protestas

Po vidurdienio šeštadienį Vilniuje prasidėjo protestas – eitynės prieš Lietuvos bendradarbiavimą Izraelio ir JAV karuose.  Protesto šūkis – „Karui – NE!“. Šis didžiulis plakatas buvo nešamas pačioje eitynių pradžioje sostinės gatvėmis.  Protesto dalyviai prieš 13 valandą pradėjo rinktis Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje, nuo kur eisena pajudėjo link Rotušės aikštės. Surinkusiųjų sostinėje buvo maždaug pusšimtis.

Čekijoje – šimtatūkstantinis protestas prieš Maskvai simpatizuojančio Andrejaus Babišo vyriausybę. Protestuotojai pyksta ant valdžios už tai, kad ši užsimojo labiau kontroliuoti visuomeninį transliuotoją, ir jau kurpia prieš visą žiniasklaidą nutaikytą užsienio agentų įstatymą. Be to, A. Babišas ne tik nutraukė paramą Ukrainai, o ir mažina pačios Čekijos gynybos biudžetą. Čekai bijo, kad šalis pasuks Vengrijos ir Slovakijos keliu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Likus keturioms savaitėms iki visai Europos Sąjungai itin svarbių rinkimų, praėjusį savaitgalį Vengrijoje – per Budapeštą nuvilnijo milžiniški protestai. Dešimtys tūkstančių žmonių susirinko į dvi eisenas – dabartinio premjero Viktoro Orbano ir opozicijos lyderio Peterio Magyaro. Pastarojo partija apklausose maždaug dviženkliu skaičiumi lenkia ilgalaikį Vengrijos premjerą. Artėjantys rinkimai ryškiai rodo, kaip smarkiai susiskaldžiusi vengrų visuomenė.

Sostinėje prie Kinijos ambasados antradienį buvo surengtas Tibeto rėmėjų piketas. Juo grupelė akcijos dalyvių siekė atkreipti visuomenės bei politikų dėmesį į prastėjančią situaciją Tibete bei Kinijos valdžios vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.  Akcija rengiama minint 1959 metais vykusio tibetiečių sukilimo prieš Kinijos valdžią metines. Tąkart tūkstančiai taikių žmonių Lhasoje ir kituose regionuose reikalavo, kad kinų ginkluotosios pajėgos pasitrauktų iš Tibeto.

Trečiadienį Vilniuje, prie Užsienio reikalų ministerijos (URM) pastato, keliolika žmonių protestavo prieš mūsų valdžios institucijų – prezidento, Vyriausybės ir Seimo – poziciją dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose.

Į AlytusPlius.lt redakciją kreipėsi susirūpinusi Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje besimokančios moksleivės mama. Reaguodama į šiomis dienomis vykstančius protestus ir streikuojančių mokytojų sprendimą nevykdyti udgymo proceso, mama kėlė klausimą, kas atsakys už nevykstančias pamokas ir galimai atsirasiančias mokymosi spragas, kaip vyks bandomųjų egzaminų organizavimas.

Riaušių prie Seimo byloje liudijusi tinklalaidės „Komentaras TV“ vedėja Giedrė Gorienė teigė, kad 2021 m. rugpjūtį prie parlamento rūmų ji matė provokatorius, kurie esą persekiojo ir ją pačią. Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant minėtą bylą apeliacine tvarka, trečiadienį teisme liudijusi G. Gorienė pasakojo, kad 2021 m. rugpjūtį atvyko prie Seimo ir transliavo vaizdus iš tuomet vykusio mitingo.

Į partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio susitikimus pastaruoju metu vis dažniau atvyksta paaugliai, kurių skaičius stebina tiek organizatorius, tiek aplinkinius. R. Žemaitaitis teigia, kad tai ne atsitiktinumas, o politinių oponentų veiksmas, siekiant protestuoti prieš jį siunčiant nepilnamečius, nors kai kas mano, jog tai gali būti spontaniška jaunimo iniciatyva. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su psichologu Edvardu Šidlausku.

