rimantas šadžius

Lietuvos verslo konfederacija nepalaiko siūlymo steigti fondą, iš kurio būtų mokamos išmokos ne dėl savo kaltės atleistiems darbuotojams. Pramonininkai sako, kad toks fondas reikalingas, nes leistų kurti lankstesnę darbo rinką, tačiau jie nesutinka, kad darbdaviai į fondą mokėtų papildomai. Fondo veiklą numatantis įstatymas Seimą jau yra pasiekę, bet parlamentiniai komitetai jo dar nesvarstė.

Daliai Europos Sąjungos valstybių nesutariant su Europos Komisija dėl biudžetų vertinimo metodikų, Lietuvos finansų ministras sako, jog problema kyla, Lietuvai ir kai kurioms šalims prognozuojant ketverių metų ekonomikos ciklus, o Komisijai - dvejų, todėl jų duomenys yra nepalyginami. Dėl to, anot Rimanto Šadžiaus, EK nepagrįstai kritikuoja šių metų Lietuvos biudžeto projektą. Tuo metu analitikai sako, kad skaičiavimo būdas yra susitarimo reikalas.

Finansų ministras labiau palaiko bendrą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo mažinimą, o ne tarifo mažinimą atskiriems produktams. Tačiau Rimantas Šadžius teigia, kad išvadas apie mokesčių mažinimą turėtų pateikti ekonomistai. „Man tikrai nesinorėtų staigaus iždo pajamų praradimo, kuris neišvengiamai atsitiktų, staiga sumažinus pridėtinės vertės mokestį vienai ar kitai prekių grupei. Tas negali būti pasakyta apie bendro tarifo mažinimą.

Valstybė neturi galimybių mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, sako vieno didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Swedbank“ vyriausias ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, vietoje to valstybė turėtų mąstyti, kaip sumažinti darbo jėgos apmokestinimą. Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas mano, kad būtų galima kalbėti apie bendro PVM mažinimą 1-2 punktais nuo kitų metų, netaikant papildomų lengvatų išskirtinėms prekėms.

Premjerui Algirdui Butkevičiui prabilus apie galimą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mėsai mažinimą bei bendro PVM tarifo sumažinimą, finansų ministras, sako, kad PVM lengvata maisto produktams jų kainos nesumažins. „Mano asmeninė nuomonė ne vieną kartą buvo išsakyta dėl pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams, kad sumažinus PVM, nepanašu, atsižvelgiant į maisto prekių kainas ir esamas defliacines tendencijas, kad jos sumažėtų.

Vyriausybė penktadienį pritarė, kad finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius būtų teikiamas į Europos Audito rūmų narius. Jo kandidatūrai jau yra pritaręs Seimas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Audito rūmai veikia kaip kolegialus organas, susidedantis iš 28 narių, – po vieną iš kiekvienos valstybės narės. Narius skiria Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, šešerių metų kadencijai su galimybe ją pratęsti.

Finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius siunčiamas dirbti į Europos Audito Rūmus Liuksemburge. Jo kadencija truks 6 metus. Premjeras Algirdas Butkevičius finansų ministre vietoj Rimanto Šadžiaus siūlys skirti dabartinę Lietuvos atstovę Europos Audito Rūmuose Rasą Budbergytę. Už tai balsavo 55 Seimo nariai, prieš - 5, o susilaikė 43 parlamentarai. Dabartinės Lietuvos atstovės Europos Audito Rūmuose Rasos Budbergytės kadencija baigiasi gegužės mėnesį.

Seimas spręs, ar svarstyti pataisas dėl lengvatinio 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pagrindiniams maisto produktams Jeigu parlamentarai tokias pataisas priimtų, mažesnis PVM tarifas nuo 2017 metų būtų taikomas duonai, makaronams, kruopoms, pieno produktams, sviestui, šviežiai mėsai ir žuviai, aliejui, miltams, daržovėms, vaisiams bei cukrui. Pataisas priimti siūlo „darbiečių“ frakcijos vadovas Kęstutis Daukšys ir Biudžeto ir finansų komiteto narė Rita Tamašunienė.

