prekė

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Du trečdaliai gyventojų deklaruoja, kad jiems rūpi vartoti ekologiškus gaminius, tačiau didelė dalis nežino jų žymėjimo. Patys gamintojai prekes žymi tinkamai, o vartotojai dėl jų kokybės skundžiasi retai, tvirtina tai kontroliuojanti institucija.

Vis daugiau tautiečių išmėgina apsipirkimą elektroninėje erdvėje, tik toli gražu ne visiems tokia pirkimo forma tampa priimtina – ir tam yra priežasčių. Elektroninė prekyba pamažu atsikrato stereotipų, tačiau ne taip paprasta lietuvius priversti atsikratyti giliai šaknis suleidusių baimių: būti apgautiems, gauti nekokybišką gaminį ar visai ne tai, ką užsakė.

Verslininko Elono Musko sugalvota „Hiperkilpa“ (Hyperloop – ang.), galinti keleivius gabenti neįtikėtinu 1220 km/h greičiu, tėra tik vienas iš daugelio grandiozinių idėjų, galinčių pakeisti pasaulį, rašo livescience.com. Milžinišką įtaką kasdienio transporto suvokimui galinti turėti „Hyperkilpa“ savo pobūdžiu nesiskiria nuo verslininkui įprasto revoliucinio mąstymo. Livescience.com siūlo pažvelgti į dar 6 Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) gimusio milijardieriaus idėjas, keičiančias pasaulį.

Plačiai paplitęs įsitikinimas esą pernelyg didelis pasirinkimas apsunkina sprendimų priėmimo procesą gali būti visiškai klaidingas, rašo „The Atlantic“. Pagarsėjusio eksperimento metu tyrėjai parduotuvės pirkėjams siūlė paragauti gausybę uogienių ir įsigyti labiausiai patikusią. Viena tyrėjų grupė siūlė pirkėjams ragauti ir rinktis iš šešių uogienių rūšių. Antroji grupė išplėtė pasirinkimo laisvę iki 24 uogienių.

Kaimo parduotuvės išgyvena sunkius laikus. Jaunimas emigravo užsienin, daugelis kaimo žmonių dirba mieste ir apsiperka nuolaidas siūlančiuose miesto prekybos centruose. Pagrindiniai pirkėjai lieka tik iš kaimo neišvykstantys senoliai ir darbo dienos pabaigos (ir pradžios) be alaus butelio neįsivaizduojanti darbo liaudies dalis.

Gėjų barai Didžiosios Britanijos sostinėje nesirengia nutraukti rusiškos degtinės boikoto, kurį jie paskelbė, protestuodami prieš įstatymą dėl homoseksualizmo propagandos, informuoja „Euronews“. „Kampanija plečiasi... Žinote, galų gale, jeigu visas pasaulis nebepirks rusiškų prekių, jie tą pajus“, - cituoja televizijos kompanija vieną iš akcijos dalyvių. Anksčiau buvo skelbta apie rusiškos degtinės boikotą JAV.

Sudarydami pirkinių sąrašą galite išvengti impulsyvaus pirkimo ir pasidavimo alkio jausmui. Žinoma, ir sutaupyti. Vis dėlto yra prekių, dėl kurių reikia dukart pagalvoti prieš dedant jas į pirkinių krepšelį. „Business Insider“ skelbia prekes, kurių kaina yra per didelė. Vanduo buteliukuose. Šis produktas parduotuvėse yra labiausiai vertinamas ir patogus. Visgi pagaminti plastinkinius buteliukus ir į juos išpilstyti vandenį kainuoja žymiai daugiau nei pats produktas.

Gausi vidurinioji klasė – tai yra ta visuomenės grupė Kinijoje, dėl kurios kovoja pasaulyje puikiai atpažįstami prekių ženklai, rašo BBC. Britų visuomeninis transliuotojas užsakė tyrimą, kuriuo bandė išskirti 20 Kinijoje pačių įtakingiausių prekės ženklų, kurie yra atpažįstami ir visame pasaulyje. Tyrimas buvo atliktas 2011 – 2013 metų laikotarpiu, gyvai apklausiant 60 tūkst. vartotojų iš 10 Kinijos miestų.

Anot JK atlikto tyrimo, Kate Middleton ir princo Williamo kūdikio gimimas nuo liepos 1 iki rugpjūčio galo įlies į Britanijos ekonomiką 400 mln. JAV dolerių. Joshua Bamfieldas, tyrimą atlikusio centro direktorius, skaičiuoja, kad didžiausią naudą atneš vakarėliai. Tikimasi, kad per sosto įpėdinio gimimo šventę, kuri turėtų įvykti liepos mėnesį, alkoholiui bus išleista 97 mln. JAV dolerių, o maistui – 39 mln. JAV dolerių, praneša dailybeast.com. Tikimasi, kad 13 proc.

