produktai

Mūsų smegenims reikalingas išskirtinis maistas. Jį privalo sudaryti riebalai omega-3, antioksidantai, ląsteliena ir nedielis kiekis kokybiškų angliavandenių. Visa tai rasite produktuose, kurių sąrašas pateikiamas žemiau, rašo „MixedNews“. Avokadas. Kartu su omletu jis aprūpins organizmą itin kokybiškais baltymais ir naudingais riebalais, padėsiančiais pagerinti kraujotaką smegenyse. Mėlynės.

Karolis Birgilas   Pramonės ir technologinės revoliucijos leido greičiau ir pigiau gaminti įvairias prekes. Prabėgus šimtmečiams ir toliau perkami tradiciniai, bet brangesni produktai. Lietuvos rinkoje taip pat galioja šios ekonominės išimtys. Londono vyriškų drabužių kompanija „Savile Row“ jau du šimtmečius siuva kostiumus pagal užsakymus. Šiomis dienomis kainos santykinai nėra aukštos ir britai gali įsigyti kostiumą už 1 tūkst. svarų sterlingų.

Šiųmetis grūdų derlius mažesnis ir pigesnis, tačiau ūkininkams neteks permokėti už trąšas – vieną svarbiausių žemės ūkio išteklių. Šiemet pigiau trąšas pirkę mūsų ūkininkai viliasi, kad jų kaina gali dar labiau smukti. To laukia ir kitų šalių žemdirbiai. Tam įtakos gali turėti dviejų stambių kalio trąšų gamintojų – Rusijos „Uralkalij“ ir Baltarusijos kompanijos, kartu eksportavusių trąšas, – nesutarimai.

Jau keletą metų lietuviai intensyviai šturmuoja Lenkijos prekybos centrus, ieškodami pigesnių prekių. Į įvairius kaimyninės šalies miestelius Lietuvos gyventojai plūsta pirkti maisto, buities prekių, baldų, statybinių medžiagų. Internetiniuose forumuose netyla diskusijos: apsimoka, verta, naudinga ar ne, leistis į kelionę vardan pigesnio produkto.

 „Microsoft“ būstinė yra neįtikėtino dydžio. Ją sudaro 120 pastatų, atskira susisiekimo sistema, prekybos centras ir sporto aikštelės, rašo „Business Insider“. Čia yra kuriamos ir išbandomos tokios naujovės kaip „Xbox Kinect“, tačiau kompanija yra laikoma antraeile palyginus su kitomis technologijų bendrovėmis kaip „Google“, „Amazon“, „Apple“ ar net „Facebook“. Kodėl? „Microsoft“ produktai nėra tokie įspūdingi, kad juos kopijuotų kiti.

Galingi potvyniai Centrinėje Europoje neapėmė tiek derlingų plotų, kad vertėtų nerimauti ir rengtis žemės ūkio produkcijos kainų kilimui. Prekybos centrai taip pat ramina – jų daržovių tiekėjai kainų kelti neketina. Centrinėje Europoje (Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Austrijoje) galingų potvynių vanduo dar skandina bulvių, žiedinių kopūstų, salotų ir svogūnų laukus. Būtent šios daržovės bus deficitinės, tačiau jų trūkumas Lietuvos rinkos smarkiai nepaveiks.

Vegetarai atsisako mėsos, žuvies, vištienos ir vėžiagyvių, o štai žaliavalgiai nevalgo ne tik visų šių produktų, bet ir termiškai apdoroto maisto. Veganai (griežti vegetarai) nevalgo jokių gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai, želatina, pienas, medus ir kt.

Kol įvairūs maisto produktai pasiekia parduotuvių lentynas, jie sugeba prarasti nemažai svorio. Tai atskleidė prekybos centruose pyragus, dešras ir kitus gaminius tikrinę inspektoriai. Ne tik moterys mėgsta pameluoti savo tikrąjį svorį ar drabužių dydį. Produktų svoris irgi neretai neatitinka nurodyto etiketėje – atrodo, kad ir čia įsisiautėjo „manekenių“ virusas.

Norime tapti kirpyklų ir kepyklų šalimi ar didžiausią pridėtinę vertę kuriančių intelektinių paslaugų bei produktų rinka? Ar turime potencialo tapti lietuviškuoju Singapūro fenomenu? Ar galėsime sukurti tris kartus didesnį BVP vienam gyventojui, negu sukuriama dabar? „Iš trijų klasikinių gamybos veiksnių – žemės, darbo, kapitalo, lemiančių ekonominę pažangą, esminiu tampa žmogiškasis – intelektinis veiksnys.

