reforma

Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Algirdas Sysas siūlo naikinti valstybės paramą kaupiantiems antrojoje pensijų pakopoje. Tuo tarpu ministrė pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad Vyriausybė neketina dar kartą keisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemos ir naikinti valstybės paskatos ar anuitetų.

Antros pensijų pakopos pokyčiai atvėrė naujų galimybių ne tik gyventojams, bet ir sukčiams – jau fiksuojami pirmieji pinigų išviliojimo atvejai. Ekspertų teigimu, schemos senos, tačiau naujos reformos joms suteikė naują pagreitį. Kokie yra populiariausi sukčiavimo metodai „Žinių radijo“ laidoje pasakojo kibernetinio saugumo inžinierius Lukas Apynis.

Irano institucijos paleido du įtakingus reformistus, kurie pastarosiomis dienomis buvo sulaikyti po sausį vykusių antivyriausybinių protestų, ketvirtadienį pranešė vietos žiniasklaida. „Javadas Emamas ir Ebrahimas Asgharzadeh prieš kelias minutes buvo paleisti už užstatą“, – ketvirtadienio vakarą paskelbtame interviu naujienų agentūrai ISNA sakė jų advokatas Hojjatas Kermani.

Antroji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų dalis turėtų Lietuvą pasiekti įgyvendinus dar kelias reformas. Tarp jų – viešojo transporto efektyvinimas, energetikos projektai bei valstybinių IT sistemų atnaujinimas. Apie tai, kas dar turi būti padaryta, kokios rizikos išlieka ir kada realiai galima tikėtis likusio finansavimo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Nuo 2026 metų žmonės gali atsiimti pinigus iš antrosios pensijų pakopos. Šiuo metu daugelį žmonių kamuojantis klausimas: kaupti toliau ar pasitraukti iš pensijos kaupimo II pakopoje? Užsienyje dirbantys letuviai dalijasi savo pensijos kaupimo istorijomis ir klausia, kaip tokiems žmonėms geriausia elgtis. Apie šią reformą, investicijas ir anuitetus „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo ekonomistas, Vilniaus universiteto tarybos pirmininkas ir „Axiology“ vadovas Marius Jurgilas.

Kelią Seime skinasi dar vienos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotos įstatymų pataisos, kuriomis ketinama numatyti naują tvarką, kokiu prioritetu Lietuvos gydymo įstaigos užtikrins paslaugas gyventojams. Kritikai savo ruožtu įžvelgia ne tik bandymą privačias įstaigas tiesiog „ištinklinti“, bet ir prieštaravimus Konstitucijai.

Seimas apsisprendė – priemokų be kelių išimčių gydymo įstaigose neliks. Pagal jau nuo gegužės įsigaliojančią tvarką, tiek valstybinėje, tiek privačioje gydymo įstaigoje bus galima gauti tik arba iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamą paslaugą, arba pacientas už ją visiškai mokės iš savo kišenės. Dalis ekspertų kraipo galvomis ir naują tvarką tiesiog vadina eksperimentu. Ilgų batalijų lydėtas vadinamasis priemokų uždraudimo klausimas pasiekė finišo tiesiąją.

Antrosios pensijų pakopos reformai – nauja dešiniųjų kliūtis. Jos svarstymą Seimas atideda dar mažiausiai 2 savaitėms dešiniesiems pareikalavus, kad ją įvertintų aukštųjų mokyklų ekspertai. Esą kyla klausimų, kaip pasikeis šios pakopos išmokos ir ar nenukentės kaupiantieji.  Ministrė Inga Ruginienė šį veiksmą vadina tiesiog vilkinimu.

Finansų ministrui patvirtinus, kad Briuselis turi pastabų dėl Seime pradėtos svarstyti antros pensijų kaupimo pakopos reformos, numatančios atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, jog tai yra viena iš daugelio rekomendacijų.  Anot jos, kitais metais gavus Europos Komisijos (EK) ekspertų išvadas ketinama diskutuoti dėl profesinių fondų, kai darbdaviai moka darbuotojų pensijų kaupimo įmokas, steigimo Lietuvoje.

