalinis deficitas yra maksimali riba, kurios ES narė negali peržengti pagal Mastrichto sutartį.

Šiandien, spalio 7 d., vykusiame Lietuvos pramonininkų konfederacijos konsultaciniame posėdyje dalyvavęs Finansų ministras Rimantas Šadžius užuot paaiškinęs, kokių priemonių imamasi krizei sušvelninti, ragino nebalsuoti už savo varžovę Naujamiesčio rinkiminėje apygardoje Ireną Degutienę ir kitus TS-LKD atstovus (J. Razmą, R. Juknevičienę), nes jie esą pasisako už lito atsiejimą nuo euro.

Žinutėmis buvo platinama informacija, kad bankrutuoja vienas iš Lietuvos bankų. Lietuvos banko vadovas R. Šarkinas tikina, kad nukentės tik tie bankų klientai, kurie pasiduos panikai. Tokių pareiškimų buvo griebtasi po penktadienį pradėtų siuntinėti SMS žinučių. Anot R. Šarkino, nė vienam Lietuvos bankui negresia bankrotas. O didžiausia problema šiuo metu – nepagrįsti gandai.

Valdančiosios socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas, kadenciją baigęs prezidentas ir buvęs premjeras Algirdas Brazauskas teigia nesuprantąs ekonomistų ir analitikų raginimo krizės akivaizdoje „susiveržti diržus“. Trečiadienį Baltijos televizijos laidoje „Akistata su Lietuva“ paklaustas, kaip supranta raginimus „susiveržti diržus“, A.Brazauskas atsakė nesuprantąs „šio reiškinio“. „Aš nesuprantu šito reiškinio. Bet mes bandom šitą daryt nuo pat nepriklausomybės pradžios.

Mikrokreditų laukiančio smulkiojo verslo projektams finansuoti bus skirta 275 mln. litų. Vakar finansų ministras Rimantas Šadžius, ūkio ministras Vytas Navickas ir Europos investicijų fondui (EIF) atstovaujanti Eva Srejber pasirašė smulkiojo verslo finansavimo sutartį. ES struktūrinės paramos lėšos - 275 mln. litų - bus panaudotos kuriant fondą paskoloms ir paramai smulkiosioms bei vidutinėms įmonėms teikti. Mikrokreditams planuojama skirti 75 mln. litų, garantijoms - 100 mln.

Keturioliktajame ministrų kabinete – du oficialūs milijonieriai. Maždaug pusės ministrų šeimų deklaruotas turtas ir pajamos nesiekia pusės milijono litų, nors Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) skelbiamose politikų interesų deklaracijose visi ministrai nurodė turį nekilnojamojo turto. Antradienį paskelbtos politikų, valstybės tarnautojų ir pareigūnų turto bei pajamų deklaracijos už 2007 metus. Šias deklaracijas jie teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius ir Europos investicijų fondui atstovaujanti Europos investicijų banko viceprezidentė Eva Srejber pasirašys smulkiojo verslo finansavimo sutartį, kurios efektyvumu rimtai abejojama, rašo „Lietuvos žinios“. Mokytis, mokytis ir.

Skaitant užsienio spaudą, žiūrint užsienio televizijas ir matant, kokio lygio, kokios erudicijos, kokios retorikos, kokio išmanymo žmonės užima aukštus postus Vakarų Europoje, nejučia kyla noras palyginti juos su musiškiais aukštais pareigūnais. Palyginęs supranti, kad tai buvo klaidingas sprendimas. Kai nelygini su niekuo, tuomet mūsiškiai atrodo ne tokie primityvūs. Tačiau lyginti reikia ir kokybės reikalauti reikia, antraip darbo kokybės kartelė leisis.

Praėjusią savaitę „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) paskelbė korupcijos suvokimo indekso tyrimus. Lietuvai skiriamas įvertinimas per metus pablogėjo 0,2 balo ir siekia 4,6. Jis rodo, kad Lietuva išlieka korumpuota šalimi. Šiemet, kaip ir pernai, mūsų valstybės ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas pasipiktino tokiais tyrimų rezultatais ir dar kartą apkaltino TILS vadovą priešiškumu jo vadovaujamai Vyriausybei. Ar pagrįstai piktinasi Lietuvos premjeras? Bernardinai.

Laikmetis parodė, kad optimistiškai suprojektuotas gyvenimas kainuoja labai didelius pinigus, todėl taupymas šalyje pereina į valstybinį lygmenį. Tai interviu LŽ kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius. Kokias šalies ekonomikos plėtros tendencijas pastebėjote įgyvendinant šių metų valstybės biudžetą? Pirmą kartą po gana ilgo laiko per aštuonis metų mėnesius nesurinkome prognozuotos mokesčių sumos - pritrūko šiek tiek daugiau kaip 1 proc. valstybės biudžeto pajamų.