Ketvirtadienį keli šimtai žmonių mitingavo prie „The Washington Post“ būstinės, protestuodami prieš laikraščio sprendimą atleisti šimtus žurnalistų, įskaitant daugumą jo darbuotojų užsienyje. „Demokratija miršta tamsoje.

Mažiausiai 100 policijos pareigūnų šeštadienį buvo sužeista per protestą dėl kultūros centro, kuriame rinkdavosi kairiųjų pažiūrų žmonės, uždarymo Italijos Turino mieste. Policija paskelbė, kad dešimt žmonių buvo suimta po to, kai protestuotojai susirėmė su policija. Kol kas neaišku, kiek protestuotojų galėjo nukentėti. Protestas surengtas dėl Askacunos kultūros centro uždarymo, kur dešimtmečius rinkdavosi Turino kairieji. Šis centras buvo uždarytas dar prieš 2025 m. Kalėdas.

Savaitgalį Kapčiamiesčio gyventojai susirinko į protestą prieš karinio poligono steigimą. Protestuotojai tikino nenorintys palikti namų, žemių ir miškų. Visuomenėje vyraujančią įtampą numalšintų tiesioginė komunikacija bei empatija, teigia ekspertai. Šeštadienį su trispalvėmis ir patriotinėmis dainomis per 1000 žmonių rikiavosi į gyvą grandinę apie 1,5 kilometro kelio ruože Kapčiamiestis – Sopockinas.

Mineapolį ir vėl drebina masiniai protestai. Vos per tris savaites imigracijos pareigūnams mieste nušovus jau antrą amerikietį, į gatves išeina vis daugiau žmonių. Jie absurdu vadina tai, kad Donaldo Trumpo administracija aktyvistus vadina „vidaus teroristais“, o federalinius agentus kaltina neproporcingu jėgos naudojimu. Pareigūnai atkerta, kad prieš juos susivieniję aktyvistai tyčia trukdo dirbti, naudoja psichologinį spaudimą ir juos persekioja.

Aktyvistams skelbiant, jog per susidorojimus su gyventojais Irane jau žuvo daugiau nei 5 tūkst. gyventojų, šeštadienį Vilniuje į protestą už šios šalies laisvę susirinko keliasdešimt žmonių.  Dalyvių teigimu, itin svarbu, kad kuo daugiau žmonių išgirstų ir pradėtų aktyviau kalbėti apie tai, kas šiuo metu vyksta Irane.

Į protesto akciją prieš planuojamą poligoną Kapčiamiestyje šeštadienį susirinko apie 1000 žmonių. Miestelio gyventojai teigia nenorintys palikti namų, žemių ir miškų. Tuo metu iš kitų miestų atvykę protestuotojai sako palaikantys gyventojus, pasigenda aiškios valdžios pozicijos. Gyventojai atvyko nešini Lietuvos vėliavomis, su trispalvės šalikais, skambėjo patriotinės dainos. Protestuotojai rikiuojasi į gyvą grandinę apie 1,5 kilometro kelio ruože Kapčiamiestis – Sopockinas.

Protestuodami prieš planuojamą poligoną Kapčiamiesčio gyventojai šeštadienį planuoja susikibti į gyvą grandinę. „Kviečiame į taikų bendruomeninį susitelkimą, kuriuo norime parodyti, kad Kapčiamiestis yra gyvas liudijimas, čia yra bendruomenė, gyvenimai, verslai, gamta, istorija, – rašome bendruomenės kvietime. – Susitelkimu norime aiškiai deklaruoti, kad Kapčiamiesčio teritorija netinkama poligonui.“ Protestuotojai turėtų susikibti į gyvą grandinę kelyje Kapčiamiestis – Sopockinas.

Iraną, kaip ir prieš 47-erius metus, drebina milijoniniai protestai. Tąkart šalyje griuvo monarchija, o dabar milijonai iraniečių siekia nuversti brutalų, šalį į ekonominį krachą nuvedusį ajatolų režimą. Ekspertai atskleidžia, kuo dabartiniai protestai Irane kitokie ir kodėl režimas civiliams malšinti pasitelkia net sukarintas, teroristines grupuotes. Lygiai prieš 47-erius metus Iraną drebino revoliucija. Tai buvo paskutinis kartas, kai šalyje pasikeitė režimas.

