Tai viena iš pagrindinių minčių, nuskambėjusių pirmą kartą susirinkusio Lietuvos Kaimo Parlamento sesijoje. Centrinė valdžia, savivaldos institucijos, vietos bendruomenės daugiau dėmesio privalo skirti Lietuvos kaimo demografinei būklei, kaimo žmogaus socialinei raidai, viešosios infrastruktūros kūrimui.
Kaip tai padaryti diskutavo į Lietuvos Kaimo Parlamentą susirinkę visos Lietuvos kaimo visuomeninių organizacijų, verslo, savivaldos atstovai – po 3 delegatus iš kiekvieno šalies rajono. Pagal darbo grupėse išsakytas mintis ir pasiūlymus priimtoje Rezoliucijoje suformuluota pačių kaimo žmonių matoma kaimo vizija ir pasiūlymai, kaip pasiekti, kad kaimas būtų patrauklus gyventi ir dirbti, jame vystytųsi smulkieji verslai, paslaugų sektorius, formuotųsi pozityvus kaimo paveikslas. Rezoliucija skirta LR Prezidentei, LR Seimui, LR Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms.
„Lietuvos Kaimo Parlamentą subūrėme siekdami inicijuoti aktyvesnį kaimo problemų sprendimą, atkreipti vietos valdžios, Lietuvos Valstybės, Europos Sąjungos valdžios institucijų dėmesį į gilėjančias kaimo ekonomines, infrastruktūros ir iš to kylančias socialines problemas ir pasitelkus bendradarbiauti kaimo žmones imtis realių darbų“, - sako Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė
Pasak vieno iš Lietuvos Kaimo Parlamento iniciatorių, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nario Mindaugo Maciulevičiaus, Lietuvos kaimo aktyvūs žmonės ne reikalauja, o kviečia toliau kryptingai bendradarbiauti valdžios bei Europos Sąjungos institucijas, siekiant Lietuvos kaimo klestėjimo. Iki šiol su kaimo žmonių pagalba yra labai daug nuveikta atnaujinant infrastruktūrą, gerinant visuomenines paslaugas, skatinant verslumą. Šie žmonės - savanoriai, neatlygintinai dirbantys Lietuvos kaimo labui.
Pirmąjį Kaimo Parlamentą rengė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, Vietos veiklos grupių tinklas, Aleksandro Stulginskio universitetas.
