Priedanga

Vidaus reikalų ministerija (VRM) 53 šalies savivaldybėms skiria 14 mln. eurų priedangų infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui. Finansavimą numatantį įsakymą pasirašė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Pasak ministerijos, tai jau trečiasis finansavimo etapas, skirtas stiprinti civilinės saugos infrastruktūrą savivaldybėse. „Civilinė gynyba ir gyventojų saugumas išlieka mūsų prioritetu, todėl priedangų tinklo plėtra ir jų pritaikymas turi vykti greitai ir sklandžiai.

Lietuvos gyventojų sąmoningumas civilinės saugos klausimais nuosekliai auga – 54 proc. gyventojų šiuo metu teigia žinantys, kaip elgtųsi kilus ekstremaliajai situacijai, rodo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) užsakymu atlikta visuomenės apklausa. „Vis daugiau žmonių ne tik žino, ką daryti įvairiose krizinėse situacijose, bet ir imasi konkrečių pasiruošimo veiksmų.

Šiemet bus įgyvendinami prieš dvejus metus patvirtinto slėptuvių, priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių reglamento nuostatos. Civilinės saugos ekspertų atrinktos kaip tinkamos priedangos bus ruošiamos ir atnaujinamos pagal nustatytus reikalavimus. Tačiau, anot Lietuvos būsto rūmų prezidento, gyventojams vis dar kyla klausimų dėl slėptuvių įrengimo finansavimo, atrankos bei reikalavimų.

Panevėžio rajono savivaldybė planuoja atnaujinti aštuonias priedangas, esančias rajono sveikatos priežiūros, socialinės globos ir švietimo įstaigose, taip pat įsigyti elektros generatorių, neštuvų ir kitos įrangos. Kaip pirmadienį pranešė savivaldybė, siekiant stiprinti gyventojų saugumą ir pasirengimą krizinėms situacijoms bei ekstremaliesiems įvykiams, bus įgyvendinami du projektai, kurie kainuos 228 tūkst. eurų.

Kaunas priedangoms dar trijuose daugiabučiuose įrengti skirs per 22,7 tūkst. eurų paramos, nusprendė šią savaitę posėdžiavusi savivaldybės taryba. Minėta suma bus skirta daugiabučiams Prancūzų gatvėje 59, Naujakurių gatvėje 86 ir Pagėgių gatvėje 26. Kaip nurodė savivaldybė, šiuose namuose planuojama įrengti papildomus avarinius išėjimus, apšvietimo sistemas ir autonominio elektros tiekimo prijungimo sprendimus.

Tik 3 iš 10 gyventojų Lietuvoje būtų pasiruošę reaguoti į ekstremalią situaciją, o net 8 iš 10 neturi net išvykimo krepšio – atskleidžia naujausias tyrimas. Dalis žmonių sako, kad apie pasirengimą nėra net pagalvoję, kiti esą nežino, kaip reiktų reaguoti kilus ekstremaliai situacijai. 40 proc. apklaustųjų nežino, kur yra artimiausia priedanga. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, nepakanka ir priedangų – jomis galėtų pasinaudoti 1,5 milijono gyventojų.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad kol negauta kvietimo prisidėti prie Suomijos iniciatyvos Ukrainoje plėtoti priedangų tinklą, tačiau Lietuva yra pasirengusi prisidėti. „Kokio nors kreipimosi negavome, bet mes esame pasiruošę“, – BNS šią savaitę sakė V. Kondratovičius. Jis teigė, kad siekiant plėtoti priedangų tinklą Ukrainoje, reikia pirmiausia išgirsti kariaujančios šalies poreikius. „Reikia konkrečiai žiūrėti, ko Ukrainos pusė nori“, – kalbėjo ministras.

Per dronų išpuolį Lenkijoje vienas orlaivis pateko į gyvenamąjį namą. Laimė, žmonės nenukentėjo, tačiau dėl Rusijos agresijos sunerimo ir lietuviai. Savivaldybės, šauliai ėmė dalintis patarimais, ką daryti ir kur slėptis prasidėjus dronų atakai. Išgyvenimo instruktorius primena, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį ir ką slepiantis verta pasiimti su savimi.

