renata saulytė

Per pusmetį beveik ketvirčiu aptirpusios maisto produktų kainos Lietuvoje jau ima prilygti daug mažesnėms maisto kainoms turtingose Europos šalyse. Tačiau dabartinis kainų lygis pirkėjams vis sunkiau įveikiamas, nes yra nerealus, atsižvelgiant į žaliavų kainas ir vartotojų pajamas. Mažėjantis pardavimas rodo, kad taupymas maisto sąskaita Lietuvoje užėmė tvirtas pozicijas kone kiekvienoje šeimoje.

Net iki 20 proc. lapkritį staiga pabrangę kai kurie pieno produktai privertė sunerimti šalies vartotojus, kodėl iki šiol pigusi produkcija staiga pabrango? Prekybininkai, mėnesio pradžioje gavę iš pieno perdirbėjų pranešimus apie branginamą produkciją, taip pat padidino kainas. Mažiausiai - kelias centais - padidėjo pieno kaina, o labiausiai - apie 40 centų - pabrango desertiniai sūreliai.

Viešai santykius aiškinęsi koncerno „MG Baltic“ ir vadinamojo Vilniaus dešimtuko, kuriam priklauso „Maxima LT“ parduotuvių tinklas, taip pat viena iš „Leo LT“ steigėjų „NDX energija“, atstovai staiga užkasė karo kirvį. Kas atsitiko? Netikėtą draugystę tarp „MG Baltic“ ir vadinamojo Vilniaus dešimtuko greitai pajus kiekvienas šalies gyventojas, vakare įjungiantis elektros lemputę.

Verslininkams jau seniai baksnojant pirštu, ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Lenkijos, šalies valdžia ekonomiką vis suka kitu keliu. Statistika iškalbinga - Lenkija vienintelė iš Europos Sąjungos šalių tęs augimą be recesijos, o Lietuvos perspektyvos - niūrios. Prasidėjus sunkmečiui, kitaip nei Lietuva - zloto susilpnėjimu, nepanaikintomis PVM lengvatomis ir panašiai - gaivinti ekonomiką užsimojusi Lenkija jau skina tokios valdžios politikos vaisius.

Nuo 19 iki 21 proc. išaugusio PVM naštą ant savo pečių užsikrauti pasiryžę kai kurie prekybos tinklai kainų nepadidino. Beveik visas asortimentas buvo pabrangintas tik „Rimi” ir „Norfa” parduotuvėse. Šie prekybos tinklai neslėpė, jog dėl padidėjusio mokesčio produkcijos kainas kels iškart. Skirtumą dengia patys „Maximoje” ir „Iki” beveik visų pagrindinių maisto produktų – pieno ir jo gaminių, duonos, mėsos, daržovių kainos išliko nepakitusios.

Prekybos centrai šiemet patiria didelių nuostolių. Tokio vagilių antplūdžio čia dar niekada nėra buvę. O juk, kaip liudija patirtis, sugaunamas vos vienas iš dešimties ilgapirščių. Vagysčių iš prekybos centrų padaugėjo maždaug ketvirtadaliu.

Besikeičiantys gyventojų apsipirkimo įpročiai ne tik mažina prekybos tinklų apyvartą, bet ir diktuoja lentynų asortimentą. Sumažėjus pirkėjų perkamajai galiai, pardavėjams vis sunkiau nuspėti reikiamą maisto prekių užsakymų kiekį, o ne tokios būtinos brangesnės prekės dūla lentynose.

Būdų, kaip nugalėti rinkodaros mūšyje, ieškantys verslo rykliai konkurentus imasi doroti jų pačių ginklais. Kurį laiką mokiusi vartotojus gyventi praktiškai „Norfa“ metė iššūkį kitiems šalies prekybos tinklams – savo reklamoje panaudojo jų simbolines spalvas. Atsakymas sufleruotas Pastaruoju metu į žiniasklaidą itin aktyviai įsiveržusioje reklamoje „Norfa“ skelbia atsisakanti 20 proc. savo antkainio.

Prekybininkai ilgai bandė pirkėjus prisivilioti siūlydami dideles daugelio prekių kainų nuolaidas, tačiau žmonės perka ir vartoja vis mažiau, parduotuvių apyvarta krenta, tad jos priverstos ieškoti naujų būdų priversti klientus atverti pinigines ar bent jau užsukti į prekybos centrus. Pirkėjams viliotinį šokančios išpuoštos parduotuvių vitrinos kone kiekvieną savaitę rengia "paskutinius" išpardavimus ir siūlo prekes su 50-70 proc. nuolaida.

Maisto pramonės atstovai tikina, kad dėl Seimo sprendimo dviem procentiniais punktais didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) neišvengiamai turės didėti maisto produktų kaina. Didelė mokesčių našta ir smukęs vartojimas esą nebepaliko jokių rezervų. Tik prekybininkai vis dar viliasi, jog brangs ne viskas arba ne tiek, kiek padidės PVM. Įstatymo pataisas, kuriomis šiemet jau nuo 18 iki 19 proc.

