renovacija

Vyriausybei trečiadienį galutinai patvirtinus kompensavimo tvarką, daugiabučius namus renovuojančios bendrijos pagal klimato kaitos programą galės gauti 15 proc. atliktų darbų dydžio kompensaciją, po Vyriausybės posėdžio pranešė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Norinčios nuo kitų metų sausio 1 d. gauti išlaidų kompensavimą bendrijos turės būti pasiekusios 40 proc. šilumos sąnaudų sumažinimą ir taupumo klasę „D“ bei atlikusios kompleksinę namo renovaciją.

„Snoro“ griūties atgarsiai jau pasivijo ir neturėjusiuosius sąskaitų šiame banke. Dariaus ir Girėno g. 21-ojo namo gyventojai, net ir sumokėję solidžias sumas už daugiabučio renovaciją, ne savo valia tapo skolininkais, mat nuplaukus „Snore“ laikytiems pinigams bendrija negali atsiskaityti su statybininkais. Maždaug 100 tūkst. litų neatgaunanti bendrovė svarsto atlygio reikalauti per teismą.

Senos statybos daugiabučių namų gyventojai neplanuoja renovuoti savo būsto, rodo „Macroscope tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių senų daugiabučių gyventojų teigia net nesvarstę galimybės modernizuoti savo namą, o beveik penktadalis respondentų tvirtina tokia galimybe domėjęsi, bet dėl jos nesutarę su kaimynais. Šildymo sistemų gamintojo „Viessmann“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 80 proc.

Atnaujinta Butrimonių gimnazija prisistatė bendruomenei ir tiems, kurie padėjo jai atsinaujinti. Lauke sningant ir pučiant žvarbiam vėjui, kabinetuose ir koridoriuose vyravo 18-20 laipsnių šilumos. 1983 metais statytas mokyklos pastatas neatitiko higienos normų, statybos reglamentuose numatytų reikalavimų.

Vienos didžiausių Šiauliuose „Romuvos“ progimnazijos renovacija nesibaigia. Pabaigtuvės nukeltos. Statybininkai vidaus darbus baigti turėjo spalio 14 dieną, o išorės — iki gruodžio 1 dienos. Dabar žadama, kad romuviečiai į savąją mokyklą galės sugrįžti po žiemos atostogų. Paskutinis terminas Praėjusį pirmadienį dėl užsitęsusios renovacijos su statybininkais dar sykį aiškintasi. Savivaldybės ir progimnazijos atstovams rangovas — UAB „Rotonda“ dar sykį dalijo pažadus.

Žemės ūkio ministerija surado lėšų, kuriomis būtų galima pradėti keisti asbesto stogus kaimuose jau kitąmet. O Aplinkos ministerija siūlo apsvarstyti galimybę kompensuoti dalį išlaidų likusiems namams tik nuo 2014-ųjų. Kol ministerijos svarsto, kur gauti lėšų, kai kurios savivaldybės stogus keičia pačios. Sovietmečio palikimas Asbestas sovietmečiu buvo plačiai naudotas šilumai ir garsui izoliuoti.

Dar vienas rekordas. Jau trylika metų rekonstruojamas Užsienio reikalų ministerijos (URM) pastatų kompleksas mokesčių mokėtojams kainuos net 111,5 mln. litų, rašo „Respublika“. Dar 1999 metais pradėtas investicijų projektas „Užsienio reikalų ministerijos pastato Vilniuje J.Tumo-Vaižganto g. 2 rekonstravimas“ gali sėkmingai konkuruoti su amžiaus projektu vadinamomis Valdovų rūmų statybomis.

Progresą kartais stabdo ne vien žmonių supratimas, bet ir motyvacijos stoka. Vienuose Lietuvos miestuose renovacijos procesas juda gana sparčiai, tačiau yra šalies rajonų, kur rezultatai ne tokie sėkmingi. Be to, prasidėjus naujai daugiabučių namų atnaujinimo programai, gyventojų azartas renovuoti savo būstus kiek atvėso: beveik neabejojama, kad žmones išgąsdino mažesnis finansavimas.

