protestas

Dalis pavėžėjimo platformos „Bolt“ vairuotojų paskelbė streiką – atsisakė dirbti ir atsijungė nuo įmonės sistemos parai. Taip jie protestuoja prieš didėjančius nuo kovo komisinius mokesčius vairuotojams, kuriuos turės atiduoti įmonei už naudojimąsi platformos paslaugomis. Daugelis vairuotojų sako, kad jei „Bolt“ nepersigalvos ir mokesčius pakels, jie pereis į kitas platformas. Vilnietė Jolanta „Bolt“ platformos vairuotoja dirba jau pusmetį.

Policija pareiškė įtarimus organizavus riaušės prie Seimo Astrai Genovaitei Astrauskaitei. Jai gresia areštas ar net laisvės atėmimas. Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui po riaušių prie Seimo, Vilniaus apskrities policija byloje dėl riaušių pateikė įtarimus ir mitingą prie Seimo organizavusiai Astrai Genovaitei Astrauskaitei. Pati Astrauskaitė teigia, kad pasibaigus mitingui išėjo, vėliau įvykusių riaušių neorganizavo. Tačiau Astrauskaitei pateikti įtarimai riaušių organizavimu ir provokavimu.

Valstybinės Lietuvos šventės tapo taikiniu protestuotojų akiratyje. Sausio 13-ąją prie keliems šimtams susirinkusiųjų nušvilpus prie Seimo kalbas sakiusias Seimo pirmininkę, premjerę ir Laisvės premijos laureatę, buvo tikimasi šį scenarijų pakartoti ir Vasario 16-ąją Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, profesoriui Vytautui Landsbergiui sakant tradicinę kalbą iš Signatarų namų balkono. To padaryti nepavykus, protestuotojai ragina rinktis ir Kovo-11-ąją.

Po vakarykštės Vasario 16-osios šventės – prieštaringi vertinimai dėl pareigūnų tikrintų žmonių atsineštų plakatų. Opozicija kaltina policiją politikavimų, užkliuvo noras išprašyti iš minėjimo žmogų su plakatu, o taip pat ir vykdyti „prevenciniai pokalbiai“, kaip sako pati policija, su protestuoti norėjusiais žmonėmis. Policijos atstovas kaltinimus atmeta ir sako, kad pareigūnai plakatų necenzūravo.

Vasario 16-osios minėjimuose Vilniuje buvo lavina provokacijų ir incidentų. Vytauto Landsbergio nekenčiantys protestuotojai jam bekalbant Signatarų namų balkone skandavo „gėda“ ir jam kažkada oponavusio politiko Romualdo Ozolo pavardę, tačiau šventės sugadinti jiems nepavyko. Gyventojai tokius protestus vertina nevienareikšmiškai. Signatarų namų prieigose į šventę susirinko daugybę kartų didesnis būrys švenčiančių žmonių, nei proterstuojančių.

Trečiadienį visa šalis švęs 104 Lietuvos valstybės atkūrimo dienos metines. Regis, šis minėjimas gali būti kupinas įtampos – prieštaringai vertinami asmenys ir kai kurie politikai audrina visuomenę ragindami susirinkti ir išreikšti nepasitenkinimą valdžia „nušvilpiant“ iš Signatarų namų balkono kalbantį Vytautą Landsbergį nebijant už tai gresiančių baudų.

Rytoj per oficialius Vasario 16-osios renginius tikėtinos provokacijos, praneša valstybės saugumo departamentas. Tad pajėgumus stiprina ir policija – tikrins įvažiuojančius į miestą. Gausios policijos pajėgos dirba ir miesto centre, bei senamiestyje prie Signatarų namų, kur kalbą sakys profesorius Vytautas Landsbergis. Ten gali net būti paprašyta parodyti ir kuprines – ar jose nėra draudžiamų daiktų, pavyzdžiui, būgnų ar kitų triukšmą keliančių instrumentų.

