prekės

Nuo gruodžio 1 d. už COVID-19 testus turės mokėti patys darbuotojai. Kai kurie darbdaviai žada kompensuoti šias darbuotojų išlaidas, tačiau net neabejoja, kad privačios klinikos pasinaudos proga pakelti testų kainas. Šios tikina, kad eilės testams ilgėja, tačiau jų kainų kelti nežada. Tuo metu darbuotojų atstovai kritikuoja valdžios komunikaciją. Anot jų, kai kure darbuotojai nežino kur ir kokius testus darytis.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse lapkritį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Lapkritį, palyginti su spaliu, krepšelis brango 0,44 euro (0,8 proc.), o palyginti su pernai lapkričiu – brango 1,18 euro (2,2 proc.

Mažmeninės prekybos bendrovei „Rimi Lietuva“ ir kitoms įmonėms skirtos nuo 1 tūkst. iki 1,3 tūkst. eurų baudos už nesaugių žaislų, girliandų ir ploviklių pardavimą. Anot Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, „Rimi“ prekiavo pavojingu žaislu – gyvate „Nature Word“, joje buvo viršytas ftalatų kiekis. Už tai jai skirta 1,3 tūkst. eurų bauda.  Įmonei „Tavo noras“ už žaislo „my Baby Rattles“ prekybą skirta 1 tūkst. eurų bauda. Barškučių rinkinys yra pavojingas jaunesniems nei trejų metų vaikams.

Žvarbesni orai ir šildymo sezonas – duetas, kuris tikrai negerina odos būklės. Vaistininkai pastebi, kad šaltuoju sezonu daugiau klientų teiraujasi priemonių, kurios padėtų pasirūpinti sausėjančia veido oda. Tempimo pojūtis, šiurkštumas, šerpetojimas ar net niežėjimas ir deginimas – tokie simptomai dažnai lydi žmones, kurių oda yra sausa. Pasak vaistininkės Evelinos Sauškinaitės, būtent šie pojūčiai dažnai paūmėja šaltuoju metų laiku.

Įsigijęs nekokybišką prekę, paprastai kiekvienas pirkėjas kreipiasi į parduotuvę, kurioje apsipirko, ir prašo ją pakeisti arba grąžinti sumokėtus pinigus. Tačiau, kaip elgtis, jei atidavus prekę remontuoti, pardavėjas ją grąžina dar labiau sugadintą? Panašiu klausimu į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas. Vyras papasakojo, kad vasarą viename prekybos tinkle įsigijo žoliapjovę, kuri po kiek laiko jam sugedo, tad jis atnešė ją į parduotuvę pataisyti.

Iki didžiųjų metų švenčių liko vos kiek daugiau nei septynios savaitės. Ekonomistai įspėja, kad populiariausi dovanų pirkiniai šiemet bus gerokai brangesni nei ankstesniais metais, be to, jų iš viso gali ir nebūti parduotuvių lentynose. Dėl to siūloma pagalvoti apie alternatyvas: leisti pinigus ne daiktams, o paslaugoms. „Luminor“ vyriausiasis Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad elektroninės prekės ne tik brangsta, bet kad kai kurių tiesiog nėra.

Latvijos nacionalinio transliuotojo žurnalistai įsigijo kasdienių maisto prekių „Rimi“ parduotuvėse trijų Baltijos šalių miestuose (Jelgavoje, Panevėžyje ir Pernu) ir pateikė išvadą, kad tą dieną pigiausiai produktai kainavo Estijoje, o brangiausiai – Lietuvoje.

Jau nuo rugpjūčio mėnesio, ypač, kai orai tapo permainingi, vaistinėse pagausėjo pacientų, jaučiančių peršalimo ar kitų virusinių infekcijų simptomus, o sergančiųjų pastaruoju metu tik gausėja. Kiti Lietuvos gyventojai aktyviai domisi prevencinėmis, imunitetą stiprinančiomis priemonėmis kaip vitaminas D, vitaminas C, žuvų taukai ir kt. „Šiuo metu pastebime didesnius pacientų srautus vaistinėse, taip pat daugiau klientų ir didesniais kiekiais apsiperka internetinėje vaistinėje.