Rekonstruojamos K.Paltaroko gimnazijos daugiau nei 1000-iui moksleivių dar mažiausiai mėnesį teks mokysis išblaškytiems po septynias ugdymo įstaigas, o mokytojai stengsis sumušti greičio rekordus bandydami per dešimties minučių pertrauką apsikrovę vadovėliais nulėkti iš vieno miesto galo į kitą.

Šiaulių miesto apylinkės teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros prie Aplinkos ministerijos Šiaulių padalinio vyresniąją specialistę B. J. pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo bei skyrė jai 25 MGL, t. y. 3250 litų baudą.

Vilniuje tarnybos kasdien sutvarko apie 400 m² kelio dangos, per metus tai siekia beveik 140 tūkstančių kvadratinių metrų, o tai yra keturis kartus nutiesti Gedimino prospektą. Sostinėje šiuo metu taip pat tiesiamas Vakarinis aplinkkelis, renovuojamas Gariūnų tiltas ir gatvė bei Žirnių gatvė. „Susisiekimas yra vienas iš svarbiausių miesto prioritetų, taigi kasdien dirbame – tiesiami keliai, atnaujinama dviračių, pėsčiųjų takų infrastruktūra.

Vilniuje vykstančios energetrikos konferencijos „Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ delegatai pabrėžė, kad nors nuostoliai Lietuvos miestų šilumos perdavimo tinkluose per pastaruosius 10 metų buvo sumažinti vidutiniškai nuo 32 iki 15 proc., mes vis dar atsiliekame nuo modernių Skandinavijos šalių šilumos ūkių, kuriuose prarandama tik apie 12 proc. šilumos.

,,Norint atpiginti šildymą Lietuvos gyventojams, reikia plėtoti biokuro panaudojimą, o tam reikia politinės valios", – konstatavo energetikos konferencijos ,,Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ dalyviai.

„Swedbank“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 32 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų dalyvauti daugiabučio modernizavime, jei po to sąnaudos už šildymą sumažėtų nuo 41 iki 60 proc. Tokį energetinį efektyvumą pasiekia dauguma atnaujintų pastatų. Pasibaigus vasarai vis dažniau prisimenamas artėjantis šildymo sezonas, o brangstantys gamtiniai ištekliai ir augančios šilumos kainos skatina ieškoti būdų taupyti.

Šiaulių miesto savivaldybėje vėl rengiama bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka. Kol kas apibrėžti tik mokyklų optimalumo kriterijai. Pirmieji siūlymai dėl mokyklų likimo paaiškės spalį. Politikai ir valdininkai dirba atskirai Siūlymus dėl pertvarkos turi parengti vien iš Tarybos narių sudaryta laikinoji komisija, kuriai vadovauja miesto meras Justinas Sartauskas.

Probleminiu rajonu pripažintoje Naujojoje Akmenėje renovuojama keliasdešimt daugiabučių namų. Skaičiuojama, kad baigus darbus, sąskaitos už šildymą, siekusios net iki 900 litų per mėnesį, sumažės perpus. Šį sezoną šiluma turėtų pigti ir visiems Akmenės gyventojams, nes šilumą ir karštą vandenį gamins naujai pastatyta biokuro katilinė. Seniausiame miesto kvartale statytiems daugiabučiams per 60 metų. Pradžioje jie šildyti krosnimis, vėliau prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos.

Visose šią vasarą sostinėje renovuojamose ugdymo įstaigose jau rugsėjo pirmąją prasidės pamokos. Šiemet buvo renovuojamos 36 ugdymo įstaigos, keturiose iš jų – Radvilų ir Žirmūnų gimnazijose, Liepkalnio pagrindinėje ir „Atgajos“ specialiojoje mokyklose, - vyko kapitalinis remontas. „Savivaldybė nuolat stebi darbų eigą, ar laikomasi numatyto darbų grafiko.

