prekė

Kokius maisto produktus renkatės: lietuviškus ar įvežtinius? Atliktas tyrimas parodė, be kokių lietuviškų produktų žmonės neįsivaizduoja savo stalo. Žmonių norai diktuoja sąlygas ir verslui. Netrukus sužinosite, kiek procentų populiariausių maisto produktų lentynose yra lietuviški. Tiesa, perkant galiausiai viską nulemia kaina. Kad ir kaip žmonės trokštų savos produkcijos, pamatę mažesnę kainą, pirkėjai ištikimybę lietuviškiems produktams labai greitai pamiršta.

Švenčiant Valstybės dieną į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri parodė, kad jos apsipirkimas tikrai negali būti pavadintas švente. Moteris pateikė įrodymus, kuriuose matyti, jog tarp populiaraus prekybos centro išparduodamų prekių yra visiškai sugedusių. Skaitytoja atsiuntė nuotrauką, kurioje matyti "IKI" prekybos centre išparduodami mėsos gaminiai. Rankoje laikomoje pakuotėje aiškiai matyti, kad viduje esantis produktas yra apsitraukęs pelėsiu.

Žinoti savo teises reikia, o kartais net reikėtų sakyti, kad būtina. Priešingu atveju galite būti apgauti net ir atrodytų nesudėtingoje situacijoje. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Birutė, kuri pabandė grąžinti prekybos centre „Ermitažas“ pirktą nekokybišką elektrinę girliandą.

Atėnų širdyje nuolat vyksta veiksmas – čia ūžia žmonių pilni restoranai, niekaip nesibaigia turistų srautas. Tačiau jei įžengsite į netoliese esančią Victoria aikštę, atsirasite šokiruojančiame išnaudojimo ir prostitucijos pasaulyje, rašo CNN. Prostitucija čia visuomet egzistavo, tačiau dabar jos mastai labai išaugo dėl iš Viduriniųjų Rytų atvykusių pabėgėlių. Neviltyje čia skęsta ir ne suaugusiųjų likę nepilnamečiai, kurių dauguma yra vaikinai.

Interneto vartotojai dar sykį įrodė, kad neįmanomų dalykų nėra. Milijonams stokojant lėšų paprasčiausiems produktams, beveik 100 tūkst. dolerių buvo paaukota tam, kad ekskavatorius žemėje iškastų duobę, rašoma „Daily Mail“. Akciją, skirtą „Juodajam penktadieniui“, organizavo bendrovė „Cards Against Humanity“, užsiimanti žaidimų kortų leidyba. Verslininkai pasisiūlė visiems norintiesiems apmokėti kasimo komandos darbą – kiekviena piniginė auka pratęsia pamainos darbą trimis sekundėmis.

Jonavos turguje vakar kilo didelis šurmulys, kuomet civiliais persirengę policijos pareigūnai vykdė patikrą, nusitaikę į kontrabandines cigaretes pardavinėjančius prekeivius ir pirkėjus. Pareigūnai užfiksavo prasižengusią septyniasdešimt ketverių senolę, nusipirkusią kelis pakelius neleistinų cigarečių. Nusikaltimu apkaltinta močiutė Apolonija, sunkiai rinkdama žodžius pasakojo, kas nutiko tądien.

 Lietingas oras Lietuvoje labiausiai išaugina guminių batų bei lietaus apsiaustų pardavimus. Tuo metu skėčių pardavimai auga nedaug, sako prekybininkai. „Kai oras lietingas, be abejo, padidėja lietpalčių, skėčių, netgi tam tikros avalynės pardavimai“, - BNS teigė „Aibės“ parduotuvių tinklo Rinkodaros departamento direktorė Giedrė Pukienė. „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė sako, kad liepą, palyginti su birželiu, du kartus augo kaliošų pardavimai, 35 proc.

Per pusmetį šiemet muitinės pareigūnai pradėjo 140 ikiteisminių tyrimų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos ir neteisėto jų disponavimo. Taip pat pradėti 133 tyrimai dėl mėginimų minėtas medžiagas siųstis pašto siuntomis. Pernai per visus metus dėl tokių siuntų buvo pradėti 102 tyrimai, penktadienį pranešė Muitinės departamentas. Dažniausiai siunčiamasi marihuanos, taip pat – amfetamino ar augalinės kilmės narkotikų, apdorotų sintetiniais kanabinoidais.