Pirmadienį internete išplito pranešimas, galimai pakabintas Vilkaviškio rajono savivaldybės bibliotekoje, esą į susitikimą su partijos „Nemuno aušra“ atstovais nebus įleidžiami nepilnamečiai ir protestuojantys asmenys. Ar šiuo atveju buvo pažeistos lygios teisės? Prieš susitikimą su „aušriečiais“ Vilkaviškyje socialiniuose tinkluose paplito nuotrauka, kurioje štai toks pranešimas: „Į šiandien (01.19 d., 16 val.

Donaldas Trumpas sako svarstantis imtis labai griežtų priemonių prieš Iraną, pasirodžius informacijai apie šimtus nužudytų protestuotojų. Įvairiais duomenimis, žuvusiųjų skaičius gali siekti nuo 500 iki 2000 žmonių. Teherano režimas tvirtina, esą žmones žudė patys protestuotojai, ir skleidžia propagandą, kad protestai jau kelias dienas esą yra suvaldyti. Tuo metu D. Trumpas teigia, jog Teheranas parodė norą derėtis – atnaujino diplomatinius komunikacijos kanalus.

Incidentas, kai JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) pareigūnas trečiadienį Mineapolio gatvėje nušovė moterį, sukėlė didžiulius protestus ir vietos lyderių pasipiktinimą, jiems atmetant Baltųjų rūmų teiginius, kad ji buvo vidaus teroristė. Į moterį, kuri vietos žiniasklaidoje vadinama 37-erių Renee Nicole Good, buvo šauta iš arti, kai ji, matyt, bandė nuvažiuoti nuo jos automobilį apsupusių agentų. Anot ICE pareigūnų, moters automobilis blokavo jiems kelią.

Greta Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasados Vilniuje trečiadienio vakarą apie 50 žmonių protestavo prieš JAV veiksmus Venesueloje. Protestą organizavo kairiųjų pažiūrų organizacijos „Luna16“, „Demonstruokimės“, „Vilne bund“ ir kiti judėjimai. Kaip protesto išvakarėse BNS teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, savivaldybė buvo informuota apie du tuo pačiu metu prie JAV ambasados planuotus susirinkimus iki 15 žmonių.

Greta Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasados Vilniuje trečiadienį vyks protesto akcija prieš JAV veiksmus Venesueloje. Skelbiama, kad protestą organizuoja kairiųjų pažiūrų organizacijos „Luna16“, „Demonstruokimės“, „Vilne bund“ ir kiti judėjimai. Kaip protesto išvakarėse BNS nurodė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, savivaldybė yra informuota apie du tuo pačiu metu prie JAV ambasados planuojamus susirinkimus protestui prieš JAV veiksmus Venesueloje išreikšti.

Kauno „Žalgirio“ ir Bolonijos „Virtus“ rungtynių drama buvo karšta iki paskutinių sekundžių, o ketvirtojo kėlinio metu fiksuotas ir unikalus epizodas. Tomas Masiulis ėjo pildyti protesto po svarbaus momento, kuomet žaisti liko 74 sekundės.

Kai mieste juntamas žiemos švenčių laukimas, o metų pabaiga kviečia stabtelėti ir įvertinti praėjusius metus, šalies verslininkai, visuomenės veikėjai ir laikrodžių kolekcionieriai sostinėje rinkosi į kalėdinį vakarėlį – „Hublot Christmas Party”. Renginyje pasirodė ir Agnė Grigaliūnienė, kuri demonstravo solidų, tačiau charakteringą įvaizdį. Restorane „Bizarre Restaurant & Bar“ skambėjo muzika, šampano taurių žvangesys ir nesibaigiantys pokalbiai.