Šiauliuose kasmet kartojasi situacija, kai mokiniai ir mokytojai tampa mokyklų renovacijos įkaitais. Šį kartą „Romuvos“ pagrindinei tenka ieškotis kitos pastogės, nes mokyklos renovacija nebus baigta nė spalio viduryje. Įkaitais yra tapę ir statybininkai — dėl Europos Sąjungos paramos (at)gavimo.

Didžiausia ir svarbiausia gydymo įstaiga Šiaurės Lietuvos regione – Respublikinė Šiaulių ligoninė – sparčiai modernėja. Šį faktą sunku nuneigti. Apsilankiusieji ligoninėje iškart pastebi: dalis ligoninės teritorijos tapo statybų aikštele. Po teritoriją zuja statybininkai, sandėliuojamos medžiagos, šiltinamos pastatų sienos, keičiami langai ir durys. Vyksta trijų ligoninės pastatų – Chirurgijos korpuso, II terapijos korpuso, Vaikų ligų klinikos – rekonstrukcija.

Vos prieš keturis mėnesius baigta rekonstruoti Joniškio sinagogų komplekso Raudonoji sinagoga jau graužiama pelėsinio grybelio, mediena pūva, nuo sienų krenta dažai. Atstatyti sinagogą kainavo 1,8 milijono litų. Savivaldybės atstovai skėsčioja rankomis: nesilaikyta technologinių reikalavimų, bet spaudė terminai. Sudėti milijonai Atstatyti prieš beveik ketverius metus sugriuvusią Raudonają sinagogą kainavo 1 milijoną 800 tūkstančių litų.

VšĮ Tauragės ligoninė Akušerijos ir ginekologijos skyriuje darbo sąlygos netenkina ne tik pacientų, bet ir pačių darbuotojų. Šio skyriaus vedėja Irena Narbutienė kreipėsi į savivaldybės administraciją, prašydama pagalbos. Bendrauti nepanoro Šiuo metu Akušerijos ir ginekologijos skyriuje įgyvendinamas europinis projektas, kuriam pasibaigus bus sutaupoma nemažai šilumos energijos. Šiuo metu šiltinamos sienos, įrengiamas šlaitinis stogas.

Dėl ilgai užsitęsusio projektų vertinimo Šiaulių mokyklas renovuojantiems statybininkams pradeda stigti apyvartinių lėšų. Kol projektas neįvertintas Projektų vertinimo agentūroje, ES skirti pinigai nepervedami. Vakar dėl dvi savaites vėluojančių atlyginimų protestavo UAB „Rotonda“ darbuotojai. Mokyklose vėluos darbai Gytarių (buvusioje Šventupio) mokykloje K. Korsako gatvėje energetinės renovacijos darbai baigiami, tačiau statybininkai dar negavo nė vieno ES lito.

Lietuvai yra svarbus ne tik sveikatingumo arba kaimo, bet ir kultūrinis turizmas, teigia Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė, teigdama, kad priimtos Turizmo įstatymo pataisos tėra dalinės. „Turizmo įstatymo pataisos yra labai teigiamas dalykas, tačiau manytume, kad jos yra tik dalinės.

Atnaujinta ir iš pirmo žvilgsnio patikimai sutvarkyta Dariaus ir Girėno gatvėje esanti Mykolo Karkos pagrindinė mokykla neatlaikė pirmo išbandymo – chuligano spyrio į apdailos plokštę.Antradienio rytą policiją pasiekė pranešimas iš Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos. Jos direktorius Alfredas Paberžis, 8.45 val. atvykęs į mokyklą pamatė, jog sugadinta net 11 sienų apdailos plokščių. Sienos suspardytos vakarinėje mokyklos pusėje, pro kurią dažniausiai vaikšto aplink mokyklą gyvenantys žmonės.

Daugiabučių namų gyventojai dažnai priversti permokėti už įvairias būsto priežiūros paslaugas, nes namų administratoriai suinteresuoti gauti kuo daugiau pelno, o bendrijų pirmininkai nesigaudo rinkos kainose. Neūkišką bendrijos pirmininką namo gyventojai gali lengvai pakeisti kitu, tačiau aklavietėje atsiduria tie, kurių namus prižiūri privačios bendrovės.