Per paskutinį dešimtmetį duonos gaminių kainos išaugo daugiau nei dvigubai. Nors grūdai nebrango, o ir prekybininkai, anot ekonomistų, kainų labai nekėlė. Žvilgsniai krypsta į kepėjus, mat jų įtaka galutinei duonos kainai yra didžiausia. Pastarieji teisinasi, jog didžioji pelno dalis tenka darbuotojų atlyginimams. Kiek lietuvių kasdien valgo kalafiorus? Visuomenės apklausas vykdančios agentūros juos, ko gero, suskaičiuotų ant vienos rankos pirštų.

Balandžio 12 dieną, tikrindami gautą informaciją dėl neteisėto svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo, Kauno ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai Kauno senamiesčio teritorijoje esančioje įmonėje atliko patikrinimą. Visų pirma, pareigūnai atliko kontrolinį pirkimą, kurio metu įsigijo sportinį kostiumą „Dolce&Gabbana”. Prisistačius ir paprašius prekės įsigijimo dokumentų, jie nebuvo pateikti. Todėl buvo atliktas išsamus parduotuvės patikrinimas.

Vėlinės yra itin intensyvus metas gėlių ir žvakių pardavėjams. Pelnas užtikrintas, nes artimųjų kapus lankantys žmonės vis tiek pirks. Tačiau šie metai išskirtiniai, nes turime pirmas Vėlines, kai Lietuvoje jau įvestas euras. O tai, kaip rodo patirtis, jau pabrangino daugelį prekių ir paslaugų.

Statistikai, stebintys 100 prekių ir paslaugų kainas, rugsėjo mėnesį fiksavo didelius daržovių ir vaisių kainų pokyčius, tuo tarpo kitų prekių ir paslaugų kainų svyravimai buvo mažesni. Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį žaliosios vynuogės atpigo 17,5 proc., plautos morkos – 14,5 proc., obuoliai – 9 proc., svogūnai – 7,3 proc., burokėliai – 6,4 proc., tuo tarpu pomidorai ir bananai pabrango atitinkamai 19,4 proc. ir 6,6 procento.

Nors socialiniai tinklai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, juose skelbiama reklamine informacija pasitiki mažiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų. Kur kas patikimesnėmis jie laiko tradicines reklamas televizijoje ar laikraščiuose, o pačiomis patikimiausiomis – pažįstamų rekomendacijas. Jomis pasikliauja apie 80 proc. vartotojų.

 Lietuvoje SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad prieš įvedant eurą gyventojai, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, klydo nedaug – maždaug 10 procentų. Tačiau praėjus beveik pusmečiui po euro įvedimo aiškumo dėl kainų eurais nepadaugėjo. Gyventojai tiksliau ėmė nurodyti ne pirmo būtinumo prekių kainas eurais, pavyzdžiui, kirpimo paslaugų, bet tikslumas nurodant kai kurių kasdienių maisto prekių – duonos, batono, sviesto, vištienos ar dešrelių – kainas sumažėjo.

Vienas, du ar net daugiau kavos puodelių daugeliui žmonių yra neatsiejama dienos dalis. Lietuviai daug geria kavos, sako žinovai, tačiau jie geria daug nekokybiškos, netgi prastos ir negana to – labai brangios kavos. Didžiųjų Lietuvos miestų centruose jau beveik įprasta, kad vieni po kitų kuriasi kavos namai. Verslininkai investuoja net į kavos pupelių skrudinimo aparatus, čia galima išgerti ne tik puodelį espreso, bet ir lietuviams dar neįprastai gaminamos kavos.

Internete itin didelio populiarumo sulaukė nuotraukos žaislų, kuriems apibūdinti nepakaktų vieno žodžio. Nuotraukas surinkęs asmuo savo kolekciją įvardijo, kaip „baisiausi žaislai pasaulio istorijoje“. Siūlome įvertinti žaislus nuotraukų galerijoje.

