psichologija

Tyrimai rodo, kad priimdami net pačius atsakingiausius sprendimus mes dažniausiai remiamės visai ne logika, o neįsisąmoninta reakcija į situaciją, tos akimirkos nuotaika, jausmais. Racionalusis mūsų protas ima veikti vėliau, kai kam nors aiškiname savo pasirinkimo priežastis, giriamės, kaip sugalvojome tokį tobulą pasiūlymą, arba teisinamės dėl patirtos nesėkmės. Priimti sprendimą reiškia pasirinkti. Mes kas dieną daugybę kartų renkamės.

Pavasaris dvelkia šiluma. Po truputį atidengiame savo kūną saulės spindulių ir vėjo glamonėms, tiesa, tik šiek tiek: leidžiame vėjui kedenti plaukus, neužsisagstome taip aklinai, kaip žiemą. Galbūt dėl ore tvyrančio vasariškų vėjo ir šilumos glamonių pažado, kurio išsipildymo visi taip nekantriai laukiame, linkstame arčiau vienas kito – norisi liesti, glostyti, glausti ir glaustis. Jis palietė jai širdį Pirmąsias glamones patiriame dar būdami mamos įsčiose.

Tikri, geri draugai ir artima draugystė visada buvo aukštai vertinami, daug dainų sukurta apie draugystę ir daug knygų apie tai parašyta. Dažnai ir apie žmogaus asmenybę sprendžiame iš to, ar jis turi artimų draugų, sugeba užmegzti šiltą ryšį.

Erotinės fantazijos – fantazijos, svajonės ar sapnai, turintys seksualumo prigimtį. Tokias fantazijas patiria daugelis žmonių. Jos atsiranda lytinės brandos metu, dažnai – patiriant pirmąją meilę. Asmuo gali norėti arba nenorėti įgyvendinti tokias svajones. Be to, ne visos tokios fantazijos yra realios. Vyrų erotinės fantazijos turi labiau fizinį pagrindą, moterų – daugiau susijusios su meilės jausmu, bet ši tendencija nėra universali.

Gyvenimas kartu nesusituokus gali atrodyti puikus būdas išbandyti santykius. Tačiau tyrimų duomenimis taip pat yra didesnė tikimybė, kad susituoksite dėl netinkamų priežasčių arba pagaliau įvykusios vestuvės bus tiesus kelias į skyrybas. Kas nutinka susituokus? Šiandien nesusituokę kartu gyvena daugybė porų, ir tai tampa ne „gyvenimu nuodėmėje“, kaip mūsų bobučių laikais, bet normalaus, tipiško gyvenimo dalimi.

Kuomet moterims kažko reikia, o Jūs atsiduriate būtent jų tikslų realizacijos kelyje, jos retai elgiasi sąžiningai. Tai, kaip moterys gali vadovauti vyrams, tapo legendų pagrindu ir, kaip Jau supratote, artimiausiu metu tai nesiliaus. O tai reiškia, kad Jums yra didelė tikimybė (pavojus) patiems patirti, kas tai yra.

Gal jums teko girdėti tokį posakį: visi žmonės gimsta originalai, tačiau absoliuti dauguma miršta kopijos. Maži vaikai tiesiog trykšta entuziazmu ir spontaniškumu, smalsiai tarsi kokie mokslininkai tyrinėja ir atranda pasaulį. Jų vaizduotė atrodo beribė, iš smėlio saujos galinti sukurti pasakišką pilį, o mažą akmenėlį paversti brangakmeniu ar gardžiausiu skanėstu.

Gal jums teko girdėti tokį posakį: visi žmonės gimsta originalai, tačiau absoliuti dauguma miršta kopijos. Maži vaikai tiesiog trykšta entuziazmu ir spontaniškumu, smalsiai tarsi kokie mokslininkai tyrinėja ir atranda pasaulį. Jų vaizduotė atrodo beribė, iš smėlio saujos galinti sukurti pasakišką pilį, o mažą akmenėlį paversti brangakmeniu ar gardžiausiu skanėstu.

Kadaise, kad įsitemptumėte draugę lovon, privalėjote pajungti visus savo vidinius resursus. Šiais laikais viskas paprasčiau, bet ar tai geriau? Kuomet pradedame kalbėti apie seksą, nuomonės apie tai, kam ir kodėl jis reikalingas tuojau pat išsiskiria, kadangi, kaip pasirodo, kiekvienas sekse siekia savo paties tikslų, kurių dauguma neturi nieko bendro su seksu.

