rimantas šadžius

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia šiuo metu turintis du kandidatus į sveikatos apsaugos ministro postą, kuris liko laisvas atsistatydinus socialdemokratei Rimantei Šalaševičiūtei. Anot premjero, vienas partijos kandidatas bus išrinktas ir paskelbtas paskutinę vasario dieną. „Turiu du kandidatus, bet kaip dabar mėgstama, reikia išlaukti visų procedūrų. Mūsų partijos statute yra nurodyta, kad prezidiumas turi patvirtinti kandidatą, o kandidatai jau tikrai yra parengti.

Finansų įstaigas įpareigojus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pranešti apie savo indėlininkų sąskaitas, viršijančias 5 tūkst. eurų ir bendrą metinę apyvartą per 15 tūkst. eurų, nesiekiama sekti šalies gyventojų, kartoja finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, VMI matys tik dešimtadalio Lietuvos žmonių bankuose turimų indėlių duomenis. Tačiau ministras pastebi, kad tų asmenų indėliai sudaro 60 proc. visų Lietuvoje esančių laikomų indėlių sumos.

Lietuvoje maksimaliai sumažinti šešėlinę ekonomiką gali prireikti penkmečio, tačiau kaskart pagerinus mokesčių surinkimą, galima svarstyti apie mažesnį darbo jėgos apmokestinimą, interviu BNS sako finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, griežtesnis mokesčių administravimas neturi tapti baudžiamosiomis akcijomis. Ministro nuomone, Lietuvoje galima didinti darbo jėgos apmokestinimo progresyvumą, tačiau ne didinant mokesčius daugiau uždirbantiems, o mažinant juos mažiausiai uždirbantiems.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo stiprinti būsto paskolų gavėjų apsaugą - institucijos parengė Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo projektą. „Iki šiol Lietuvoje nebuvo vieningo teisės akto, kuris išsamiai nustatytų būsto ir kitų kreditų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teisinį reguliavimą.

Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ nutarė išpirkti buvusios Lietuvos elektrinės - dabartinės „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) smulkiųjų akcininkų akcijas. Finansų ministras Rimantas Šadžius sausio 6 dieną pasirašė įsakymą, o „Lietuvos energijos“ valdyba pirmadienį nutarė išpirkti akcijas, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė LEG. Akcijų išpirkimo tvarką „Lietuvos energija“ parengs iki vasario 15 dienos.

Muitinės departamento vadovu paskirtas buvęs įstaigos Tarptautinių ryšių skyriaus viršininkas Arūnas Adomėnas. Jis pareigas pradėjo eiti nuo antradienio, pranešė Finansų ministerija.

 Finansų ministras prognozuoja, kad kitąmet mokesčiai gali būti renkami dar geriau nei šiemet. Pasak Rimanto Šadžiaus, tarp nerimą keliančių grėsmių išlieka geopolitinė įtampa. „Šalies viduje aš gana ramiai klausausi diskusijų apie deficitinį biudžetą, kadangi matau, jaučiu, kad lūžis, renkant mokesčius, surenkant tais tarifais, kurie senokai nustatyti, lūžis 2015 metais vis dėlto įvyko.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, kad buvo sulaukusi premjero pasiūlymo dirbti Europos Audito Rūmuose, bet atsakė dėl asmeninių priežasčių. „Manęs klausė premjeras, ar aš pretenduočiau. Aš atsakiau, kad ne, ir tai buvo atsakymas dėl mano asmeninių aplinkybių, šeimos aplinkybių. Šeimoje tarėmės ir priėmėme sprendimą, kad turiu dirbti Lietuvoje ir būti arčiau šeimos“, - Žinių radijui trečiadienį sakė „darbietė“ L.Graužinienė.

Seimo pirmininkei „darbietei“ Loretai Graužinienei paskutinę Seimo sesijos dieną blokavus projektą dėl finansų ministro socialdemokrato Rimanto Šadžiaus skyrimo į Europos Audito rūmus, socialdemokratai inicijuoja neeilinę sesiją. „Surinkome parašus ir tikriausiai apsispręsime teikti, neeilinę sesiją siūloma šaukti po Sausio 13-osios minėjimo“, – BNS sakė Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

 Seimui teikiamas patobulintas 2016 metų biudžeto projektas, kuriam Vyriausybė pritarė, o Finansų ministerija patikslino pagal Vyriausybės posėdyje išsakytas pastabas. Finansų ministerija 2016 metų biudžeto projektą parengė, įvertinusi Seimo narių, komitetų, valstybės institucijų siūlymus, Valstybės kontrolės, Europos Komisijos ir Euro grupės nuomonę bei atsižvelgusi į valstybės finansines galimybes.

Finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas nekomentuoja savo vaidmens Pravieniškių valstybės įmonės, kurioje dirbę kaliniai, įtariama, nemokamai remontavo viceministro šeimai priklausančio namo stogą, byloje. Kaip BNS penktadienį sakė finansų ministro atstovas spaudai Remigijus Bielinskas, viceministras nemano, kad turėtų komentuoti teisme nagrinėjamą bylą.

Subalansuoto Lietuvos biudžeto galima tikėtis 2017 metais, tikina finansų ministras. Anot Rimanto Šadžiaus, tai lems geresnis mokesčių administravimas. „Aš suprantu, kad tai nuskambės bravūriškai,bet žiūrėdamas į tuos rezultatus, kuriuos atneša pačios paskutinės pritaikytos mokesčių administravimo priemonės, aš tokią perspektyvą matau kaip gana ženklią tikimybę jau 2017 metais“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė R.Šadžius.

Jeigu Seimas pritars 2016 metų biudžetui, numatoma, kad valstybės skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. eurų arba 40,9 proc. bendro vidaus produkto (BVP). Projekte siūloma patvirtinti beveik 8,004 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas, t. y. 0,2 proc. daugiau negu planuojamos šiais metais, ir daugiau kaip 8,655 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 651,5 mln. eurų). Kitais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,7 mlrd.

Finansų ministras prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs kiek daugiau nei manyta anksčiau - daugiau nei 2 proc. Rimantas Šadžius sako, kad tokia prognozė remiasi augančia vidaus paklausa ir mažmenine prekyba. „Įvertinę visas tendencijas, manome, kad realistinis BVP augimas, kurio galėtume šiemet laukti, yra 1,9 proc.

Finansų ministerija parengė teisės aktų pakeitimus, kuriuos priėmus, pagerės verslo sąlygos, siūlomi teigiami pokyčiai gali kilstelėti ir Lietuvos pozicijas kitų metų Pasaulio banko tyrime „Doing Business“. Siekiant mažinti ūkio subjektų pinigines išlaidas ir laiko sąnaudas, siūloma nustatyti mokesčių mokėjimams ir deklaravimui vienos datos taisyklę – iki atitinkamo mėnesio 15 dienos, išskyrus PVM, kuris sumokamas iki atitinkamo mėnesio 25 dienos.

Skolose skendintis Vilniaus miestas kitąmet tikriausiai nesulauks daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukų - 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyta, kad miestui tenkanti GPM dalis sudarys 45,95 proc., arba 2,05 procentinio punkto mažiau nei šiemet (48 proc.). Kaunui tenkanti GPM dalis mažėtų nuo 94 iki 76,85 proc., Neringos savivaldybei - nuo 100 iki 59,04 proc., o Klaipėdai didėtų nuo 86 iki 87,32 proc.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad kitąmet numatoma didinti tabako akcizą. Papildomos pajamos padengtų biudžeto netektį, padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį. „Akcizo didinimo mastas bus panašus, kaip ir šiemet nuo kovo 1-osios. (...) Tarptautinės organizacijos yra teigiamai įvertinusios tai, kad akcizas yra didinamas laipsniškai, be didesnių šuolių“, - BNS sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

 Šiandien Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius susitiko su Londono Sičio Politikos komiteto pirmininku Marku Boleatu ir diskutavo kaip kapitalo rinkos bei kuriamos naujos finansavimo priemonės galėtų geriau atitikti verslo finansavimo poreikį.

Ilgalaikės 85 mlrd. eurų dydžio paramos Graikijai programos tikslas yra pastatyti šalį ant kojų, kad valstybė po kelių metų galėtų savarankiškai skolintis tarptautinėse rinkose, sako finansų ministras Rimantas Šadžius.

Lietuvos Vyriausybė pasitarime pirmadienį pritarė susitarimui su Graikija dėl trejų metų iki 86 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos programos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir pirmosios 26 mlrd. eurų lėšų dalies pervedimo.

Euro zonos finansų ministrams susitarus dėl pagalbos Atėnams ilgalaikės programos ir pirmųjų lėšų iš Europos stabilumo mechanizmo pervedimui, Briuselyje pasiektą rezultatą pirmadienį finansų ministras Rimantas Šadžius pristatys Vyriausybei. „Man reikės gauti įgaliojimus, kaip trečiadienį (rugpjūčio 19 dieną - BNS) balsuoti Europos stabilumo mechanizmo valdytojų posėdyje - ar pritarti paramos Graikijai programai ir pirmam pinigų pervedimui“, - BNS teigė R.Šadžius.