Kokių tik sporto šakų žmonės neprisigalvoja. Štai Australijoje vyko gėrimų aušintuvų lenktynės. Puiki sporto šaka šiltuoju metų laiku: burzgia motoriukas, leki sau trasa, o po užpakaliu aušintuvas, kuriame visada gali atsišaldyti gaivaus gėrimo. Skamba viliojančiai, bet šis sportas gali būti ir pavojingas – motorizuoti gėrimų aušintuvai gali lėkti net 20 km/h greičiu.

Krizė iš esmės pakeitė gyvenimo sąlygas Europoje. Produktai, paslaugos, darbo ir gyvenimo standartai vis blogėja, ir daug kas mano, kad nebegrįžtamai. Dienos patiekalai ir kitos neišvengiamybės Jau nebėra saldžiosios Prancūzijos, gyvenimas Madride – toli nuo idealo. Ankstesni geri laikai nebegrįš, – tai teigia Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Ispanai mėgsta gerai pavalgyti. Tai jų gyvenimo būdo ir identiteto pagrindas: puotavimą visados lydėjo pramogos, užstalės pokalbiai su draugais.

 Lietuvos muitinė informuoja, kad nuo š. m. gegužės 1 d. muito ir mokesčių lengvatos bus taikomos, kai keleivis asmeniniame bagaže gabenamas prekes, taip pat privačioje transporto priemonėje esantį kurą į Lietuvos Respubliką veš ne daugiau kaip 3 kartus per kalendorinį mėnesį.

Maskva dar visiškai neseniai buvo įvardijama tarp pačių brangiausių pasaulio miestų. Tačiau karinio konflikto Ukrainoje grimasos pakeitė ne tik viso pasaulio požiūrį į Rusiją, bet ir pačių Maskvos gyventojų įprastai turtingą gyvenimo ritmą. Žinios.lt žurnalistas apsilankė Maskvoje ir įsitikino, kokia šiuo metu situacija susiklosčiusi krizės prislėgtoje Rusijoje. Suprantama, per daug krizės tema Rusijoje nekalbama. Bet nukritęs rublio kursas privertė iš esmės keisti vartojimo įpročius.

Lietuvos „Carito“ socialiniai darbuotojai sako, kad kova su prekiautojais žmonėmis mūsų šalyje kol kas pralaimima. Neseniai Klaipėdos apygardos teismas prekiautoją, vežusį vyrą vogti į užsienį, išteisino. Tačiau su prekyba žmonėmis kovojantys teisėsaugininkai rankų nuleisti neketina – nuosprendis bus apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Apie tai ir daug kitų klausimų diskutavo įvairių institucijų darbuotojai, pareigūnai.

Mobilusis telefonas lyg ir įprastas šių dienų daiktas, kelią į žmonių širdis ir kišenes rado XX a. pab. Martinas Kuperis, mobiliojo telefono išradėjas, 1973 m. pirmasis pasaulyje viešai pademonstravo, kaip veikia šis, kažkada stebuklu laikytas aparatas – vaikščiodamas Niujorko gatvėmis jis paskambino savo didžiausiam konkurentui Joeliui Engeliui, rašo savaitraštis "Šiauliai plius". Telefonas – nebe prabangos prekė Pirmasis mobilusis telefonas buvo kur kas sunkesnis (1,1 kg) ir kur kas brangesni...

Statistikai kol kas negali pasakyti, ar kainos didėja dėl euro įvedimo. Jų teigimu, didžiausios įtakos prekių ir paslaugų kainoms rugsėjį, kaip ir rugpjūtį, turėjo nuolaidos ir sezoniškumas. „Mes matome ryškią sezoniškumo įtaką, o paslaugų kainų kilimo tendencija išlieka, ir tikrai negalime teigti, ar tam daro įtakos sprendimas įvesti eurą, ar dar kažkokie veiksniai.

Lietuvos valstybės biudžetas dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos šiemet jau prarado beveik 1 mlrd. litų. Tai rodo pilietinės iniciatyvos – viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ tinklalapyje „Beseselio.lt“ integruotas skaitiklis, kuriame realiu laiku rodoma, kiek lėšų dėl šešėlinės ekonomikos praranda Lietuvos valstybės biudžetas.

Kai perkate bet kokį elektroninį prietaisą, sumokate ir už jo utilizavimą. Mat gamintojai ir importuotojai, kurie moka atliekų tvarkytojams, šias sąnaudas taip pat įtraukia į kainą.