Šie metai paskelbti Tėvų metais, tad Panevėžio pedagoginė-psichologinė tarnyba šeštadienį kviečia įdomiai praleisti laiką renginyje „Tėvystė „veža“?..“ Lietuvos pedagoginių-psichologinių tarnybų vadovų asociacijos (LPPTVA) iniciatyva 2011-ieji skelbiami Tėvų metais. Asociacijos suvažiavime buvo priimta bendra veiklos programa, jos tikslas – plėtoti tėvų, ugdymo įstaigų ir tarnybų specialistų bendradarbiavimą, siekiant vaiko ugdymo gerovės.

„Naujausias mūsų civilizacijos produktas – gebėjimas protingai užpildyti laisvalaikį“ – Bertrandas Raselas (Bertrand Russell) Praeitoje dalyje nagrinėjome lėtumo naudą darbe. Dauguma žino, kad dirbti greitai reiškia nudirbti daugiau kiekybiškia, bet pamiršta apie kokybę. Įsitikinome, jog kartais reikia sustoti ir paimti „laiko valdžią“ į savo rankas, nes tai reiškia, kad darbus nudirbame ir geriau, ir, paradoksalu, greičiau. Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia.

Praeitoje dalyje aptarėme mūsų baimių kilmę, t.y. iš kur jie kyla. Pagrindiniai baimių šaltiniai yra mūsų pirmykščiai genai, šeimos genai, išmokimas iš kitų arba traumuojanti patirtis. Trumpai aptarėme ir gynybinius mechanizmus. Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia. Kaip įveikti baimę Prie savo baimių įmanoma prisitaikyti, o kai kurias net panaudoti savo labui. Tokios patirties žmogus jau yra įgijęs.

Pavyduliavimas. Kodėl ir kaip mes pavyduliaujame, kaip tvarkytis su savo pavyduliavimu, kaip reaguoti į pavydų partnerį? Pirmąją straipsnio dalį rasite čia. Atsako p. Dalia Lapinienė: Ar įmanomi meilės santykiai be pavydo? Kokia pavyduliavimo kilmė? Ar užtenka papudruoti pavyduliavimo apraiškas – tegu ir auksu, sidabru ar kitais brangiausiais metalais? Kai prisiliečiame prie meilės paslapties, tampame nepaprastai pažeidžiami.

Pavasarį baigiamųjų kursų studentai retai mėgaujasi saulute ir kitais malonumais, mat dauguma jų būna įnikę į baigiamųjų darbų rašymą. Ilgos valandos prie kompiuterio, nesuskaičiuojama daugybė kavos puodelių ir nuolat ramybės neduodantis klausimas, ar einama teisingu keliu, ar pavyks atiduoti darbą iki nustatytos datos.

...

11 – 15 metų paaugliai su savo bendraamžiais dabar praleidžia tik pusę to laiko, kurį kartu praleisdavo 1988 metais. Dabar didelę laisvalaikio dalį paaugliai skiria kompiuteriniams žaidimams, filmų peržiūrai bei bendravimui socialiniuose tinkluose. Tokią išvadą daro Danijos nacionalinio sveikatos apsaugos instituto darbuotojai. „Tai kardinalus paauglių elgesio ir tarpusavio santykių pasikeitimas“, – pakomentavo paauglių tarpe atliktos apklauso rezultatus projekto vadovė Pernila Due.

Susitikinėji su žavingu vaikinu, kuris negaili Tau dėmesio, maloniai bendrauja, sako komplimentus ir Tave žavi bene visi jo būdo bruožai? Kaip žinoti, ar jis Tau nuoširdus ir kaip nepasiklysti tarp saldžių vaikino žodelių? Juk niekada negali žinoti su keliomis merginomis be Tavęs, jis susitikinėja. Mes padėsime Tau išsiaiškinti, meluoja jis Tau ar ne! 1. Be emocijų.

Vienas ar vienišas? Kaip iškęsti vienatvę? Ar visuomet žmonės aplink yra geriau negu būti vienam? Kiek mus gydo vienatvė? Atsako p. Olegas Lapinas: Jei jūs manęs paklaustumėte, kas baisiau: skausmas, liūdesys, skurdas ar vienatvė, aš atsakysiu jums – vienatvė. Tiesa, skausmas ir nemiga bjaurūs tuo, kad jų apimtas jautiesi labai vienišas. Tau atrodo, kad skausmas kamuoja tik tave, o kai nemiegi, kad nemiegi tu vienas visame pasaulyje. Vienatvė nelabai mus gydo.