Šiandien pasitarime Vyriausybė pritarė Europos Komisijos sprendimui, kartu su Europos Centriniu Banku ir Tarptautiniu valiutos fondu pradėti derybas su Graikija dėl paramos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM). Lietuvos ministrų kabinetas taip pat pritarė, kad ESM vykdantysis direktorius parengtų susitarimo dėl finansinės paramos programos projektą, kuriame bus nustatyti finansiniai terminai ir sąlygos bei išdėstomos siūlomos priemonės.

 Finansinių skolų kamuojamai Graikijai negalima aklai skolinti pinigų ir reikia įsitikinti, kad jie bus grąžinti, teigia Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis šeštadienį kartu su kitais euro zonos finansų ministrais sprendžia dėl paramos Atėnams. „Turime priimti euro zonai geriausią sprendimą. Graikija pateikė pasiūlymus, mes turime įvertinti, kiek jie konstruktyvūs ir realistiški, o, svarbiausia - kad būtų įgyvendinami.

Lietuva pasisako už Graikijos išsaugojimą euro zonoje - tokią šalies poziciją penktadienį suformulavo parlamentiniai Europos reikalų (ERK) ir Užsienio reikalų (URK) komitetai. Ši Lietuvos pozicija bus išsakyta šeštadienį Briuselyje vyksiančiame euro zonos finansų ministrų, o sekmadienį - Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime.

Graikija prašo suteikti jai finansinę pagalbą iš Europos stabilumo mechanizmo fondo, kuriame dalyvauja ir Lietuva, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Tai būtų pirmas kartas, kai šiemet sausį eurą įsivedusi Lietuva dalyvautų, gelbėjant kitą ES narę. „Graikijos vyriausybė ruošiasi prašyti pagalbos iš Europos stabilumo mechanizmo, kurio dalyviai yra ir Lietuva, tačiau šis prašymas raštu nebuvo pateiktas. Matyt, šiomis valandomis atkeliaus“, - LRT radijui antradienį sakė R.Šadžius.

Į euro zonos viršūnių susitikimą atvykusi Lietuvos prezidentė sako, jog tarp Graikijos ir jos partnerių trūksta pasitikėjimo, kuris būtinas susitarimui dėl tolimesnės finansinės paramos. „Europa gali surasti sprendimus bet kokiai problemai, bet tam reikia dviejų partnerių kalboms, vienas kito pasitikėjimui ir supratimui, bet dabar kol kas taip nėra“, - žurnalistams antradienį Briuselyje prieš euro zonos viršūnių susitikimą sakė D. Grybauskaitė.

Euro zonos finansų ministrai neketina skubotai svarstyti trečiadienį Graikijos Vyriausybės išsiųsto „pataisyto“ pasiūlymo tarptautiniams skolintojams, sako Lietuvos finansų ministras. „Nesitikiu, kad euro zonos finansų ministrai iš vieno popieriaus lapo ims ir priims tokį greitą sprendimą.

Nepavykus Graikijos deryboms su tarptautiniais skolintojais, situacija dėl šios šalies likimo eurozonoje gali neišsispręsti ir iki rudens, sako Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. Eurozonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės susitikime Liuksemburge ketvirtadienį dalyvavęs finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad Tarptautinės valiutos fondo, Europos Komisijos, Europos centrinio banko atstovai informavo, jog derybos su Graikija dėl skolos grąžinimo yra sustojusios.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdytojų tarybos susitikime Gruzijoje Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius ir Ukrainos finansų ministrė Natalie Jeresko bei ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius dvišaliame pokalbyje aptarė Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą mokesčių sistemos gerinimo ir ekonomikos plėtros srityse bei svaresnę tarptautinę finansinę bei Lietuvos ekspertinę paramą Ukrainai.

Finansų ministras nepritaria idėjai leisti savivaldybėms platinti obligacijas. Rimantas Šadžius sako, kad tokios obligacijos sudarytų papildomą riziką fiskaliniam tvarumui. „Nė viena savivaldybė savarankiškų obligacijų Lietuvoje, kol aš einu šias pareigas, neplatins, bent jau mano valia.

 Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius nemato pagrindo tikėtis greitų sprendimų derybose tarp Europos Sąjungos (ES) ir Atėnų dėl Graikijos finansavimo, kuris padėtų užkirsti kelią šalies nemokumui. „Aš manau, kad tie, kurie galbūt norėtų, kurie galbūt tikisi greitų problemos sprendimų, yra neteisūs. Problema yra labai sudėtinga ir kol kas mes nematėme greito progreso derybose ir analizuojant tai, kas iš tiesų vyksta Graikijoje“, - interviu „Bloomberg“ televizijai sakė R.Šadžius.