Pasaulis po krizės atsibudo tarsi po smarkios audros ir suprato, kad taip, kaip gyveno iki šiol, toliau gyventi negali. Mūsų planetos išsivysčiusios šalys pasiekė tam tikrą ekonominio prisotinimo laipsnį, išsisėmė, todėl grįžti prie įprastinės veiklos nei galima, nei verta. Šiandien pasauliui desperatiškai reikia naujos ekonominės paradigmos, naujo stimulo, matymo ir mąstymo. Dabartinė ekonomika gamtinius resursus naudoja 50 proc. greičiau nei jie atsistato.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos administracija apskaičiavo, kad liūties padaryti nuostoliai siekia 5 tūkst. litų. Nuostoliai nebuvo itin dideli, nes vanduo nesugadino brangios technikos, tačiau baiminantis, kad situacija gali pasikartoti ir tuomet žala būtų žymiai didesnė, ketinama Vyriausybės prašyti pinigų pastato atnaujinimui, rašo 15 min.lt.

Tai, kas padaryta (ir nepadaryta) renovuojamoje didžiausioje Biržų rajono mokykloje, yra akivaizdus pinigų švaistymas, už kurį atsakomybės kol kas iš nieko nereikalaujama. Ne tik Biržų rajone išgarsėjo „Aušros" vidurinės mokyklos renovacijos istorija, kai ugdymo įstaigoje dirbę rangovai išėjo kone išniekinę mokslo šventovę.

Norintys ja pasinaudoti gyventojai galės rinktis – patiems organizuoti būsto renovavimą ar patikėti jį savivaldybės įmonei. Pasak vyriausybės, reorganizavus darbų pirkimus būsto renovavimas galėtų kainuoti mažiau. Kaip praneša „Panorama“, energetikų miestą anksčiau šildydavo atominė jėgainė, dabar vamzdžiais šiluma iš pastatytos katilinės Visagine keliauja atgal į uždarytą jėgainę.

Šiaulių Jovaro pagrindinė mokykla, viena didžiausių mieste, neturi sporto aikštyno, kuris būtinas kūno kultūros pamokoms. Vaikai bėgioja aplinkui mokyklą duobėtu asfaltu. Tokia mokykla mieste – ne vienintelė. Naujai statomos mokyklos privalo turėti stadioną, bet veikiančios paliktos liberaliai priežiūrai. Savivaldybė renovuoja tuštėjančius mokyklų pastatus, o stadionams pinigų neranda. Geriau projekto nė neturėtų Per 800 moksleivių mokosi Jovaro pagrindinėje mokykloje.

Savaitės viduryje visoje Lietuvoje per gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimą kaukė sirenos, tačiau daugelis sostinės gyventojų jų neišgirdo. Čia situacija esą blogiausia – iš 69 Vilniuje esančių sirenų aštuonios nesuveikė. Jas prižiūrintys asmenys kaltina blogas oro sąlygas, naujų kvartalų plėtimąsi, namų statybas ir jų renovacijas.

Trečiadienį ministrų kabinetui nepavyko apsispręsti, ar didinti valstybės kompensuojamą būsto renovacijos dalį iki 50 proc. Galimybė iki pusės namo atnaujinimui iš banko pasiskolintų pinigų susigrąžinti iš valstybės būtų suteikta artimiausiems porai metų, tačiau šio klausimo svarstymas Vyriausybėje atidėtas. Premjeras Andrius Kubilius purtosi, esą žmonės turėtų suprasti, kad renovacija reikalinga ne Vyriausybei, o jiems patiems.

Vyriausybei trečiadienį nepavyko galutinai apsispręsti, kaip išjudinti būstų renovaciją, tačiau svarstoma galimybė valstybės kompensuojamą būsto renovacijos dalį didinti iki 50 proc. Tiesa, šia subsidija bus galima pasinaudoti tik keletą metų – 2011–2013–aisiais. Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, matant galimus šilumos, dujų kainų didėjimus šilumos vartotojams ir iki šiol vangiai vykusį renovacijos procesą, tam tikrą laikotarpį jį reikės itin skatinti.