Dėl ketvirtadienio vakarą protesto metu Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje kilusio konflikto, kuriame dalyvavo Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, sostinės policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Protesto už laisvą žodį metu A. Kandrotas apsižodžiavo su paramos Ukrainai rinkėju Valdu Bartkevičiumi, o galiausiai trenkė jam į veidą. V. Bartkevičius parašė pareiškimą policijai. Tuo metu A. Kandrotas tikino, jog V. Bartkevičius jį apspjovė. Šis konfliktas užfiksuotas ir vaizdo įrašuose.

Ketvirtadienį įvyko trečiasis šios savaitės protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“, kai tūkstančiai žmonių vėl rinkosi prie Seimo mitinguoti prieš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus atleidimą lengvinančias pataisas, kurias valdantieji bando įgyvendinti skubos tvarka. Apie šią situaciją socialiniuose tinkluose pasisakė ir kunigas, kurio žodžiai sparčiai išplito. Vieni pritarė, o kiti peikė.

Proteste „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“ kilo konfliktas – už įvairius finansinius nusižengimus teistas maištininkas Antanas Kandrotas-Celofanas trenkė visuomenininkui Valdui Bartkevičiui. Už tai A. Kandrotas-Celofanas sulaikytas policijos. Apie tai savo feisbuke pasidalijo V. Bartkevičius. „Proteste prie Seimo sutikau, be reikalo į laisvę paleistą, nusikaltėlį “celofaną”, kuris nuolat šmeižia mane.

Ketvirtadienį prie Seimo vykusiame proteste už žodžio laisvę pasisakė komunikacijos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė. Scenoje ji kalbėjo apie lyderystę, asmeninę atsakomybę ir atvirai kritikavo prezidento laikyseną, prisimindama ir savo pačios sprendimus praeityje. „Labas vakaras, bičiuliai. Man iš tikrųjų didelė garbė čia stovėti prieš jus, ir tam yra viena labai paprasta priežastis – mes visi išeisim ten pat.

Ketvirtadienį prie Seimo vykusiame proteste už žodžio laisvę pasisakė žurnalistė Daiva Žeimytė, tądien didžiąją dienos dalį praleidusi parlamento rūmuose. Ji priminė padėjusi sunegalavusiam Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui ir kalbėjo apie, jos žodžiais, Seime tvyrančią baimės bei spaudimo atmosferą. Žurnalistės kalba sulaukė susirinkusiųjų palaikymo ir tapo vienu emocingiausių protesto momentų. Ji tarė: „Labas vakaras, laisvi žmonės.

Ketvirtadienį prie Seimo vykusiame proteste už žodžio laisvę pasirodė ir aktorė Ieva Narkutė, scenoje pasakiusi emocingą ir ironijos kupiną kalbą. Kreipdamasi tiesiogiai į prezidentą Gitaną Nausėdą, ji kritikavo jo laikyseną ir pasisakė apie, jos vertinimu, tylą visuomenei svarbiais momentais. „Labas vakaras. Pakviečiau prezidentą – jam reikia paramos. Tai toks devynerių–dešimties metų berniuko ūgio prezidentas. Gal matėt kas? Mes jo ieškom. Aš turiu kalbą pasirašius jam.

Ketvirtadienį baigėsi trečiasis ir paskutinis šios savaitės protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Tūkstančiai žmonių vėl rinkosi prie Seimo mitinguoti prieš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus atleidimą lengvinančias pataisas, kurias valdantieji bando įgyvendinti skubos tvarka.

Tūkstančiai ūkininkų ketvirtadienį ketina išeiti į Briuselio gatves protestuoti prieš ES planus sudaryti prekybos susitarimą su Pietų Amerikos bloku „Mercosur“ ir reformuoti žemės ūkio subsidijas. Demonstrantai šimtais traktorių turėtų maždaug vidurdienį suvažiuoti į Belgijos sostinės Europos kvartalą, kai ES lyderiai bus susirinkę į svarbų aukščiausio lygio susitikimą.