Seime jau prasidėjo diskusijos, ar teks didinti PVM iki 21 proc. Vyriausybės pateiktame projekte siūloma dabartinį 19 proc. tarifą keisti nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Seimas šį projektą ketina pradėti svarstyti liepos viduryje, todėl dėl didesnio PVM gali būti apsispręsta tik paskutinėmis liepos dienomis. Valdžios blaškymasis iki paskutinės minutės verslo jau nestebina.

Jei krizė be "vertybių perkainojimo" ir atnešė dar ką nors gero, tai - nuolaidas ir akcijas. Prekybininkai neslepia, kad dabar kiekvienas prekybos centras kovoja dėl kiekvieno pirkėjo, o vienintelė kovos priemonė yra kaina.

Valiutų kursas ir mokesčių sistemų skirtumai lietuvius veja pigiau apsipirkti kaimyninėje Lenkijoje. Tačiau kai tuos pačius gaminius pasiūlo lietuviški prekybos centrai, lenkiškas etiketes tautiečiai aplenkia.

Lietuvoje pabrangus stipriajam alkoholiui vis konkurencingesnė tampa naminukė. Provincijos parduotuvėse stipriojo alkoholio pardavimas nuo metų pradžios smunka, užtat iš lentynų šluojamas cukrus. Prekybininkai nuo metų pradžios stebi didėjantį cukraus pardavimą, nors dažniausiai jo pardavimas padidėdavo rudeniop. Iki obuolių ir uogų derliaus nuėmimo dar ankstoka, tad veikiausiai cukrus naudojamas ne uogienėms virti, o naminukei gaminti.

Prekybiniais vežimėliais su dėžėmis užbarikaduoti tarpai tarp kasų, suirzę apsaugos darbuotojai - tokia dabar yra prekybos centrų kasdienybė bandant apsiginti nuo masinių vagysčių. Tačiau ir šios užkardos - ne kliūtis ilgapirščiams. Jie įniko prekybos centrus siaubti beveik kasdien su vis didesne išmone ir drąsa. Nuo metų pradžios pasikeitė vagių kontingentas. Parduotuves pradėjo švarinti ne tik narkomanai, chuliganai ar valkataujantys asmenys, bet ir netekę pragyvenimo šaltinio lietuviai.

Seimą supančios parduotuvės ir įstaigos jau ruošiasi kitą savaitę vyksiančiam smulkiųjų verslininkų mitingui - rūpinasi papildoma apsauga ar net svarsto išvis tą dieną neatverti durų. Taip prekybininkus paskatino elgtis Vilniaus savivaldybės ketinimai kitą antradienį riboti Seimą supančių įstaigų, parduotuvių ir degalinių darbą, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. „Pasimokėme iš sausio 16 dienos, kai irgi vyko mitingas, klaidų. Geriau uždaryti parduotuves ir degalines dienai ar pusdieniui.

Uždraudus prekybą alkoholiu naktimis visą parą dirbusios parduotuvės priverstos trumpinti darbo laiką arba svarsto galimybę užsidaryti. Nuo sausio 1-osios įsigaliojusi Alkoholio įstatymo pataisa, kuria prekyba svaigiaisiais gėrimais uždrausta nuo 22 iki 8 val.

Sprendžiant tik iš parduotuvėse pasikeitusių kainų, ko gero, niekam nepavyktų pasakyti, kiek konkrečioms prekių grupėms nuo sausio šiemet pakilo pridėtinės vertės mokestis (PVM). Kai kurie gaminiai brango daugiau, nei jiems išaugo šis mokestis, kai kurie - mažiau, o buvo ir tokių, kurių kainos nekito. Pavyzdžiui, viename iš prekybos tinklų sveriamų džiūvėsių kaina nežinia kodėl šoktelėjo maždaug pusantro procento, nors dėl keliamo PVM jie galėjo pabrangti tik vienu.

Sausio 1-ąją pakilus mokesčiams kainų šoko nepatyrė tik mažų miestelių krautuvėlių klientai. Didesnių miestų ir miestelių gyventojams, įpratusiems prekių įsigyti didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse, teko griebtis už galvos - pabrango viskas. Neabejojama, kad kainos dar didės. Į parduotuves po Naujųjų užsukę pirkėjai turėjo gerokai plačiau atverti pinigines. Nuo Naujųjų metų daugiausia padidėjo kainos tų prekių ir paslaugų, kurioms buvo taikomas lengvatinis 5 proc.

Seimui nusprendus nuo kitų metų degalinėse ir prekybos tinkluose drausti prekiauti alkoholiu nakties metu, verslininkai jau suka galvas, kaip kompensuoti būsimus nuostolius ir išvengti draudimo pažeidimų. Apie tai, kad šis Seimo sprendimas dalį degalinių darbuotojų paliks be darbo, dar iki įstatymo pataisų priėmimo kalbėjo Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija. Tą patį asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas dienraščiui patvirtino ir dabar.