Prezidentūroje užvirė karštos diskusijos dėl mokesčių reformos. Gitanas Nausėda pareiškė, kad yra nusivylęs, mat valdantieji nekilnojamojo turto mokestį įvedinėja chaotiškai, o tai kelia įtampą, gąsdina gyventojus. O ypač senjorus, kurie dar šiandien ryte susitiko su Prezidentu ir primygtinai paprašė neapmokestinti pirmojo būsto, o verslas Nausėdą paragino mokesčių reformą išvis atidėti.

Vilniuje šimtai balsų skambėjo iš Katedros aikštės – žmonės bijo nekilnojamojo turto mokesčio kaip velnias kryžiaus, tačiau ar tikrai Lietuvai reikia šios reformos? Apie NT mokestį,  „Žinių radijo“ laidoje įžvalgomis pasidalino banko „Luminor" vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas. Vakar daugiau nei 4000 mūsų piliečių protestavo prie Katedros aikštės ir, aišku, ašis nepasitenkinimo – tą galima jausti, girdėti, nekilnojamo turto mokestis, kurio bijo žmonės kaip velnias kryžiaus.

Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė savo feisbuke išdėstė, ką ji mąsto apie rizikas, susijusias su NT (nekilnojamojo turto) mokesčio reforma. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad apskritai Lietuvoje mokestinė sistema darosi labai neelegantiška ir gremėzdiška. Gyventojams tai kelia galvos skausmą. NT yra privalomai registruojamas turtas – žemė, įvairūs pastatai, tokie inžineriniai objektai, kaip gatvės ar keliai ir kt.

„Jei kalbame apie tą reformą, kurios tikslas mažinti ligoninių skaičių, siaurinti atliekamų paslaugų spektrą, tai su šita reforma – viskas negerai“, – be užuolankų kalba Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas. Pasak jo, politikams vertėtų suprasti, kad didžiosioms ligoninėms nereikia rajonuose gyvenančių ligonių – jos nebeatlaiko krūvių, žmonių srautų. „Kodėl susidarė tokios eilės? Tai akivaizdu.

Kaip numatyta, ateinantys metai bus lemiami, kai paaiškės, kurios gydymo įstaigos negalės išsaugoti akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų skyrių. Tačiau gydymo įstaigų ir savivaldybių atstovai prašo naujosios ministrės nukelti tvarkos įsigaliojimą arba peržiūrėti jau numatytus kriterijus, kurie, jų teigimu „paimti iš oro“.  Vienas deklaruotų Arūno Dulkio inicijuotos sveikatos reformos tikslų – ne tik priartinti būtinąsias paslaugas arčiau namų, bet ir siekti kokybės.

Artėjant Seimo rinkimams konservatoriai prisiminė mokesčių reformą. Per pačius rinkimus žada siūlyti Seimui balsuoti dėl didesnių nekilnojamojo turto ir individualios veiklos mokesčių. Tokias konservatorių užmačias atvirai atmeta ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai. Tačiau konservatoriai tvirtina, esą balsavimai dėl mokesčių reformos parodys, kam iš tiesų rūpi gerovė valstybėje. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Visose šalies mokyklose įsigaliojusi įtraukiojo ugdymo reforma kaitina emocijas. Mokyklų darbuotojai pritaria, kad pokyčiai buvo reikalingi, tačiau pabrėžia, kad trūksta pasiruošimo ir specialistų. Aštriausios kritikos sulaukė Širvintų rajono merė, pareiškusi, kad vis tiek iš dalies pamokų specialiuosius poreikius turinčius vaikus išprašys mokytis kitur. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad merei gresia teisinės pasekmės. „Mes ėjom į vidurinę mokyklą, su visais vaikais mokėmės.