Negavę leidimo surengti mitingo Šeimų sąjūdžio ir kitų organizacijų atstovai vis tiek ketina rinktis Vilniuje ir per valstybinę šventę išreikšti nepasitenkinimą valdžia kaip jau tą darė Sausio 13-ąją. Tik šįkart jie turi konkretų tikslą – nušvilpti Vytautą Landsbergį. Valdžia sako, kad tokių žmonių Lietuvoje nėra daug ir nereikia į juos kreipti dėmesio, tačiau politologai tikina, kad palaikančiųjų prie televizoriaus ekranų yra daug didesnė minia, todėl tartis yra būtina.

Vasario 16-ąją dalis žmonių rinksis ne tik švęsti valstybinę šventę, bet ir išreikšti nepasitenkinimą valdžia. Tikėtina, kad protestuotojų sostinėje nebus daug, tačiau šalinininkai įsitikinę, kad tik tokia forma jie gali būti išgirsti. Pastariesiems valdantieji kritikos negaili, esą tokiam dialogui, galinčiam baigtis neramumais, paaukoti valstybines šventes – per didelė kaina.

Vasario 16-ąją ir vėl į Vilnių suvažiuos penktąja kolona, visuomenės vėžiu per Sausio 13-osios mitingą išvadinti „gėda“ valdžia šaukę ir švilpę Šeimų sąjūdžio nariai. Tiesa, jie tikina, ką šį kartą nori tiesiog ramaus protesto. Bet ar tikrai? Ko iš tiesų yra siekiama tokiais protestais? Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Mes norėjome padaryti būtent mitingą su minimaliu protestu, minimaliu.

Jau ketvirtą parą streikuoja „Achemos“ darbuotojai. O per šalį vilnija juos palaikančiųjų mitingai, šiandien toks surengtas ir Jonavoje. Profesinė sąjunga sako, kad streikuojantieji patiria spaudimą, o į jų vietas vežami darbuotojai iš kitų įmonių. Bendrovės vadovas sako, kad tai šmeižtas. Streikuojantiems nenusileidžia ir įmonės vadovai ir pagrindinė įmonės akcininkė Lyda Lubienė. Azotinių trąšų gamykloje „Achema“ streikas tęsiasi jau ketvirtą parą.

Kanadoje prieš suvaržymus dėl COVID-19 protestuojantys vilkikų vairuotojai užblokavo trečią pasienio su JAV perėją, centrinėje Manitobos provincijoje, ketvirtadienį pranešė policija. „Demonstracija, kurioje dalyvauja daug transporto priemonių ir žemės ūkio technikos, blokuoja Emersono įvažiavimo punktą. Eismas nevyksta nei į šiaurės, nei pietų kryptimi. Perėja uždaryta“, – tviteryje paskelbė federalinė policija.

Rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių byloje įtariamųjų padaugėjo iki 102, BNS ketvirtadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė. Ji teigė, kad konkrečių įtariamųjų įvardyti negalinti. Tuo tarpu Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS patvirtino, kad trečiadienį buvo atlikta krata pas mitingą prie Seimo organizavusią Astrą Genovaitę Astrauskaitę. Jos statuso byloje pareigūnai neįvardija.

Radikalai, propagandistai ir tiesiog valdžia nepatenkinti žmonės toliau agituoja rinktis ir per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją – nušvilpti kalbą sakysiantį profesorių Vytautą Landsbergį. Minėjimo organizatoriai sako, kad kalbos atšaukti nė nesvarsto, bet rūpinasi, kad įgarsinimas būtų toks, jog jo negalėtų perrėkti protestuotojai. Vis tik internete protestuoti besiruošiantieji jau pataria ir ką su savimi pasiimti, kad pavyktų sukelti kuo didesnį triukšmą.

Didžiausioje chemijos pramonės gigantėje Lietuvoje – neeilinė situacija. Neradę sutarimo su darbdaviais streikuoja dalis „Achemos“ darbuotojų. Žmones reikalauja pasirašyti kolektyvinę sutartį ir taip garantuoti atlyginimų didinimą, tačiau bendrovės atstovai kategoriški. Algas kels, bet tokios sutarties nepasirašinės.  8 valanda ryto per tūkstantį darbuotojų turinčioje chemijos pramonės milžinėje „Achemoje“ prasidėjo streikas. Prie vartų buvo sustiprinta apsauga.