 Žalieji ir prieš genetiškai modifikuotus organizmus nusiteikę vartotojai viliasi, kad Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai, inicijuos diskusiją dėl pašarais su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) šertų gyvulių produktų privalomo ženklinimo. Užkariavo rinkas Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai neauginami, tačiau dauguma gyvulių šeriami pašarais ir paukščių lesinami lesalais, kuriuose yra GMO.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijas Lietuvoje brangsta pieno produktai. Kai kurie prekybos centrai kainas jau pakėlė. Pasak pieno perdirbėjų, kainos didėja dėl pabrangusios žaliavos. Bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa LRT radijui teigia, jog pieno produktų kainos didėja todėl, kad brangiau už žaliavinį pieną mokama ūkininkams. „Žaliava, palyginti su praėjusiais metais, yra pabrangusi per 15 procentų. O žaliavinio pieno dalis mūsų produktuose yra pati didžiausia.

 Nuošalioje Vilniaus J.Kairiūkščio gatvėje įsikūręs Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) – ypatinga įstaiga. Kaip ją rasti, žino su įvairiomis maisto saugos, kokybės, gyvūnų ligų problemomis susidūrę asmenys. Maisto ir ne maisto produktų saugą ir kokybę tiriantys NMVRVI specialistai atlieka ir kitą ne mažiau svarbią funkciją – rizikos vertinimą. Apie šią itin reikšmingą misiją kalbėjomės su NMVRVI direktoriaus pavaduotoja Snieguole Ščeponavičiene.

 2013 m. I-ąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. I-uoju ketvirčiu, Lietuvos prekių eksportas padidėjo 16,8 proc., arba 3,0 mlrd. Lt iki 20,7 mlrd. Lt, tuo tarpu kovo mėn. prekių eksportas per metus augo 18,4 proc., arba 1,2 mlrd. Lt, iki 7,5 mlrd. Lt. Pagal eksporto apimčių augimą Lietuva įtvirtino lyderio pozicijas Baltijos šalyse – Latvijoje per pirmą šių metų ketvirtį prekių eksportas augo 7,7 proc., o Estijoje – 2,9 proc.

VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) pagal pasibaigusį mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros priemonės „Intelektas LT“ kvietimą teikti paraiškas gavo 107 paraiškas, kuriomis prašoma daugiau kaip 92,5 mln. Lt. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. „Ketvirtajam priemonės kvietimui buvo skirta 62,5 mln. Lt, tačiau ši suma viršyta, tad vyks konkursas.

Dr. Billas Rodriguezas turi tris didelius ir ryžtingus tikslus. Jis nori išspręsti opiausią visuomenės sveikatos problemą Afrikoje ir įrodyti, kad tai darant galima sukurti verslą ir pritraukti puikių darbuotojų, kuriems nereiks rinktis tarp šeimos išmaitinimo ir geresnių pokyčių pasaulyje, rašo BBC. „Tai yra daug. Kol kas sekas pakankamai gerai, net geriau nei tikėjausi“, - sako jis.

Tikriausiai ne kartą matėte mokyklinuko rankoje saldaus gaiviojo gėrimo butelį ar pakelį traškučių – tokie „pietūs“ bene įprastas dalykas, tačiau, specialistų teigimu, vaikų mitybai labiausiai kenkia ne greiti ir saldūs užkandžiai, o nereguliari mityba. Visa tai gali baigtis rimtu sveikatos sutrikimu – mažakraujyste. Tai liga, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių ir audiniams trūksta deguonies. Itin dažnai diagnozuojama mažakraujystė, kai organizmui trūksta geležies.

Šiuolaikinė visuomenė vis labiau domisi skaniu ir sveiku maistu. Šeimininkės iš naujo atranda močiučių receptus, o aktyvios kaimo bendruomenės organizuoja kulinarinio paveldo šventes. Tuo labiau kad Panevėžio kraštas visada garsėjo savo gardžiais blynais, virtiniais ir alumi. Blynų mėgėjai Tradiciniai krašto valgiai ir valgymo kultūra neatsiejama ne tik materialinės, bet ir dvasinės kultūros dalis.

Gabija Sabaliauskaitė, Ekonomika.lt Ilja Laursas nepailsdamas dalijasi patarimais su jaunaisiais Lietuvos verslininkais ir sako, turintys idėją, bet verslo nepradėję – bijo to, ko nesupranta. Vis dėlto, Lietuvos „startup’ai“ vertinami pasaulinių milžinių, nors iš pradžių galima apsieiti ir be jokio finansavimo.