Į Lietuvą atkeliavo neįprastai vėsūs ir darganoti orai. Dieną oras įšyla vos iki 7-12 laipsnių temperatūros, o naktį arti nulio. Šildymo sezonui dar neprasidėjus, gyventojai suskubo nuo staigaus atvėsimo namuose gelbėtis šildytuvais ar elektriniais radiatoriais. Vieni iš pagrindinių didžiųjų prekybininkų prognozuoja, kad šių prekių gali pritrūkti. Prekybos centro internete „Varlė.

Dėl COVID-19 pandemijos sutrūkinėjusios logistikos grandinės ir besikeičiantys klientų poreikiai verslus skatina iš anksto ruoštis šių metų šventiniam kalėdinės prekybos laikotarpiui, rašoma pranešime spaudai. Elektronines parduotuves „Senukai“ ir „1A“ valdanti bendrovė „Kesko Senukai Digital“ investavo į naują logistikos centrą, iš kurio ir Lietuvos pirkėjus internetu įsigytos prekės nuo šiol pasieks dar greičiau.

Lietuvos eksportuotų prekių kainos liepą, palyginti su 2020-ųjų liepos mėnesiu, padidėjo 7,1 proc., o importuotų prekių – 13,9 procento. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) eksportuotų prekių kainos padidėjo 1 proc., importuotų prekių – 1,6 proc., pranešė Statistikos departamentas.  Per mėnesį iš eksportuotų prekių labiausiai –  11,5 proc. – brango medicinos ir odontologijos prietaisai, instrumentai ir reikmenys.

Šį savaitgalį dirbę vaistininkai pastebėjo kur kas didesnius pacientų srautus nei įprasta tokiu metu. Nuo COVID-19 pasiskiepiję gyventojai prieš pokyčius rugsėjo 13 dieną atėjo atsispausdinti galimybių pasus, nevakcinuoti atėjo nusipirkti vaistų ir papildų ateičiai, nusiteikę, kad bent jau kurį laiką nesilankys vaistinėse, kurios yra prekybos centruose.

Buitinės technikos ir mobiliųjų telefonų pardavėjai pripažįsta, kad šiuo metu prekių kainos auga. Tai lemia ne tik žaliavų ir šioms prekėms ypač reikalingų lustų brangimas ir trūkumas, bet ir transporto išlaidos. Prekybininkai skatina ilgai nelaukti ir jeigu kas galvoja apie kalėdines dovanas, tai tokias prekes pirkti jau dabar, kol kainos dar įkandamos ir prekių trūkumo kol kas nėra.

Jau netrukus į daugelį parduotuvių galėsime patekti tik su galimybių pasu ar kitu dokumentu, įrodančiu, kad esame paskiepyti arba nesergame COVID-19. Ruošdamiesi tam, vieni prekybininkai samdo galimybių paso kontrolierius, o kiti teigia, kad išsivers su esamais darbuotojais. Tačiau nei vieni, nei kiti papildomų kaštų neišvengs. Dalis jų gali nugulti ir ant pirkėjų pečių.

Varvanti ir užgulusi nosis, gerklės perštėjimas, nežymiai pakilusi kūno temperatūra bei sausas kosulys – tokiais simptomais vis dažniau skundžiasi į vaistinę užsukantys pacientai. Vaistininkas Mintautas Kamandulis sako, kad pacientai ieško patarimo, kaip greičiau išgyti ir priduria, kad tokių negalavimų atsiradimą dažniausiai skatina neapdairios klaidos.