2014 m. rugsėjo 15 d., Klaipėda. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — Klaipėdos AVMI) išaiškino didmenine vandentiekio ir šildymo įrangos prekyba užsiimančią įmonę, kuri nepagrįstai susigrąžino pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) už beveik 0,5 mln. litų vertės neegzistuojančias prekes. Mokesčių inspektoriams įmonėje pasigedus santechnikos prekių, vadovas teisinosi jas išgabenęs į Latviją akcininkams.

Neįtikėtina, tačiau dar J.V.Gėtė yra pasakęs: „Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas“. Jau prieš du šimtus metų žmonija mąstė versliai! O mes gyvendami naujų technologijų amžiuje, galėdami naudotis visomis naujovėmis, kuomet reikalingą informaciją galime pasiekti sekundžių greičiu, kartais dar drįstame dejuoti, kad „valstybė kalta“, „darbdavys blogas“,o ir šiaip ir dėl visko „kažkas kaltas“. Ir taip be pabaigos.

Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ministrų tarybai patvirtinus, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tampa devynioliktąja visaverte euro zonos nare, nuo šių metų rugpjūčio 23 d. visų prekių bei teikiamų paslaugų kainos turės būti pradėtos nurodyti litais ir eurais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai tikrins kaip mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonės įgyvendina šį reikalavimą, ar laikosi įstatymuose nustatytų nurodymų.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Rinkdamiesi maisto produktus, pirkėjai vadovaujasi principu „rinkis prekę lietuvišką“, tačiau šis kol kas negalioja lietuviškų prekės ženklų kūno priežiūros ir kosmetikos priemonėms, pastebi didžiųjų prekybos centrų atstovai. Lietuviškos kūno kosmetikos pardavimai tesudaro 9–10 proc. visos apyvartos. Rinkodaros specialisto Lino Šimonio teigimu, šią situaciją pakeisti įmanoma.

Jeigu kas nors paklaustų, ką manome apie reklamą, dauguma iš mūsų ko gero išreikštų burbėti ar net burnoti. Tačiau nei viena televizija, internetinis portalas, žurnalas ar kita visuomenės informavimo priemonė neišvengia reklamos. Bet argi nepikta, kai pramoginiams tikslams skirtuose filmuose ar laidose tarsi netyčia atsiranda “užslėptos” reklamos, klausia tiptenz.net.

Apie gesintuvų svarbą ir reikalingumą aiškinti niekam nereikia. Tačiau išmokus taisyklę jog reikia jais pasirūpinti, lieka dar vienas labai svarbus klausimas - kaip užtikrinti, kad kritiniu momentu gesintuvas veiktų. Būtent dėl gesintuvų pardavėjų atsakomybės į Balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytojas. "Savaitgalį su draugais pramogavome po Kauno marias plaukiodami kateriu. Besimėgaudami gaiva ir puikiais vaizdais netrukus atsidūrėme ir marių viduryje.

Vaidas Kontrimas / Ekonomika.lt Konkurencija prekių ar paslaugų rinkoje gali būti arši, ypač, kai konkuruojama mažinant kainas. Vienais atvejais konkurentų kainų „karas“ yra sveikintinas rinkos reiškinys. Kitais atvejais, kad ir kaip būtų keista, konkurencijos teisė įsiterpia į kainų mažinimą bei draudžia pernelyg žemas kainas.

Edgaras Savickas, LRT.lt Norėdami įsikurti Vilniaus senamiestyje šiandien daugiausiai paklosite už būstą atokesnėse gatvelėse, nors dar prieš 10 metų brangiausios buvo Gedimino ir Vokiečių gatvės. Pokyčio priežastis paprasta – svarbiausios miesto arterijos tapo per daug triukšmingos. Visiems pažįstama situacija: po ilgos darbo savaitės nusprendėte pagaliau pailsėti ir išsimiegoti, tačiau šalimais gyvenantys kaimynai turi kitų minčių ir jau nuo ankstyvo šeštadienio ryto pradeda remonto darbus.