Kadangi dauguma paauglio organizmo sistemų dar nėra iki galo susiformavusios, yra dalykų, kurie jo sveikatai ir raidai gali pakenkti. Sunkiosios atletikos užsiėmimai Po 15-ųjų gyvenimo metų paauglio kaulai ir raumenys ima greitai augti, todėl dažnai jaunuoliai atrodo kampuoti ir nerangūs. O kuris gi tokio amžiaus berniūkštis nesvajoja apie Švarcnegerio raumenis.

Įsimylėti pavasarį – kas gali būti paprasčiau. Ne tik gamta pražysta, bet ir mes žiemos sąstingio atsikratę vis dažniau siunčiame ar gaudome erotinius signalus. Tik ar visus juos tinkamai iššifruojame? Vyriškasis žodynas „Nemėgstu, kai vyras vilki ilgą švarką. Žiūri į tokį ir nesupranti, ką jis tau jaučia“, – draugei skundžiasi blondinė. Šis anekdotas puikiai parodo neverbalinių signalų reikšmę. Gerai, kad ne tik TA kūno dalis gali išduoti, jog vyras pasirengęs flirtui.

Platonas teigė, jog pažinimą visur lydi jausmai; jie viena iš proto dalių. Tačiau tas pats Platonas buvo vienas iš pirmųjų iškėlusių mintį, kad jausmai simbolizuoja primityvesnį, gyvuliškąjį mūsų pradą ir yra nesuderinami su mąstymu. Šią mintį vėliau patvirtino Froidas ir jo pasekėjai. Taigi požiūris, kad emocijos trukdo mąstymui, gyvuoja iki šiol.

Jei skaitote šį straipsnį, vadinasi, esate prie kompiuterio. O jis turi savo darbastalio foną. Kaip žinia, dauguma žmonių nekvaršina sau galvos smulkmenomis ir kompiuterio darbastalį pasilieka tokį, koks jau buvo jame įdiegtas. Arba renkasi tai, ką siūlo jame įdiegta sistema. Tai reiškia, kad arba žmogui nerūpi, kaip atrodo jo darbo stalas, arba žmogus tiesiog tingokas. Bet jei išsirinkote kažką ypatingo – tikrai galite sužinoti ir daugiau detalių apie save. Arba savo kolegą.

Psichologas Owenas Fitzpatrickas interviu ,,Ekonomika.lt" atskleidė, kaip vadovaujantis sėkmingų žmonių elgesio principais pasiekti užsibrėžtų tikslų. Pasaulyje pripažintas neurolingvistinio programavimo (NLP) meistras airis O. Fitzpatrickas įsitikinęs – kiekvieno iš mūsų sąmonę paveikti visai nesunku. Tereikia pastebėti sėkmingų ir nesėkmingų žmonių elgesio skirtumus. Anot pašnekovo, NLP metodika ypač išpopuliarėjo per krizę – kai efektyvumas tapo brangiausia vertybe.

„Nejaugi darbininkai negali suvokti, kad persidirbdami jie išsekina savo jėgas ir praranda galimybę turėti palikuonių, kad jie yra ilgai išnaudojami tol, kol ateis jų laikas ir nesugebės dirbti jokio darbo, kad būdami absorbuoti ir paversti gyvuliais to vieno vienintelio blogio jie daugiau nebėra žmonės, o tik žmogaus gabalai“ – Šorenas Kierkardas (Soren Kierkegaard) Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia. Praeitoje dalyje trumpai apžvelgėme greitumo žalą bei lėtumo naudą.

Praeitoje dalyje aprašėme baimės esmę. Supratome, kad baimė yra neišvengiama kiekvieno žmogaus egzistencijos dalis, kad į baimę galima reaguoti dvejopai ir kad ji neatsiejama nuo brendimo bei vystymosi. Pirmąją dalį rasite čia. Šioje dalyje aprašysime pagrindines žmogaus baimės formas, kurių yra keturios. Tačiau jas pateiksime alegorija apie harmoningą visatą. Pasirodo, jog žmogus kaip mažyte planeta, besivadovaujanti tais pačiais dėsniais kaip ir mūsų Žemė.