Netikėtomis bendraminčių ir pavaldinių dovanomis iki šiol labiausiai garsėjusi žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, regis, turi konkurentą. Pasak „Lietuvos ryto“, į Seimą kandidatuojantis finansų ministras Rimantas Šadžius interesų deklaracijoje nurodė gavęs dvi jo vadovaujamos ministerijos darbuotojų kolektyvo dovanas. Praėjusių metų spalio 12 dieną socialdemokratas buvo pamalonintas nauju mobiliuoju telefonu.

Finansų ministerija pranešė, kad atsisako planų spausdinti žiniasklaidoje mokamus skelbimus, paaiškinančius, kodėl Vyriausybė nesutinka su visuotiniu turto deklaravimu. „Manome, kad jie nebūtini, kadangi penktadienį spaudoje yra pakankamai išsamiai apie tai informuota“, - penktadienį BNS teigė Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Lenkutis. Dar penktadienį iš ryto jis tvirtino, kad mokami skelbimai spaudoje pasirodys šį šeštadienį bei kitą savaitę.

Finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius per tarnybinę komandiruotę Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje užsiėmė ne tik valstybiniais reikalais, bet ir rinkimų agitacija. Vilniaus Naujamiesčio vienmandatėje rinkimų apygardoje, kur balsuoja visi užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, kandidatuojantis politikas per vieną komandiruotę spės aplankyti dvi tautiečių bendruomenes užsienyje. Finansų ministerija pranešė, kad R.Šadžius rugsėjo 18-21 dienomis lankosi Dubline ir Londone.

Finansų ministerija nespėjo įvykdyti premjero Gedimino Kirkilo pageidavimo penktadienį spaudoje išplatinti informaciją apie Vyriausybės atmestą visuotinio turto deklaravimo idėją. Finansų ministerija žada, kad mokami skelbimai spaudoje pasirodys šį šeštadienį bei kitą savaitę. „Premjero pageidavimą įvykdysime, tačiau realiai nebuvo įmanoma to suspėti padaryti penktadienį“, - sakė Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Lenkutis.

Paragintas šalies prezidento, finansų ministras Rimantas Šadžius ketvirtadienį pažadėjo 5 proc. sumažinti institucijų išlaikymo išlaidas, skiriamas kanceliarinėms prekėms, skelbimams spaudoje ir įstaigų pastatams remontuoti. Tačiau Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, tvirtina „Kauno diena“, dėl taupymo programos galvos sau nesuka.

Vyriausybė ketvirtadienį atmetė mažiausiai 85 mln. litų galinčio kainuoti visuotinio turto deklaravimo idėją, o premjeras Gediminas Kirkilas, posėdyje išreiškęs nepasitenkinimą prastu informacijos skleidimu, pareikalavo, kad vėliausiai penktadienį Lietuvos žiniasklaidoje būtų išplatinti užsakomieji straipsniai, paaiškinantys Vyriausybės poziciją.

Finansų ministras pripažįsta, kad ir kitų metų šalies iždas galės „pasipuošti“ minuso ženklu, praneša „Respublika“. Prezidento Valdo Adamkaus ant kilimo iškviestas finansų ministras Rimantas Šadžius žurnalistams prasitarė, kad ir kitų metų biudžete gali žiojėti skylė. Kitų metų šalies iždą numatoma lopyti. Tiesa, neaišku kaip. Šalies vadovas R.Šadžiui pareiškė priekaištų ne tik dėl vis labiau prastėjančio šių metų biudžeto surinkimo, bet ir dėl per didelių valstybės išlaidų.

Valstybės biudžeto surinkimui šiemet atsiliekant nuo plano, 2009 metų biudžeto projektą ruošianti Finansų ministerija valdžios įstaigoms sumažino išlaidų limitus ir kitais metais ketina nuo valdininkų išlaidų „nurėžti“ apie 100 mln. litų. Finansų ministras Rimantas Šadžius žada, kad kitąmet nebus peržiūrimas valstybės tarnautojų algos bazinis dydis, kuris šiuo metu yra 490 litų, be to, ketinama išguiti praktiką metų pabaigoje išmokėti premijas - vadinamuosius „tryliktus“ atlyginimus.

