prekės

Nors šalyje vis labiau plinta koronavirusas ir daugybė žmonių net nežino, kur ir nuo ko juo užsikrėtę, Vilnius šį savaitgalį pasitinka šventiškai ir siūlo svečiams atvykti į „Sostinės dienas“. Be masinių susibūrimų ir koncertų, mieste šurmuliuoja ir tradicinė gėrybių mugė. Su kokiais iššūkiais susiduria prekybininkai ir ar patys žmonės nebijo būriuotis ir degustuoti prekeivių vaišes? Kas kabinamą medų ragauja, o kas ne.

Stiklą parduotuvėje užsisakęs ir jo pasiimti atvykęs vilnietis negalėjo atsiimti prekės – parduotuvės kasininkė jo pareikalavo asmens dokumento. Vyras stebisi, kodėl apmokant prekę parduotuvei prireikė jo asmens dokumento. Vilnietis Paulius (tikrasis vardas redakcijai žinomas) su portalu tv3.lt pasidalino savo istorija, kai Vilniuje esančioje parduotuvėje „Depo“ buvo paprašytas pateikti asmens dokumentą, norėdamas atsiimti jau apmokėtą prekę.

Karantinas vienaip ar kitaip paveikė visus verslus ir dažniausiai ne itin maloniai, visgi kai kuriems tai buvo proga persitvarkyti, sustiprinti sistemas ir dirbti dar didesniu krūviu nei iki tol yra tekę dirbti. Viena tokių įmonių, kuriai staiga teko susidurti su didžiuliu darbo krūviu – elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“. Per itin trumpą laiką, siekiant įvykdyti kuo daugiau užsakymų, buvo įdarbinta apie 400 naujų darbuotojų, taip pat žengta į regionus.

Lietuviai šį savaitgalį sumušė siuntų gabenimo dronu rekordą – užsakovui pristatytas užsakymas nuskriejęs kiek daugiau nei 5 kilometrus nusileido parašiutu tiesiai į kiemą. Vaizdo įraše matote droną rekordininką. Lietuvoje pirmą kartą juo nuo Birštono apžvalgos bokšto skraidinta siunta realiam užsakovui, esančiam kiek toliau nei už penkių kilometrų. Dronu siuntą skraidinę entuziastai tikina – šiam iššūkiui teko nemažai ruoštis. Visa šio sumušto rekordo sėkmė priklausė nuo tinkamo oro.

Vasarą parduotuvių lentynas nugula gausybė sezoninių vaisių ir daržovių, todėl iš dalies keičiasi ir gyventojų prekių krepšelis. Visgi parduotuvių atstovai atskleidžia – daugiau įsigyjama ne tik jų. Žmonės vasaros metu daugiau keliauja, iškylauja, organizuoja šventes. Parduotuvių atstovai pastebi, kad dėl to auga ir jų pirkinių krepšeliai. Visgi pastebima, kad šiais metais krepšelio augimą nulėmė ir karantinas, tačiau parduotuvėse gyventojai lankosi rečiau.

Kasdieniai prekių kainų svyravimai prekybos tinklų siūlomame asortimente – neišvengiami, tačiau ilgalaikiai kainų stebėjimai leidžia įžvelgti kiekvienam pirkėjui aktualiausius pokyčius – kur ir kurias prekes galima įsigyti pigiau, o už kurias sumokama vis brangiau, rašoma pranešime spaudai.

Trys mėnesiai kai kurių įpročių nepakeitė. Pasibaigus karantinui, lietuviai jau traukė į Lenkiją apsipirkti. O ką labiausiai perka šiandien lietuviai pas kaimynus? Ogi alkoholį. Alų veža dėžėmis ir džiaugiasi, kad atsidarė sienos, mat lietuviškas alus pas kaimynus parduotuvėse – perpus pigesnis. Suvalkų miesto, Lenkijoje, prekybos centras iki karantino buvo itin mėgstamas lietuvių. Čia tautiečiai iš lentynų šlavė maisto produktus ir gėrimus.