Naujos gyvybės atėjimo į pasaulį paslaptį nuo seno gaubia įvairūs mitai ir prietarai, bet mūsų dienomis, kai visagalė medicina gali tiksliai nuspėti būsimo vaiko lytį, o gimdyme dažnai dalyvauja ir partneris, atrodytų nebelieka dalykų, kurie būtų griežtas tabu.

Ar žinojote, kad žmogaus asmenybės tipai skirstomi ne tik pagal temperamentą, bet ir pagal vyraujančią reprezentuojančią sistemą. Paklausite, kas tai? Ogi visuma žodinės, kūno kalbos, elgesio išraiškos, būdinga žmogui. Kaip pasakoja Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktorius, psichiatras – psichoterapeutas Raimundas Alekna, neurolingvistinio programavimo (psichologijos šaka) atstovai skiria tris  pagrindinius asmenybės tipus: vizualus, audialus ir kinestetikus.

Paskelbus akciją „Savaitė be patyčių“ už galvų susigriebė ne tik statistikų skelbėjai ar moksleivius auginančios šeimos. Lietuvos vaikai nuo patyčių, pažeminimų, nuolat išgyvenamo psichologinio ir fizinio smurto kenčia labiausiai Europoje. Ne mažesnė patyčia - kai kovai su šiuo visuomenės skauduliu pasitelkiamas tik proginis dėmesys. Problema gilėja Menininkė, geros valios ambasadorė Nomeda Marčėnaitė pripažįsta, kad patyčios mokyklose - itin didelė problema.

Chemijos ir psichologijos mokslų raida Lietuvoje atitinka pasaulinius standartus, tačiau to negalima pasakyti apie fiziką, atskleidė dviejų Europos mokslininkų atliktas lyginamasis mokslo darbų citavimo ir jų publikacijų kiekio tyrimas. Maxo Plancko draugijos Miunchene (Vokietija) mokslo darbuotojas dr.

Neseniai laikraščių antraštės šokiravo atvirumu – nepakentę patyčių iš gyvenimo savo noru per pastaruosius metus pasitraukė net keli vaikai ir jaunuoliai. Šios skaudžios istorijos paskatino pagalvoti apie tuos, kurie kasdien mokykloje ir už jos ribų kenčia bendraamžių patyčias. VšĮ „Vaikų linija“ nuo kovo 21 dienos jau antrąjį kartą organizuoja akciją „Savaitė be patyčių“, kurios metu vyks daug viešų renginių, stengiantis atkreipti dėmesį į šią aktualią problemą.

Žmonės, kurie skundžiasi spaudimu kuo greičiau atlikti užduotis, dažniausiai kaltina per didelį darbo krūvį, šeimą ar net abu. Neseniai mokslininkai išsiaiškino dar vieną streso darbe kaltininką – algos padidinimą. Viename taikomosios psichologijos žurnalo straipsnyje teigiama, kad daugiau uždirbantys asmenys jaučia didesnį spaudimą greičiau atlikti savo darbą.

„Žmonės gyvena ir miršta tokiame pasiutusiame šurmulyje, kad galima pagalvoti, jog nuo to ims ir išprotės“ – Viljamas Dynas Hovelis (William Dean Howells) 1982 m. amerikietis gydytojas dr. Laris Dosėjus (Larry Dossey) sukūrė terminą „laiko liga“. Savo darbuose jis aprašo įkyrų įsitikinimą, kad “laikas slysta iš rankų, jo niekada nėra gana, būtina viską daryti vis greičiau ir greičiau". Šiandien visas pasaulis serga šia liga. Galbūt ir jūs.

Viena iš nuolatinių mūsų iliuzijų yra tikėjimas, jog galima gyventi be baimės. Baimė yra mūsų egzistencijos dalis, atspindinti mūsų priklausomybes ir žinojimą, kad esame mirtingi. Mes tegalime bandyti atskleisti priešingas jai jėgas: drąsą, pasitikėjimą, pažinimą, galią, viltį, nuolankumą, tikėjimą, meilę. Visa tai mums gali padėti sutikti su baimės buvimu, įsigilinti į ją, vis iš naujo ją įveikti. Nors baime ir yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, tai nereiškia, kad nuolat ją jaučiame.