Dar ką tik įstaiga sveikatos apsaugos ministro kaip pavyzdinė rajono gydymo įstaiga pristatinėta Joniškio ligoninė išgyvena sunkius laikus – Vidaus ligų skyriuje neliks 75 proc. gydytojų, trumpėja ir Skubios pagalbos skyriaus darbas. Konstatuojama, kad ir kitose ligoninėse situacija ne geresnė – gydytojų nesiseka privilioti ir 4–5 tūkst. eurų „į rankas“ siekiančiomis algomis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad siūloma šaukimo į kariuomenę pertvarka kuria teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. Taip jis kalbėjo ministerijai ruošiantis teikti šaukimo reformą Vyriausybei. Pasak ministro, šaukimo visuotinumą leidžia pasiekti tai, kad pagal naująjį modelį studijavimas aukštojoje mokykloje nebus traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Didžiojoje dalyje šalies savivaldybių vyksta pokyčiai: čia steigiami nauji dariniai – sveikatos centrai. Vis tik kol ministras Arūnas Dulkys piešia šviesią ateitį ir pagerėjusį kelią pacientams sveikatos sistemoje, ne visi supranta šios reformos prasmę. Merai pažymi, kad juo labiau rajonuose trūkstant gydytojų jokios reformos nepadės. Daug kritikos strėlių sulaukusi sveikatos įstaigų tinklo reformos dalis įgauna pagreitį.

Sveikatos centrų steigimas įsibėgėja visoje Lietuvoje – net 59 savivaldybės inicijavo ar inicijuoja procesus steigiant sveikatos centrus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad sveikatos centrai pirmiausiai buvo pagalba mažoms savivaldybėms konsoliduoti medicinos paslaugas, tačiau jų populiarumas viršija lūkesčius – savivaldybės įžvelgė galimybę pagerinti sveikatos paslaugas savo rajono gyventojams ir ja aktyviai naudojasi.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė žada, kad stambinant policiją nė vienas komisariatas nebus uždarytas, o reforma visoje šalyje užtikrins „visuotinį saugumo standartą“. „Nė vienas komisariatas nebus uždarytas, nėra tokių planų, kaip tik skirsime dėmesį bendruomenės pareigūnų skaičiaus didinimui, sutarta, kad komisariatų darbo laikas bus ilginamas, kad žmonės fiziškai galėtų ateit į komisariatą ir gautų visą informaciją ar praneštų, kas vyksta“ – antradienį žurnalistams Telšiuose sakė A. Bi...

Siekiant sutrumpinti ir supaprastinti paciento kelią, šiemet veiklą pradeda pirmieji savivaldybių sveikatos centrai, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Viešojo ir privataus sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigos kviečiamos burtis į sveikatos centrus bei suteikti galimybę pacientui dažniausiai naudojamas sveikatos paslaugas gauti savo gyvenamojoje ar gretimoje savivaldybėje. „Sveikatos centrų tikslas yra priartinti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas arčiau gyventojo.

Europos Sąjungos valstybių narių energetikos ministrams pagaliau pavyko susitarti dėl elektros energijos rinkos reformos projekto, skelbia Prancūzijos naujienų agentūra AFP ir Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Pagal šį projektą Bendrijos narės būtų skatinamos ilgalaikėmis sutartimis gaminti elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o „žaliosios“ energijos gamintojams būtų mokamos kompensacijos, jei elektros kaina rinkoje kristų žemiau numatytosios, tačiau jei ji taptų ...

Reikšdamos nepasitenkinimą Vyriausybės vykdomomis reformomis, Lietuvos profesinės sąjungos penktadienį Vilniuje rengia mitingą. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga akciją pradės Katedros aikštėje, iš kurios žygiuos iki Seimo.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdoma reforma toliau kaitina aistras. Nuogąstaujama, kad naudos ji gali neduoti ne tik dėl jau esančių medikų stygiaus. Teigiama, kad kylantis šaršalas atskirose savivaldybėse verčia medikus dairytis darbo privačiame sektoriuje arba išeiti į pensiją. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, susibūręs į neeilinį posėdį, šią savaitę aptarė sveikatos įstaigų tinko reformos eigą.