Finansų ministras tikina, kad pastaruoju metu augant paslaugų kainoms, tai nėra susiję su euro įvedimu. Rimantas Šadžius mano, kad paslaugos brangsta dėl didėjančių žmonių pajamų. „Paslaugų kainos kyla jau porą metų, todėl kad kyla pragyvenimo lygis ir kyla žmonių pajamos. O žmonių pajamų kilimas, viena vertus, - būtinybė mokėti didesnius atlyginimus tiems, kurie paslaugas teikia, ir tai didina paslaugų savikainą. Antra vertus, tai yra ir mokios paslaugos didėjimas.

Finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius prisipažino abejojantis visuotinio turto ir pajamų deklaravimo reikalingumu bei nauda. „Apie visuotinį pajamų deklaravimą yra daug stereotipų paplitusių ir vienas plačiausiai paplitusių stereotipų - kad visi vagys ir kyšininkai deklaruos, kiek gavo kyšių ir kiek prisivogė svetimų pinigų. To niekada neįvyks“, - antradienį LNK Žinioms sakė ministras. Anot jo, valstybė privalo turėti objektyvių duomenų apie žmonių, įmonių pajamas, turtą.

 Nutylėti savo biografijos faktus – tokios pozicijos laikosi finansų ministras Rimantas Šadžius, šiukštu, neprabylantis, ką po aukštosios mokyklos baigimo bene šešerius metus veikė Maskvoje. Išgryninti senelio biografijos faktus, kuriais galima didžiuotis, – tai vėlgi to paties ministro pozicija. Tačiau dokumentai rodo, kad ne viskas balta, kaip visuomenei teigia šis politikas. Didžiuojasi seneliu Praėjusios savaitės „Valstiečių laikraščio“ Nr.

Tęsiantis neaiškiai geopolitinei situacijai Rytuose ir mažėjant eksportui į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną ir iš dalies į Ukrainą, ekonomistai sako, kad Lietuvos ūkis šiemet augs ne tiek, kiek prognozuota 2014 metų pabaigoje. Bet finansų ministras ramina, kad, nors kovą teks mažinti BVP augimo prognozę, bendro biudžeto surinkimo tai nepaveiks, nes ir toliau laukiama vidaus vartojimo, atlyginimų augimo ir darbo rinkos plėtros.

 Antrąkart į finansų ministro kėdę atsisėdusio Rimanto Šadžiaus biografijoje – balta dėmė. Politikas nenori viešinti, ką ir kur jis veikė 1983–1989 m. Dar vasarą VL žurnalistas atsitiktinai aptiko kelias nuotraukas, kuriose užfiksuotas R.Šadžius, nufotografuotas pastatų, būdingų tik Maskvai, fone. Nusiuntus jas ministrui ir paprašius komentarų – ar tai kartais ne montažas, ministerijos klerkai atsakė: ministras nekomentuos.

Žinių radijas Finansų ministras Rimantas Šadžius Žinių radijo laidoje „Pozicija“ optimistiškai teigė, kad smunkančios Rusijos ekonomikos ir šios šalies sankcijų blogiausias pasekmes Lietuva jau esą išgyveno.  „Mano bendras įspūdis, susidarantis iš to, ką girdžiu iš ekspertų, toks, kad pagrindinę problemų naštą, pagrindinį smūgį Lietuvos ekonomika jau gavo. Didžiausia to smūgio jėga jau atėjo. Galime konstatuoti, kad Lietuvos ekonomika daugeliu atvejų efektyviai atlaikė šitą smūgį.

 Valdžia jau pusmetį ramina ir tikina, kad dėl euro įvedimo kainos nedidėja, tačiau gyventojai atakuoja vartotojus ginančias organizacijas ir skundžiasi, kad prekės ir paslaugos brangsta. O euro įvedimą prižiūrintys šimtai inspektorių pluša ir kontroliuoja, ar prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai teisingai atliko aritmetinius veiksmus. Matyt, Lietuvos žmonėms tiek įsipyko sistemiška skurdinimo politika, kad jie šaukiasi valstybinio kainų reguliavimo. Tai parodė „Vilmorus“ apklausa.

 Paslaugų kainos pernai išaugo ne dėl euro įvedimo, o dėl didėjančių atlyginimų, sako finansų ministras. Rimantas Šadžius pripažino, kad šių metų pradžioje paslaugos toliau brangsta, tačiau prekių, pirmiausia degalų, kainos mažėja. „Statistika rodo, kad prekių kainos per 2014 metus truputėlį sumažėjo, tuo tarpu paslaugų kainos išaugo virš 2 proc.

