Nuo rugpjūčio 1 d. kuriami nauji dariniai sveikatos sistemoje – sveikatos centrai. Juose turėtų būti suteikta bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų. Kaip aiškinama, jie rūpinsis visuomenės sveikata, teiks ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiims ilgalaike priežiūra.
Tačiau artėjant šių centrų kūrimo terminui, medikų bendruomenei ir pačioms savivaldybės vis dar lieka klausimų tiek dėl jos įgyvendinimo kelių, tiek ar pavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Pirmas nerimo signalas – Zarasų ligoninėje
Pirmąja nerimo signalą nešančia kregžde tapo Zarasų ligoninėje kilęs chaosas, kai darbą paliko 12 gydytojų, pasitraukė ir įstaigos vadovas bei dar keli darbuotojai.
Iš darbo išėjusieji tvirtino, kad tokį sprendimą priėmė po to, kai Zarasų rajono savivaldybės taryba balsų dauguma nusprendė pritarti Pirminės sveikatos priežiūros centro ir Zarasų ligoninės reorganizavimui, tai yra sujungimui.
Reaguodama į situaciją Sveikatos apsaugos ministerija tvirtino, kad tai yra „vietinio kolorito“ pobūdžio problemos, neturinčios nieko bendro su sveikatos įstaigų pertvarka.
Tačiau jau netrukus išsiruošęs neplanuotam vizitui į ligoninę ministras Arūnas Dulkys ėmė rūpintis, ar tai išskirtinai vienos vietos problemos.
„Tai, kas vyksta Zarasuose, man atrodo, labai svarbu suprasti, ar tai yra kažkoks sisteminis signalas – kiek mes tokių savivaldybių daugiau turime? (...) ar jau čia nėra signalas pradėti diskusijas apie būsimus pertvarkymus ateityje. Galbūt savivaldai tai yra per sunki funkcija – savarankiška pirminė priežiūra ir didžioji dalis antrinės“, – antradienį LRT radijui sakė jis.
Abejoja, ar pakeis pacientų įpročius
Portalas tv3.lt primena, kad savivaldybių sveikatos centrus reformą organizuojanti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iš esmės pasiūlė kurti dviem būdais –struktūriniu, tai yra sujungiant įstaigas į vieną juridinį vienetą arba funkciniu keliu, tai yra bendradarbiaujant sudarant sutartis ir paslaugas teikiant skirtinguose juridiniuose asmenyse.
Artėjant terminui, kad savivaldybės galutinai turės dėl to apsispręsti, Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius teigė, kad pasirinkus funkcinio sujungimo kelią kol kas neaiškiausias yra privačių gydymo įstaigų vaidmuo, kurių paslaugos bus reikalingos tam sveikatos centrui.
„Labai daug neaiškumo yra ir dėl odontologų, ne visai žinome, kaip su jais sudarysime sutartis. Ir turbūt dar didesnė problema, koks yra investicijų lūkestis – čia dar neapsispręsta, nes ministerija aiškiai neatsako, turbūt ir negali atsakyti, kaip ta investicijų dalis, kuri skirta, pavyzdžiui, Jurbarko savivaldybei, galėtų būti skirstoma per sveikatos priežiūros įstaigas, kurios teiks paslaugas sveikatos centrui“, – komentavo jis.
Pašnekovui tai pat abejonių kėlė tikslų, kurių siekiama šia reforma, įgyvendinimo realumas.
„Reforma siekiama sumažinti pacientų srautus į tretinio lygio, arba didžiųjų miestų, poliklinikas. Sunku pasakyti, ar taip bus, nes turbūt dauguma ten važiuoja dėl kvalifikuotų trečio lygio specialistų. Tai mes jų nepasiūlysime ir neuždrausime ten važiuoti. Taip pat vis aštrėja gydytojų trūkumo problema, vėlgi klausimas, ar reforma padės tai išspręsti. Žiūrėsime, ir kaip pradės veikti nuo rugpjūčio 1 dienos pas mus startuojantis bandomasis pavėžėjimo projektas, kuris yra neatsiejama reformos sudedamoji dalis“, – nuogąstavimų neslėpė S. Mockevičius.
Centro kūrimas sujungiant įstaigas – skausmingas
Jis apgailestavo dėl Zarasuose įvykusios situacijos ir politikų išnaudota proga susikrauti dividentus, tačiau neatmetė, kad panašus efektas galėtų kilti ir kurioje kitoje savivaldybėje, kuri sugalvotų reformą įgyvendinti struktūriniu keliu.