Seime kelią skinantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą lengvinančioms pataisoms, prie parlamento trečiadienį, antrą dieną iš eilės tęsėsi tūkstantinis protestas prieš šią valdančiųjų iniciatyvą. Proteste pasirodė ir plaukikė Rūta Meilutytė, raginusi susirinkusius padainuoti Eurikos Masytės dainą „Laisvė“. Tačiau šis plaukikės žingsnis nepatiko kūrinio atlikėjai.

Seime kelią skinantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą lengvinančioms pataisoms, prie parlamento antrą dieną iš eilės tęsiasi tūkstantinis protestas prieš šią valdančiųjų iniciatyvą. Proteste pasirodė ir Saulius Urbonavičius-Samas. Jis ne tik dainavo, bet ir pasakė įkvepiančią kalbą. Ne tik uždainavo „Ačiū jums. Dainuojanti revoliucija gyva“, – sakė jis prieš uždainuodamas.

Seime kelią skinantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą lengvinančioms pataisoms, prie parlamento antrą dieną iš eilės tęsiasi tūkstantinis protestas prieš šią valdančiųjų iniciatyvą. Jame pasirodė ir žinomi žmonės. Proteste pasirodė ir plaukikė Rūta Meilutytė. Uždainavo su minia Prie Seimo ji kreipėsi į susirinkusiuosius ir ragino kartu padainuoti Eurikos Masytės dainą „Laisvė“. Netrukus minia prisijungė prie R. Meilutytės ir uždainavo kartu.

Seime kelią skinantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą lengvinančioms pataisoms, prie parlamento antrą dieną iš eilės tęsiasi tūkstantinis protestas prieš šią valdančiųjų iniciatyvą. Žmonės susirinko ne tusčiomis. Protestuotojų rankose užfiksuoti išradingi plakatai, pašiepiantys dabartinę valdžią. Iškalbingi plakatai Prie Seimo susirinkę protestuotojai, prieštaraujantys valdžios siekiams LRT atžvilgiu, su savimi pasiėmė ir iškalbingus plakatus.

Seime kelią skinantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą lengvinančioms pataisoms, prie parlamento antrą dieną iš eilės tęsiasi tūkstantinis protestas prieš šią valdančiųjų iniciatyvą.  Nuo scenos 18.48 val. protestą vedantis LRT žurnalistas Edvardas Kubilius susirinkusiuosius informavo, kad, policijos duomenimis, proteste susirinkę apie 10 tūkst. žmonių.

Įvykę Lietuvos sporto apdovanojimai tapo ne tik geriausių šalies atletų pagerbimo švente, bet ir netikėtu diskusijų objektu. Jau šeštą kartą geriausia Lietuvos sportininke išrinkta plaukikė Rūta Meilutytė šįkart nustebino visus – paskelbus jos vardą, sportininkė nepakilo iš savo vietos ir nėjo atsiimti apdovanojimo. Šis gestas akimirksniu sukėlė audringas reakcijas socialiniuose tinkluose ir paskatino svarstymus apie galimą tylų protestą.

Valdantiesiems toliau nepaisant žiniasklaidos reikalavimo atmesti Seime svarstomas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, antradienį prasidėjo tris dienas truksianti protesto akcija – Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo degė laužai, prie parlamento rūmų susirinko keli tūkstančiai žmonių.

Baltarusijoje įstrigę Lietuvos vežėjų vilkikai tapo dar vienu hibridinio spaudimo įrankiu – režimas keičia „priežastis“, kelia naujus reikalavimus ir net grasina konfiskavimu, o tikslūs sulaikytos technikos skaičiai vis dar kelia ginčų. Ar valstybė turi realių svertų šią situaciją išjudinti, ar galiausiai viskas paliekama pačių vežėjų atsakomybei? Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Prie Seimo būrys studentų ir jaunimo organizacijų atstovų penktadienį surengė protesto akciją – pastatė medinį karstą, simbolizuojantį, jų teigimu, valdančiųjų socialdemokratų neįgyvendintą programą „Valstybė, kuri veikia“. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidento Umberto Masi teigimu, ši akcija yra savotiška gedulo metafora, kuria siekiama parodyti, kaip šiandien Lietuvoje matoma politika. „Mes dabar einame keliu, kuris piliečių pasitikėjimą tiesiog smukdo.