Dažnas mūsų, rinkdamiesi vienokią ar kitokią prekę, esame girdėję pasakymą – „pirk šitą, ji pagaminta Vokietijoje“. Ir iš tiesų vokiečių tauta yra neatsiejama nuo kokybės ženklo. Preciziškas tikslumas, pedantiškumas, dėmesys detalėms lemia, kad vokiški gaminiai visame pasaulyje garsėja kaip inžineriniai šedevrai bei patikimumo pavyzdžiai, tarnaujantys pirmiausia ne gamintojui, bet pirkėjui.

Verslo istoriją papuošė daugybė neįtikėtinų ir sėkmingų idėjų, kurias iš pradžių niekino ekspertai ir trypė kritikai. Galiausiai pirkėjai palankiai priėmė neįprastus inovatorių pasiūlymus, o rizikuoti nepabūgę verslininkai galėjo juoktis iš nieko nepešusių skeptikų. Šiandien dažniau nei bet kada anksčiau pasaulį išvysta verslai, kurių įkūrėjus norisi vadinti sėkmingais bepročiais, rašo CNBC. Siūlome susipažinti su keletu neįprastų, tačiau sėkmingų verslo idėjų.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Sociologiniai tyrimai rodo, jog moterų sekso turizmas vis labiau plečiasi. Tačiau pačios moterys kitose šalyse teigia ieškančios romantikos, o ten patirtus seksualinius nuotykius vadina „romantiniais savaitgaliais“. Sociologai pastebi, jog su sekso darbuotojais moterys dažniausiai susipažįsta paplūdimiuose, o vyrai traukia į masažo kabinetus ir barus.

Jau ketverius metus Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) rengia konkursą „Populiariausia prekė“. Nuo pat pirmųjų apdovanojimų pripažinimą pelno AB „Žemaitijos pienas“ glaistytas varškės sūrelis „Magija“. Konkursas organizuojamas mažmeninės prekybos tinkluose UAB „Maxima LT“, UAB „Palink“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Norfos mažmena“. Vienintelis šio konkurso nugalėtojų atrankos kriterijus yra parduotų prekių skaičius per metus pagrindiniuose keturiuose Lietuvos prekybos tinkluose.

Šį savaitgalį Vilniaus senamiesčio gatvėse šurmuliuojanti Kaziuko mugė pažėrė nemalonių staigmenų. Balsas.lt skaitytojas pasipiktinęs, kad vienoje gražiausių mugėje parduodamos kiniškos prekės: „Tautodailininkų sąjunga yra išsipirkusi vietas po 220 litų. Tačiau vietoje jų prekiauja Gariūnų prekiautojai, kurie išsipirko vietas po 500 litų. O tautodailininkai nugrūsti į patį galą.“ „Einantys žmonės per Kaziuko mugę – nepatekinti.

Eksportuojančioms šalies įmonėms praėjusieji mietai buvo geriausi per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Praėjusiais metais, palyginti su 2011 m., Lietuvos prekių eksportas išaugo 14,5 proc., arba 10,1 mlrd. litų, iki 79,7 mlrd. litų. Palyginti su kriziniais 2009 m., 2012 m. prekių eksportas Lietuvoje išaugo beveik dvigubai (95,6 proc.), daugiausiai iš visų Baltijos šalių. 2012 m. buvo sėkmingi ir lietuviškos kilmės prekių eksportui, kuris per metus išaugo 9,4 proc., arba 4,3 mlrd.

Per parą policija registruoja šimtus mobiliojo ryšio priemonių vagysčių. Mobiliojo ryšio telefono aparatai nuo pat pasirodymo rinkoje virto vagims pelninga preke. Per parą, anot policijos, vagiami šimtai aparatų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šėmis portalui Balsas.lt sakė, jog daugiausiai mobiliojo ryšio priemonių vagysčių registruojama vasarą: „Tačiau ilgapirščiai nesnaudžia ir kitais metų laikais.

Ar galima dovanoti pinigus? Grąžinti nepatikusią dovaną? O ką daryti sugadinus skolintą televizorių - nupirkti naują, kompensuoti kainą, o gal pakaks ir atsiprašymo? Beveik kasdien susiduriame su kebliomis situacijomis iš kurių išsisukti padeda ne finansinės žinios, o etiketo taisyklių supratimas. Šias situacijas „Swedbank" Asmeninių finansų instituto ekspertams padėjo išnarplioti protokolo ir etiketo ekspertas Arminas Lydeka.