Antradienį neterminuotą streiką pradėjo apie 100 Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovės „Achema“ darbuotojų, sako įmonės vadovas Ramūnas Miliauskas. Pasak jo, dėl streiko šiuo metu neveikia vienas amonio salietros gamybos cechas, o likusi gamyba veikia.  „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė sakė, kad pradėtas stabdyti amonio salietros gamybos cechas, bus stabdoma ir kalcio amonio salietros cecho veikla.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pirmadienį pareikalavo nutraukti Otavą paralyžiavusį šimtų vilkikų vairuotojų protestą prieš suvaržymus dėl COVID-19, sostinės merui paprašius federalinės valdžios pagalbos. „Tai turi liautis“, – pabrėžė J. Trudeau per neeilinius debatus Bendruomenių Rūmuose, surengtus premjerui išėjus iš izoliacijos dėl teigiamo koronaviruso testo.

Kanada stoja į kovą su sostinę Otavą jau devintą dieną blokuojančiais protestuotojais. Pareigūnai sako, kad prie sunkvežimių vairuotojų „Laisvės konvojaus“ prisišliejo visokio plauko radikalų, kurie siaubia miestą ir gąsdina žmones. Dėl to Otavoje meras paskelbė nepaprastąją padėti ir didina mieste tvarką prižiūrinčių pareigūnų gretas. Kanados sostinėje Otavoje ir toliau tęsiasi sunkvežimių vairuotojų protestas prieš privalomus skiepus.

Įkvėpti Kanados protestuojančių vilkikų vairuotojų savo Laisvės konvojaus protestą Vilniuje surengė ir Lietuvos šeimų sąjūdžio nariai ir kiti vyriausybės sprendimais nepatenkinti asmenys, tarp kurių ir Astra Genovaitė Astrauskaitė. Tiesa, Kanados protestų masto protestuotojai Lietuvoje nepasiekė – konvojų sudarė vos apie 10 lengvųjų automobilių, kurie tiesiog apsuko kelis ratus Vilniaus automobilių žieduose.

Kanados sostinėje Otavoje tolimųjų reisų vairuotojai jau kelias savaites protestuoja dėl jiems taikomų COVID-19 pandemijos valdymo priemonių. Įkvėpti šio žingsnio lietuviai paskelbė norintys pasekti kanadiečių pėdomis ir vasario 7 dieną Vilniuje „sudrebinti asfaltą“ surengdami masinį sunkvežimių suvažiavimą ir taip išreikšdami nepasitenkinimą Lietuvoje taikomomis pandemijos valdymo priemonėmis.

Valstybinės Lietuvos šventės tapo taikiniu protestuotojų akiratyje. Po Sausio 13-osios minėjimo, miniai žmonių „nušvilpus“ kalbas sakiusias Seimo pirmininkę, premjerę ir Laisvės premijos laureatę, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai sako sulaukę ne vieno prašymo surengti protestus ir Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją. Renginį organizuojantis skelbiasi ir Rusijai už šnipinėjimą teistas Algirdas Paleckis.

Lietuvos šeimų sąjūdžio taryba antradienį spręs, ar skųsti Vilniaus savivaldybės sprendimą neduoti leidimo vasario 16-ąją planuotam mitingui sostinės senamiestyje, skvere prie Jono Basanavičiaus paminklo. „Jei mes jį ir skųsime, tai skųsime dėl bendros statistikos, kiek laimėta bylų prieš Vilniaus savivaldybę. Bet kad jį išnagrinėtų iki vasario 16-osios, tai nėra jokios tikimybės.

Kanados sostinėje Otavoje tolimųjų reisų vairuotojai jau kelias savaites protestuoja dėl jiems taikomų COVID-19 pandemijos valdymo priemonių. Įkvėpti šio žingsnio lietuviai skelbia norintys pasekti kanadiečių pėdomis ir vasario 7 dieną Vilniuje „sudrebinti asfaltą“ ir surengdami masinį sunkvežimių suvažiavimą išreikšti nepasitenkinimą Lietuvoje taikomomis pandemijos valdymo priemonėmis.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis gruodį praleido visus šešis vykusius Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdžius. Parlamentaras sako juose nedalyvaujantis ir nedalyvausiantis, nes protestuoja prieš valdančiųjų užsienio politiką.

Vilniaus apskr. VPK pareigūnai, išnagrinėję ir įvertinę visą turimą medžiagą dėl š. m. sausio 13-ąją Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu vykusio protesto ir jo dalyvių galimų pažeidimų, praėjusią savaitę pradėjo 10 administracinių teisenų. Šešios administracinės teisenos pradėtos dėl susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimų (ANK 494 str.), 4 – dėl viešosios rimties trikdymo (ANK 488 str.

Po skandalingo valdančiųjų darbu nepatenkitų piliečių mitingo Sausio 13-osios minėjime sklinda kalbos, kad panašūs protestai planuojami ir per Vasario 16-osios minėjimą. Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas sako, kad tokie įvykiai yra labai naudingi Lietuvai nedraugiškoms valstybėms. Pokalbis su A. Valinsku – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Nuo Sausio 13-osios praėjo bene savaitė, tačiau aistros visiškai nerimsta. Dabar matome, kad į karo lauką įtrauktas kardinolas Tamkevičius.

Praėjusią savaitę Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu vykęs protestas sukėlė aibę diskusijų. Ne vienas nerimavo, kad protesto vaizdus Rusija gali panaudoti savo propagandai skleisti, tačiau Ainius Lašas teigė, kad tai neturėtų stabdyti nuo protestų.  Kauno technologijos universiteto dekanas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad, jei dėl šios priežasties neleisime žmonėms protestuoti, elgsimės dar blogiau.

Vilniuje praėjusią savaitę vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Renginyje prie Seimo dalyvavo minia žmonių, tarp jų apie 750 protestuotojų, nešinų vėliavomis ir įvairiais plakatais, kurie nušvilpė kalbas sakančias premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen taip, kad aikštėje net nesigirdėjo, ką jos sako. Kliuvo ir Laisvės premiją, skirtą bažnyčios kronikos bendradarbiams, atsiėmusiai vienuolei.

Galimybių pasas ir skiepai vaikams jau kurį laiką kelia nemažai aistrų tiek visuomenėje, tiek politikų gretose. Po to, kai skiepų priešininkai ir kiti pandemijos valdymu nepatenkinti protestuotojai užgožė Sausio 13-osios metinių minėjimą, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad „nenormalu negirdėti“ nepatenkintų žmonių.

Seimo pirmininkę, premjerę ir kitus kalbėtojus nušvilpusią protesto akciją prie Seimo organizavo Šeimų sąjūdis. Čia susirinkusi minia ne tik vijo valdžią lauk, bet ir protestavo prieš skiepus ir galimybių pasą, nors teigė, kad susirinko pagerbti žuvusiųjų Sausio 13-ąją. Dėl Šeimo gynimo maršo mitingo policija prie Seimo atsiuntė itin gausias policijos pajėgas, tikrino į Vilnių įvažiuojančius automobilius.

Protestai vyksta ne tik šalia Seimo. Sostinės autobusų, troleibusų vairuotojai Sausio 13-osios naktį nuspendė praleisti kovojant dėl didesnių atlyginimų: užėmė „Vilniaus viešojo transporto“ būstinę ir pasiklojo miegmaišius šalia savo direktoriaus durų. Protesto akcija neapsėjo be incidentų. Autobusų, troleibusų vairuotojus, anot profsąjungų, buvo bandoma išprašyti dezinfekciniu skysčiu. Tiesa, vairuotojai spaudimui nepasiduoda žada darbe nakvoti tol kol Vilniaus miesto savivaldybė juos išgirs.

Tokios Sausio 13-osios minėjimo dar nebuvo. Prie Seimo susirinkę protestuotojai prieš skiepus ir valdžią nušvilpė kalbas sakančias premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen taip, kad aikštėje net nesigirdėjo, ką jos sako. Kliuvo ir Laisvės premiją, skirtą bažnyčios kronikos bendradarbiams, atsiėmusiai vienuolei. Plojimais minia palydėjo tik prezidentą Gitaną Nausėdą.