Gyventojai vis pasipiktina, kad Lietuvoje įvairios prekės ir paslaugos yra brangios. Visgi bent jau statistiškai Lietuva yra viena iš penkių Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose kainų lygis yra žemiausias. Pas mus jis daugmaž trečdaliu mažesnis už bendrijos vidurkį, nors kai kurių kategorijų prekės ir kainuoja tiek pat. Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, pigiausia ES šalis yra Bulgarija, kurioje prekių ir paslaugų kainų lygis yra 47 proc. žemesnis nei ES vidurkis.

Socialiniame tinkle Steff pasidalijo neįprastu vaizdeliu. Ji pasakoja, kad sudarė išskirtinį prekių sąrašą savo vaikinui. Jame matyti pilni pavadinimai, aprašymai ir net gi nuotraukos. Ji aiškina, kad nuolatos sulaukia jo skambučių ir klausinėjimų dėl kiekvieno produkto, kurį geriau imti, todėl ji nusprendė iš karto sudaryti tokį sąrašą, kad šiam nebekiltų klausimų. Vos patalpintas įrašas tapo sensacija ir surinko per 1,5 milijono peržiūrų ir vis dar auga.

Turgelio prekyvietėje sausainius vaikui pirkusi panevėžietė liko priblokšta juose aptikusi kirmėlių. Radinys keturių vaikų mamai ilgam sugadino apetitą, tačiau moteris konditerijos prekiautoją apskundė maisto inspektoriams. Nors šie turgavietę suskubo tikrinti, pardavėjos, iš kurios buvo pirkti sugedę sausainiai, neberado. Paskutinį kartą į inspektorių akiratį turagvietė buvo pakliuvusi prieš metus.

Bankui atlikus atsiskaitymų analizę, aiškėja, kad lietuviai per karantiną maisto prekėms išleido beveik ketvirtadaliu daugiau, o latviai ir estai – sutaupė. Labiausiai Lietuvoje šoko mokėjimai už pašto paslaugas. „Lietuvos paštui“ karantino laikotarpis buvo gerokai užimtesnis nei Kalėdos – išsiųsta per milijoną siuntų. Banko analizė parodė, kad latvių ir estų pirkimo įpročiai pastarąjį mėnesį smarkiai skyrėsi.

Atsižvelgę į dėl koronaviruso krizės mažėjantį vartojimą, dalis prekybos tinklų žada mažinti Lietuvos gamintojų produktų kainas. Kai kurie tinklai teigia, jog kainos yra peržiūrimos nuolat.  „Maxima LT“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės teigimu, 500 lietuviškų produktų kainos nuo antradienio sumažintos 15 proc. Anot jos, prie iniciatyvos prisijungė 50 gamintojų.

Šalyje paskelbtas karantinas padiktavo pasikeitusius asmens higienos, o tuo pačiu ir apsipirkimo įpročius. Reikšmingai augo priemonių plauti rankoms ir kitų švaros prekių paklausa, iš specializuotų salonų grožio procedūros persikėlė į namus.  Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šiemet per karantiną reikšmingai augo savaiminio įdegio kremų (112 proc.), plaukų dažymo priemonių (52 proc.), nagų lako valiklių (21 proc.), nagų lako (14 proc.), depiliacijos priemonių (12 proc.

Vyriausybei trečiadienį leidus atnaujinti veiklą visiems prekybininkams, turintiems atskirą išėjimą į lauką, ketvirtadienį pradėjo veikti statybinių medžiagų ir buities prekių bei elektronikos parduotuvės. Netrukus žada atsidaryti ir baldų prekybos centras „Ikea“, kai kurie kiti baldų prekybininkai.

Sekmadienį pranešta apie vagystę iš maisto prekių parduotuvės Klaipėdoje, pavogta 5 tūkst. eurų ir keli pakeliai cigarečių.  Klaipėdos apskrities policija praneša, kad pinigai buvo pavogti iš Kretingos gatvėje įsikūrusios parduotuvės kabinete esančio seifo, taip pat pasigesta ir kabinete buvusių rūkalų. Pasak policijos, įsilaužimo žymių neaptikta.  Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Lietuvoje prasidėjo antroji karantino savaitė. Prekybininkų teigia, kad pirkėjų srautai, palyginti su pirmąją karantino savaite, normalizavosi, visgi kai kurie pastebi – dabar klientų srautai kur kas didesni nei prasidedant karantinui. Siekiant sumažinti koronaviruso plitimą, prekybos centruose bus siekiama reguliuoti pirkėjų srautus, pirmadienį spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Išsiruošus įsigyti reikiamų produktų, dažniausiai keliaujama į tą prekybos centrą, kuriame siūlomos ne tik kokybiškos, bet ir pigesnės prekės. Atliktas slaptas pirkėjų tyrimas parodė, kad kovo mėnesį apsipirkti pigiausiai galima „Lidl“, „Maximos“ ir „Norfos“ prekybos tinkluose, o brangiausiai – „Rimi“. Slapto pirkėjo tyrimų agentūra SeeNext kovo 10 d. atliko tyrimą, kurio metu buvo lyginamos prekių kainos penkiuose skirtinguose prekybos centruose: „Maxima“ (3-jų X, o Panevėžyje – 2-jų X), „Lidl...