Vaikai – gyvenimo gėlės, mūsų turtas, ateitis, stimulas gyventi, bet pasitaiko atvejų, kai motina, padovanojusi gyvybę kūdikiui, pati ją iš jo ir atima. Lietuvoje 2010 metais užregistruotas vienas naujagimio nužudymo atvejis, 2009 metais – 3, o 2008 – 2. Naujagimiai randami konteineriuose tarp visų atliekų ir šiukšlių.

Lietuvoje auga tik antroji „tikra“ televizijos žiūrovų karta, tačiau negailestingoji statistika byloja, kad beveik visi esame televizijos vaikai, o šios priklausomybės sukeliamos problemos tampa vis aštresnės. Pirmąją straipsnio dalį rasite čia. Kaip išsigelbėti? Kalbėti su vaiku JAV psichologai L. Eronas ir R. Huesmanas atliko eksperimentą: Čikagos vaikams aiškino, kad TV programos rodo netikrą pasaulį, kad blogis – smurtas ir agresija – nėra tokie veiksmingi, kaip vaizduoja televizija.

Apie televizijos poveikį vaikų sveikatai visuomenėje diskutuojama jau apie 60 metų – maždaug tiek, kiek egzistuoja pati televizija. Mokslininkai, medikai, pedagogai, psichologai visame pasaulyje atliko tūkstančius tyrimų, kurių rezultatai didžiąja dauguma atvejų įrodė neigiamą besaikio televizijos žiūrėjimo poveikį žmonėms, ypač mažiems vaikams.

Šiame, trijų dalių straipsnių cikle, papasakosime jums apie vaiko temperamentą, kas jo susiformavimui turi įtakos, vaiko brandą bei savigarbą. Remiamės „Vaikų sveikatos enciklopedija“, kurią neseniai išleido „Šviesos“ leidykla.

Šioje dalyje tęsiame apie pokyčius, kurie vyksta kūdikyje įžengiant į antruosius gyvenimo metus. Pirmąją dalį galite rasti čia. Jau vaikšto Vaikas pasiekė tokį etapą, kai ne tik mokosi vaikščioti ir kalbėti, bet kartu keičiasi jo požiūris į pasaulį ir atsakas į jį. Iki šio amžiaus mažylis dar labai nedaug galėdavo paveikti aplinką, jam trūko suvokimo ir įgūdžių, todėl beveik viską turėdavote už jį daryti jūs. Dabar jis jau kur kas ryžtingesnis ir bando būti savarankiškas.

Suaugusiesiems vaikai primena nekaltus, tyrus angelėlius , todėl susidūrę su savo vaikų seksualiniu elgesiu tėčiai ir mamos dažnai išsigąsta ir pasimeta. Tad pristatome antrąją straipsnio dalį. Pirmąją dalį galite rasti čia. Žaidimai, kurie žeidžia 5–7 metų vaikai yra smalsūs, socialūs ir labai lengvai pasiduoda aplinkos įtakai, todėl jų seksualinė sveikata gali būti ypač lengvai pažeidžiama.

Suaugusiesiems vaikai primena nekaltus, tyrus angelėlius , todėl susidūrę su savo vaikų seksualiniu elgesiu tėčiai ir mamos dažnai išsigąsta ir pasimeta. Staiga pasidaro neaišku, kur yra riba tarp to, kas leistina, normalu, ir to, kas neturėtų būti toleruojama. Seksualumą esame pripratę sieti išskirtinai su suaugusiųjų pasauliu, tačiau iš tiesų žmogus jau nuo ankstyvos kūdikystės yra seksualus.

Rodos, dar vakar ji buvo savo tėvelio mažoji princesė, mamytės džiaugsmas ir pasididžiavimas. Smalsios ir nenustygstančios vietoje, švelnios ir pasitikinčios savo tėvais – tokios būna sveikos mergaitės, kol sulaukia paauglystės. Prasidėjus brendimo laikotarpiui, tėvai su liūdesiu prisipažįsta, kad jų dukterys labai pasikeitė. Jos tarsi tos pasakų karalaitės, atsikandusios užnuodyto obuolio ar įsidūrusios užkerėta adata, giliai užmiega šimtui metų.