Birželio referendumas dėl Konstitucijos pataisų tarsi sugrąžino Lietuvą į laikus, kai vyko labai svarbios, turiningos diskusijos apie stojimo į ES naudą ir pavojus, globalizaciją ir laisvą rinką, importo įtaką vietos gamybai, žemės pardavimą, suverenitetą ir kitus stojimo sutarties aspektus. Grįžti prie fundamentalių klausimų – labai pozityvu. Pagaliau panašėjame į tikrąją Vakarų visuomenę, kurioje ginčijamasi – kur yra laisvos rinkos riba, koks turi būti valstybės vaidmuo ekonomikoje.

Zina Paškevičienė, Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Praėjus keturiems mėnesiams po euro įvedimo latviai tebevažiuoja prekių į pasienio miestelius Lietuvoje, nes čia – pigiau. Pasak latvių, po euro įvedimo kai kurios prekės brango. Lietuvos finansų ministerija prognozuoja, kad dėl euro įvedimo mūsų šalyje kainos neturėtų daug kilti. Jas griežtai kontroliuos Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kitos institucijos.

Tai viena iš pagrindinių minčių, nuskambėjusių pirmą kartą susirinkusio Lietuvos Kaimo Parlamento sesijoje. Centrinė valdžia, savivaldos institucijos, vietos bendruomenės daugiau dėmesio privalo skirti Lietuvos kaimo demografinei būklei, kaimo žmogaus socialinei raidai, viešosios infrastruktūros kūrimui. Kaip tai padaryti diskutavo į Lietuvos Kaimo Parlamentą susirinkę visos Lietuvos kaimo visuomeninių organizacijų, verslo, savivaldos atstovai – po 3 delegatus iš kiekvieno šalies rajono.

Advokatė Inga Lukauskienė teigia, kad Prekių įstatymas neriboja galimybės įregistruoti panašius prekių ženklus. Svarbu žinoti, kad jei jūs Valstybiniam patentų biurui pateikėte paraišką prekių ženklui įregistruoti, jūsų ženklas buvo įregistruotas, o jums išduotas registracijos liudijimas, dar nereiškia, kad niekas kitas tokio ženklo neužregistruos. „Tačiau to bijoti nereikia.

Edgaras Savickas, LRT.lt Trečiadienį iš Klaipėdos jau 46 kartą išvyko traukinys „Saulė“. Vadintas Europą ir Kiniją jungsiančiu projektu šiandien geležinkelio vagonų sąstatą su plataus vartojimo prekėmis traukiantis lokomotyvas dažniausiai sustoja Kazachstane. Tačiau viltys ateityje pasiekti ir Kiniją nemiršta. Pirmasis bandomasis traukinys iš Kinijos per Lietuvą į Europą paleistas dar 2011 metais.

Pirmadienio rytas. Kelios minutės iki dešimtos valandos. Prie Laisvės prospekte esančios didžiausios dėvėtų drabužių parduotuvės būriuojasi prabangūs automobiliai – „BMW“, „Mercedes – Benz“, „Lexus“, o jų dureles varsto žavingos ponios. Dar prieš parduotuvės atidarymą nustebau išvydusi iš keliolikos žmonių nusidriekusią eilę, visa tai šiek tiek priminė tėvų ir senelių menamus sovietinius laikus, kai tekdavo lūkuriuoti norint įsigyti deficitines prekes.

Vis daugiau gyventojų daiktų įsigyjant internetu, Lietuvos paštas atkreipia dėmesį, kad daugėja ir įvairių sukčiavimo atvejų, kai pardavėjai paštu atsiunčia menkaverčius daiktus, o ne užsakytas prekes. „Gyventojams vis aktyviau perkant ar mainantis įvairiais daiktais internetu, daugėja ir sukčiavimo atvejų. Pastaruoju metu vis dažniau sulaukiame gyventojų nusiskundimų, kad gautoje pašto siuntoje jie randa ne tuos daiktus, už kuriuos sumokėjo.

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (toliau – LSDJS) pasisako už nemokamas ir kokybiškas aukštojo mokslo studijas Lietuvoje universitetuose bei kolegijose, todėl tvirtai remiama socialdemokratinę iniciatyvą sugrąžinti bent jau nemokamas bakalauro studijas Lietuvoje. Tokią organizacijos poziciją patvirtino LSDJS ataskaitinė konferencija įvykusi š. m . vasario 1 d. Vilniuje.