„Nežinau visų detalių, kas ten nutiko, turbūt tai daugiau vietinis konfliktas. Kita vertus, visiškai suprantu, kad sprendimas jungti dvi įstaigas yra labai skaudus ir nelabai įsivaizduoju, kaip pas mus būtų buvę, jei taip būtų buvę nuspręsta.
Toms savivaldybėms, kurios nusprendė daryti struktūrinę reformą, reikėjo dešimt kartų labiau pasiruošti ir ypač paruošti savo bendruomenę, gydytojus. Jungiant dvi įstaigas nebelieka vadovo, atsiranda personalo ir kiti klausimai – kurie yra viršesni ar bus bendradarbiaujama ir panašiai“, – vardijo LSA atstovas.
Nežinomybė dėl darbo sąlygų
Daug kritikos dėl minties kurti sveikatos centrus ir jungti ligonines su pirminės sveikatos priežiūros centrais dar įstatymo projektų svarstymo stadijoje išsakiusi šeimos gydytojų profesinė sąjunga ir dabar mato daug neaiškumų.
„Kadangi sveikatos centrų kūrimas paliktas savivaldybėms, kol kas yra neaišku, kaip jose bus nuspręsta jungti įstaigas. Vyksta uždari savivaldybių tarybų posėdžiai ir dauguma sprendimų priimami už uždarų durų. Dėl to ir kyla labai daug klausimų, kaip viskas bus“, – kalbėjo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Alma Astafjeva.
Pasak jos, visų pirma medikams kyla klausimas, kaip bus su dabartine jų darbo vieta.
„Kas jungsis struktūriškai, klausimas, kas bus mano vadovas, ar noriu, kad jis pasikeistų. Labai daug specialistų gydymo įstaigą renkasi ne tik atsižvelgdami į darbo užmokestį, bet ir vadovą, taigi nežinant, kokia bus vadovybė, medikų bendruomenėje kyla daug nežinios ir nerimo.
Kalbant apie funkcinį susijungimą, klausimas, kaip bus deleguojami darbuotojai. Didžiausias nerimas, ar mane tikrai galės deleguoti į kažkurią kitą gydymo įstaigą, kuri nėra įprasta darbo vieta, kai kažkuris kolega atostogaus? Jei tokiu atveju medikas atsisakys būti deleguojamas, taip bus pažeidžiamos sutartys, kurias darbdavys pasirašė su kitu paslaugų teikėju, ir jis spaus sveikatos priežiūros specialistą ten dirbti“, – nuogąstavimus vardijo ji.
Baiminosi, kad apribos pacientų judėjimą
Pasak pašnekovės, nors daug nerimo reformos svarstymo metu sukėlusio punkto apie tai, kad savivaldybėse galėtų būti sukurti tam tikri „burbulai“, kurie neleistų gyventojams važinėti paslaugų iš vienos savivaldybės į kitą, kaip ir neliko, iki galo pacientams būti ramiems neišeina.
„Reforma siekiama sumažinti pacientų srautus į tretinio lygio, arba didžiųjų miestų, poliklinikas. Sunku pasakyti, ar taip bus, nes turbūt dauguma ten važiuoja dėl kvalifikuotų trečio lygio specialistų. Tai mes jų nepasiūlysime ir neuždrausime ten važiuoti“, – sako S. Mockevičius.
„Nors to punkto kaip ir neliko, kaip pasielgs ligonių kasos ir ar neapribos paslaugų teigimo, pavyzdžiui, nurodant, kad siuntimai galios tik tam tikroje savivaldybėje, nėra aišku.
Be abejo, bendrai kalbant apie reformą, pacientams gerai skamba deklaruojami pažadai, kad šalia namų bus galima gauti daugiau paslaugų, atsiras specialistai, bus finansavimas, bet kaip tai įvyks iš tikrųjų, neaišku“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Veryga: reforma skirta tik pinigams išleisti
Neatmetęs, kad tokių situacijų kaip Zarasuose galima sulaukti ir kitur, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė apskritai nematantis tokių centrų kūrimo prasmės.
„Nematau tame nei prasmės, nei logikos. Juo labiau kad savivaldybėms nėra nieko daugiau pasakoma, išskyrus, kad jei padarysite centrą, gausite pinigų. Jei padarysite struktūrinį sujungimą, gausite daugiau pinigų, bet nei kiek daugiau, nei už ką, nei ką už tai reikės padaryti, neįvardinama.