Ketvirtadienį sostinėje vykusio Sausio 13-osios minėjimo metu šalia Seimo susirinko apie 750 protestuotojų, nepatenkintų valdžios vykdoma pandemijos valdymo politika. Kai kurie visuomenininkai sako, kad šie protestai yra ne mažiau svarbūs už Laisvės kovas. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys. Pastaruoju metu girdėjome nemažai įdomių istorinių paralelių.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad prie Seimo susirinkę ir per Sausio 13-osios renginį triukšmavę žmonės nukreipė dėmesį nuo tų, kam šis minėjimas buvo skirtas.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas sureagavo į ketvirtadienį protestuojančius minint 31-ąsias Sausio įvykių metines. K. Žukauskas protestuojančius tokią dieną pavadino „penktaja Rusijos kolona, naudingais idiotais ir visuomenės vėžiu“. „Įsijungiau transliaciją iš aikštės prie Seimo. Visi, kurie ten esate ne dėl S13 aukų pagerbimo, o dėl protesto prieš valdžią – jūs esate penktoji Rusijos kolona, naudingi idiotai ir visuomenės vėžys.

Sostinėje ketvirtadienį vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Renginyje prie Seimo dalyvavo minia žmonių, tarp jų apie 750 protestuotojų, nešinų vėliavomis ir įvairiais plakatais. Mitinguotojai reiškė nepasitenkinimą valdžios vykdoma pandemijos valdymo politika. Sausio 13-osios proga tribūnoje prie Seimo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Artėjant Laisvės gynėjų dienai, sklinda raginimai per minėjimus rengti protestus. Reaguodama į tai policija imasi veiksmų viešąjai tvarkai užtikrinti. Sostinėje bus ribojamas eismas, policija ketina tikrinti į Vilnių atvykstančius automobilius. Trečiadienį policija surengė spaudos konfereciją, kurios metu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir Vilniaus apskr. policijos viršininkas Saulius Gagas pakomentavo, kokių veiksmų viešąjai tvarkai užtikrinti imsis policija.

Briuselyje sekmadienį keli tūkstančiai gyventojų protestavo prieš ribojamąsias priemones, tuo metu kai įvairių Europos šalių vyriausybės svarsto, ar reikėtų įvesti griežtesnes taisykles sparčiai plintant koronaviruso omikron variantui. Šį kartą pavyko išvengti smurto protrūkių, kilusių per ankstesnes, didesnes, demonstracijas Belgijos sostinėje, tačiau policija vis tiek įsikišo ir apsupo nedidelę grupelę protestuotojų, priartėjusių prie ES būstinės.

Visoje Prancūzijoje daugiau nei 100 tūkst. žmonių šeštadienį protestavo prieš vyriausybės planus įvesti dar griežtesnius suvaržymus nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms, praėjus kelioms dienoms po to, kai prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo juos visus "pasiųsti". Anksčiau šią savaitę E. Macronas interviu laikraščiui „Le Parisien“, pavartodamas prancūzišką veiksmažodį „emmerder“, kilusį iš žodžio „merde“ (mėšlas) ir prancūzų kalboje laikomą vulgariu žargonizmu, įspėjo, kad darys spaudim...

Dešimtys protestuotojų ir mažiausiai 12 policininkų žuvo per audringus demonstrantų ir saugumo pajėgų susirėmimus Kazachstane, šalį apėmus beprecedentei protestų bangai, tapusiai dideliu iššūkiu autoritarinei valdžiai, ketvirtadienį pranešė tarnybos. Kaip pranešama, vienas policijos pareigūnas buvo rastas nupjauta galva. Trečiadienį įsiveržę į prezidento rezidenciją ir meriją šalies didžiausiame mieste Almatoje demonstrantai naktį mėgino šturmuoti daugiau pastatų.

Kazachstaną drebina nevaldomi protestai. Jie kilo, kai po Naujų metų pakilo automobiliams skirtų dujų kainos. Minios demonstrantų Almatoje ir kituose miestuose šturmavo miestų administracinius pastatus, susirėmė su policija ir degino saugumo pajėgų automobilius. Pareigūnai atsakė garsinėmis granatomis, ašarinėmis dujomis. Bandydamas nuraminti aistras šalies prezidentas paleido vyriausybę ir paskelbė nepaprastąją padėtį, tačiau tai įsiaudrinusių minių nenuramino.