Dar iki Lietuvoje paskelbus karantiną, šalies gyventojai ėmė šluoti parduotuvių lentynas, bandydami apsirūpinti negendančiais maisto produktais. Turėdami omenyje, kad prekybininkai gali bandyti užsidėti antkainį populiariausioms maisto prekėms, premjeras ir finansų ministras neatmeta galimybės ilgainiui imti reguliuoti maisto produktų kainas. Antradienį Seimo posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka sulaukė klausimo, kaip ketina elgtis, jeigu staiga pakils būtinųjų prekių kainos.

Penktadienio vakarą kai kuriose parduotuvėse ištuštėjo mėsos lentynos: juose visiškai neliko vištienos, jautienos ir kiaulienos – tik brangesni supakuoti gaminiai. Apie tai naujienų portalui tv3.lt pranešė skaitytoja, kuri apsilankė sostinės Jeruzalės mikrorajone esančioje parduotuvėje. Ten vištienos neliko visiškai, beveik išpirkta ir kitokia mėsa. Ji taip pat pažymėjo, kad lentynose iš dešrelių likusios tik pačios pigiausios, taip pat gerokai išpirkta duonos.

Pirmadienį JAV sveikatos apsaugos institucijos pirmadienį paragino amerikiečius, kuriems kyla didžiausiais pavojus sunkiai susirgti naujuoju koronavirusu – senyvo amžiaus ir kitomis ligomis sergančius žmones – apsirūpinti maistu ir vaistais bei ruoštis prireikus kurį laiką nepalikti namų.

Nerimas dėl koronaviruso nerimsta. Jis ir toliau plinta reikalaudamas vis daugiau gyvybių. Ekonomistai kalba, kad virusas turės rimtų padarinių pasaulio ekonomikai, tačiau rezultatai paaiškės tik kiek vėliau. Prognozuojama, kad turėtų pigti net kasdienio naudojimo prekės, kuras. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir ekonomistas Marius Dubnikovas. Visas pasaulis nerimauja dėl to koronaviruso.

Kaziuko mugės tradicijos tęsiasi jau kelis šimtmečius metų. Šiemet buvo kilusi grėsmė tradicijai nutrūkti dėl koronaviruso. Tačiau buvo priimtas sprendimas neatšaukti 6–8 dienomis vyksiančios Kaziuko mugės. Portalas tv3.lt apsilankė mugėje ir pasidomėjo ne tik kainomis, bet ir prevencinėmis priemonėmis, kurių ėmėsi prekeiviai norintys apsaugoti tiek save, tiek pirkėjus nuo virusų. Ko gero, prevencinės priemonės aktualiausios prekeiviams, kurie prekiauja maisto produktais.

Koronavirusui paralyžiuojant Kinijos gamybą, dalis Lietuvos prekybininkų gali susidurti su pramoninių prekių stygiumi, rašo „Verslo žinios“.  „Jau prasideda strigimai tiekimo grandinėje ir stabdoma vis daugiau gamyklų Kinijoje, o tai reiškia, kad artimiausioje ateityje ims trūkti prekių“, – teigia „Topo centro“ vadovas Remigijus Štaras.

Apsipirkimas internetu pastaruoju metu tapo itin populiarus, o prieš įvairias šventes sulaukia ypatingai daug dėmesio. Visgi užsakymus internetinėse parduotuvėse reikėtų atlikti apgalvotai ir aklai nepasitikėti nurodytais pristatymo terminais, nes galiausiai galite likti ir be suplanuotų pirkinių. Taip nutiko vienai internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ klientei, kuri užsakytas dovanas gavo tik po švenčių.