Klaipėdos uosto krova per septynis šių metų mėnesius siekė 25,507 mln. tonų – 1,6 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai (25,919 mln. tonų). „Rezultatai kol kas beveik tokie patys kaip praėjusiais metais, poveikio kol kas didelio nėra. Daug įdomiau, kaip atrodys antro pusmečio rezultatai, kokia bus įtaka, o kalbėti apie pirmų septynių mėnesių rezultatus – bendra apyvarta vos procentu su trupučiu mažesnė nei pernai“, – BNS sakė Klaipėdos uosto infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Baltarusiškų prekių importas į Lietuvą pirmąjį šių metų pusmetį buvo rekordinis, skelbia Statistikos departamentas. Ekonomistas sako, kad toks rezultatas dar nerodo birželį įsigaliojusių ES sankcijų įtakos dvišaliam prekybos aktyvumui.  Jo duomenimis, sausį-birželį, palyginti su tuo pat metu pernai, importas iš Baltarusijos šoktelėjo net 58,3 proc. iki beveik 560 mln. eurų. Tuo metu eksportas į Baltarusiją smuktelėjo kiek daugiau nei dešimtadaliu iki 465 mln. eurų.

Šių metų sausio-birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais, gyventojai iš vaistinių lentynų šlavė dukart daugiau liekninančio maisto prekių ir saulės kosmetikos. Vieno didžiausių vaistinių tinklo Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ atstovų teigimu, to priežastis – vakcinacija, mat skiepai leido žmonėms ir vėl iš dalies grįžti į normalų gyvenimą, o tai privertė susirūpinti savo išvaizda.

Dėl koronaviruso visame pasaulyje yra išaugusi prekių paklausa, prekių transportavimas jūra pabrango trigubai, o tai netrukus gali atsiliepti vartotojų kainoms, perspėja ekspertai. Su sunkumais susiduriama visame pasaulyje, o vartotojai išaugusių kainų gali tikėtis jau ir šiemet. Nuo kitų metų prognozuojamas iki 20 proc. batų ir drabužių kainų augimas. 2021-ųjų rudenį drabužiai ir batai brangs 10-15 proc, RBK pasakojo Rusijos didmeninės prekybos tinklo „Vaon“ vadovas Ilja Jarošenka.

Lietuvoje jau daugiau nei metus veikia rusiškas parduotuvių tinklas „Mere“, tačiau jo pavadinimas daliai lietuvių vis dar nėra žinomas. Ir nors tinklo parduotuvės atidarytos jau 11 Lietuvos miestų, o kai kuriuose jų veikia jau ir po kelias, visgi sostinėje prekybos tinklas veiklos dar nevykdo. Rusijoje, Baltarusijoje ir Kazachstane veikiantis po „Svetofor“ prekės ženklu parduotuvių tinklas pastaraisiais metais plečiasi ne tik Lietuvoje, bet ir Rumunijoje bei Vokietijoje.

Su liepos 1-ąją įsigaliosiančiais pakeitimais dėl siuntų, gautų iš Kinijos ar kitų trečiųjų valstybių, Muitinės departamentas žada kardinalų pokytį – startuos nauja sistema, kuri leis gyventojams savarankiškai be tarpininkų pastangų deklaruoti siuntas iki 1 tūkst. eurų vertės. Gyventojai, perkantys iš trečiųjų šalių prekes internetu, jau dabar raginami registruotis ir gauti specialų kodą savarankiškai deklaruoti prekes.

Kainų augimas sustoti nežada, teigia ekonomistai, jų piką galime pasiekti rudens pradžioje. Kiek jos gali kilti ekonomistai atskleidė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.  Apie kainų augimą kalbėjo ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Marius Dubnikovas Ponas Žygimantai, kainos kyla ir tą pastebime jau keletą pastarųjų savaičių.

Nepaisant atsargių ankstesnių prognozių, Lietuvos ekonomika šiuo metu auga bene sparčiausiai visoje ES, todėl augs ir atlyginimai, pastebi ekonomistai. Tikėtina, kad jie didės 10 proc. Tačiau įspėjama, kad šis augimas Lietuvos ekonomikai gali būti žalingas. Lietuva taps nebekonkurencinga. Be to, augs ne tik atlyginimai, bet ir kainos, ypač paslaugų.

Konkurencijos taryba siūlo drausti prekybos tinklams reikalauti pristatyti užsakytas prekes, jeigu dėl jų kiekio ir pristatymo laiko su tiekėjais nebuvo susitarta raštu. Taryba išnagrinėjo didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams taikoma baudas. Galutinės išvados bus teikiamos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, pranešė taryba.