Paprasti Lietuvos pirkėjai jau seniai pastebėjo, kad tos pieno supirkimo kainos, už kurias pienas superkamas iš pieno gamintojų, arba ūkininkų, kelis kartus kartus skiriasi nuo tų, už kurią „baltasis auksas“ prekybos centruose siūlomas galutiniam vartotojui. „Respublika“ stengėsi išsiaiškinti, kaip ir iš kur atsiranda toks skirtumas ir kas iš jo labiausiai pasipelno. Pasirodo, tai padaryti nėra paprasta.

Anksčiau iš parduotuvių dažniausiai asocialūs asmenys vogdavo smulkmenas, o dabar ilgapirščių kontingentas ir manieros pasikeitė - puikiausiais rūbais pasidabinę žmonės vagia ne tik brangius gėrimus, bet ir knygas ar net šaldytuvus. Vagysčių padaugėjo, vis dažniau vagiama tikrai ne iš būtinybės išgyventi, konstatuoja prekybos centrų atstovai. Tarsi patvirtindami jų žodžius viename uostamiesčio centre pirmadienio vakare apsaugininkai sulaikė 1978 m. gimusį Naikupės gatvės gyventoją.

Prieš gerą dešimtmetį į Lietuvą atkeliavęs Helovinas, pasirodo, nesąs toks populiarus, kaip tikėtasi anksčiau. Portalo „Balsas.lt“ kalbinti didžiųjų šalies prekybos tinklų atstovai pripažįsta, kad jaunimas domisi naująja iš Vakarų pasiskolinta švente, tačiau, palyginti su tradicinėmis krikščioniškomis šventėmis ir netgi su Valentino diena, Helovinas vis dar atrodo labai blankiai. Lentynose - mažėja Helovino atributikos Dar visai neseniai Helovinas sukėlė didžiulį ažiotažą Lietuvoje.

Dar 2007 m. rugsėjį 1 litrą maistinio aliejaus buvo galima įsigyti vidutiniškai už 5,43 lito, o dabar tenka sukrapštyti 1,39 lito daugiau - jis vidutiniškai kainuoja apie 6,82 litus. Aliejaus tiekėjai ramina, kad aliejaus kaina jau stabilizavosi ir po truputį krinta. Kainos nekils Prekybos tinklui „Maxima“ priklausančių prekių ženklais „Optima linija“ ir „Favorit“ pažymėtos produkcijos aliejaus supirkimo kaina pastaruoju metu šiek tiek išaugo.

Į Seimą besiveržiančių partijų lyderiai liežuvius plonina ne tik prieš rinkėjus. Kad apmokėtų rinkimų kampanijos išlaidas, politikai aktyviai beldžiasi ir į verslininkų duris. Dalis jų prisipažįsta niekuo negalintys padėti dėl ekonominio sunkmečio. Verslo milžinai niekada nešykštėjo pinigų partijoms. Tačiau prieš rinkimus jos dažniau ir intensyviau atakuoja verslininkus prašymais paremti finansiškai.

Lietuva, atrodo, yra vienintelė civilizuoto pasaulio šalis, kur rugsėjo 1-ąją draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Anot „Lietuvos žinių“ (LŽ), viešojo maitinimo įmonių savininkai tuo piktinasi, pedagogai ir policija – džiaugiasi, o prekybininkai tvirtina, kad jiems tas pats. Šiandien daugelis mokytojų ir mokinių tėvelių po oficialiosios naujųjų mokslų metų šventės dalies norėtų užsukti į kavinę išgerti taurę šampano ar vyno, tačiau to padaryti negalės.

Stiprus vėjas ir lietus jau pridarė nuostolių – Vakarų Lietuvoje sutriko elektros tiekimas. Elektrą skirstančios bendrovės VST atstovė Renata Saulytė teigia, kad dėl stipraus vėjo atsijungus elektros pastotėms apie 500 Gargždų, Plungės, Pakruojo ir Joniškio gyventojų liko be elektros. Kaip rašo Lrt.lt, vakariniuose rajonuose vėjo gūsiai siekia apie 15–19 m/s, tačiau sinoptikai sako, kad vėjas savaitgalį gali dar labiau sustiprėti.„Nedžiugina tai, kad Klaipėdoje vėjas labai stiprus.

Ketvirtadienį, prieš vidurdienį, Klaipėdoje Naujojoje uosto,  Sendvario ir Tauralaukio rajonuose buvo dingusi elektra. Bendrovės „Lietuvos energija“ specialistų teigimu elektros tiekimas nutrūko, kai jų administruojamoje linijoje Klaipėda-Kretinga įvykus gedimui, nesuveikė bendrovei „VST“ priklausantys automatiniai įrenginiai.„Mūsų darbininkai norėjo išvesti elektros liniją į remontą. Ir perjungimo metu nulūžo vienas atraminis izoliatorius.