Seime po svarstymo pritarta, kad prekeiviai, klientams siūlantys nemokamus plastikinius pirkinių maišelius, kuriuos įprasta matyti prie kasų, būtų baudžiami. Tiesa, tai nereiškia, kad prekybos vietose nebeliks itin plonų plastikinių maišelių, skirtų biriems produktams ar, pavyzdžiui, daržovėms susidėti. Baudos grės už storesnio plastiko maišelius.

 Penkios Lietuvos baldų pramonės įmonės, tiekiančios produkciją Švedijos baldų prekybos koncernui „Ikea“, stabdo Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ produkcijos pirkimą.

Atslūgus šventinėms nuotaikoms ne retas tautietis susimąsto, ar dovanos, rastos po egle, pasitarnaus, ar vis dėlto nuguls kažkur giliai spintoje ir bus nenaudojamos. Jei dovana nepatinka ir netinka, Valstybinė vartotojų teisių tarnyba ragina palikti kuklumą užmaršty ir pasinaudoti savo teise dovanas grąžinti ar pasikeisti į labiau džiuginančias.

Gali būti, kad greitu metu mūsų piniginėse sumažės euro monetų. Mat Lietuvos bankas siūlo sekti dalies Europos Sąjungos narių pavyzdžiu ir atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų. Tiesa, kainas tektų apvalinti. Lietuvos banko specialistai pateikė pavyzdžių ir kaip. Vieni gyventojai sako tokia naujove tik apsidžiaugtų – neliktų kam plėšyti nei kišenių, nei piniginių, antri baiminasi, kad kainas prekybininkai suapvalins tik į vieną pusę.

Net neabejojame, kad dar ir šiandien ant visų jūsų vaišių stalų pūpso kalnai skanaus maisto. O ar kada pagalvojote, kad net ir eilinę dieną prisiperkame gausybę maisto produktų, gal net daugiau nei reikėtų? Eurostato tyrimas rodo, kad lietuviai perka daugiausiai maisto visoje Europos Sąjungoje, nors skundžiasi, kad maisto kainos didelės. Ar tai reiškia, kad tautiečiai labai mėgsta kimšti pilvus, ar pirkinių gausą lemia kitos priežastys, tuojau ir pasiaiškinsime.

Iki didžiųjų metų švenčių trys savaitės ir artėja neišvengiamas momentas, kuomet reikės pradės galvoti, ką dėti ant stalo. Nemažai lietuvių šventėms važiuoja ruoštis pas kaimynus lenkus. Ten maisto ir kitų prekių kainos, sakoma, daug mažesnės. Tiesa, tautiečių Lenkijos parduotuvėse jau mažiau nei ankstesniais metais. Kainos ir ten pamažu kyla. Todėl TV3 žurnalistai nusprendė nuvažiuoti ir patikrinti – verta važiuoti apsipirkti į užsienį ar ne.

2019 metų lapkričio pricer.lt fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad: pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su spalio mėnesiu pabrango 0,49 euro, ir buvo 3,35 (6,5 proc.) eurais brangesnis nei praeitų metų lapkričio mėnesį, rašoma pranešime spaudai.

Panevėžyje sukčiai iš įmonės išviliojo instaliacinių kabelių už beveik 5 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė vietos policija.  Trečiadienį į policiją kreipėsi apsaugos vadovas ir pranešė, kad šeštadienį Panevėžyje statybinių prekių parduotuvės pamainos vadovei paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė statybos įmonės direktoriumi. Vyras prašė parduoti 39 instaliacinius kabelius, tą pačia dieną į parduotuvę atvažiavo vairuotojas ir šias prekes pasiėmė.

Parama eurui Lietuvoje auga, bet išlieka mažiausia tarp visų bendrą valiutą turinčių Europos šalių, rodo šią savaitę paskelbti apklausos rezultatai. Spalį atliktame Eurobarometro tyrime 49 procentai respondentų teigė, kad euras yra naudingas Lietuvai – tai septyniais procentiniais punktais daugiau nei prieš metus, bet vis dar mažiausias skaičius visoje euro zonoje. 37 proc. apklaustų lietuvių manė, kad euras yra nenaudingas šaliai, dar 12 proc. neturėjo nuomonės.