Stringant šių metų biudžeto pajamų surinkimui, finansų ministras Rimantas Šadžius trečiadienį sulaukė griežtesnio prezidento žodžio. Finansų ministrą priėmęs Valdas Adamkus nurodė, kad Vyriausybė privalo nedelsiant mažinti savo išlaidas ir laikytis Fiskalinės drausmės įstatymo, kad nebūtų pakirstas pasitikėjimas valdžia. „Prastėjančių Lietuvos ekonomikos rodiklių, lėtėjančių jos augimo tempų akivaizdoje prezidentui itin didelį rūpestį kelia tai, kad nebesurenkamos biudžeto pajamos.

Finansų ministerija teigia, jog dėl už rudens semestrą nerenkamų studijų įmokų universitetams susidariusio lėšų trūkumo padengti biudžeto lėšomis - neįmanoma. Finansų ministerijos atstovai, be to, pažymi, jog šią problemą su universitetų vadovais turi spręsti ne kas kitas, o švietimo ir mokslo ministras. Tai ketvirtadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) posėdyje sakė finansų viceministras Valentinas Miltienis.

Finansų ministerija teigia, jog dėl už rudens semestrą nerenkamų studijų įmokų universitetams susidariusio lėšų trūkumo padengti biudžeto lėšomis - neįmanoma. Finansų ministerijos atstovai, be to, pažymi, jog šią problemą su universitetų vadovais turi spręsti ne kas kitas, o švietimo ir mokslo ministras. Tai ketvirtadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) posėdyje sakė finansų viceministras Valentinas Miltienis.

Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketvirtadienį svarstys studentų mokėjimo už studijas aukštosiose mokyklose klausimą. Švietimo ir mokslo ministras A.Monkevičius su studentais rugpjūčio gale pasirašė ketinimų protokolą, kuriame pasižadama siekti, kad už studijas rudenį visų kursų studentai mokėtų ne avansu, o tik sužinoję to semestro, už kurį moka, studijų rezultatus. Aukštosios mokyklos dėl to iš studentų iki semestro galo negaus apie 30 mln. litų.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) ir aukštųjų mokyklų vadovai ragina valdžios atstovus „neimituoti studijų įmokų problemos sprendimo“. Trečiadienį LSAS, atsižvelgdamas į tai, kad kai kurios aukštosios mokyklos jau renka studijų įmokas iš studentų, su aukštųjų mokyklų rektorių ir direktorių konferencijų vadovais pasirašė bendrą kreipimąsi į Vyriausybę bei Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) dėl studijų įmokų kompensavimo už rudens semestrą Lietuvos aukštosioms mokykloms.

Jei Vyriausybė neperves pinigų deficitui, atsirandančiam dėl nesumokėtų studijų įmokų, padengti, Vilniaus universitetas (VU) mokestį už mokslą rinks jau spalį. Tai antradienį pareiškė VU rektorius Benediktas Juodka. Jo teigimu, VU ketinimai nuo spalio 17 dienos pradėti rinkliavą už mokslą iš studentų pagal praėjusio semestro rezultatus įgyvendins šiuo metu galiojantį Aukštojo mokslo įstatymą, kuris numato, kad už mokslą nemoka tik gerai nesimokantys - tai yra tie, kurių vidurkis 8 balai.

Lietuvoje valdininkų skaičiaus mažinti neketinama, priešingai  – esama nemažai laisvų vietų, rašo „Respublika“.  Trakuose susirinkę Baltijos šalių finansų ministrai aptarė ekonominę situaciją savo šalyse ir nutarė priešintis minimalių akcizų didinimo iniciatyvai.

Valstybės tarnautojai, kurie šiuo metu gauna didelius atlyginimus, neturėtų tikėtis, kad kitais metais jų algos dar kils. Finansų ministras Rimantas Šadžius penktadienį po Trakuose vykusio susitikimo su Estijos ir Latvijos finansų ministrais sakė, jog rengiamame 2009 metų biudžeto projekte, kuris Seimui turėtų būti pateiktas dar prieš rudenį vyksiančius rinkimus, bus siūloma, kad kitąmet minėtų valdininkų atlyginimai „būtų įšaldyti“. „Kitąmet daug uždirbantys valstybės tarnautojai turėtų gau...

Finansų ministras R.Šadžius neįžvelgia problemos, įkurdinęs savo darbuotojus bene brangiausiai Lietuvoje patalpas nuomojančiuose „Vilniaus vartuose“. Lietuvai pasiūlęs „voveraitės taktiką“ taupant „žiemai (sunkiems laikams) biudžeto lėšas, finansų ministras Rimantas Šadžius savo ministerijai šio principo netaiko. Dalis jo pavaldinių darbuojasi prabangiuose „Vilniaus vartuose“, o šių patalpų nuomos fantastiška kaina vis labiau apauga gandais.