Svajoji apie vyro pagyras bei pagarbą? Nori, kad jis kraustytųsi iš proto dėl Tavęs, bet tau vis kažko pritrūksta? Neatsipalaiduoji drauge su vyru ir jautiesi susikausčiusi? Mes Tau padėsime pasijusti tikra deive. Tik prieš tai turi įsiklausyti į profesionalų teikiamus patarimus Tau! 1. Turi žinoti savo vertę. Taip, SAVO vertę. Tu gali įsigyti gundantį apatinį trikotažą, pasidaryti nuostabų makiažą, bet jei nejusi pasitikėjimo savimi, negalėsi žengti į priekį ir Tau nepavyks tobulėti.

Praeitoje dalyje aprašėme atsivėrimo kitam žmogui riziką, kaip ją sumažinti, supratome kodėl tiek daug žmonių slepia savo jausmus. Pateiktos įžvalgos buvo vertingos ir lengvai pritaikomos praktikoje. Pirmąją straipsnio dalį rasite čia. Šioje dalyje pratęsime atsivėrimo tarpasmeniniuose santykiuose temą.

Sėkminga pažintis – kur rasti raktą į ją? Visi mes „pažindinamės“, bendraujame ir slaptai arba atvirai viliamės, kad pažintis bus vaisinga, naudinga, atneš mums įdomių įspūdžių, naujų potyrių ir gal būt net daugiau laimės. Deja ilgiau „vienišaujant“ pradedame daugiau abejoti  ir dažniau nusivilti, nebematome teisingo kelio, forsuojame, dažniau nuliūstame.

Grasinimai suspardyti, suluošinti ar kitaip susidoroti jau tampa socialinę paramą skirstančių įstaigų darbuotojų kasdienybe. Tie valstybės žmonės įpareigoti virš skurdo ribos atsidūrusiems pašalpų gavėjams pranešti, kad parama nebepriklauso. O tokia žinia gali bet kurį žmogų išvesti iš pusiausvyros. Įtūžo negavęs pašalpos Pirmadienio popietę Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriuje įsisiautėjęs 54-erių bedarbis svaidėsi grasinimais nušauti jam neįtikusią įstaigos darbuotoją.

Praeitoje dalyje aprašėme, kaip susidaro užburtas ratas, į kurį patenka visi daug savivertės neturintys žmonės. Taip pat nurodėme, jog viskas ką mums reikia daryti, jog nepakliūtumėm į šį ratą – atskirti faktus nuo interpretacijų. Pirmąją straipsnio dalį rasite čia. Šioje dalyje aptarsime kaip dar mums gali pakenkti savivertės trūkumas. Aptariamas aukos vaidmuo, nereikalingas tobulybės siekis bei aplinkiniai, kurie mums neretai pakenkia, nors galutinį tašką padedame patys.

Myliu kaip dūšią, krečiu kaip grūšią – tokios liaudies išminties tikrai negalima priskirti „išminties“ kategorijai, ypač jei ta meilė ir kratymas taikomi vaikams. Iš šono žvilgtelėjus atrodo, kad papurtyti besiožiuojantį vaiką – kur kas humaniškesnis būdas jį sudrausminti nei pliaukštelėjimas ranka per sėdynę. Ir vis dėlto ar taip yra iš tiesų? Pasak specialistų, nei vienas, nei kitas būdas kaip auklėjimo priemonė visiškai netinkami.

Valandėlę vaikas bus paklusnus, meilus, o kitą jis jau klyks per visą rajoną, kai bandysite pasodinti į vežimėlį. Gali būti sunku tai ištverti, tačiau nesinervinkite – nereikia iš savo mažylio per daug reikalauti. Turi praeiti šiek tiek laiko, kol jis išmoks valdyti savo jausmus. Šis straipsnis yra paremtas neseniai išleista knyga „Vaikas auga. Mėnuo po mėnesio“, kurią parašė pediatrė Su Laurent kartu su šeimos gydytoju Peter Reader. Ją išleido „Alma Littera“ leidykla.

„Atsipalaiduok, negalvok apie nieką, kas yra ar dar bus, mėgaukis akimirka,“ – šnabžda šių dienų kazanova, ir nejučia pradedi galvoti, kad gyvenimas tikrai pernelyg trumpas, laikas bėga žaibiškai, o ištikimybė, emocinis ir dvasinis artumas, prieraišumas ar kitos įskiepytos vertybės, tėra visuomenės primesti pančiai... Meilė šiandien suvokiama kaip investicija, todėl kaskart stengiamasi racionaliai apsvarstyti, ar apsimoka (įsi)mylėti.