Lygiai prieš 47-erius metus Iraną drebino revoliucija. Tai buvo paskutinis kartas, kai šalyje pasikeitė režimas.
Tuomet Iranas sukilo prieš proamerikietišką, Izraeliui palankų ir vakarietišką kultūrą šalyje diegusį monarchą – šachą Mohamedą Rezą Pahlavi, kuris, šalį dusindamas represijomis, valdė 37-erius metus ir siekė, kad Iranas atsisakytų dalies islamo normų.
Jo vienvaldystės simboliu tapo 1967-aisiais surengta ceremonija, kurioje jis, lyg koks Napoleonas, 48-ojo gimtadienio proga pats save karūnavo ir paskelbė Irano Karalių Karaliumi.
Po 12-os metų iraniečiai šachą nuvertė, o jo vietą Irane užėmė iš tremties grįžęs Didysis ajatola Ruhola Chomeinis. Milijonai žmonių jį sutiko kaip išganytoją. Tačiau dalis Irano visuomenės greitai suprato šokę nuo vilko ant meškos – demokratijos ir laisvės viltys subliuško. Gimė dar brutalesnis teokratinis režimas – Irano Islamo Respublika.
Dabar Iraną jau trečią savaitę drebina milijoniniai protestai prieš beveik pusšimtį metų šalį valdantį režimą. Pasipriešinimas slopinamas itin žiauriai – žmonės žudomi, aukų, įvairiais vertinimais, gali būti jau daugiau nei keli tūkstančiai, sulaikytųjų – per 16 tūkstančių.
Dabartiniai protestai – žiauresni
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius atkreipia dėmesį, kad šįkart protestai kitokie – gerokai brutalesni. Sunaikinta daugybė iraniečių turto, sudeginta ne viena mečetė, nuniokotos režimo struktūrų būstinės.
„Makabriška labai. Tai nėra tie eiliniai protestai, kai žmonės išeina į gatves su kažkokiu plakatu. Čia yra kažkas daug, daug įdomiau“, – sako E. Račius.
Pasak profesoriaus, chaosą gatvėse gali kurstyti ir pats režimas, siekdamas pateisinti smurtą, taip pat galimi ir Izraelio „Mossad“ agentų veiksmai.
„Buvęs Izraelio gynybos ministras yra aiškiai pasakęs, kad reikia daugiau investuoti šalies viduje – ne kad skristų naikintuvai, bet kad agentai veiktų aktyviau, mobilizuotų, organizuotų maištą, kuris galėtų vesti į didesnį chaosą ir tapti pretekstu užsienio jėgų įsikišimui“, – teigia E. Račius.
Tai kruviniausi protestai Irano Islamo Respublikos istorijoje. Protestuotojai gatvėse ir iš užsienio įvykius su siaubu stebintys iraniečiai sako – istorija kartojasi, režimas turi griūti.
„Noriu pabrėžti – tai ne protestai. Tai revoliucija. Visų provincijų gatvėse – milijonai žmonių“, – kalba Prancūzijoje gyvenanti iranietė Setare Ghorbani.
Vis dėlto profesorius E. Račius atsargiai vertina teiginius, kad režimas esą skaičiuoja paskutines dienas, ir mano, jog dvasininkiją vis dar palaiko nemaža Irano visuomenės dalis. Tačiau jis neatmeta galimybės, kad Iranas artimiausiu metu gali sulaukti karinių smūgių.
Venesuelos scenarijaus Irane paprastai pritaikyti nepavyktų. Bet kokia Vašingtono intervencija galėtų dar labiau sustiprinti antiamerikietiškas nuotaikas.
„Jeigu Venesueloje kritinė masė žmonių yra proamerikietiškai nusiteikusių, tai Irane didžioji visuomenės dalis yra antiamerikietiška“, – sako E. Račius.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