Kilus pavojui už priedangas atsakingos savivaldybės nėra visiškai pasiruošusios aktyvuoti statinius, be to, ne visos priedangos yra tinkamos naudoti, pastebi valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.  „Kalbant apie algoritmus, kas kelia mums kaip auditoriams nerimą, kalbant apie priedangas, kad savivaldybės, kurios atsakingos už kolektyvinės apsaugos statinius, nėra iki galo pasiruošusios tuos statinius aktyvuoti ir paruošti per 12 valandų“, – LRT radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Ketvirtadienį Lietuvos oro erdvę kirto skraidyklė iš Baltarusijos. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo dronas „Gerbera“, kuris gaminamas Rusijoje. Dėl galimo pavojaus į priedangas buvo nuvesti premjeras Gintautas Paluckas ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, tačiau gyventojai perspėjimo pranešimų negavo. Tai iškėlė klausimą visuomenėje, kodėl grėsmės akivaizdoje gelbėjami išrinktieji, bet visi kiti paliekami nežinioje.

Lietuvos priedangų sistema neatitinka būtinųjų poreikių – šiuo metu jose vietų trūktų maždaug 361 tūkst. gyventojų, rodo Valstybės kontrolės atliktas tyrimas. „Iš viso valstybė turi būti pasirengusi apsaugoti bent 1,5 mln. žmonių. 2024 m. pabaigoje šalyje buvo 6 344 priedangos, kurios teoriškai galėtų apsaugoti apie 53 proc.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasirašė sutartis su šalies savivaldybėmis dėl priedangų įrengimo finansavimo. Kaip pirmadienį išplatintame pranešime sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, šiuo metu visos šalies savivaldybės, kurioms skirtos lėšos, jau yra pasirašiusios finansavimo sutartis. „Tai reiškia, kad jos gali pradėti planuoti darbus ir sudaryti sutartis su tiekėjais.

Valstybė skyrė Vilniaus rajonui 450 tūkst. eurų naujoms priedangoms, kurių suplanuota įrengti aštuoniolika. „Šis projektas nukreiptas į 18 priedangų visapusišką įrengimą, aprūpinimą būtina įranga ir pritaikymą, kad priedangomis galėtų pasinaudoti ir riboto judumo asmenys“, – pranešime cituojamas V. Vansavičius.

Vilniaus miesto savivaldybė dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendimo finansuojant priedangas kreipėsi į teismą, praneša portalas „Delfi“. Savivaldybė teigia nutarusi savo teises ginti teisiniu keliu, nes negavo prašomos 2,4 mln. eurų sumos. Kaip „Delfi“ teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, paraiška buvo pateikta beveik 2,4 mln. eurų sumai.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) trylikai Lietuvos savivaldybių skirs 3,9 mln. eurų lėšų priedangų infrastruktūros modernizavimui. „Siekdami, kad priedangų atnaujinimo darbai šalies savivaldybėse vyktų sparčiau ir tolygiau apimtų šalies teritoriją, nusprendėme skirti papildomas lėšas. Jos bus nukreiptos toms savivaldybėms, kurios negavo ar gavo dalinį finansavimą pirmajame etape“, – pranešime teigė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Vilniaus miesto savivaldybė pristatė gyventojų evakavimo planą. Aiškėja trys kryptys, kuriomis reikėtų vykti iš miesto, ir kiti svarbiausi veiksmai. Evakuacijos planas yra pasiekiamas internetu saugusvilnius.lt, o fizinių kopijų bus galima rasti seniūnijose bei bibliotekose. „Parengtas evakuacijos planas savaime nereiškia, kad laukiame realios grėsmės ir ruošiamės miesto evakuacijai.

Vilniaus miesto savivaldybė pristatė, kaip evakuotų gyventojus kilus karui ar kitai nelaimei. Kaip nurodė sostinės valdžia, planas parengtas remiantis JAV bei Ukrainos praktikomis ir galės būti pritaikomas skirtingų ekstremalių situacijų metu: numatytas evakuacijos procesas, pagrindinės kryptys, pagalbos gyventojams algoritmai. Sudarė evakuacijos planą Iki šiol Vilniaus miestas neturėjo evakuacijos planą, tik aprašą, maždaug kaip turėtų vykti veiksmai.

Kauno miesto savivaldybė šiemet skirs 100 tūkst. eurų finansavimą priedangų įrengimui daugiabučiuose namuose. „Kviečiame daugiabučių namų gyventojus aktyviai dalyvauti Kauno priedangų įrengimo programoje. Saugumas prasideda nuo mūsų pačių sprendimų, o jų įgyvendinimu padės pasirūpinti miestas, finansuodamas darbus“, – pranešime cituojama  Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.