 Naujoji euro zonos narė Lietuva antradienį dar labiau pakurstė diskusijas dėl Graikijos pareiškusi, kad šalys privalo laikytis savo pažadų, ir paragino Europą užimti bendrą poziciją dėl Rusijos. Finansų ministras Rimantas Šadžius naujienų agentūrai „Reuters“ sakė besitikintis tolesnio euro kurso kritimo, Europos centriniam bankui (ECB) paskelbus, kaip jis tikisi, apie „efektyvius, bet gana atsargius“ veiksmus šią savaitę.

 Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2014 metais į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus gauta 22,917 mlrd. litų pajamų, tai yra 1,3 proc. (298,3 mln. litų) daugiau nei planuota ir 5,1 proc. (1,112 mlrd. litų) daugiau nei 2013 metais. Valstybės biudžeto pajamų planas viršytas 0,2 proc. arba gauta 35,9 mln. litų daugiau nei buvo planuota. Į valstybės biudžetą 2014 metais planuota gauti 18,726 mlrd. litų pajamų, faktiškai gauta 18,762 mlrd. litų.

  Ketvirtadienis yra paskutinė diena, kai Lietuvoje cirkuliuoja dvi valiutos – galima atsiskaityti ir litais, ir eurais. „Šiandien parduotuvėse mes galime atsiskaityti litais, bet litai neprapuola, juos dar galėsime keisti. Pašto skyriai litus keis iki kovo 1 dienos, visi bankų skyriai – iki liepos 1-osios, didesnių bankų skyriai – iki metų pabaigos“, – ketvirtadienį interviu LRT radijui sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Pirmosiomis sausio savaitėmis vyksta tam tikras sąmyšis tarp pirkėjų ir prekybininkų. Šie pagal euro įvedimo įstatymą privalo visuomet grąžą atiduoti eurais, tačiau į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi apie 160 vartotojų ir skundėsi Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimais prekybos bei paslaugų teikimo vietose.

Finansų ministerija teigia, kad atsiskaitant už prekes ir paslaugas grąža, išskyrus kelias išimtis, turi būti atiduodama eurais, ir primena, kad išimtimis verslas gali naudotis tik išskirtiniais atvejais, kurių kiekvieną privalės pagrįsti įrodymais. „Atvejai, kai grąža litais pirkėjams atiduodama didžiuosiuose prekybos centruose, nebus toleruojami.

Pinigai yra ne valstybingumo simbolis, o priemonė šalies gerovei pasiekti, tikina finansų ministras. Rimantas Šadžius teigia, kad Lietuva, atsisakiusi lito, nepraras savo nepriklausomybės simbolio, o tiesiog taps geriau matoma pasaulyje.

Lietuva ketvirtadienį taps devynioliktąja euro zonos nare - šis žingsnis turės geopolitinių ir ekonominių pasekmių, ypač dabartinėmis naujo Rusijos agresijos protrūkio sąlygomis, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“. Lietuva į bendros valiutos zoną įstoja paskutinė iš trijų Baltijos šalių ir, pareigūnų teigimu, euro zonos plėtra gali keleriems metams sustoti.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad įvedus eurą, gyventojai susidurs su psichologiniais iššūkiais. Ministras ragina neskubėti litų keisti į eurus pirmosiomis dienomis:   „Psichologinių iššūkių bus, kadangi reikia priprasti prie naujo kainų masto, pagal įstatymą kainos dviem valiutomis bus skelbiamos pusę metų. Europos Komisija, beje, parekomendavo šitą terminą pratęsti iki 2015-ųjų metų pabaigos. Manau, kad Seimas šitą iniciatyvą svarstys.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šių metų biudžeto pajamų surinkimo planas turėtų būti įvykdytas. Pasak jo, tikėtina, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs daugiau nei prognozuota - 2,9 proc. Tačiau ministras pesimistiškiau vertina kitų metų ekonomikos augimą ir teigia, kad jis gali augti mažiau nei laukta anksčiau - tai yra 2,7-2,9 proc. „Prognozuojama 2,9 proc. realaus BVP augimo.

Pagrindiniai iššūkiai Lietuvos ekonomikai kitąmet bus silpnėjanti perkamoji galia Rusijoje, konkurencija euro zonoje ir menkos investicijos į gamybos plėtrą. Taip mano finansų ministras. „Sunkiai prognozuojamų tarptautinių pasekmių matome ir dabar, Rusijos priešinės sankcijos, kurios buvo paskelbtos atsakant į JAV ir ES sankcijas, įsigaliojo metų viduryje. Jos paskelbtos metams, bet šiandien niekas negalėtų pasakyti, kiek jos galios.