Kreditiniai santykiai tapo vienu svarbiausių bankų ir kitų kreditinių organizacijų pajamų šaltiniu – milijonai žmonių visame pasaulyje išsimoketinai perka prekių ir paslaugų bei prisiima atsakomybę kreditoriams sumokėti nemažus procentus. Tačiau kad gautų kreditą, potencialus kredito gavėjas turi įrodyti galintis kiekvieną mėnesį mokėti dalį kredituojamos sumos. Grežčiausius reikalavimus paprastai kelia dideli bankai.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šaltukas sukėlė rūpesčių daliai vairuotojų. Apklausos duomenimis, užvesti mašinos šiomis dienomis negalėjo kas trečias. Autoservisuose susidarė eilės, o parduotuvėse staigiai ūgtelėjo prekyba akumuliatoriais ir kitomis detalėmis. Nors ne vienas jau abejojo, ar žiema beužsuks į mūsų kraštus, vis dėlto ji atėjo ir gana netikėtai. Praėjusį savaitgalį spustelėjęs šaltukas kone aukštyn kojomis apvertė daugelio vairuotojų gyvenimą.

Kristina Matuzevičiūtė, Janina Šeputienė / Šiauliai plius Įvairios solidžios institucijos – Pasaulio bankas, Lietuvos bankas, Europos Komisija ir kitos – numato (tiksliau būtų sakyti – bando numatyti) bendrojo vidaus produkto, investicijų, vidaus paklausos, nedarbo lygio ir kitų Lietuvos makroekonominių rodiklių pokyčius.

Jau tapo įprasta, kad kiekvienais metais po Kalėdų prasideda išpardavimų laikotarpis. Verslo naujienų portalas businessinsider.com įspėja savo skaitytojus, kad kai kurių prekių nereikėtų skubėti įsigyti. Tvirtinama, kad dalis jų bus pigesnės jau ateinančių metų sausio mėnesį. „Žmonės į išpardavimus turėtų žiūrėti kiek kritiškiau, kai kurios prekės bus dar pigesnės“, – įsitikinusi vienos internetinės parduotuvės savininkė Michell Madhok.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ 2013-ieji Lietuvos vartotojams buvo neramūs. Nors šalis brenda iš ekonomikos krizės, būtiniausių vartojimo prekių kainos stabilios anaiptol nebuvo. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, koks būtiniausių vartojimo prekių kainų pokytis laukia kitąmet. Lapkričio pabaigoje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskelbė elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomeninės elektros energijos kainas bei jų taikymo tvarką 2014 metais.

Lietuvoje vasaros pabaigoje duris atvėrusi švedų baldų ir namų apyvokos prekių milžinė IKEA, panašu, ruošiasi užkariauti pasaulį. „Business Insider“ rašo, kad IKEA pasaulyje jau turi 332 parduotuves 38 valstybėse, tačiau plėtros toli gražu neketina stabdyti. 70 metų senumo prekės ženklas gali didžiuotis  galėdamas pasiūlyti pigią ir gerai atrodančią produkciją. Naujienų portalas pateikia keletą neįtikėtinų faktų apie šį prekybos milžiną.

Dėl galimybės įsigyti prieš keletą dienų į parduotuves pristatytą naująjį “Apple iPad Air”, prekės ženklo gerbėjai rikiuojasi į eiles. Tuo tarpu „Samsung“ skuba parodijuoti absurdišką „Apple“ fanų elgesį ir savo pirkėjų meilę matuoja augančiais pardavimais. Neretai didžiųjų rinkos lyderių konkurencija tampa kova dėl vartotojų meilės.

Eglė Merkytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Parlamentas antradienio vakarą svarsto Rusijos elgesį su Lietuvos vežėjais. Parlamentarai nori išgirsti atsakymus iš Europos Komisijos (EK), kas padaryta bendraujant su Rusija, kad būtų nutrauktas lietuviškų prekių importo ribojimas. Europarlamentarai ragina Komisiją imtis neatidėliotinų veiksmų ir vertina rytinės kaimynės veiksmus kaip išpuolį prieš visą Europos Sąjungą.