Vidaus reikalų ministerija, siekdama užtikrinti gyventojų saugumą ekstremaliųjų situacijų metu, skiria 12 mln. eurų finansavimą savivaldybėms priedangų infrastruktūros plėtrai. „Gyventojų saugumas yra svarbiausias mūsų prioritetas. Norėdami užtikrinti tinkamai išvystytą ir prižiūrimą priedangų infrastruktūrą savivaldybėse, skiriame tam tikslines lėšas. Pirmuoju etapu finansavimą gaus 51 savivaldybė.

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) ketvirtadienį bus pristatyti priedangų projektų finansavimo konkurso rezultatai. Anot VRM, siekiant užtikrinti tinkamą priedangų infrastruktūros plėtrą savivaldybėse, praėjusių metų lapkričio mėnesį buvo paskelbtas kvietimas savivaldybėms teikti paraiškas ir gauti finansavimą priedangų sutvarkymui. Šiame etape investicijoms  priedangų infrastruktūros gerinimui skirta 12 mln. eurų.

Kauno valdžia siūlo padengti visas išlaidas gyventojams, kad šie pritaikytų po daugiabučiais esančius rūsius priedangoms. Tačiau žmonių tai beveik nedomina. Per pusmetį savivaldybė gavo vos 5 paraiškas. Net ir pastarųjų savaičių nerimastingi politiniai įvykiai pasaulyje žmonių aktyvumo nedidina.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) yra iškėlusi tikslą, kad šalies rajonų savivaldybėse priedangose apsaugą pavojaus atveju gautų 40 proc. gyventojų, miestuose – 60 proc., o bendras šalies vidurkis siektų 50 procentų. Visgi ministerijos duomenimis, priedangų trūksta daugiau nei pusėje šalies savivaldybių, o esamose tilptų apie pusė šalies gyventojų.

Tvyraujant labai rimtai ir sudėtingai geopolitinei situacijai vis daugiau gyventojų ruošiasi ekstremalioms situacijoms. Lietuvos Raudonasis Kryžius skelbia Civilinės saugos savanorių atrankas, o jų metu ruošiami žmonės, kurie padės rengti visuomenę, kaip elgtis gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms ar krizėms šalyje.

Siekdama sustiprinti pasirengimą galimoms krizėms ir ekstremalioms situacijoms, Panevėžio rajono savivaldybė planuoja atnaujinti šešias rajone esančias priedangas, rašo portalas „Jūsų Panevėžys“. Portalo žiniomis, visos jos yra Panevėžio rajono švietimo įstaigose: Pažagienių, Piniavos mokyklose-darželiuose, Paliūniškio pagrindinėje mokykloje, Paįstrio Juozo Zikaro, Raguvos ir Velžio gimnazijose.

Valdžia giriasi planais įrengti tūkstančius priedangų visoje šalyje, tačiau gyventojai nesupranta, kaip parenkamos jų vietos. Kartais priedanga numatyta pastate su ankštu rūsiu, nors kaimynystėje yra vieta, kuri galėtų ir geriau apsaugoti, ir sutalpinti daugiau gyventojų. Naujienų portalui tv3.lt parašė Vilniuje, Antakalnio seniūnijoje gyvenanti Karolina (tikras vardas redakcijai žinomas – red. past.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 6 tūkst. objektų, kurie galėtų tapti priedangomis, sako vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas. „Šiai dienai Lietuvoje esame identifikavę virš 6 tūkst. objektų, kurie gali būti tinkami priedangoms ir tam gali būti panaudoti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė viceministras.

Vilniaus daugiabučių rūsiuose ir požeminėse automobilių aikštelėse savivaldybė identifikavo daugiau nei 2 tūkstančius potencialių priedangų. Meras Valdas Benkunskas netgi pareiškė, kad priedangose po žeme galėtų paslėpti dvigubai daugiau žmonių nei gyvena Vilniuje. Tuo metu miesto opozicija piktinasi, jog pilnai įrengtų tokių vietų yra mažiau nei dešimtadalis. Be to, nėra aišku, ką daryti tautiečiams, gyvenantiems individualiuose namuose. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Devynių regiono šalių atstovai penktadienį Seime aptars gyventojų perspėjimo sistemų, priedangų tinklų plėtros ir masinės evakuacijos klausimus. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, civilinės saugos forume dalyvaus už krizių valdymą atsakingas eurokomisaras Janezas Lenarčičius bei Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Ukrainos, nevyriausybinių organizacijų, savivaldos, mokslo ir verslo atstovai.

