„Seimui atsukus nugarą lietuviško miško gyventojų gerovei, prezidentas per šią savaitę turi galimybę parodyti rūpestį aplinkosauga ir vetuoti Medžioklės įstatymo pataisas“, – pranešime sakė viena iš demonstracijos organizatorių, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Parlamentas praėjusią savaitę priėmė įstatymo pataisas, kad medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras būtų galima naudoti naktinius taikiklius. Pataisa turėtų įsigalioti nuo kitų metų gegužės.
Pats G. Nausėda antradienį lankydamasis Klaipėdoje žurnalistams neatsakė, ar vetuos įstatymą, ar jį pasirašys.
„Neketinu susitikti su medžiotojais, ketinu susitikti su įstatymu ir tikrai ketinu labai rimtai apsvarstyti jį, – teigė šalies vadovas. – Jei neatsitiks kažko labai man netikėto, aš savo nuomonę šiuo klausimu jau turiu gerokai anksčiau.“
Vetuoti įstatymą prašo ir I. Šimonytė
Dabar medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius nustato Medžioklės taisyklės, jas tvirtina aplinkos ministras. Ketvirtadienio sprendimu šių įrankių sąrašai perkelti į įstatymą.
Iki šiol naktiniai taikikliai buvo draudžiamųjų įrankių sąraše.
Vetuoti įstatymą prašo ir kelios dešimtys parlamentarų, tarp jų – ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Naktinių taikiklių įteisinimo šalininkai sako, kad šių prietaisų naudojimas prisidėtų prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo – žvėris būtų nušautas vienu šūviu, nesikankintų sužeistas. Jie taip pat tvirtina, kad naktinio matymo priemonių turėjimas padėtų ir krašto gynyboje.
Aplinkosaugininkai sako, kad toks leidimas sudaro prielaidas brakonieriavimui, nes nėra praktinių galimybių kontroliuoti, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami medžiojant tik tuos gyvūnus, kuriuos nurodo šis įstatymas.