Europiniai pinigai neduodami tiesiog kažką gražiai padarius, turi būti aiškūs pinigų skyrimo aprašai ir sąlygos, jos šiaip jau turėjo būti aiškios. Tai viso to nėra, nė viena savivaldybė, kuri klausia, negauna atsakymo. Bendravau su kauniečiais, tai jie irgi neturi jokio atsakymo, kiek bus pinigų ir už ką jie bus skiriami. Mano manymu, tai yra reforma pinigams išleisti, o kokia jos nauda, didelis klausimas“, – kritikos negailėjo Seimo narys.
Jo tvirtinimu, kažkokių mistinių sveikatos centrų kūrimo naudos nelabai supranta ir patys medikai.
„Kai bendraujant su mažesnių miestelių gydytojais paklausti, ar jiems kas paaiškino, kokia busto nauda, sako, kad esą specialistai geriau pažins vieni kitus. Bet žmonės ir taip daugybę metų ten dirba, bendradarbiauja, siunčia pacientus vieni kitiems“, – kalbėjo A. Veryga.
Parlamentaras tikino nematantis prasmės dabar savivaldybėms verstis per galvą ir skubėti kurti sveikatos centrus.
„Gaus jos tuos pinigus, jie skiriami ilgam laikotarpiui, o tie gąsdinimai, kad kažkas kažko negaus, gali būti, kad prasilenkia net ir su Konstitucija. Ar žmogus, kuris gyvena savivaldybėje, kuri įsteigs, pavyzdžiui, funkcinį centrą, lyginant su ta, kuri turės struktūrinį centrą, yra kažkuo kitoks, jam neturi būti suplanuotos investicijos, nupirkta įranga, teikiamos paslaugos, nes politikai vienaip ar kitaip susitarė? Tai negalima diskriminuoti nei savivaldybių, nei įstaigų, nei juo labiau žmonių“, – komentavo A. Veryga.
Dulkys „nenori lipti ant galvos“
Tuo metu dar neseniai kritiką dėl reformos išklausęs A. Dulkys teigė savivaldybėms „nenorintis lipti ant galvos“. Pasak ministro, savivaldybės geriau žino vidinius procesus, tačiau pažymėjo, jog itin svarbu konsultuotis bei kartu tobulinti procesą.
„Nesiruošiau lipti ant galvos savivaldybėms ten, kur yra jų daržas, kur yra jų atsakomybė, jie netgi ten geriau žino tuos dalykus. Bet tiek, kiek reikia konsultuotis, kartu daryti, tobulinti procesą, galbūt tobulinti kai kuriuos mūsų įsakymus, poįstatyminius teisės aktus, tai žinoma, tokios bendradarbiavimo platformos yra“, – prieš kurį laiką kalbėjo jis Seimo Laisvės frakcijos posėdyje.
Ministras patikino, kad niekas pradėtos reformos dėl viešai girdimų priekaištų atidėti neketina, tačiau atkreipė dėmesį, jog į centrus jungtis niekas ir neverčia.
„Atidėti niekas neplanuoja. Sveikatos centrų idėja yra labai paprasta – yra suteiktas įrankis savivaldybėms, kurios iki šiol buvo paliktos vienišos, turėti dar vieną variantą, kaip galima konsoliduoti esamų gydymo įstaigų pajėgas.
Nėra jokio reikalavimo, čia yra dar viena galimybė. Savivaldybės, pagal įstatymą, ir dabar gali nesteigti jokių centrų. Jeigu savivaldybė mano, kad ji labai gerai organizuoja darbą ir jai nereikia galvoti, kaip konsoliduoti tas pajėgas, kad gali kaip nors kitaip investuoti, kad turi galimybių ir dirba puikiai, kad susigrąžins tuos 50 proc. išvykusių pacientų kitais būdais, tai ji gali tai daryti ir dabar“, – šią savaitę LRT radijui kalbėjo A. Dulkys.
Jo teigimu, visa informacija apie pokyčius yra vieša. „Matyt, labai jau daug metų sveikatos sistemoje nebuvo pokyčių. Mes gal tiesiog nemokame tuose pokyčiuose dalyvauti, nemokame naudotis tais bendrais įrankiais“, – pastebėjo ministras.
Ministerija planuoja, kad visose savivaldybėje veiks po sveikatos centrą, o didžiuosiuose miestuose jų bus daugiau. Sveikatos centrų paslaugų infrastruktūros kūrimui ir veiklos tobulinimui iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų skirta 152,7 mln. eurų.
Diskusijos apie tai, kaip spręsime ilgų eilių pas medikus bėdą ir kam reikia reformos, kviečiame čia:
