psichologija

Kasmet bandančių žudytis – daugiau nei dešimt tūkstančių. Po trisdešimt kasdien. Statistikos duomenimis, šalyje per dešimtmetį nusižudžiusiųjų skaičius mažėjo. Nepaisant to – problema išlieka. Akivaizdu, kad būtina imtis prevencinių priemonių. Tiesa, veikia telefoninės pagalbos linijos, tačiau nepanašu, kad to pakanka. Savižudybė – ilgalaikis procesas Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas doc. dr.

Ak, tie nuo meilės kenčiantys žmonės! Meilės istorijos,l kaip ir filmai apie meilę, stipriai sukrečia, ypač kai psichologas į jas gali įsikišti kaip trečias slaptas dalyvis. Matyt, man, kaip ir daugeliui žmonių, šie filmai padeda kartu su herojais pagyventi beprotišku jausmu, užuot pasigilinus į savo kasdieniškų santykių esmę. Iš tiesų meilė rūpi tik nedaugeliui žmonių. Tai įsimylėjėliai arba tie žmonės, kurių santykiai kankinantys, bet meilė dar neužgeso.

Moterys formavosi kaip vaikų gimdytojos ir savo lizdelių gynėjos, todėl jų smegenys susijusios su auklėjimu, maitinimu, meile ir rūpinimusi kitų žmonių gyvenimu. Vyrai išsiugdė dirbti visai kitokius darbus – jie buvo medžiotojai, persekiotojai, šeimos maitintojai ir problemų sprendėjai. Tad suprantama, kodėl vyrų ir moterų smegenys atlieka skirtingas funkcijas ir teikia pirmenybę visai kitiems dalykams.

Kasdienis gėrimas. Triukšmingos išgertuvės iki paryčių. Laiptinėje „smigęs“ sutuoktinis ir gėda dėl jo elgesio. Pridergtas butas. Tuščia piniginė. Muštynės. Ir taip, – metų metus. Kodėl alkoholiko šeimose skyrybos – retas svečias? Moteris padejuoja, kad vyras girtauja, pagrasina jam, ir gyvena, nė nemanydama skirtis.

Žvelgiant iš šalies, vaikų guldymas miegoti sukelia tokių mielų jausmų... Tai buvimo kartu su vaikais laikas, kai jie atrodo be galo žavūs su savo pižamėlėmis ir pliušiniais žaisliukais pašonėje, kai iškvėpdami saldų dantų pastos kvapą apsikabina ir pabučiuoja... Taip, iš tiesų nuostabu. Tačiau tai – tik paskutinė be galo ilgos guldymo epopėjos dalis.

„Pripažinsiu, jog ruošdama sūnų pirmai klasei, jaudulį ir stresą išgyvenau tikrai ne mažesnį nei mano būsimas pirmokas. Pastangų ir išteklių reikalauja ne tik apsirūpinimas mokyklinėmis priemonėmis: apranga, kuprine, pieštukais ir visais kitais svarbiais „dalykėliais“. Daugiausia nerimo kelia nežinomybė dėl to, kaip seksis mano sūnui bendrauti su mokytoja ir bendraklasiais, ar mokės įveikti sunkumus ir nesėkmes, ar mokykla jam bus džiugus ir šviesus gyvenimo tarpsnis“ – prisiminė dabar jau antro...

Kaip tampama genijumi? Ar Mozartas ir Monet gimė būdami išskirtinių gabumų? O gal juos suformavo aplinka? Pasirodo, vieną svarbiausių vaidmenų atlieka genetinė medžiaga. Vašingtono universiteto Sent Luiso medicinos mokyklos mokslininkai nustatė, kad kai kurie žmonės turi geną, kuris gali padėti išsiugdyti loginio organizavimo gebėjimus.

Kartais žmonės skiriasi ir sukuria naujas šeimas - gal ir norėtume, kad to nebūtų, tačiau... Naujojoje šeimoje situacija sudėtinga ne tik vaikučiams, bet ir pamotei, ar patėviui, tad kaip jie turėtų elgtis? Kaip susidraugauti su antrosios pusės atžalomis? Nesitikėkite, kad jūsų antrosios pusės vaikai jus ims dievinti.

Karas ne tik kartais veikia mūsų nuotaiką. Emocionaliai nestabiliems žmonėms „karo laukimas“ gali sukelti tikras psichozes. O ar iš tiesų pavojus realus - ar čia veikia mūsų archajiški instinktai? Ką veikia, o kam nedaro įtakos žiniasklaidos išpūsta psichozė? Alina K. rašo: “Turiu du mažus vaikus, todėl negaliu ramiai žiūrėti į tai, kad pasaulis ritasi į prarają. Naktimis kamuoja nemiga, nesuprantamas nerimas. Kiekviena naujiena apie karą mane gąsdina.

Rūpestingos mamos, pasiryžusios pasibelsti į psichologo kabineto duris, dažniausiai taip nusako savo apsilankymo priežastį: „Mano vaikas turi problemą“. Tos vaiko problemos – įvairiausios: nuo bendravimo (baimė eiti į mokyklą, drovumas, užsisklendimas, agresyvumas, pasyvumas, hiperaktyvumas) iki psichosomatikos (mikčiojimas, enurezė, migrena ir t. t.). „Didžiausia kliūtis padėti vaikui yra tada, kai tėvai nenori net pasistengti suvokti, jog nėra tokio dalyko, kaip „vaiko problema“. Visada yra š...

Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Yra daug rekomendacijų, kokias spalvas reikia naudoti, bet užmirštama, kad būtina atsižvelgti į kitus vaizdo elementus, sako psichologijos mokslų daktaras Arvydas Kuzinas. „Atrodo, mėlyna spalva turėtų atpalaiduoti, bet svarbu, kokioje geometrinėje formoje ji pateikta. Pavyzdžiui, turime apvalų stalą: apvali forma sukelia malonesnes emocijas, tokiu atveju mėlyna spalva, tikėtina, sukels malonias emocijas.

Anksčiau ar vėliau tėvai išgirsta pirmąjį mažylio „ne“ ar išgyvena pirmąją isteriją. Net ir suaugusiajam sudėtinga savyje išlaikyti susikaupusias emocijas, tad ką kalbėti apie vaikus. Psichologai tikina, kad mažylių ašarų būtų mažiau, jei tėvai žinotų apie tai, koks auklėjimo stilius jiems būdingas ir kaip jį galima keisti. Jei vaikas nori žinoti, kodėl taip turi elgtis, išgirsta atsakymą: „Nes aš taip pasakiau.

Sužinojęs apie žmonos neištikimybę, vyras užsimano tučtuojau išsiaiškinti visas jos seksualinių santykių su „konkurentu“ detales. Psichologai įvardijo 5 klausimus, į kuriuos vyrai trokšta sužinoti atsakymus, nepaisant to, kad jie gali galutinai juos pribaigti. Ar jau permiegojote? Ar naudojotės prezervatyvu? Šiuo atveju vyrą labiau domina ne galimas žmonos nėštumas ar venerinės ligos, o pati sueities galimybė.

Išgirdus ką nors sakant „jis toks kompleksuotas“ arba, atvirkščiai, „žiūrėk, jis visai neturi kompleksų“, visiems iškart aišku: pirmasis labai sudėtinga, komplikuota asmenybė, o kitas – itin nuoširdus.

Šiuolaikinėje visuomenėje pirmasis įspūdis – svarbiausia. Juk mes nuolat susidarom nuomonę apie žmogų iš to, kaip jis atrodo bei elgiasi. Išties sėkmingi vyrai žino, kad stilius – ne ką mažiau svarbi detalė nei manieros arba bendravimo įgūdžiai. Greitai pabandykite prisiminti mūsų Lietuvos elitą ir jūs suvoksite, kad…Nors, ne… Mūsų Lietuvos elitas – šiek tiek kitas dalykas apie kurį aš visiškai nenoriu kalbėti. Pereikime prie pasaulinio elito.

Prasidėjus rudeniui nerimą jaučia daugelis: į mokyklą grįžtantys mokiniai, kartu su jais besiruošiantys tėvai, studentai, dėstytojai, įvairių organizacijų darbuotojai. Rugsėjo 1-oji reiškia ne tik mokslo metų pradžią, tačiau ir vasaros, o kartu ir atostogų pabaigą, intensyvesnius darbus, naujus projektus. Stresą kelia ir džiaugsmas Stresas, nerimas dažnai siejamas su nemaloniais įvykiais. Tačiau tiesa ta, kad net ir malonūs, džiaugsmingi įvykiai žmonėms kelia stresą.

Karštos diskusijos šiuo klausimu tęsiasi nuo neatmenamų laikų. Vieni, o tokių dauguma, mano, kad vyras ir moteris niekada nebūna tik draugais, nes jų fizinis skirtingumas visuomet sukelia mažesnį ar didesnį potraukį, ir nors pats žmogus gali jo pilnai nesuprasti, kai pasitaiko tinkama proga, tai gali būti realizuota.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Energijos vampyrams mes galėtume būti net dėkingi, nes jie neišprovokuoja nieko, ko neturime, sako psichologė Asta Budvytienė. „Mums atrodo, kad naudos gauna tik vampyras, bet tai naudinga ir aukai. Susidėję su blogiuku, mes ir sau, ir kitiems atrodome geresni. [...], t. y. sutinkame žmones, kokių tą sekundę nusipelnėme, kokie mums reikalingi, kokie mus verčia tobulėti“, – pastebi ji.

Jei šeimoje nebesijauti moterimi, o tik sugyventine ar gera drauge, tikriausiai reikėtų įdėti šiek tiek pastangų ir iš naujo pažadinti jo aistras. Šeši paprasti žingsniai gali padėti parodyti tavo vyrui, jog vis dar esi tokia pati žavinga moteris, ir kad laikas tavyje vėl pamatyti savo mylimąją ir pažadinti geismą Lai jis tave pastebi Niekam nepatinka monotonija. Keisk kažką – rūbus, šukuoseną, įpročius.

Ieškote savo gyvenimo meilės, tačiau niekaip nerandate? Nuolat skundžiatės, kad nėra normalių vyrų / moterų ir atrodo, jog Jums tiesiog nelemta rasti „savo žmogų”? Jei darote esminių klaidų, susirasti tinkamą partnerį(-ę) gali būti tikrai sunku... Tad pateikiame 12 patarimų. 1. Nestovėkite vietoje. Antrosios pusės nerasite sėdėdami bare ir dairydamiesi. Veikite. Kitas žmogus taip pat kuklinasi kaip ir jūs, todėl sukaupkite visą drąsą ir užkalbinkite žmogų, kuris jums patiko.

Per egzaminą gavusi blogą pažymį, tučtuojau skubate į “Makdonaldą” ir užsisakote du mėsainius bei kavą su grietinėle. Jei jums paskambino ir pranešė, kad jūsų nepriima į darbą, tai skuodžiate prie šaldytuvo ir per pusvalandį ištuštinate visą jo turinį. Bet lengviausiai tokio tipo moterį galima nustatyti pagal jos reakciją į nesėkmes meilėje. Laima K. rašo: “Kaskart, kai man blogai, imu ką nors kramsnoti. Valgau tol, kol nepastorėju dešimčia kilogramų.

Neseniai gavau pranešimą iš ką tik pirmagimio sulaukusios mamos: „Niekada nemaniau, kad pasaulyje galima ką nors taip mylėti“. Skamba gražiai, tačiau kas po tokių skambių frazių vyksta toliau? Nuo pat kūdikystės rūpinamės savo vaikučiais, ar jie pavalgę, ar švarūs, ar tinkamai apsirengę, ar neperkais, nesušals.

Kalbėti apie savo problemas. Pasakoti apie savo planus. Bet taip pat - tiesiog plepėti: apie madas, politiką, apie tai, ką sutikai gatvėje, apie smulkius kasdienos įvykius. Plepėti, plepėti, plepėti… Visa tai teturi vieną paaiškinimą: jumyse dar gyvena vaikas. Aistė prisipažįsta: “Jei mano galvoje atsirado kokia nors idėja, tuojau pat turiu ją kam nors išdėstyti. Paauglystės metais buvau labai užsidariusi, labai kentėjau nuo vienatvės.

Stebina laiškų gausa, kuriuose internautai skundžiasi bejėgiškumu: muša vyras, tyčiojasi darbe, žemina parduotuvėje... Ar jau nebemokame apginti savęs? Agresija - gyvenimo dalis. Žiūrėkime į tai kaip į neišvengiamybę. Nereikia stebėtis agresija (tai silpnumas) - reikia mokėti duoti atkirtį.

26 metai: nėra darbo, meilės, vyro, vaikų, lytinio gyvenimo. Yra sveikata, bet ji esant tokio amžiaus dar nevertinama (vertinsite, kai jos nebebus!). Jauna mergina blaškosi, neranda sau vietos, kenčia nuo vienatvės. Ką daryti? Kaip nugalėti krizę? Pakalbėkime apie baimę likti senmerge - apie vadinamąją “dvidešimt šešerių metų” krizę. Deimantė rašo: “Mano visos draugės jau ištekėjusios ir turi po du vaikus, na, viena tik laukiasi, bet greit turės.

Jūs ką tik parsivežėte kūdikį iš gimdymo namų. Didesnę laiko dalį jis... pravalgo. Dar šiek tiek pamiega. Bet šių miego pertraukėlių aiškiai nepakanka kad suspėtumėte nuveikti visa tai, ką norite.   Laikas – naujai iškeptos mamos priešas. Tačiau tinkamas jo paskirstymas gali tapti geriausiu draugu. Jums padės keletas paprastų laiko planavimo gudrybių – jos leis atrasti laiko ir pareigoms, ir, žinoma, sau.   • Visų pirma – maitinkite kūdikį pagal jo poreikius.

Susituokusių porų nariai pasikeisdami nusileidžia kilus barniui, o nesusituokusieji to nedaro, atskleidė Didžiojoje Britanijoje atlikto eksperimento rezultatai, kuriais remiasi dienraštis „The Daily Mail“. Užuot stengęsi trūks plyš įrodyti savo tiesą, kilus barniui susituokę vyrai ir moterys yra linkę nusileisti, jei nugalėjo ankstesnio barnio metu. Eksperimente dalyvavo 82 poros, jų narių buvo prašoma pasirinkti, kaip praleisti vakarą.

Vaikų psichologė Eglė Gudelienė primena tėvams, kuriems kyla klausimų renkant tinkamiausią būrelį savo vaikui, pirmiausia atsižvelgti į jo, o ne savo interesus ir pomėgius. Taip pat ji siūlo nesivaikyti madų ir būti pasiruošusiems ne kartą keisti būrelį, kol atsiras toks, kuris vaikui tikrai patiks. „Po Rūtos Meilutytės pasiekimų išpopuliarėjo plaukimo būreliai, po televizijos šokių projektų – šokių ir taip toliau.

Neretai vyrai apkaltinami tuo, kad yra neištikimi, nejautrūs ir net agresyvūs. Tačiau tai yra tik dalis tiesos. Pateikiame 10 faktų apie vyriškosios lyties atstovus, kurie galbūt jus nustebins, tačiau tai privalo žinoti kiekviena moteris. 1. Vyrai pasižymi aktyvesne emocine reakcija. Tačiau tai nereiškia, kad jie visada tai parodo.

Pirmieji keletas mėnesių su dvyniais ar daugiau vaikų gali tapti tikru išbandymu jūsų šeimai. Rūpintis keletu naujagimių yra darbas be pertraukų. Miego trūkumas prisideda prie fizinio nuovargio, kai tuo tarpu buvę hormoniniai svyravimai sustiprina nekontroliuojamas emocijas. Netgi patyrę tėvai gali patekti į tokias pinkles dėl dvynukų, trynukų ar dar daugiau gimusių vaikų. Venkite tokių spąstų ir pamatysite, jog pirmieji rūpinimosi vaikais mėnesiai yra daug lengviau įveikiami.

Ar Naujųjų metų naktį kaip ir kasmet pasižadėjote sau dažniau vaikščioti į pasimatymus, pradėti lankyti šokių pamokas ir mesti rūkyti? Kaip ir kiekvienais metais jau prabėgo daugiau nei savaitė, o jūs vis dar neužsirašėte į šokių pamokas ir nebuvote nė viename pasimatyme? Pateikiame tris patarimus, ką daryti, kad pagaliau ryžtumėtės ką nors keisti savo gyvenime. Kai pasižadame sau, kad nuo šiol gyvensime kitaip, tikimės, kad taip ir bus.

Natūralu, kad turime visokių įsivaizdavimų, kaip turėtų augti ir gyventi mūsų vaikai. Paprastai visi tėvai tikisi, kad jų vaikai bus laimingesni, šaunesni ir pasieks daugiau nei jie patys pasiekė; kartais, priešingai, nesinori, kad vaikai būtų sėkmingesni – bet tą ne visada lengva pripažinti net ir pačiam sau.

Daug metų kalbama apie tai, kad moterims ir vyrams iš tiesų sunku susikalbėti tarpusavyje ir vieniems kitus suprasti. Kasdieniame gyvenime susiduriame su įvairiausiomis situacijomis, kai vyrų ir moterų mąstymas išsiskiria ir įvyksta įvairiausi konfliktai.

 Šį savaitgalį Lietuvos Kartingo akademijos studentai, būsimi lenktynininkai saugaus lenktyniavimo mokysis Vilniuje, Plytinės kartodrome. Šį kartą didelį dėmesį dėstytojai skirs vaikų psichologiniam pasiruošimui. Specialiai lenktynininkams skirtose paskaitose patyrusi sporto psichologė Aistė Žemaitytė mokys vaikus valdyti stresą, susikaupti prieš lenktynes ir panašiai.

Kalbėti apie meilę – šnekėti apie tai, kas esi. Gyventi meilėje, vadinasi, būti savimi. Kurti meilę – išreikšti savo dabartį ir ateitį. Meilės negalima skirstyti į tipus. Ji – vienintelė. Tačiau meilė turi daugybę veidų ir pavidalų: gailestis, atjauta, rūpestis, pagarba, atlaidumas... Ir tai tik maža dalėlė gausybės jaučiamos, regimos, suvokiamos ir pažįstamos meilės šviesos apraiškų.

Atsivėrimo schema tikrai paprasta: malonūs paplepėjimai – faktų pranešimas – apsikeitimas nuomonėmis – jausmų atskleidimas. Tačiau ir ši paprasta schema leidžia gana tiksliai prognozuoti romantiškų santykių ateitį. JAV psichologas Walteris Reimanas ištyrė penkiasdešimties porų, susipažinusių padedant pažinčių agentūra, bendravimą. Dvylika porų po pirmųjų dviejų pasimatymų vėliau nebesusitiko. Po keturių pasimatymų aštuonios poros aiškinosi faktus. Nė viena iš jų nepratęsė bendravimo.

Darbinis romanas dažnai gali nulemti daugybę nemalonumų tiek darbe, tiek apskritai asmeniniame gyvenime. Svarbiausia ir daugiausia priklauso nuo to, su kokiu žmogumi susitikinėjate. Yuri Arcurs | Dreamstime.com nuotr. Neseniai atliktame tyrime dalyvavo daugiau nei 2000 žmonių, iš kurių 59 proc. yra turėję romantinių santykių su savo kolegomis. 30 procentų respondentų prisipažino, jog tai iš tiesų paveikė jų asmeninius ir profesinius santykius  su kitais aplinkiniais, kolegomis.

Buvęs Amerikos viceprezidentas Alas Goras, kartu su žmona Taiper visuomenėje niekada neparodė byrančios šeimos ženklų, dėl to pareiškimas, jog jie po 40-ties metų santuokos išsiskiria, daugeliui tapo siurprizu.

Australų psichologas ir sociologas, bestselerio „Kūno judesių kalba“ autorius Allan Piz naujausiame kūrinyje „Kodėl vyrai nori sekso, o moterys – meilės“ gvildena sudėtingus vyrų ir moterų santykius ir daro intriguojančias išvadas, kuriomis pasidalino su portalo „wday.ru“ skaitytojais. Knygą autorius parašė kartu su žmona Barbara.

Nors žodžiai „liepsnoti aistra“ skamba kaip kokio sentimentalaus romano frazė, visgi pamačiusi knygą pavadinimu „Kaip atgaivinti užgesusią aistrą?“ link jos ranką ištiestų ne viena pora. Ir nieko keisto: seksualinis gyvenimas – svarbi tarpusavio santykių dalis, o nuo jo sėkmės dažnai priklauso, ar partneriai liks kartu. Į klausimus apie poros intymaus gyvenimo bangavimą atsako gydytojas psichoterapeutas seksologas Viktoras Šapurovas.

Vidutinio amžiaus pora ateina į parduotuvę. Vyrui reikia kostiumo. Jis velkasi švarką ir liemenę ir klausiamai žiūri į žmoną. Ši sako: „Na jau ne, su šia liemene atrodai storas.“ Vyras matuojasi kitą kostiumą, žiūri į žmoną. Ji protestuoja: „O siaube, tik ne šita spalva!“ Galiausiai vyras matuojasi trečią kostiumą ir vėl klausia žmonos nuomonės.