O dabar apie neeilinį protestą, kurio pagrindiniais dalyviais tapo bitės. Sausrą kenčiančias darbštuoles bitininkai į protestą prie prezidentūros atsivežė Čilėje. Pareigūnams nepasisekė – vaikydami protestuotojus jie buvo smarkiai sugelti. Vos keli bitininkai Čilės sostinėje Santiage prie prezidentūros surengė dešimtūkstantinę demonstraciją. Tam prireikė maždaug 60-mties bičių avilių, kuriuos bičių augintojai sustatė tiesiog ant važiuojamosios kelio dalies priešais šalies prezidentūrą.

Sekmadienį, nepaisydami draudimo susirinkti, į Amsterdamo gatves išėjo daugiatūkstantinė minia protestuotojų. Žmonės išreiškė nepasitenkinimą dėl Nyderlanduose sugriežtintų ribojimų dėl koronaviruso. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Lietuvos ambasadorius Nyderlanduose Vidmantas Purlys. Šį savaitgalį matėme, kad Nyderlanduose žmonės išėjo į gatves protestuodami prieš suvaržymus.

Į Paryžiaus gatves protestuoti išėjo keli tūkstančiai prancūzų pensininkų. Garbaus amžiaus prancūzai pikti, kad negali išgyventi už pensijas, kurios vidutiniškai siekia 1300 eurų per mėnesį, ir reikalauja kasmet indeksuoti pensijas, mat kainos parduotuvėse brangsta. Keli tūkstančiai Prancūzijos pensininkų iš įvairių šalies regionų į Paryžiaus gatves su vėliavomis ir plakatais išėjo pasipiktinti prastėjančiu gyvenimu. Prancūzijoje gyvena 16 mln.

Kijevo centre trečiadienio vakarą vyksta keli mitingai o pagrindinėje Nepriklausomybės aikštėje susirinko daugiau nei 2 tūkst. žmonių. Kaip praneša naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, žmonės ir toliau renkasi Kijevo centre.

Nepabūgę snygio biržiečiai išėjo į gatves prieštaraudami Sveikatos apsaugos ministerijos užmojams naikinti Biržų ligoninės chirurgijos skyrių. Žmonės piktinasi, kad nelikus šių paslaugų, pagalbos teks ieškoti už dešimčių kilometrų. Juokaujama, kad Biržų medikų prašys siuntimų gydytis į Rygos ligonines, mat šios bus arčiau. Nešini vėliavomis, plakatais kelios dešimtys žmonių žygiavo pagrindine Biržų gatve link savivaldybės.

Basos mamos ir toliau tęsia protestus. Trečiadienį nepritariančių galimybių paso taikymui vaikams nuo 12 metų tėvų grupė Vilniaus Daukanto aikštėje surengė akciją „Nesprogdinkite vaikystės. Uždekime Prezidentui šviesą veikti“. Jos metu netrūko ašarų ir Seimo narių palaikymo. Lauko temperatūrai siekiant vos vieną laipsnį šilumos, dešimtiems tėvų grupė prie prezidentūros pastato kelioms minutėms nusiavė batus.

Briuselyje sekmadienį per protestą prieš kovos su COVID-19 priemones kilo smurtas. Policijos skaičiavimu, eitynėse dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.   Eitynės prasidėjo taikiai, tačiau vėliau grupė dalyvių pradėjo mėtyti į policijos pareigūnus kažkokius daiktus, o šie atsakydami panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas. Tą matė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP fotografas.

Tūkstančiai žmonių šeštadienį Austrijoje ir Australijoje išėjo į gatves protestuoti prieš naujus suvaržymus dėl COVID-19, pykčiui dėl šių priemonių praėjusį vakarą išprovokavus riaušes Nyderlanduose bei vienoje Prancūzijos saloje. Europa grumiasi su nauja COVID-19 banga ir kelios žemyno valstybės griežtina suvaržymus. Austrija penktadienį paskelbė, kad dėl didėjančio sergamumo koronavirusine infekcija įves griežtą karantiną visiems gyventojams.