Plačiau apie pasirengimą galimoms grėsmėms visuomenę informuoti siekiantis Lietuvos Raudonasis Kryžius tikisi sulaukti maždaug 100 tai padaryti padėsiančių Civilinės saugos savanorių. „Procesai prasidėjo, savanoriai jau yra ieškomi. Su jų paruošimu startuosime rudens pradžioje. Vien Vilniuje matome maždaug 50 savanorių poreikį, kituose miestuose taip pat tikimės, kad jų pasiskirstys apie 50“, – Eltai teigė Raudonojo Kryžiaus atstovė Milda Vibrantytė.

Vis daugiau kalbant apie lietuvių įsitraukimą į šalies gynybą ir apsaugą, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas skatina galvoti, ne kaip pabėgti karo atveju, o kaip prisidėti prie šalies gynybos, esą tam yra daug būdų. Taip pat tikina, jog priedangų planas pradėtas organizuoti per vėlai.  J. V. Žukas pamini, kad civiliai, savanoriškai prisidedantys prie šalies gynybos, yra labai vertinami. Todėl, kuo jų daugiau, tuo geriau, sakė jis.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti pataisas, kad Lietuvoje trūkstant priedangų statytojai lengvatomis būtų skatinami jas įrengti naujai statomuose ar atnaujinamuose pastatuose.  Pakeitimais siūloma gyvenamųjų namų statytojus, kurie savo lėšomis įrengs priedangas, atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ją sumažinti.  Už tai, kad pataisas Seimas svarstytų, balsavo 66 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 28 susilaikė.

Seimas ketvirtadienį priėmė Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą – joje numatyta naujų priedangų, perspėjimo sistemų įrengimas, specialios mobiliosios programėlės sukūrimas. Įgyvendinti visas programoje numatytas priemones preliminariai reikės 285 mln. eurų, iš kurių apie 103 mln. eurų sudarys Europos Sąjungos lėšos. Už programą balsavo 86 parlamentarai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 27 Seimo nariai.

Pasikėsinimas į Donaldą Trumpą gali iš esmės pakeisti lapkričio mėnesį vyksiančius JAV prezidento rinkimų rezultatus, sakė politologė, doc. Margarita Šešelgytė. O buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas tikina, jog šalies piliečiai turi pernelyg tvirtas nuomones apie kandidatus, kad įvykis iš esmės jas pakeistų.

Lietuvoje trūkstant priedangų, statytojus norima lengvatomis paskatinti jas įrengti naujai statomuose namuose arba juos renovuojant.   Seimui antradienį pristatomos pataisos, kuriomis gyvenamųjų namų statytojus, kurie savo lėšomis įrengs priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ją sumažinti.

Ne visi karo atveju gins savo valstybę ginklu, reikės ir civilinių elementų, kurie padės veikti, sako prezidento patarėjas, Nacionalinio saugumo ir gynybos grupės narys Tomas Godliauskas. Jis tikina, jog pirmiausia dirbama dėl susisiekimo, evakuacijos bei maisto apsirūpinimo. O visuotinei gynybai svarbu yra „Pasiruošk ir žinok" informacija apie gynybą ir civilinę saugą, skirta piliečiams.

Rudenį Lietuvoje ketinama surengti nacionalines gyventojų evakuavimo pratybas, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Mūsų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) kartu su savivaldybėmis rengia masinio evakuavimo scenarijų. Vėliau iš jo atsiras planas“, – trečiadienį po susitikimo su sostinės meru Valdu Benkunsku žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Gyvenamosios paskirties namų statytojus, įsipareigosiančius savo lėšomis statinyje įrengti priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji būtų sumažinama.  Kaip BNS sakė pataisos iniciatorius Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pakeitimas statytojus turėtų paskatinti aktyviau investuoti į priedangas.    „Tam, kad paskatintume statyti priedangas. Tokia nuolaida paskatintume.

Nors Vidaus reikalų ministerija pripažįsta, kad priedangų didžiusiuose miestuose trūksta, ministrė Agnė Bilotaitė neretai akcentuoja, jog civilinės saugos sistema buvo pradėta kurti „nuo nulio“. O štai architektams atrodo kiek kitaip –  jų nuomone, ir dabar daroma daug klaidų, įstatyminė bazė yra absoliučiai skylėta. Kai kuriais atvejais keliami pertekliniai reikalavimai, o štai kitais atvejais, architektai nesupranta, kodėl nėra reikalaujama statytojų atsakomybės.