Kupiškio rajono savivaldybei ėmė itin nebesisekti su mokyklų renovacija. Dar nebaigti visus metus vėluojantys remonto darbai Subačiaus gimnazijoje, o nauja kliūtis jau kelią pastoja planuojant Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės mokyklos renovaciją.

Kelmės rajone, Maironių gyvenvietėje, iš tolo patraukia dėmesį ryškus, žaliai nudažytas daugiabutis. Elegantiški stogeliai virš kiekvieno įėjimo, šviestuvai, terasa... Visa tai primena toli pažengusios Europos senbuvės kaimą. Tačiau šiame sovietiniais laikais kolūkio statytame daugiabutyje gyvenančios šeimos namą atnaujino be Europos pagalbos. Ir už protingą pinigų sumą.

Gerėjant gyvenimo kokybei, kyla ir nauji iššūkiai visuomenės sveikatai: atsiranda naujos infekcinės ligos, modernios technologijos kelia triukšmą, vibraciją, ultravioletinę ir elektromagnetinę spinduliuotę, išskiria į aplinką kancerogenines ir toksines medžiagas. Vilniaus krašto gyvenamuosiuose namuose nuotoliniam sunaudotos šilumos duomenų nuskaitymui pradėta naudoti nauja aparatūra.

Valdantieji svarsto galimybę didinti valstybės kompensuojamąją būstų renovacijos dalį iki 50 procentų. Šis padidinimas būtų taikomas ir dabar blogesnėmis sąlygomis dalyvaujantiesiems renovacijos programoje. „Sutarėme, kad iki gegužės 1 dienos šitas pasiūlymas didinti valstybės remiamą dalį iki 50 proc. turėtų būti aptartas su finansų ministre, finansų specialistais ir tiksliai suformuluotas.

Siekiant išjudinti stringančią būstų renovaciją pradėta svarstyti apie valstybės kompensuojamosios dalies didinimą, nors kiek bus didinamas procentas, kol kas dar neapsispręsta. Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti iki gegužės 1 d. Trečiadienį Vyriausybėje tradicinio valdančiosios koalicijos partnerių susitikimo metu aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pristatė naujai parengtą programą būstų renovacijai skatinti.

Daugiabučių renovavimo versle driekiasi keista grandinė. Vicemerė Daiva Matonienė iš kailio nėrėsi gyventojus įtikinėdama renovuoti savo namus, kita tos partijos atstovė, patekusi į STT nagus, Birutė Jankauskienė darbavosi Būsto agentūroje, o statybinės medžiagos buvo perkamos iš partijos lyderiui, Šiaulių miesto tarybos nariui Vidmantui Japertui priklausančios įmonės. Tai aiškėti ima po to, kai daugiabučio gyventojai pradėjo skaičiuoti, ar nepermokėjo daugiau kaip du šimtus tūkstančių litų.

65 balsais „už", 42 - „prieš“ ir 11 Seimo narių susilaikius, parlamentarai pritarė Aplinkos ministro G. Kazlausko atsakymams į interpeliacijos rengėjų klausimus ir paliko jį poste. Daugiausia ministrą palaikė valdantieji konservatoriai. Po pateikimo, ministro atsakymams į interpeliacijos rengėjų klausimus pritarė 66, „prieš" balsavo  38 ir susilaikė 14 Seimo narių.

Valstybinis studijų fondas praneša, kad studentų bendrabučius atnaujino 26 valstybinės aukštosios mokyklos. Fondas Švietimo ir mokslo ministro patvirtintos Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programos (II etapas) įgyvendinimui skyrė 30 mln. litų.“Nors programa buvo patvirtinta 2010 m. birželio mėnesį, o įgyvendinti ją pradėta antroje metų pusėje, aukštosios mokyklos spėjo laiku atlikti darbus ir panaudojo 99,7 proc.