Ketvirtadienį Seimui po pateikimo pritarus siūlymui supaprastinti Lietuvos nacionalinio televizijos ir radijo (LRT) generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, posėdį stebėjusi Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė procesą vadina farsu. Ji taip pat pridūrė neabejojanti, kad po šio valdančiųjų sprendimo bus organizuojamas naujas protestas. „Akivaizdu, kad Seimo salėje įvyko farsas.

Vilniuje minia žmonių protestavo prieš Seime svarstomas LRT įstatymo patsisas. Ką gina protestuotojai? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas ir politologas Vladimiras Laučius. Mindaugas Jurkynas nedalyvavo prie Seimo rengiamame mitinge antradienį, ginant laisvą žodį LRT, kuris iš tikrųjų arba tariamai yra puolamas, ir žlugdomas, nes buvo išvykęs.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad Vyriausybė šiuo metu nesvarsto mokėti kompensacijų vežėjams, patiriantiems nuostolių dėl Baltarusijos pasienyje įstrigusių vilkikų. Visgi, anot ministro, Vyriausybė šalies verslą gins – bus taikomos atsakomosios priemonės Baltarusijos režimui.

Socialdemokratų partijos frakcijai trečiadienį registravus naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimo projektą dėl įstaigos vadovo atleidimo tvarkos, pati LRT teigia, kad pataisos skubotos ir registruotos be diskusijų su transliuotoju.  „Naujos pataisos įregistruotos skubotai ir be diskusijų su LRT, akivaizdu, kad jos lengvina generalinio direktoriaus atleidimą.

Dėl Baltarusijos pasienyje įstrigusių vilkikų protestą trečiadienį surengusi vežėjų asociacija „Linava“ teigia valdžiai įteikusi peticiją su 8 punktų reikalavimais Vyriausybei, tarp kurių – raginimai kuo sparčiau spręsti susidariusią krizę, kompensuoti vežėjų patiriamus nuostolius, mažinti akcizus degalams.

Po trečiadienį sostinėje greta Seimo vykusio Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ surengto piketo iš asociacijos traukiasi logistikos bendrovės „Hoptransa“ ir „Vlantana“, skelbia „Verslo žinios“. Sprendimą trauktis įmonės aiškina su „Linava“ susikirtusiomis vertybėmis.  Socialiniame tinkle „LinkedIn“ žinią apie tai, kad išstoja iš „Linavos“ narių paskelbusi „Hoptransa“ teigė sprendimą priėmusi dar gruodžio 4 dieną.

Gruodžio 9 d. dėl mitingo organizatorių etikos nusižengimų ir savo sutryptos profesinės garbės ir orumo buvau priversta kreiptis  į LRT Tarybą ir LRT Etikos kontrolierę.   Po gruodžio 9 d. įvykusio mitingo prie Seimo už laisvą žodį kaip žurnalistė ir televizijos laidų vedėja supratau, kad priešingai garsioms deklaracijoms, laisvo žodžio ir laisvos spaudos laikai Lietuvoje galutinai pasibaigė.

Nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ trečiadienį Vilniuje surengus protesto akciją dėl Minsko sulaikytų šimtų Lietuvos vilkikų, Gedimino prospekte išsirikiavo apie 70 vilkikų, maždaug 100 protesto dalyvių  reikalauja konkretaus valdžios plano, kaip spręsti problemą ir išlaisvinti vilkikus arba išmokėti kompensacijas.

Vežėjai su savo vilkikais jau renkasi į asociacijos „Linava“ rengiamą protestą – reikalauja Vyriausybės veiksmų dėl Baltarusijoje užstrigusių lietuviškų krovininių transporto priemonių. „Gedimino prospektas jau pilnai uždarytas. Vilkikai ir vežėjai jau renkasi, visi turėtų būti pasiruošę iki 11 val., o nuo 12 val. jau prasidės mūsų akcija“, – Eltai teigė „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas. Anot jo, į protesto akciją susirinks bent 50 vilkikų.