Vyriausybė linkusi pritarti siūlymui sumažinti gyventojų pajamų mokestį, atskiriant nuo jo privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Šiuo metu iš 24 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifo 7,2 procentinio punkto, arba 30 proc. yra skiriami privalomajam sveikatos draudimui. „Mintis yra nenauja, apie ją jau senokai diskutuojamam. Kalbama apie tai, kad tuos 30 proc.

Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, kad pinigai studijų įmokoms padengti bus rasti iki rugsėjo 15 dienos. Jų ketinama ieškoti tarp į biudžetą grąžinamų nepanaudotų lėšų. „Yra nemažai pinigų ir nepanaudojama, dažnai metų pabaigoje įvairios žinybos grąžina pinigus atgal į biudžetą, rasime sprendimą“, - Lietuvos radijui antradienį sakė G.Kirkilas.

Premjeras Gediminas Kirkilas užtikrina, kad aukštųjų mokyklų studentams už aukštąjį mokslą avansu mokėti nereikės, tačiau Vyriausybės vadovas tuo pačiu pripažįsta, jog kol kas nerastas sprendimas, kaip bus kompensuojama rudenį studentų įmokų negausiančioms aukštosioms mokykloms. "Sprendimo (dėl lėšų aukštosioms mokykloms - BNS) kol kas neturime. Kai tik surasime - pranešime", - pirmadienį BNS sakė G.Kirkilas.

Studentams rudenį už mokslą mokėti avansu neteks, teigia premjeras Gediminas Kirkilas. G.Kirkilas ketvirtadienį LNK laidoje „Pikas“ pareiškė, jog po teisinių ir finansinių diskusijų nutarta, kaip nedidinant valstybės išlaidų rasti 32 milijonus litų, reikalingų tam, kad studijuojantiems netektų mokėti už mokslą rudenį. „Galiu visus nuraminti - už mokslą mokėti nereikės. Vakar (trečiadienį - BNS) su Finansų ir Švietimo ir mokslo ministerija radome sprendimą.

Lėšų poreikis studentų studijoms rudens semestre finansuoti bus įvertintas tada, kai bus išspręstos teisinės dilemos, Eltai teigė finansų ministras Rimantas Šadžius, ragindamas baigti eskaluoti nesamą „32 mln. litų problemą“. „Reikia nustoti kalbėti apie 32 milijonus, nes nei jų yra, nei jų reikia, nei apie juos eina šneka“, - sakė finansų ministras. Pasak ministro, atsižvelgti į studentų interesus reikia taip, kad tai būtų teisėta, atitiktų priimtus ir įsigaliojusius įstatymus.

Simono Wiesenthalio centro vadovybė Los Andžele pirmadienį kreipėsi į šalies vadovą Valdą Adamkų, ragindama žydų bendruomenės pastatų išniekinimą vertinti kaip pačios Lietuvos įžeidimą. Prezidento atstovė spaudai sako, kad V. Adamkus išpuolį pasmerkė ne dėl šių raginimų. Kreipimesi į mūsų šalies vadovą pažymima, kad Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės pastatų išniekinimas naktį iš šeštadienio į sekmadienį – rugpjūčio 9 dieną – nebuvo atsitiktinis.

Nuo rugpjūčio 1-osios įsigaliojusios įstatymo pataisos, numatančios, kad bet kuris šalies pilietis gali gauti informaciją apie valstybinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, tėra apgaulė – tai įrodo "Lietuvos žinių" (LŽ) atliktas tyrimas. Kad sužinotum didžiausią valstybės paslaptį – iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomų įstaigų darbuotojų atlyginimus – nepadės nei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo pataisos, nei oficialūs užklausimai.

Savo darbuotojų po vienu stogu jau nebesutalpinanti Finansų ministerija nusprendė plėstis prie savo pagrindinės būstinės pasistatydama priestatą. Tačiau prieš tokias ministerijos užmačias stojo vietos gyventojai. Vienintelis vietos gyventojas, kuris neprieštarauja statyboms, yra Finansų ministerijos vadovas Rimantas Šadžius.

Negalutiniais duomenimis, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius į biudžetą įplaukė šiek kiek daugiau pajamų nei planuota, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. “Turiu labai preliminarius liepos mėnesio duomenis. Liepa nebuvo pats sėkmingiausias mėnuo šiais metais, tačiau septynių mėnesių mūsų prognozę mes labai minimaliu perviršiu, bet įvykdėme. Tai jau rimta garantija, kad piniginio kolapso tikrai nebus“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė R. Šadžius.