Lietuvoje augant slaugos paslaugų poreikiui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo ilgalaikės priežiūros pertvarką, kurios tikslas gerinti slaugos paslaugų kokybę ir užtikrinti geresnį prieinamumą. „Siekiant didinti ambulatorinių slaugos namuose paslaugų kokybę ir apimtis, buvo išplėsta slaugos paslaugas namuose teikiančių specialistų komanda – dabar ją sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas. Artimiausiu metu planuojama komandą papildyti ergoterapeutu.

Seimo Sveikatos reikalų komitetui (SRK) susirinkus į neeilinį posėdį, kuriame bus aptariama valdančiųjų vykdoma sveikatos reforma, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Orinta Leiputė ragina Seimo daugumą „atsimerkti“, įsiklausyti į gydytojų ir pacientų balsus ir skubiai daryti išvadas. Socialdemokratai ir toliau reikalaus stabdyti „pražūtingą Arūno Dulkio reformą“, sako O. Leiputė, prašiusi sušaukti neeilinį SRK posėdį.

Priėmus reikalingus teisės aktus, sveikatos priežiūros įstaigų reforma žengė į įgyvendinimo etapą. Šią vasarą pradėjo veikti vieninga nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, suformuotas sustiprintų visuomenės sveikatos institucijų tinklas bei kompetencijų centrai, pradėti steigti savivaldybių sveikatos centrai, o iki 2025 m. bus suformuotas tolygiai geografiškai prieinamas ir kokybiškas paslaugas teikiantis ligoninių tinklas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Viešo...

Nors Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdoma sveikatos įstaigų tinklo reforma jau įsibėgėja, politinės aistros toliau nerimsta. Seimo opozicija ir kitos organizacijos nuogąstauja, kad reforma gali turėti neigiamas pasekmes tiek pacientams, tiek patiems medikams. Opozicija nenustoja skambinti pavojaus varpais, esą reforma ne tik nepagerins sveikatos paslaugų kokybės gyventojams, bet ir išgins medikus iš gydymo įstaigų.

Penktadienį žiniasklaidos atstovai buvo pakviesti į VšĮ Kretingos ligoninę. Prieš šiai įstaigai pradedant vadovauti Romaldui Sakalauskui 15 metų vyr. gydytojos pareigas ėjusi Ilona Volskienė sako, kad ši ligoninė jau atlaikė keturias reformas, o penktąją vargu ar beatlaikys. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius sako, kad šiandien jam didžiausią nerimą kelia Lietuvoje vykdoma ir regionams brukama sveikatos apsaugos reforma.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva Lietuvoje pradedami kurti pirmieji savivaldybių sveikatos centrai. Skatinant toje pačioje savivaldybėje arba gretimose savivaldybėse veikiančias gydymo įstaigas jungtis į sveikatos centrus, siekiama didinti dažniausiai naudojamų sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę mažose savivaldybėse, rašoma ministerijos pranešime. „Buvo sudarytas paslaugų sąrašas, kuris, įkūrus sveikatos centrą, turėtų būti užtikrinamas gyventojams.

Pastaruoju metu nuskambėjus ne vienam masiniam medikų pasitraukimo iš gydymo įstaigų atvejui viešumoje kilo audringos diskusijos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojamos reformos kritikai tokį gydytojų elgesį skubėjo aiškinti kaip ruošiamų pokyčių pasekmės. Vis tik su tuo sutiko ne visi.