Pavasarį atšilus orams žmonės traukia į sodus, daržus ir sodybas – prasideda augalų sodinimo metas. Norintiems gausaus derliaus, mokslininkai pataria užsukti ne tik į daržininkystės parduotuvę, bet ir į vaistinę. Pasirodo, augalus, sėklas ir sodinukus nuo ligų ir kenkėjų veiksmingai apsaugo ne cheminiai preparatai, bet visiems gerai žinomos priemonės – kalio permanganatas ir jodas.

Pirmadienį duris jau atveria prekybos centrai. Jų atstovai džiaugiasi, kad pagaliau gali vėl dirbti, tačiau kritikuoja darbo dienų skaičiaus ribojimą. Anot jų, mažesni žmonių srautai susidarytų, jeigu žmonės galėtų apsipirkti 7, o ne 5 dienas per savaitę. Todėl savaitgaliais ir toliau dirbs parduotuvės įsirengusios atskirus į ėjimus.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse kovą didėjo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Palyginti su vasariu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse brango 1,3 proc., tačiau buvo 7,1 proc. pigesnis nei pernai kovą ir siekė 54,99 euro. „Beveik visi tinklai prieš šventes pasididino pigiausių prekių kainas prieš šventes, nes mano, kad pirkėjai mažiau kreipia į tokias prekes dėmesį“ , – pranešime teigė pricer.lt.

Seimas žengė žingsnį, kad parduotuvėse prekėms taikomos nuolaidos nebetaptų lupikavimo įrankiu. Parlamentarai palaimino įstatymo pataisas, kurios įpareigos prekybininkus pranešti apie tai, kokia prekės kaina buvo visą mėnesį prieš pritaikant jai nuolaidą. Seimas antradienį pritarė socialdemokratės Rasos Budbergytės inicijuotoms Civilinio kodekso pataisoms.

Velykoms šiemet gyventojai ruošiasi iš anksto. Tai rodo ir Velykoms skirtų dekoracijų pardavimų duomenys. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad lyginant su praeitais metais, įvairiausių dekoracijų paklausa tarp pirkėjų padidėjo net 2,5 karto. „Šiais metais iš anksto pastebime padidėjusius įvairių šventinių dekoracijų pardavimus. Pirkėjai pradeda puošti namus ir šventinę atmosferą nori pajusti dar gerokai prieš Velykas.

Seimas balsuos dėl Civilinio kodekso pataisų, įpareigosiančių prekybininkus nuo liepos per nuolaidų akcijas prekių kainose nurodyti ankstesnę jų kainą, kuri prieš tai būtų galiojusi ne mažiau kaip 30 dienų. Jei pataisa būtų priimta, pardavėjai privalėtų nurodyti, kokia prekių kaina buvo prieš nuolaidą – reguliaria kaina būtų laikoma mažiausia, taikyta mėnesį ar ilgiau iki nuolaidos. Vyriausybei siūloma leisti nustatyti ir trumpesnį terminą, jei prekės rinkoje bus trumpiau negu 30 dienų.

Vasarį brango tiek prekės, tiek paslaugos, praneša Lietuvos statistikos departamentas (SD). Departamento duomenimis, labiausiai augo transporto prekių ir paslaugų kainos. Tuo metu ryškiausiai pigo drabužiai ir avalynė. Ekonomistai sako, kad kainų augimas – teigiamas pokytis.  Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,2 proc., paslaugų – 0,4 proc. Ekonomistai sako, kad tai – teigiami pokyčiai, nors ilgalaikes ekonomikos atsigavimo tendencijas prognozuoti dar anksti.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį, palyginti su sausiu, šiek tiek atpigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Per mėnesį jis atpigo 0,23 euro (0,4 proc.), o palyginti su pernai vasariu – 2,64 euro (4,6 proc.).  Pigiausias krepšelis vasarį toliau liko „Maximoje“, kur jis atpigo 0,39 euro iki 50,36 euro, „Norfoje“ jis per mėnesį pigo 0,14 euro iki 51,74 euro.