Dėl artėjančių rinkimų Seime gali būti sunku priimti sprendimus, kurie pagyvintų Lietuvos kapitalo rinką ir pagerintų situaciją darbo rinkoje, mano finansų ministras. „Aš tikrai matau sunkumų, kurie iškils pavasario sesijoje parlamentui, nes, mano nuomone, rinkiminė kampanija Lietuvoje prasidėjo žymiai anksčiau“, - trečiadienį metinėje žurnalo „Valstybė“ ekonomikos konferencijoje kalbėjo Rimantas Šadžius.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nerealu tikėtis greito pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimo iki 5 proc. būtiniausiems maisto produktams. Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad sumažinus PVM maisto produktams, valstybės biudžetas negautų dalies pajamų, kurias pasidalintų prekybininkai ir gamintojai. „Aš manau, kad šiandien kalbėti, kad artimiausiu metu būtų priimta tokia pataisa, tikrai nerealu.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia šiuo metu turintis du kandidatus į sveikatos apsaugos ministro postą, kuris liko laisvas atsistatydinus socialdemokratei Rimantei Šalaševičiūtei. Anot premjero, vienas partijos kandidatas bus išrinktas ir paskelbtas paskutinę vasario dieną. „Turiu du kandidatus, bet kaip dabar mėgstama, reikia išlaukti visų procedūrų. Mūsų partijos statute yra nurodyta, kad prezidiumas turi patvirtinti kandidatą, o kandidatai jau tikrai yra parengti.

Finansų įstaigas įpareigojus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pranešti apie savo indėlininkų sąskaitas, viršijančias 5 tūkst. eurų ir bendrą metinę apyvartą per 15 tūkst. eurų, nesiekiama sekti šalies gyventojų, kartoja finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, VMI matys tik dešimtadalio Lietuvos žmonių bankuose turimų indėlių duomenis. Tačiau ministras pastebi, kad tų asmenų indėliai sudaro 60 proc. visų Lietuvoje esančių laikomų indėlių sumos.

Lietuvoje maksimaliai sumažinti šešėlinę ekonomiką gali prireikti penkmečio, tačiau kaskart pagerinus mokesčių surinkimą, galima svarstyti apie mažesnį darbo jėgos apmokestinimą, interviu BNS sako finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, griežtesnis mokesčių administravimas neturi tapti baudžiamosiomis akcijomis. Ministro nuomone, Lietuvoje galima didinti darbo jėgos apmokestinimo progresyvumą, tačiau ne didinant mokesčius daugiau uždirbantiems, o mažinant juos mažiausiai uždirbantiems.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo stiprinti būsto paskolų gavėjų apsaugą - institucijos parengė Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo projektą. „Iki šiol Lietuvoje nebuvo vieningo teisės akto, kuris išsamiai nustatytų būsto ir kitų kreditų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teisinį reguliavimą.

Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ nutarė išpirkti buvusios Lietuvos elektrinės - dabartinės „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) smulkiųjų akcininkų akcijas. Finansų ministras Rimantas Šadžius sausio 6 dieną pasirašė įsakymą, o „Lietuvos energijos“ valdyba pirmadienį nutarė išpirkti akcijas, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė LEG. Akcijų išpirkimo tvarką „Lietuvos energija“ parengs iki vasario 15 dienos.

Muitinės departamento vadovu paskirtas buvęs įstaigos Tarptautinių ryšių skyriaus viršininkas Arūnas Adomėnas. Jis pareigas pradėjo eiti nuo antradienio, pranešė Finansų ministerija.