Lietuvos pieno gamintojai pripažįsta, kad nuo balandžio 1 dienos laikinai padidinti muitai į Rusiją įvežamiems sūriams ir kitiems pieno produktams turės neigiamos įtakos jų pajamoms, tačiau situacijos per daug nesureikšmina. „Aš nenoriu dramatizuoti situacijos, ji yra ne pirmą kartą, ir mes susibalansuojame. Nėra taip, kad jau čia viskas - mes Rusijos rinkoje nebūsime. Muitų pasikeitimai nėra ypatingai dideli, jie įtakos rinką, bet ta įtaka nebus tokia didelė.

 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Alytuje veikiančioje maisto prekių parduotuvėje „Mėta“ (Alytus, Topolių g. 7A) uždrausta prekiauti daugiau kaip 30 kg įvairių maisto produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais. Patikrinimas parduotuvėje atliktas, tiriant iš vartotojo gautą informaciją. Vartotojas skundėsi, kad minėtoje parduotuvėje prekiaujama produktais, kurių tinkamumo vartoti terminai pasibaigę.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šalies rinkoje atrinkta 50 įvairių maisto produktų mėginių, siekiant išsiaiškinti galimus jų sudėties klastojimo atvejus. Nei viename iš šiuo metu jau ištirtų mėginių klastojimo atvejų, kai jautiena pakeičiama į gaminį pridedant arklienos, nenustatyta. Įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse jautienos produktai dėl galimų klastočių intensyviai bus tiriami visą vasario ir kovo mėnesį.

2013 m. sausio mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 11,4 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 25 ir 5,9 procento.

Pasaulyje 3D spausdintuvai kelia perversmą: jie keičia tiek pramoninių, tiek asmeninių produktų gamybos esmę. Tačiau lietuviai su šia, anot specialistų, pigesne bei greitesne gaminimo technologija pažindinasi lėtai. „Nežinau, kas kaltas, ar spausdintuvų, ar poreikio, ar žmonių išsilavinimo trūkumas, – svarsto trimačius spausdintuvus pardavinėjančios įmonės „Jautis“ direktorius Liutauras Kižys.

Drabužių dizaino kopijavimas – problema, su kuria susiduria beveik visi gamintojai, bet labiausiai apmaudu, matyt, tiems, kurie stengiasi sukurti itin išskirtinius apdarus ir taip įsitvirtinti rinkoje. Teisininkai jiems pataria griebtis dizaino registracijos, yra ir kitų alternatyvų. Praėjusiais metais buvo plačiai diskutuojama apie dizainerės Agnės Kuzmickaitės sukurtų trimačių drugelių galimą kopijavimą.

Visi žinome, kad išradimo komercializavimas yra sunkus procesas. Išradimas tarsi laukinis arklys su sparnais, skrendantis ten kur nori ir neklausantis savo šeimininko – išradėjo. Taip pat žinoma, kad sėkmingam išradimo komercializavimui reikia ne tik išradėjo pastangų, bet ir atitinkamų sričių specialistų, komersantų bei teisininkų komandos rimto darbo. Išradimą galima laikyti naujo verslo pradžia, jo branduoliu, nuo kurio viskas ir prasideda.

2012 m. gruodžio mėn., palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 9,5 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 18,4 ir 4,7 procento.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad iš rinkos atšaukiamos visos netinkamai paženklintos ir vartotojams galinčios būti nesaugios UAB „Klaipėdos maisto produktai“ mėsos pusgaminio „Naminis kepsnys“ (kilmės šalis - Estija) partijos rašo vmvt.lt. Sprendimas priimtas išanalizavus Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų atlikto skubaus patikrinimo rezultatus.

2013-ųjų pradžioje svarbiausių maisto produktų krepšelis kainuoja panašiai tiek pat kaip ir prieš metus, informuoja „Lietuvos rytas“. Išimtis - pabrangę kiaušiniai. Ketvirtadalis vidutinio Lietuvos vartotojo mėnesio pajamų atitenka maisto pardavėjams. Šiuo rodikliu daugelį Europos Sąjungos šalių gyventojų lenkiantys lietuviai jau kelintus metus kaskart apsipirkdami vidutiniškai išleidžia apie 26 litus. Taip teigia prekybos tinklų atstovai.

Panevėžio varguoliams net prieš šventes nebereikalingas nemokamas cukrus, aliejus, miltai, makaronai ir kruopos. Maisto paketus iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų dalijančio „Maisto banko“ sandėlyje – tūkstančiai pakelių panevėžiečių neatsiimtų produktų ir vos vienas kitas davinio atėjęs skurstantysis.