Seniai svarstyti pokyčiai įgauna kūną: siekiant nukrauti naštą nuo šeimos gydytojo pečių daugiau funkcijų ruošiama patikėti slaugytojams – nuo kitų metų jiems jau leista savarankiškai teikti konsultacijas. Po tokios žinios visuomenėje kilo nemažas šaršalas, esą prasibrauti iki gydytojo gali tapti dar sunkiau, savo ruožtu medikų ir pacientų atstovai įžvelgia teigiamus pokyčius. Pirmi pokyčiai dėl slaugytojų funkcijų praplėtimo įsigalios jau nuo kitų metų.

Panevėžio miesto taryba priėmė sprendimą inicijuoti sveikatos centro steigimą. Panevėžio miesto savivaldybė iš dviejų galimų sveikatos centro kūrimo variantų – struktūrinio ar funkcinio – pasirinko funkcinį. Tai reiškia, kad mieste veikiančiose sveikatos įstaigose struktūriniai pokyčiai nebus atliekami, jos pasirašys 5 metus galiosiančias sutartis, kuriomis įsipareigos bendradarbiauti tarpusavyje ir teikti sutartyje numatytas sveikatos priežiūros paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdomų reformų kontekste siūlomas tinklinio valdymo modelis buvo aptartas ir teigiamai įvertintas trečiadienį Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) organizuotame nuotoliniame seminare, kuriame Lietuvos ir kitų Europos šalių atstovai dalijosi patirtimi vystant šiuolaikišką, tinklinio valdymo principais paremtą sveikatos priežiūrą, pranešė SAM.

Trečiadienį Seime buvo svarstoma Vyriausybės inicijuojama mokesčių reforma – daugiausia permainų numatantys ir diskusijų keliantys Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatymo pakeitimai. Reaguodama į siūlomas pataisas opozicija tvirtina, kad pertvarka tebus mokesčių padidinimas, o ne reforma, ir baiminasi, jog pakeitimai gali būti įtvirtinti „buldozeriu“. Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos.

Sveikatos apsaugos ministrui neigiant problemas, Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas pažymi, kad dabartinei valdžiai pavyko „iš gydymo įstaigų išguiti ir gydytojus, ir pacientus“. Anot parlamentaro, per pandemiją į duobę įpuolusi Lietuvos sveikatos sistema iš jos nebeišlipa. Po pandemijos žmonės masiškai ieško medicininės pagalbos dėl uždelstų problemų, o ją gauti – vis sunkiau.

Realus darbo užmokestis Lietuvoje praėjusiais metais mažėjo taip smarkiai, kad, pagal šį rodiklį, Lietuva ir Čekija tapo skandalingomis rekordininkėmis. Nepaisant to, Vyriausybė mokesčių reformos atsisakyti neketina.  Kodėl dar ketiname kelti mokesčius laidoje „Dienos komentaras“ klausėme socialinių reikalų ir darbo ministrės Monikos Navickienės. Ekonomistai ir verslininkai kalba apie recesiją į kurią mes toliau žengiame ir nepaisant to dabar vykdoma mokesčių reforma.

Problemas sveikatos srityje sukelia ne vykdoma sveikatos reforma, o pati reformuojama sistema, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas. „Ne reforma sukelia bėdas ar problemas, reforma bando jas išspręsti. Ne ligoninių jungimas daro kažkokį vieną ar kitą neigiamą veiksmą, bet pati sistema, kurią reikėjo keisti“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo P. Saudargas.

Socialdemokratai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) aiškėjant, kad griežti reikalavimai ir kriterijai, kuriais vadovaudamasi ministerija masiškai naikins, mažins ar jungs rajonų gydymo įstaigas, galimai nebus taikomi privačioms įstaigoms.  „Išeina, kad Vyriausybė „valo“ rinką privačiai medicinai.