Daugumai mūsų Lapkričio 11 diena niekuo nesiskiria nuo kitų, bet Kinijoje tai vadinamoji Vienišių diena ir internete iš Kinijos daiktus perkantys mūsų žiūrovai tikrai žinos, kad šią dieną kinai siūlo dideles nuolaidas prekėms. Skelbiama, kad kinų internetinės prekybos gigantai jau per pirmą Vienišių dienos apsipirkimo minutę pardavė prekių už daugiau nei milijardą.

Jungtinės Valstijos penktadienį įvedė rekordinius muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės Europos Sąjungos (ES) kilmės prekėms, įskaitant prancūzišką vyną ir škotišką viskį, nepaisydamos atsakomųjų veiksmų grėsmės. Muitai, įsigalioję iškart po vidurnakčio Vašingtono laiku (07.01 val. Lietuvos laiku), įvesti po to, kai Europos pareigūnams ir JAV prekybos atstovams nepavyko susitarti paskutinės minutės derybose.

Šiandien 10.33 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Panevėžio m. sav., Panevėžys, Staniūnų g. 80 dega atvira liepsna sandėlis su prekėmis. Į įvykio vietą išsiųstos Panevėžio PGT, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Ugniagesiai įtaria, kad Panevėžyje trečiadienį degęs sandėlis buvo padegtas, informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Latvijos sostinėje Rygoje baigta statyti pirmoji šalyje Vokietijos kapitalo mažų kainų prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvė. Latvijos valstybinis statybos kontrolės biuras pranešė patvirtinęs būsimos „Lidl“ parduotuvės Rygos Aninmuižo bulvare tinkamumą tiesioginei jos paskirčiai. Logistikos centrą Rygoje pernai spalį praėjusi statyti „Lild“ skelbė planuojantis pirmąsias parduotuves Latvijoje atidaryti 2020 metais – iškart ne mažiau kaip 10 parduotuvių įvairiuose šalies miestuose.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis ketvirtadienį kreipėsi į JAV interneto prekybos gigantą „Amazon“ su prašymu išimti prekes, ant kurių yra sovietiniai simboliai. Viešą laišką „Amazon“ vadovui Jeffui Bezosui buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas paskelbė Baltijos šalių okupaciją lėmusio nacių ir sovietų pakto 80-ųjų metinių išvakarėse.

Iki pasaulio krepšinio čempionato likus vos kelioms savaitėms prekybininkai trina rankas – sirgaliai nuo lentynų jau šluote šluoja įvairią atributiką. Jos pardavimai kai kur išaugo daugiau nei dvigubai. Prekybininkai juokauja, nors krepšinis – vyrų aistra, visgi puošia juos – moterys, mat būtent jos prie lentynų su atributika sutinkamos dažniausiai. Pirmadienio rytą kiemo krepšinio aikštelėje su trimis anūkais krepšinį žaidžia Romualdas.

Jungtinės Valstijos nusprendė atidėti naujų 10 proc. muitų įvedimą daliai iš Kinijos importuojamų prekių iki gruodžio 15 dienos, antradienį pranešė vyriausybė. Visgi muitai likusioms 300 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos. Atidėtieji muitai apima mokesčius mobiliesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams, kompiuterių monitoriams, vaizdo žaidimų konsolėms bei daliai žaislų, avalynės ir drabužių, sakoma JAV prekybos atstovo pranešime.

Lietuviai vis dažniau sunčiasi prekes iš Kinijos ar kitų šalių – dėl šios priežasties laiškininkai Darbo laiškininkams prideda ne tik siuntų gausa, bet ir ligotų senjorų prašymai – vieni pašto darbuotojų prašo vaistų, kiti tualetinio popieriaus ar skalbimo miltelių. Molėtiškė laiškininkė Laima vėl pravėrė Žiūrų kaimo gyventojos Aldonos namų duris. Sunkiai judančiai senjorei ji įteikia registruotą laišką. Visgi, močiutė sako, kad pašto darbuotojos labiau laukė dėl pirkinių.