Nuo sausio 1 d. padidėjus dyzelino akcizo tarifui kol kas žymesnių kainos šuolių nejaučiama. Didesni dyzelino kainų pasikeitimai prognozuojami iki mėnesio vidurio, gal netgi savaitės pabaigoje, sako Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentas Lukas Vosylius. Pasak L. Vosyliaus, pasibaigus šventėms tiktai vienintelė didmenininkė „ORLEN Lietuva“ didmeninę dyzelino kainą padidino 9 ct už litrą.

Sutartį dėl finansinių produktų ar paslaugų prieš pasirašydami visada perskaito tik 43 proc. apklaustųjų, rodo Lietuvos banko inicijuotas gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas. Niekada sutarties neskaito arba ją skaito retai 12 proc. gyventojų, kartais – 16 proc., dažnai tai daro 29 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų, teigiama Lietuvos banko pranešime.

Likus keliems mėnesiems iki mirties, Steve'as Jobsas pasikvietė savo ilgametį operacijų vadovų bei pavaduotoją Timą Cooką ir tarė: „Aš nenoriu, jog klaustum savęs, ką būtų daręs Styvas. Tiesiog daryk tai, kas atrodo teisinga“ (angl. „I never want you to ask what I would have done. Just do what’s right”). Per 16 savo vadovavimo mėnesių, T. Cookas pristatė naujos kartos “iPhone” ir “iPad” įrenginius, o bendrovės akcijų vertė šoktelėjo 43 proc.

Kasmetiniame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2012“ du aukso ir vieną sidabro medalį pelnė akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ gaminiai. Dviejų lygių ekspertų ir įvairias pramonės ir verslo šakas atstovaujanti komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas nusprendė, jog šie gaminiai – aukščiausios kokybės produktai.

Tarp dažniausiai Vilniaus autobusuose bei troleibusuose paliekamų daiktų – kuprinės, piniginės, skėčiai. Žiemą padaugėja pamestų pirštinių ar kepurių. Tačiau kartais vairuotojai autobusų bei troleibusų salonuose aptinka ir keistesnių radinių – keleiviai viešajame transporte palieka viršutinius drabužius, maisto produktus ar net... gyvūnus. „Užmaršių keleivių šiek tiek padaugėja žiemą. Žmogus, nusimovęs pirštines, dažnai pasideda jas ant kelių, o pakilęs pamiršta pasiimti.

„Lietuvoje žmonės nemoka atskirti verslininko ir įmonės vadovo. Aš esu įmonės vadovas, bet negalėčiau savęs vadinti dideliu verslininku“, – dar pokalbio pradžioje perspėjo bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas. Tikru verslininku M. Gedvilas laiko įmonės valdybos pirmininką ir bendrovės įkūrėją akcininką Daną Tvarijonavičių, įkūrusį krakmolo gamybos kompaniją, tačiau sutinka, kad daugelis įmonės sėkmės dalykų priklauso ir nuo to, kas jai vadovauja.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Lietuvoje yra per 130 ūkių, tiekiančių rinkai išskirtinės kokybės produktus – daugiausia medų, vaisius, daržoves, grūdus. Švaraus, natūralaus maisto augintojams ir perdirbėjams taikomi specialūs reikalavimai. Šių produktų sertifikavimui ir kitoms su papildomais reikalavimais susijusioms išlaidoms kompensuoti skiriama Europos Sąjungos ir valstybės parama.

Ką Lietuvos gyventojai mano apie lenkiškas prekes? Tokį klausimą iškėlė Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius, atlikęs viešosios nuomonės tyrimą, atsakiusį, kaip lietuviai vertina lenkiškų prekių asortimentą, kainas, kaip vertina kokybę ir kitus klausimus. Agentūros RAIT atlikto tyrimo duomenimis, net 72 proc.

“Kokių yra produktų, apie kuriuos nežino niekas?” – būtent šiuo klausimu prasidėjo diskusija socialiniame portale Quora. Iki dabar jau yra 38 atsakymai į šį klausimą. Nors portalas Quora įkvėptas Silicio slėnio IT specialistų, tačiau vartotojai nusprendė, kad geriausi produktai – tai įvairūs įrenginiai, skirti žmonių gyvenimo pagerinimui realiame pasaulyje. Neretai – trečiojo pasaulio šalyse. Quora atrinko 17 geriausių produktų, apie kuriuos niekas nežino.

Autentiškos kilmės ir žemės ūkio bei maisto produktų kokybės nuorodų apsaugai gali būti taikomos saugomos kilmės vietos nuorodos, geografinės nuorodos bei garantuoto tradicinio gaminio kategorijos.