Su aštuonmečiu sūnum turime jau nemažai problemų. Jis atsikalbinėja, neklauso, mokykloje nesistengia gerai mokytis. Vyras vis prikiša, kad tai mano kaltė, kad aš norėjau vaiką auklėti laisva dvasia, kuomet viskas leidžiama. Galbūt iš tikro padariau klaidą, bet norėčiau ją atitaisyti. Mano vyro nuomone vaikus reikia auklėti griežtai, kad neišleptų ir užaugtų savarankiški, bei žinotų ribas.

Žmonės gimsta genijais, o auklėjimo procese padaromi kvailiais. Meilę daugelis painioja su liguistu kito žmogaus poreikiu. Jeigu žmogus nepaeina per gyvenimą, nes neturi į ką atsiremti, tai reiškia, kad pats neišmoko vaikščioti. „Meilė - tai kai man su tuo žmogumi dar geriau, nors man ir taip gerai.“ Taip samprotauja garsus psichoterapeutas, lektorius, skaitantis paskaitas Europoje ir JAV, populiarių knygų autorius Michailas Litvakas.

Su vyru esame vedę daugiau nei 20 metų. Mūsų santuoka tikrai laiminga, turime du nuostabius vaikus, bet... aš niekad pernelyg nesimėgavau seksu, todėl mylimės labai retai. Tai tikrai ne vyro kaltė, priešingai – jis visuomet buvo labai atidus. Neturėjom lytinių santykių jau daugiau nei du metus, ir aš mielai daugiau niekad nesimylėčiau, bet mano sutuoktinis tuo labai nusivylęs.

Tėvystė – tikras iššūkis, todėl nensuotabu, jog pavargę tėvai neretai turi pačių juodžiausių minčių, kuriomis nusprendė pasidalinti ir su mumis. Jei esate tėvai, tikriausiai bent kai kuriuos iš tėvų iš tiesų suprasite. O kokios Jūsų juodos mintys? Pasidalinkite komentaruose! 1. „Aš dažnai secialiai užmiegu, migdydama dukrą tam, kad nereikėtų kalbėtis ar miegoti su savo vyru.

Tikybos mokytoja veda pamoką apie Dešimt Dievo Įsakymų. Po to, kai ji paaiškino įsakymą “Gerbk savo tėvą ir motiną”, ji paklausė: “ar yra toks įsakymas, kuris moko mus elgtis su savo broliais ir seserimis?” Petriukas pakėlė ranką ir paragintas atsakyti pareiškė: “Nežudyk!” Broliai ir seserys – paties likimo suteikta dovana, kurią deramai priimti ir vertinti mokomės visą gyvenimą.

Prisiminimai – subtilus dalykas ir gali lengvai pasikeisti, praėjus kuriam laikui po įvykio. Apžvelgę Millerio magiškąjį septynetą, grįžtame prie atminties, bet šį kartą kalbėsime ne apie informacijos apdorojimo gebėjimus. Šįkart panagrinėsime mūsų prisiminų kokybę, konkrečiai – kaip prisiminimai gali pasikeisti po įvykio, kuris tuose prisiminimuose užfiksuotas. Elizabetos Loftus darbai šioje srityje padarė didžiulę įtaką, tą atskleidžia ir viena iš pirmųjų jos atliktų studijų.

Psichologas Erikas Eriksonas teigė, kad žmogus save visiškai realizuoja tik tada, kai priimtinu būdu išsprendžia tam tikras krizes ir pagrindines psichosocialines problemas. Jo nuomone, ankstyvoje vaikystėje (antraisiais ir trečiaisiais gyvenimo metais) priešpriešinami autonomiškumas ir gėda, abejojimas savimi, nes šiuo laikotarpiu vaiko autonomiškumui kyla pavojus. Siekis būti autonomišku Autonomijai siekti turi įtakos nauji motoriniai ir protiniai sugebėjimai.

Vienišų mamų auginami vaikai elgiasi prasčiau nei vaikai, užaugę pilnose šeimose, teigia tyrimą atlikę Didžiosios Britanijos mokslininkai. Buvo tirta apie 14 tūkst. vaikų, Jungtinėje Karalystėje gimusių 2000-2002 metais. Mamų buvo prašoma įvertinti jų vaikų hiperaktyvumą, elgesį, emocines problemas bei santykius su bendraamžiais. Tuomet mokslininkai pagal gautus rezultatus sugrupavo vaikus į tris grupes nuo „normalių“ iki „turinčių elgesio problemų“. Nustatyta, kad maždaug 15 proc.