Karantino metu daugelis gyventojų apsiperka elektroninėse parduotuvėse. Tačiau ne visi džiaugiasi greitu, maloniu ir kokybišku aptarnavimu. Štai vilnietės Kristinos apsipirkimas elektroninėje „Senukų“ parduotuvėje baigėsi nusivylimu. Tačiau parduotuvės atstovai tikino, kad stengiasi prekes pristatyti kuo greičiau, tad ir nelaukia, kol bus surinktas visas užsakymas.

Dvi savaites iš eilės jau skelbėme pirmas dvi eksperimento dalis apie pigiausias švaros ir higienos prekes, kurias renkantis nepajutau kokybės skirtumų, o tai leido sutaupyti ne vieną dešimtį eurų.  Su pirmąja eksperimento tema galite susipažinti čia, su antrąją čia. Šį kartą norėčiau pasidalinti įžvalgomis apie pigiausius maisto produktus, kuriuos išbandžiau.

Praėjusią savaitę publikavome pirmąją naujo eksperimento dalį, kurioje skaitytojams pristačiau, kaip ieškau būdų sutaupyti perkant pigiausias namų švaros prekes. Mano eksperimentui tęsiantis jau antrą mėnesį, šį kartą pristatysiu jums, kaip man sekėsi ieškoti pigiausių higienos prekių.  Su pirmąja eksperimento tema galite susipažinti čia.

Karantinui uždarius tarp keturių sienų, kiekvienas iš proto eina savaip. Vieni šveičia kiekvieną namų kampelį, kiti seka sąrašą ir žiūri geriausius visų laikų filmus, treti mokosi naujo amato, o aš nutariau pradėti išmėginti pigiausias randamas tam tikros kategorijos prekes.

Nuo šių metų pradžios pasibaigus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pereinamajam laikotarpiui, gyventojų, kurie apsipirkinėja JK internetinėse parduotuvėse ar gauna siuntas iš giminių ir draugų, laukia pokyčiai. Už kai kuriuos siuntinius jau tenka mokėti daugiau. Lietuvos paštas pastebi, kad siuntos ima vėluoti, o muitinė vardija, už kokias prekes ir kokius mokesčius reikės susimokėti. Dalis gyventojų neapsieis ir be muitinės tarpininkų.

Nuo 2021 m. sausio 1-osios Jungtinės Karalystės (JK) gyventojams atsiras daugiau apribojimų parsisiunčiant Europos Sąjungos (ES) šalyse įsigytas prekes, įvežant ES šalyse pirktus alkoholinius gėrimus ir cigaretes bei siunčiant siuntinius į ES.

Lietuvoje nuo trečiadienio nuspręsta uždaryti ne maisto prekių parduotuves, prekybos centrus ir kitas vietas. Visgi užfiksuoti vaizdai rodo, kad gyventojai stengiasi išnaudoti paskutines akimirkas prieš sugriežtintus reikalavimus, todėl užplūdo prekybos centrus, nusidriekė žmonių eilės, o stovėjimo aikštelės buvo prigrūstos automobilių. Iš nuotraukų matyti, kaip pirkėjai plūsta į parduotuves, o aplink apstatyta kelios dešimtys automobilių.

Artėjant Kalėdoms, prekybininkai pastebi, kad prieššventiniu laikotarpiu lietuviai nori save palepinti ir perka daugiau brangesnių dalykų. Kita vertus, jie pripažįsta, kad dėl karantino sukeltų keblumų ir geidžiamiausių pirkinių kainos gali padidėti. Prekybos tinklų atstovai pasakoja, kad prekių asortimento krepšelis šiais metais gali gerokai pakisti dėl pandeminės situacijos – pastebima, kad pirkėjai renkasi gurmaniškus, brangesnius produktus nei įprastai.

Kasdieną tūkstančiams žmonių susergant koronavirusu vyriausybės žvilgsnis vis labiau krypsta į prekybos vietas ir ten besigrūdančius pirkėjus. Vyriausybė jau reikalauja prekybininkus naikinti dalį akcijų ir išpardavimų. Tad ar prieš Kalėdas dar galėsime įsigyti prekių pigiau? Iki Kalėdų liko 3 savaitės. Prekybininkai iš kailio neriasi puošdami parduotuves ir viliodami pabėgti nuo koronaviruso sukaustytos Lietuvos nykumos perkant.