 Finansų ministras prognozuoja, kad kitąmet mokesčiai gali būti renkami dar geriau nei šiemet. Pasak Rimanto Šadžiaus, tarp nerimą keliančių grėsmių išlieka geopolitinė įtampa. „Šalies viduje aš gana ramiai klausausi diskusijų apie deficitinį biudžetą, kadangi matau, jaučiu, kad lūžis, renkant mokesčius, surenkant tais tarifais, kurie senokai nustatyti, lūžis 2015 metais vis dėlto įvyko.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako, kad buvo sulaukusi premjero pasiūlymo dirbti Europos Audito Rūmuose, bet atsakė dėl asmeninių priežasčių. „Manęs klausė premjeras, ar aš pretenduočiau. Aš atsakiau, kad ne, ir tai buvo atsakymas dėl mano asmeninių aplinkybių, šeimos aplinkybių. Šeimoje tarėmės ir priėmėme sprendimą, kad turiu dirbti Lietuvoje ir būti arčiau šeimos“, - Žinių radijui trečiadienį sakė „darbietė“ L.Graužinienė.

Seimo pirmininkei „darbietei“ Loretai Graužinienei paskutinę Seimo sesijos dieną blokavus projektą dėl finansų ministro socialdemokrato Rimanto Šadžiaus skyrimo į Europos Audito rūmus, socialdemokratai inicijuoja neeilinę sesiją. „Surinkome parašus ir tikriausiai apsispręsime teikti, neeilinę sesiją siūloma šaukti po Sausio 13-osios minėjimo“, – BNS sakė Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

 Seimui teikiamas patobulintas 2016 metų biudžeto projektas, kuriam Vyriausybė pritarė, o Finansų ministerija patikslino pagal Vyriausybės posėdyje išsakytas pastabas. Finansų ministerija 2016 metų biudžeto projektą parengė, įvertinusi Seimo narių, komitetų, valstybės institucijų siūlymus, Valstybės kontrolės, Europos Komisijos ir Euro grupės nuomonę bei atsižvelgusi į valstybės finansines galimybes.

Finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas nekomentuoja savo vaidmens Pravieniškių valstybės įmonės, kurioje dirbę kaliniai, įtariama, nemokamai remontavo viceministro šeimai priklausančio namo stogą, byloje. Kaip BNS penktadienį sakė finansų ministro atstovas spaudai Remigijus Bielinskas, viceministras nemano, kad turėtų komentuoti teisme nagrinėjamą bylą.

Subalansuoto Lietuvos biudžeto galima tikėtis 2017 metais, tikina finansų ministras. Anot Rimanto Šadžiaus, tai lems geresnis mokesčių administravimas. „Aš suprantu, kad tai nuskambės bravūriškai,bet žiūrėdamas į tuos rezultatus, kuriuos atneša pačios paskutinės pritaikytos mokesčių administravimo priemonės, aš tokią perspektyvą matau kaip gana ženklią tikimybę jau 2017 metais“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė R.Šadžius.

Jeigu Seimas pritars 2016 metų biudžetui, numatoma, kad valstybės skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. eurų arba 40,9 proc. bendro vidaus produkto (BVP). Projekte siūloma patvirtinti beveik 8,004 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas, t. y. 0,2 proc. daugiau negu planuojamos šiais metais, ir daugiau kaip 8,655 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 651,5 mln. eurų). Kitais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,7 mlrd.

Finansų ministras prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs kiek daugiau nei manyta anksčiau - daugiau nei 2 proc. Rimantas Šadžius sako, kad tokia prognozė remiasi augančia vidaus paklausa ir mažmenine prekyba. „Įvertinę visas tendencijas, manome, kad realistinis BVP augimas, kurio galėtume šiemet laukti, yra 1,9 proc.

Finansų ministerija parengė teisės aktų pakeitimus, kuriuos priėmus, pagerės verslo sąlygos, siūlomi teigiami pokyčiai gali kilstelėti ir Lietuvos pozicijas kitų metų Pasaulio banko tyrime „Doing Business“. Siekiant mažinti ūkio subjektų pinigines išlaidas ir laiko sąnaudas, siūloma nustatyti mokesčių mokėjimams ir deklaravimui vienos datos taisyklę – iki atitinkamo mėnesio 15 dienos, išskyrus PVM, kuris sumokamas iki atitinkamo mėnesio 25 dienos.