Elektroninių cigarečių skysčio garinimas kenkia jūsų sveikatai. Tokią žinią paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija. Jos atstovai aiškina, kad elektroninių cigarečių rinką būtina reguliuoti, nes atsiradusiais gaminiais greitai susidomi jaunimas – ne tik pilnamečiai, bet ir 18 metų neturintys vaikai, kurie elektronines cigaretes tiesiog nusiperka internetu. Vilnietis Edgaras elektroninių cigarečių skystį garina nuo 11-tos klasės, jau trejus metus.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Lakštučių k., gautas gyventojo (gim. 1994 m.) pranešimas, kad nuo 2019-07-03 į savo el. pašto adresą jis gauna laiškus iš įvairių internetinių parduotuvių, kuriuose nurodyta, kad yra užsisakęs įvairias prekes ir reikia jas atsiimti bei vietoje sumokėti. Pranešama, kad vyras prekių neužsisakinėjo.

Pagal prekių ir paslaugų įperkamumą 2018 metais Lietuva lenkia daugybę Europos Sąjungos valstybių, rodo naujausia Europos Sąjungos duomenys. Tačiau lietuviai tokia statistika džiaugtis neskuba ir teigia, kad svetur fiksuoja dar mažesnes maisto ir automobilių kainas. Tuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį, kad gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja, o kainų skirtumai priklauso nuo to, kaip ir kur lyginsime. Europos Sąjungos (ES) tarnyba palygino kiekvienos šalies narės prekių ir paslaugų kainas.

Visi mes norime būti gražūs ir išlikti jaunatviški. Būtent dėl to dažnai išleidžiame daug pinigų grožio priemonėms internete. Tačiau ar verta tai daryti, šiandien kalbėjomės drauge su studijos „Jaunas veidas“ įkūrėja ir veido mankštų trenere Viktorija Baltramiejūniene. Pasak Viktorijos Baltramiejūnienės, moterys iš tiesų dažnai susivilioja grožio sferos pažadais ir išleidžia pinigus visai veltui, tikėdamos efektingais ir greitais triukais.

Nusikelkime į tarptautinę sendaikčių mugę, atidarytą sostinėje. Joje ne tik užkietėję kolekcionieriai, konkuruojantys dėl senų istorinių monetų ar sportininkų kortelių, bet ir tautiečiai, besidairantys savo namams išskirtinės vazos prie židinio, ar dešimtmečius menančio lagamino. Kai kurių sendaikčių kainos siekia tūkstančius eurų. Už ką ir kiek pasiryžę suploti lietuviai? Kolekcionierius Rimantas dalį savo per ilgus dešimtmečius sukaupto turto atsivežė čia – į sendaikčių mugę.

Naujienų portalą tv3.lt pasiekė vilnietės skaitytojos Jolantos laiškas, kuriame ji išreiškė pastebėjimą dėl prekybos centruose „Maxima“ šiuo metu vykstančios akcijos, kurios metu galima įsigyti pliušinius žaislus. Tiesa, skaitytoją papiktino žaisliuko kaina, kurią ji pamatė ne parduotuvėje, bet skelbimų svetainėje „Tėvai mane puikiai supras. Ypač tie, kurių vaikai lanko darželius arba mokyklas, bendrauja su kitais vaikais.

Turbūt dažnas vilnietis prisimena laikus, kai batus žiemai rinkosi stovėdamas ant kartono ir trypčiodamas iš šalčio pigių prekių rojuje – Gariūnuose. Tiesa, dabar čia viskas gerokai pasikeitę: klientus pasitinka milžiniškas, „Titaniku“ pramintas pastatas su fontanais ir parodomis, o prekių kainos nenusileidžia vardinių drabužių parduotuvėms. Vilnietė, apsilankiusi Gariūnuose, su tv3.lt pasidalino apsipirkimo įspūdžiais šioje sostinės prekyvietėje.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybės per metus labiausiai pakilo Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje vasarį buvo 2,1 proc., Latvijoje – 2,9 proc., Estijoje – 2,0 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus pabrango 1,2 proc., paslaugos – 4,4 proc., Latvijoje – po 2,9 proc., Estijoje – atitinkamai 1,2 proc. ir 3,3 procento. Vasarį Lietuvoje užfiksuota 0,1 proc., Latvijoje – taip pat 0,1 proc., Estijoje – 0,2 proc.