Baigiantis pereinamajam „Brexit'o“ laikotarpiui išaugus lietuviškų prekių eksportui į Jungtinę Karalystę, ekonomistas teigia, kad šis augimas, didinantis bendrą Lietuvos eksportą, gali būti dirbtinis. Statistikų duomenys rodo, kad trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių, išskyrus naftos produktus, eksportas ūgtelėjo 5 procentais.

Lapkričio mėnuo yra visada įdomus tuo, kad prekybininkai ruošiasi gruodžiui, kurio apyvarta yra kaip 1,5 įprastinio mėnesio. Todėl lapkričio mėnesį kiekvienas prekybos tinklas nori įtikinti, kad būtent pas jį verta išleisti šventėms skirtus pinigus. Tokių veiksmų taktikos pas kiekvieną tinklą savos – kas mažina kainas, kas daro daugiau akcijų, bet apie viską iš eilės.  2020 metų lapkričio Pricer.

Šalyje sparčiai daugėjant užsikrėtusiųjų COVID-19, vis daugiau žmonių, užuot ėję į prekybos centrą, maisto produktus ar vaistus užsisako internetu. Vien per pastarąją savaitę maisto produktų pristatymas į namus šalyje padidėjo kone dvigubai. Kodėl ir ką lietuviai perka iš virtualių lentynų? Šalyje kaip ant mielių augant sergančių koronavirusu skaičiui, vis daugiau žmonių apsipirkimą ir pasivaikščiojimą prekybos centruose keičia į apsipirkimą internetu rizikuojant mažiau.

Seimas imasi netikromis akcijomis ir nuolaidomis pirkėjus viliojančių verslininkų. Esą prekybininkai sukuria nuolaidų iliuziją, kai dienai kitai gerokai kilstelėję kainas, vėliau jas sumažina ir skelbia apie išpardavimus. Tokius triukus jau yra pastebėję tiek pirkėjai, tiek ir valstybinės institucijos, tad siūloma tvarką griežtinti. Patys prekybininkai sako, kad nereikia ieškoti sąmokslo teorijų. Kainų pakėlimai prieš nuolaidas – žmogiškos klaidos.

Daugelyje šalies savivaldybių įvedus karantiną pasikeitė gyventojų apsipirkimo įpročiai. Prekybos tinklų atstovai pastebi, kad žmonės daugiau perka šviežių maisto produktų ir parduotuvėse lankosi rečiau. Todėl vienas jų žada trumpinti darbo laiką, kiti prekybos tinklai tikina atsižvelgsiantys į besikeičiančią situaciją.

Koronavirusui nevaldomai plintant, keičiasi tvarka ir šalies prekybos centruose. Nuo šiandien visos parduotuvės, vaistinės ir kitos viešos prekybos vietos privalo skaičiuoti pirkėjus ir gali prašyti pirkėjų laukti už durų. Koronavirusas plinta ir tarp prekybos vietų darbuotojų. Be to nuo šiandien draudžiami ir visi masiniai renginiai, išskyrus sporto varžybas ir kultūros renginius, tačiau ir juose salės turės būti pustuštės.

Vartojimo prekių krepšelį pigiausiai tarp penkių didžiųjų miestų gyventojų gali įsigyti vilniečiai, o brangiausiai – kauniečiai, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tyrimų agentūra „SeeNext“ lygino prekių kainas penkiuose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių prekybos tinkluose: „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Spalio pradžioje atliktas tyrimas rodo, kad tų pačių prekių krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir prekybos tinklo, svyruoja nuo 26,58 iki 27,53 euro.

IKEA iki 2021 m. spalio iš prekybos išims neįkraunamąsias šarmines baterijas. Šiuo sprendimu įmonė siekia paskatinti pirkėjus rinktis daugkartines įkraunamąsias baterijas vietoje jau minėtų įprastų. Jas naudojant reguliariai galima sumažinti atliekų kiekį namuose ir sutaupyti.