Skolose skendintis Vilniaus miestas kitąmet tikriausiai nesulauks daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukų - 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyta, kad miestui tenkanti GPM dalis sudarys 45,95 proc., arba 2,05 procentinio punkto mažiau nei šiemet (48 proc.). Kaunui tenkanti GPM dalis mažėtų nuo 94 iki 76,85 proc., Neringos savivaldybei - nuo 100 iki 59,04 proc., o Klaipėdai didėtų nuo 86 iki 87,32 proc.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad kitąmet numatoma didinti tabako akcizą. Papildomos pajamos padengtų biudžeto netektį, padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį. „Akcizo didinimo mastas bus panašus, kaip ir šiemet nuo kovo 1-osios. (...) Tarptautinės organizacijos yra teigiamai įvertinusios tai, kad akcizas yra didinamas laipsniškai, be didesnių šuolių“, - BNS sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

 Šiandien Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius susitiko su Londono Sičio Politikos komiteto pirmininku Marku Boleatu ir diskutavo kaip kapitalo rinkos bei kuriamos naujos finansavimo priemonės galėtų geriau atitikti verslo finansavimo poreikį.

Ilgalaikės 85 mlrd. eurų dydžio paramos Graikijai programos tikslas yra pastatyti šalį ant kojų, kad valstybė po kelių metų galėtų savarankiškai skolintis tarptautinėse rinkose, sako finansų ministras Rimantas Šadžius.

Lietuvos Vyriausybė pasitarime pirmadienį pritarė susitarimui su Graikija dėl trejų metų iki 86 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos programos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir pirmosios 26 mlrd. eurų lėšų dalies pervedimo.

Euro zonos finansų ministrams susitarus dėl pagalbos Atėnams ilgalaikės programos ir pirmųjų lėšų iš Europos stabilumo mechanizmo pervedimui, Briuselyje pasiektą rezultatą pirmadienį finansų ministras Rimantas Šadžius pristatys Vyriausybei. „Man reikės gauti įgaliojimus, kaip trečiadienį (rugpjūčio 19 dieną - BNS) balsuoti Europos stabilumo mechanizmo valdytojų posėdyje - ar pritarti paramos Graikijai programai ir pirmam pinigų pervedimui“, - BNS teigė R.Šadžius.

Šiandien pasitarime Vyriausybė pritarė Europos Komisijos sprendimui, kartu su Europos Centriniu Banku ir Tarptautiniu valiutos fondu pradėti derybas su Graikija dėl paramos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM). Lietuvos ministrų kabinetas taip pat pritarė, kad ESM vykdantysis direktorius parengtų susitarimo dėl finansinės paramos programos projektą, kuriame bus nustatyti finansiniai terminai ir sąlygos bei išdėstomos siūlomos priemonės.

 Finansinių skolų kamuojamai Graikijai negalima aklai skolinti pinigų ir reikia įsitikinti, kad jie bus grąžinti, teigia Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis šeštadienį kartu su kitais euro zonos finansų ministrais sprendžia dėl paramos Atėnams. „Turime priimti euro zonai geriausią sprendimą. Graikija pateikė pasiūlymus, mes turime įvertinti, kiek jie konstruktyvūs ir realistiški, o, svarbiausia - kad būtų įgyvendinami.

Lietuva pasisako už Graikijos išsaugojimą euro zonoje - tokią šalies poziciją penktadienį suformulavo parlamentiniai Europos reikalų (ERK) ir Užsienio reikalų (URK) komitetai. Ši Lietuvos pozicija bus išsakyta šeštadienį Briuselyje vyksiančiame euro zonos finansų ministrų, o sekmadienį - Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime.