Siekiant, kad 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų gyventojai gautų kuo arčiau namų, nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvoje pradeda veikti nauja, papildoma sveikatos paslaugų organizavimo forma – savivaldybėse steigiami sveikatos centrai. Bendradarbiavimo pagrindu juose į vieną tinklą savivaldybėje bus telkiamos bazinės sveikatos paslaugos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) užsimojo pertvarkyti sveikatos įstaigų tinklą, kad paslaugos gyventojams taptų labiau prieinamos ir kokybiškos. Vis tik reformos kritikai atkerta, kad medikų iš oro daugiau neatsiras, o sumaišties visai bendruomenei jau įnešta su kaupu. Siekdama pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ministerija siekia, kad 80 proc. paslaugų gyventojai gautų savo savivaldybėje, o į kitas, didesnes ligonines važiuotų tik tada, jei reikia sudėtingesnių procedūrų ar gydymo.

Lietuvoje jau ne vienus metus aptariama dviprasmiška situacija – gydytojų turime gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau nuolat susiduriame su jų trūkumu. Nors medikai nepaliauja kalbėti apie apverktinas algas ir darbo sąlygas, ministras Arūnas Dulkys savo ruožtu beda pirštu į darbo organizavimo ir kultūros problemą. Sveikatos apsaugos ministro teigimu, Lietuvoje trūksta apie 650 medicinos specialistų.

Pagreitį įgaunanti sveikatos įstaigų tinklo reforma toliau kursto nežinią ir neramumus. Po savivaldybės tarybos sprendimo sveikatos centrą steigti struktūriniu keliu Zarasų ligoninę palikus 12 gydytojų nuogąstaujama, kas laukia kitų savivaldybių. Ministerija tvirtina, kad konfliktas Zarasuose yra politinis, tačiau sveikatos sistemos dalyviai atviri – neatsakytų klausimų dėl reformos dar lieka nemažai. Nuo rugpjūčio 1 d. kuriami nauji dariniai sveikatos sistemoje – sveikatos centrai.

Keliolikai medikų ir vadovui palikus darbą Zarasų ligoninėje, šioje savivaldybėje apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad pacientai dėl esamos situacijos nenukentės, o valdžią ragina nustoti politikuoti. Tuo metu Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė teigia, kad savivaldybė deda pastangas rasti naują ligoninės vadovą.

Praėjusį trečiadienį, kai visų žvilgsniai buvo nukreipti į NATO susitikimą Vilniuje, Vyriausybė tylomis patvirtino „reikalavimus ligoninių išdėstymui“. Socialdemokratai įspėja, kad rajonuose visai nebeliks chirurgijos ir gimdymo skyrių, nes rajoninės gydymo įstaigos nebeatitiks Vyriausybės įvedamų kriterijų (gyventojų ir gimdymų skaičiaus).  „Lietuvos žmonės gyvens naujoje realybėje: gimdyti ir operuotis bus galima tik didžiuosiuose šalies miestuose.

Zarasų ligoninės atvejis, kai vienu metu iš darbo išėjo 12 medikų ir vadovas, gali rodyti, jog savivaldybėms sveikatos paslaugų teikimas yra per sunki funkcija ir reikia pradėti diskusijas apie tam tikras pertvarkas, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot jo, Zarasų istorija gali atspindėti ne vienos savivaldybės, o sistemines problemas.

Kilus sąmyšiui Zarasų ligoninėje, kai iš darbo pasitraukė 12 gydytojų ir sutriko dalies skyrių veikla, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako galintis padaryti tik viena –bandyti rasti dialogą ir sutaikyti abi puses. O kol kas ministerija nurodo pacientams pagalbos kreiptis į aplinkines ligonines.

Zarasų ligoninėje, panašu, atėjo neramios dienos. Skelbiama apie būrį iš įstaigos pasitraukusių medikų, kartu traukiasi ir ligoninės direktorius Remigijus Lamanauskas. To priežastis – nesutarimai su savivaldybės atstovais dėl pasirinkto reformos įgyvendinamo būdo. Kaip skelbiama portale zarasuose.