2012 m. spalio mėn., palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 5,3 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės produktų bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 5,6 ir 5 procentais.

Lapkričio pabaigoje bus paaiškės, ką lietuviai mano apie šalies rinkoje jau esančias lenkiškas prekes, - bus paskelbti specialaus tyrimo rezultatai. Jį užsakė Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius. Jo vadovo Henryko Szymadskio teigimu, tokio pobūdžio tyrimas - pirmas, tačiau būtinas, nes be jo suteiktų duomenų būtų sunku sužinoti, kaip Lietuvos gyventojai vertina prekes iš Lenkijos.

Pastaruoju metu vis dažniau girdžiu, jog reikia branginti alkoholį. Nenuostabu, britai daug geria, brangesnio alkoholio pirks mažiau ir bus sveikesni. Cigarečių kainos irgi kasmet didinamos – kad žmonės mažiau rūkytų.

Spalio mėnesį bendrovės „Vilkyškių pieninė" konsoliduoti pardavimai buvo 29,8 mln. LTL, arba 16 proc. didesni negu praėjusių metų spalio mėnesį. Bendrovės pardavimai per 12 einamųjų mėnesių - 2011 m. lapkričio mėn.-2012 m. spalio mėn. - buvo 300 mln. LTL, arba 9 proc. didesni negu lyginamuoju laikotarpiu prieš metus. Bendrovės pardavimai šių metų sausio-spalio mėn. buvo 246,3 mln. LTL, arba 4 proc. didesni negu per tą patį laikotarpį 2011-aisiais.

Širdies ligos – tai įvairūs normalių širdies funkcijų sutrikimai. Jie gali pasireikšti kartu su perikardu, miokardu, endokardu, širdies vožtuvų ir kraujagyslių pažeidimais. Šios ligos ilgai gali būti nepastebimos, bet sulaukusios tinkamos valandos smogia stipriai, neretai – lemtingai. Širdies ir kraujagyslių ligos, greta onkologinių ligų, yra viena dažniausių priešlaikinės mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai apibendrino pastarųjų metų duomenis, surinktus tikrinant, kaip šalies mokyklose maitinami moksleiviai. Didžiausias dėmesys buvo skirtas pagrindiniams aspektams – valgyklų patalpų būklei, mokyklų dalyvavimui sveikos mitybos įpročius ugdančiose Europos Sąjungos finansuojamose programose, moksleivių maitinimo kokybei, draudžiamų maisto priedų ar neleistinų maisto produktų tiekimui.

Šilutės rajono policijos pareigūnams įkliuvo vogtus naftos produktus gabenęs Šilutės rajono gyventojas. Trečiadienio naktį Vilkyčių gyvenvietėje, Šilutės rajone, patruliavę pareigūnai patikrinti sustabdė automobilį „Fiat Multipla“. Automobiliu vienas važiavo penkiasdešimtmetis Šilutės rajono gyventojas V. B. Apžiūrint transporto priemonę pareigūnams įtarimų sukėlė gabenamos plastikinės talpyklos.

Neseniai visuomenė aršiai aptarinėjo įvairių konservantų, žymimų E raide, žalingą poveikį žmogaus sveikatai. Šiandien nuolat girdime apie genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) „praturtintus“ maisto produktus. Nors leisti nes jų kiekis produktuose reglamentuojamas, kaip GMO kenkia sveikatai, iki šiol nežinoma. O produktų, kuriuose yra GMO, nuolat gausėja ir kažin ar bus kitaip.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kaupiami valstybinės kontrolės duomenys rodo, kad mūsų šalies gamintojai laikosi genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimo ir ženklinimo reikalavimų. Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius dėl genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimo gamyboje ir jų ženklinimo reikalavimų laikymosi buvo atlikta per 8 600 patikrinimų: patikrintos 618 negyvūninių ir 431 gyvūninių maisto produktų gamybos įmonės, 2 082 viešojo maitinimo įmonės bei 5 499 prekybos įmonės.

Kanados vyriausybės atstovai pirmadienį sakė, kad esant abejonių dėl pasaulinės ekonomikos atsigavimo ir smukusių produktų kainų sumažins kitų metų ūkio augimo prognozę. Finansų ministras Džimas Flahertis (Jim Flaherty) sakė, kad šių metų ūkio augimo prognozės nekeis, ji ir toliau sieks 2,1 proc., tačiau kitų metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ministerija sumažins iki 2 proc., palyginti su anksčiau numatytu 2,4 proc. BVP augimu.