Graikija prašo suteikti jai finansinę pagalbą iš Europos stabilumo mechanizmo fondo, kuriame dalyvauja ir Lietuva, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Tai būtų pirmas kartas, kai šiemet sausį eurą įsivedusi Lietuva dalyvautų, gelbėjant kitą ES narę. „Graikijos vyriausybė ruošiasi prašyti pagalbos iš Europos stabilumo mechanizmo, kurio dalyviai yra ir Lietuva, tačiau šis prašymas raštu nebuvo pateiktas. Matyt, šiomis valandomis atkeliaus“, - LRT radijui antradienį sakė R.Šadžius.

Į euro zonos viršūnių susitikimą atvykusi Lietuvos prezidentė sako, jog tarp Graikijos ir jos partnerių trūksta pasitikėjimo, kuris būtinas susitarimui dėl tolimesnės finansinės paramos. „Europa gali surasti sprendimus bet kokiai problemai, bet tam reikia dviejų partnerių kalboms, vienas kito pasitikėjimui ir supratimui, bet dabar kol kas taip nėra“, - žurnalistams antradienį Briuselyje prieš euro zonos viršūnių susitikimą sakė D. Grybauskaitė.

Euro zonos finansų ministrai neketina skubotai svarstyti trečiadienį Graikijos Vyriausybės išsiųsto „pataisyto“ pasiūlymo tarptautiniams skolintojams, sako Lietuvos finansų ministras. „Nesitikiu, kad euro zonos finansų ministrai iš vieno popieriaus lapo ims ir priims tokį greitą sprendimą.

Nepavykus Graikijos deryboms su tarptautiniais skolintojais, situacija dėl šios šalies likimo eurozonoje gali neišsispręsti ir iki rudens, sako Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. Eurozonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės susitikime Liuksemburge ketvirtadienį dalyvavęs finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad Tarptautinės valiutos fondo, Europos Komisijos, Europos centrinio banko atstovai informavo, jog derybos su Graikija dėl skolos grąžinimo yra sustojusios.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdytojų tarybos susitikime Gruzijoje Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius ir Ukrainos finansų ministrė Natalie Jeresko bei ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius dvišaliame pokalbyje aptarė Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą mokesčių sistemos gerinimo ir ekonomikos plėtros srityse bei svaresnę tarptautinę finansinę bei Lietuvos ekspertinę paramą Ukrainai.

Finansų ministras nepritaria idėjai leisti savivaldybėms platinti obligacijas. Rimantas Šadžius sako, kad tokios obligacijos sudarytų papildomą riziką fiskaliniam tvarumui. „Nė viena savivaldybė savarankiškų obligacijų Lietuvoje, kol aš einu šias pareigas, neplatins, bent jau mano valia.

 Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius nemato pagrindo tikėtis greitų sprendimų derybose tarp Europos Sąjungos (ES) ir Atėnų dėl Graikijos finansavimo, kuris padėtų užkirsti kelią šalies nemokumui. „Aš manau, kad tie, kurie galbūt norėtų, kurie galbūt tikisi greitų problemos sprendimų, yra neteisūs. Problema yra labai sudėtinga ir kol kas mes nematėme greito progreso derybose ir analizuojant tai, kas iš tiesų vyksta Graikijoje“, - interviu „Bloomberg“ televizijai sakė R.Šadžius.

Finansų ministras tikina, kad pastaruoju metu augant paslaugų kainoms, tai nėra susiję su euro įvedimu. Rimantas Šadžius mano, kad paslaugos brangsta dėl didėjančių žmonių pajamų. „Paslaugų kainos kyla jau porą metų, todėl kad kyla pragyvenimo lygis ir kyla žmonių pajamos. O žmonių pajamų kilimas, viena vertus, - būtinybė mokėti didesnius atlyginimus tiems, kurie paslaugas teikia, ir tai didina paslaugų savikainą. Antra vertus, tai yra ir mokios paslaugos didėjimas.

Finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius prisipažino abejojantis visuotinio turto ir pajamų deklaravimo reikalingumu bei nauda. „Apie visuotinį pajamų deklaravimą yra daug stereotipų paplitusių ir vienas plačiausiai paplitusių stereotipų - kad visi vagys ir kyšininkai deklaruos, kiek gavo kyšių ir kiek prisivogė svetimų pinigų. To niekada neįvyks“, - antradienį LNK Žinioms sakė ministras. Anot jo, valstybė privalo turėti objektyvių duomenų apie žmonių, įmonių pajamas, turtą.

 Nutylėti savo biografijos faktus – tokios pozicijos laikosi finansų ministras Rimantas Šadžius, šiukštu, neprabylantis, ką po aukštosios mokyklos baigimo bene šešerius metus veikė Maskvoje. Išgryninti senelio biografijos faktus, kuriais galima didžiuotis, – tai vėlgi to paties ministro pozicija. Tačiau dokumentai rodo, kad ne viskas balta, kaip visuomenei teigia šis politikas. Didžiuojasi seneliu Praėjusios savaitės „Valstiečių laikraščio“ Nr.

Tęsiantis neaiškiai geopolitinei situacijai Rytuose ir mažėjant eksportui į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną ir iš dalies į Ukrainą, ekonomistai sako, kad Lietuvos ūkis šiemet augs ne tiek, kiek prognozuota 2014 metų pabaigoje. Bet finansų ministras ramina, kad, nors kovą teks mažinti BVP augimo prognozę, bendro biudžeto surinkimo tai nepaveiks, nes ir toliau laukiama vidaus vartojimo, atlyginimų augimo ir darbo rinkos plėtros.

 Antrąkart į finansų ministro kėdę atsisėdusio Rimanto Šadžiaus biografijoje – balta dėmė. Politikas nenori viešinti, ką ir kur jis veikė 1983–1989 m. Dar vasarą VL žurnalistas atsitiktinai aptiko kelias nuotraukas, kuriose užfiksuotas R.Šadžius, nufotografuotas pastatų, būdingų tik Maskvai, fone. Nusiuntus jas ministrui ir paprašius komentarų – ar tai kartais ne montažas, ministerijos klerkai atsakė: ministras nekomentuos.

Žinių radijas Finansų ministras Rimantas Šadžius Žinių radijo laidoje „Pozicija“ optimistiškai teigė, kad smunkančios Rusijos ekonomikos ir šios šalies sankcijų blogiausias pasekmes Lietuva jau esą išgyveno.  „Mano bendras įspūdis, susidarantis iš to, ką girdžiu iš ekspertų, toks, kad pagrindinę problemų naštą, pagrindinį smūgį Lietuvos ekonomika jau gavo. Didžiausia to smūgio jėga jau atėjo. Galime konstatuoti, kad Lietuvos ekonomika daugeliu atvejų efektyviai atlaikė šitą smūgį.

 Valdžia jau pusmetį ramina ir tikina, kad dėl euro įvedimo kainos nedidėja, tačiau gyventojai atakuoja vartotojus ginančias organizacijas ir skundžiasi, kad prekės ir paslaugos brangsta. O euro įvedimą prižiūrintys šimtai inspektorių pluša ir kontroliuoja, ar prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai teisingai atliko aritmetinius veiksmus. Matyt, Lietuvos žmonėms tiek įsipyko sistemiška skurdinimo politika, kad jie šaukiasi valstybinio kainų reguliavimo. Tai parodė „Vilmorus“ apklausa.

 Paslaugų kainos pernai išaugo ne dėl euro įvedimo, o dėl didėjančių atlyginimų, sako finansų ministras. Rimantas Šadžius pripažino, kad šių metų pradžioje paslaugos toliau brangsta, tačiau prekių, pirmiausia degalų, kainos mažėja. „Statistika rodo, kad prekių kainos per 2014 metus truputėlį sumažėjo, tuo tarpu paslaugų kainos išaugo virš 2 proc.