Kauno savivaldybė jau metus miestiečius ragina renovuoti ne atskirus namus, o imtis tvarkyti visą kvartalą ir žada pagalbą. Kol kas norinčiųjų neatsiranda, tačiau projekto iniciatoriai viliasi, kad po rekordinių sąskaitų žiemos renovacija pajudės, informuoja LTV naujienų laida „Šiandien“. Kaune daugiabučių – 5 tūkst., o renovuotų – vos kiek daugiau nei trys dešimtys.

Pastarųjų metų duomenimis, Lietuvos ministerijos per vieną žiemos mėnesį šildymo išlaidoms padengti pakloja nuo dešimties iki keliasdešimties tūkst. litų. Ministro pirmininko tarnybos administracinio pastato šildymas vidutiniškai per žiemos mėnesį kainuoja 74 tūkst. Lt, Lietuvos bankui priklausančių pastatų – 156 tūkst. Lt. Dalies ministerijų ir Seimo atstovų teigimu, po renovacijos darbų, išlaidos galėtų sumažėti 20–50 proc.Valdžiai aktyviai agituojant už renovaciją, lrt.

Būsto renovacija dviejų kambarių butui sutaupo apie trečdalį šilumos, tai yra apie 300 litų per metus 60 kvadratinių metrų dviejų kambarių butui ir atsiperka per 50 ar daugiau metų. Taip paskaičiavęs šiaulietis Povilas Sabas, inžinierius  mechanikas, 20 metų išdirbęs televizorių gamykloje, tikina, kad tokiu atveju efektyviausia būtų šiltinti butus iš vidaus, tačiau apie tai niekas nekalba.

Šiemet pradedami atnaujinti Lietuvos mokyklų sporto aikštynai: klojama speciali danga, pritaikyta futbolo ar krepšinio žaidimui, perkami sporto įrengimai ir kt. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino sąrašą mokyklų, kurios pirmosios gaus lėšas sutvarkyti savo sporto bazes.

Priverstinė daugiabučių renovacija neišjudintų šio proceso, ketvirtadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius. Tarp Seimo darbo grupės siūlymų išjudinti daugiabučių renovaciją vienas iš galimų yra asmenims, kurie priešinasi renovacijai, mažinti kompensacijas už šildymą. Ketvirtadienio rytą kalbėdamas „Žinių radijuje“ premjeras nekomentavo darbo grupės siūlymų, kol nėra galutinių rezultatų. Tvirtesni sprendimai esą bus pateikti vasario pabaigoje.

Pastarąjį mėnesį lietuviai linkę skųstis milžiniškomis sąskaitomis už šildymą, tačiau vis dar retas iš jų susimąsto, kad neleisdami šilumos vėjais sutaupytų beveik pustrečio karto. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vadovas Arūnas Aliulis prisipažįsta: jam iš tiesų gaila, kad Lietuvoje apie gerus darbus ir geras naujienas mažai kas kalba. Labiausiai žmonės linkę mėgautis blogomis istorijomis apie kelis atnaujintus namus ir iš to apibendrinti.

Vilniaus miesto savivaldybė perima iš valstybės Trakų Vokės dvarą ir planuoja jame plėtoti kultūrinę, turistinę veiklą – įrengti erdves kultūriniams renginiams, konferencijoms, ekspozicijoms, menininkų ir amatininkų dirbtuvėms. Vienas iškiliausių paveldo objektų Vilniaus miesto ribose ir Lietuvoje – Trakų Vokės dvaras užima 30 ha plotą, jame yra 50 pastatų, ne tik istorinių, bet ir iškilusių sovietmečiu, priklausančių įvairiems valdytojams.

Vyriausybė sugalvojo dar mažiausiai tris būdus, kaip gyventojus suvilioti prasiskolinti bankams ir renovuoti savo daugiabučius. Šįkart naujų aukų bus ieškoma gudrumu: pažadais suteikti įvairių smulkių nemokamų ar pusiau nemokamų paslaugų. Kad procesas įsisuktų Vyriausybė rytoj tikriausiai pritars naujai daugiabučių namų renovavimo programos vykdymo tvarkai.