Seimo opozicinių frakcijų atstovai priekaištauja premjerui Gediminui Kirkilui dėl planų nepertraukiamai atostogauti beveik visą mėnesį, nors esą liko kalnas neišspręstų problemų. Valdantieji ginasi, kad svarbiausi darbai - vykdomi, ir oponentus kaltina priekabiavimu.

Premjeras Gediminas Kirkilas nuo pirmadienio beveik mėnesį atostogaus. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, pirmosiomis rugpjūčio dienomis G.Kirkilas vyks į Nidą, kur dalyvaus tradiciniame teniso turnyre „Nida Jazz“. Nuo rugpjūčio 4-osios G.Kirkilas poilsiaus Druskininkuose, o rugpjūčio 17 dieną išvyks į Kiniją, kur stebės Lietuvos sportininkų pasirodymus Pekino olimpinėse žaidynėse bei dalyvaus olimpiados uždarymo iškilmėse. Į darbą premjeras grįš rugpjūčio 26 dieną.

Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio pabaigos išeina kasmetinių atostogų. Tuo metu ilsėsis ir dalis ministrų. „Šiek tiek laiko praleisiu Nidoje, žaisiu teniso turnyre, žinoma, pagrindinis užsiėmimas bus žvejyba“, - BNS penktadienį sakė G.Kirkilas. Premjeras ilsėtis pradės liepos 28 dieną, į darbą grįš rugpjūčio 26 dieną. Pasak premjero, jį atostogų metu pavaduos finansų ministras Rimantas Šadžius.

Opozicijai vis garsiau kalbant apie blogėjančią šalies ekonominę padėtį, Vyriausybė išlieka šaltakraujiška, tvirtindama, kad pagrindo panikuoti nėra. Apie tai, ar Lietuvai iš tikrųjų gresia ekonominė krizė, „Balsas.lt“ kalbėjosi su Laisvosios rinktos instituto prezidentu Remigijumi Šimašiumi. R. Šimašius sako matąs dvi pagrindines Vyriausybės klaidas.

Lietuvoje smarkiai brangstant šilumos energijai ir ekspertams siūlant įvairius problemos sprendimo būdus, speciali darbo grupė nagrinės galimybes finansuoti daugiabučių namų modernizavimą - iki rugsėjo 15 dienos ji turi parengti bei pateikti Vyriausybei pasiūlymus. Premjero Gedimino Kirkilo potvarkiu sudarytai darbo grupei vadovauja Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė.

Socialdemokratų partijos prezidiumas trečiadienį patvirtino preliminarų partijos kandidatų sąrašą spalio mėnesį vyksiantiems Seimo rinkimams. Pirmuoju numeriu LSDP sąraše siūloma įrašyti dabartinį partijos lyderį Gediminą Kirkilą. Partijos rinkimų sąraše taip pat turėtų būti keturi perbėgėliai iš Pilietinės demokratijos partijos. Visi kandidatai, kurių iš viso yra šiek tiek daugiau nei 200, buvo suskirstyti dvidešimtukais, kurie bus perduoti partijų skyriams reitingavimui.

Pagrindiniai kitais metais minimo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio renginiai vyks liepos 6-ąją. „Šiandien sutarta, kad Lietuvos tūkstantmetis pagrindinę dieną turės, tai bus kitų metų liepos 6-oji. Šią datą įtvirtinti parlamento sprendimu pasiūlė Seimo pirmininkas“, - sakė prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė po trečiadienį Prezidentūroje vykusio pasitarimo dėl Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programos ir 2009 metais numatomų renginių.

Lietuvai svarbiausios Europos Sąjungos (ES) biudžeto išlaidų sritys yra sanglaudos politika, žemės ūkis ir kaimo plėtra, energetika, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra bei inovacijos. Tai pirmadienį Briuselyje vykusiame susitikime su Europos Komisijos nare Dalia Grybauskaite, atsakinga už ES finansinį programavimą ir biudžetą, tvirtino finansų ministras Rimantas Šadžius, teigiama Finansų ministerijos pranešime.

Latvijos ir Estijos vyriausybėms griebiantis taupymo režimo, Lietuvos valdžia ir toliau atrodo yra linkusi išlaidauti, skelbia LNK žinios. Štai, lėtėjant ekonomikos augimui, Latvijos Vyriausybė maždaug 1 mlrd. litų planuoja sumažinti šių metų biudžeto išlaidas. Tuo tarpu estai teigia mažinsiantys valdininkų skaičių. Tačiau Gedimino Kirkilo vadovaujama Lietuvos Vyriausybė sekti šių Baltijos šalių pavyzdžiu neketina.