Priedangų tinklas Lietuvoje palaipsniui plečiasi, tačiau jų skaičius priklauso nuo pačių savivaldybių nevienodai atsakingo požiūrio į civilinę saugą, Seime surengtoje diskusijoje pirmadienį tikino Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina pasigendantis didesnio Ministrų kabineto bendradarbiavimo su savivaldybėms, įrengiant jose civilines priedangas. Be to, anot jo, Vyriausybė civilinę saugą šiuo metu užtikrina „vėžlio greičiu“. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja jau nuveiktus darbus ir teigia jaučianti pačių savivaldybių įsitraukimo į civilinę saugą stoką. „Aš manau, kad čia reikalingas mišrus būdas.

Kaunas ruošiasi karui. Miesto savivaldybė svarsto finansuoti priedangų įrengimą daugiabučiuose. Gyventojams reikės susimokėti už paraiškos pildymą, o savivaldybė žada padengti iki 100 procentų darbų: sumokės už papildomus įėjimus, langų dengimą, ventiliaciją, rūsio pritaikymą generatoriui naudoti ir padengs kitas panašias išlaidas. Tiesa, kiti didieji miestai pasekti Kauno pavyzdžiu neskuba.

Baiminantis Rusijos puolimo grėsmės savivaldybės ruošiasi – įrengiamos naujos priedangos, keičiami įstatymai, reikalaujantys naujuose pastatuose įrengti priedangas, atnaujinamos slėptuvės. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi kaunietė pasakojo, jog adresu Savanorių pr. 225 esanti sovietmečiu pastatyta slėptuvė griaunama. Toks veidmainiškumas stebina gyventoją – be to, ji pasakoja, jog jau teko patirti nuostolių.

Kauno miesto savivaldybei svarstant dėl lėšų skyrimo gyventojams įsirengti priedangas daugiabučių rūsiuose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas mano, kad tokios priemonės prisidėtų prie priedangų prieinamumo tikslo pasiekimo. Tuo metu Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas teigia, kad tokiai priemonei taikyti būtų reikalingas įvesti priedangų įrengimo ir priežiūros mokestis.

Ketvirtadienį ryte organizuotoje socialdemokratų konferencijoje – kritikos strėlės valdantiesiems, dėl jų pasirinktos civilinės saugos strategijos. Socialdemokratų Seimo nariai aiškino, jog civilinės saugos pasiruošimo darbai vyksta per lėtai, trūksta ir infrastruktūros, ir personalo. O štai anot Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narės, socialdemokratės Dovilės Šakalienės, apskritai naivu tikėtis, kad kolektyvinės apsaugos statiniai apsaugos gyventojus nuo bombardavimo.

Šiuo metu savivaldybės numato, jog pagrindinė gyventojų apsaugos forma būtų priedangos – daugiausiai mokyklos, sporto salės bažnyčios. Tokius planus saugumo ekspertai mala į miltus – jų teigimu, dabartiniai statiniai taptų pirmaisiais raketų taikiniais ir lemtų milžiniškus nuostolius. Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybė svarsto skirti lėšas gyventojams įsirengti slėptuves daugiabučių rūsiuose – tiesa, ši idėja dar nepatvirtinta, tad nėra aišku, kiek pinigų būtų skiriama gyventojams.

Ukmergės „Šilo“ progimnazijoje įrengta pirmoji Lietuvoje pavyzdinė, funkcionaliais baldais apstatyta priedanga, skirta slėptis įvykus branduolinei nelaimei, esant karinėms grėsmėms ar įvairioms stichijoms. Kaip nurodo Ukmergės rajono savivaldybė, mokyklos rūsyje, 35 kv.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad po gyvenamaisiais daugiabučiais esančių priedangų nebus leidžiama pardavinėti ir rakinti, jos turės būti laisvai prieinamos visiems gyventojams. „Pačių priedangos patalpų nebus galima nei pardavinėti, nei užrakinti. Ji turės būti prieinama to namo gyventojams, nes priedangos turi būti sukurtos 60 proc.

Trisdešimt kilometrų nuo Baltarusijos sienos esantis Vilnius, pasak mero, neturi nė vienos slėptuvės. Savivaldybė teisinasi, kad po sovietmečio visas slėptuves išpardavė privatiems asmenims ir dabar esą reikia tenkintis tuo, ką miestas turi – priedangomis. Karo specialistai sako, kad priedangos nuo raketų ir bombų neapsaugo. O naujoms slėptuvėms pastatyti, pasak savivaldybės, vien Vilniui reikėtų milijardų eurų.

Įsigaliojus naujam statybos techniniam reglamentui priedangoms, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad svarbu įvertinti, ar jau esančios priedangos atitinka numatytą dokumentą.