Ko­dėl jau tris­de­šimt me­tų tė­vų na­muo­se sto­vin­ti skal­bia­mo­ji ma­ši­na „Ry­ga“ dūz­gia iki šiol, o prieš sep­ty­ne­rius me­tus pirk­ta skal­bia­mo­ji ma­ši­na „Bosch“ jau iš­ke­lia­vo į są­var­ty­ną? Ko­dėl bliz­gan­tys nau­ju­tė­lai­čiai ba­tai po sa­vai­tės pa­virs­ta sku­du­ru, o prieš dvi­de­šimt me­tų kai­mo par­duo­tu­vė­je įsi­gy­ti ita­liš­ki ba­tai at­lai­ky­da­vo tris se­zo­nus? Šiais lai­kais įsi­gy­ti ko­ky­biš­ką il­gaam­žį daik­tą vis sun­kiau, bet tai ne­reiš­kia, kad ko...

„Per penkiolika metų išmokome, kad žmogui svarbu dėmesys, garantijos. Kai toks požiūris į klientą, sekasi ir verslas“, – įsitikinęs Aurelijus Rusteika, „Topo grupės“ valdybos pirmininkas (94 vieta „Ekonomika.lt“ sudarytame 100 turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše, apie 30 mln. litų). Verslininkas sako, kad didelis verslas visuomet prasideda nuo mažų žingsnių ir bandymų. Šiandien jis valdo didžiausią šalyje prekybos buities technika tinklą „Topo centras“ ir „Ekonomika.

Ką žinomumas ir rinkodara turi bendro? Labai daug. Abu dalykai papildo vienas kitą. Atlikėja Lady Gaga tapo žinoma, tad jei ieškote įkvėpimo rinkodaroje – ji puikus pavyzdys. Atlikėja turi 20 mln. “Twitter„ pasekėjų bei 50 mln. “Facebook“ fanų. Kaip vos per keletą metų mergaitė iš Niujorko to pasiekė? Dirbdami rinkoje, jūs siekiate išskirti savo produktus rinkoje. Lady Gaga bandė padaryti tą patį perpildytoje muzikos rinkoje.

Į Balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Ernesta, atsiuntusi „Norfos“ parduotuvėje pirktų papelijusių meduolių nuotrauką. Susisiekus su ja, moteris papasakojo, kad šeštadienio vakarą vienoje iš prekybos tinklų parduotuvių ji nusipirko šokoladinių meduolių. Grįžusi namo ir jų paragavusi, suprato, kad jie papeliję ir iškart nešina meduolių maišeliu sugrįžo į parduotuvę. „Meduoliai buvo šeštadienio dienos fasavimo, aš juos ir nusipirkau šeštadienį vakare.

Ilgai lauktas  „iPhone 5“ turėtų pasirodyti rugsėjo 12 dieną. Bent jau taip skelbia tinklaraštis „iMore“. Drauge turėtų pasirodyti ir naujasis „iPod Nano“. Parduotuvėse naujasis „Apple“ telefonas atsidurs rugsėjo 21 dieną. Tikėtina, kad tą pačią dieną bus pristatytas ir „iPad Mini“. „Apple“ nei patvirtino nei paneigė šiuos gandus, tačiau kompanija jau anksčiau buvo žadėjusi rudenį pateikti staigmeną.

Dviejų vienodų klientų nėra. Kiekvienas klientas turi savus pirkimo įpročius bei skirtingus jo vartojimo elgseną lemiančius  motyvus. Šią taisyklę ypač turėtų įsidėmėti smulkiojo verslo savininkai – deramas dėmesys turi būti skiriamas kiekvieno potencialaus kliento motyvacijai pirkti. Pasak „Entrepreneur.com“, kiekvienas rimtai į savo verslą žiūrintis paslaugų ar prekių teikėjas privalo savo pardavimo metodus organizuoti atsižvelgdamas į pirminius kliento motyvus įsigyti jo siūlomą prekę.

Mes visi linkę taupyti ir, saugodami aplinką, tuos pačius daiktus esame pasiruošę  panaudoti pakartotinai. Tačiau, ar iš tikrųjų sutaupome, įsigiję perpus pigesnį daiktą iš „antrų rankų“? O gal greičiau rizikuojame savo sveikata? Kai kurie daiktai yra pernelyg asmeniški, kad būtų perkami padėvėti. Žemiau išvardyta dešimt prekių, kurios turėtų būti įsigyjamos tik naujos.

Į prekiautojų žmonėmis pinkles pakliuvusiųjų nemažėja – kad pasipelnytų iš pažeidžiamų ir geresnio gyvenimo viltis puoselėjančių moterų, sąvadautojai griebiasi ir senų, jau išbandytų, ir naujų apgaulės būdų. Devyniolikmetė Rasa į Vokietiją važiuoti nusprendė įkalbėta pažįstamų Juliaus ir Ramunės. Jiedu merginai pasakojo, jog toje šalyje nesunku gerai užsidirbti, o darbas jai esąs jau surastas.

Ilga pirkinio garantija gali nueiti perniek, jeigu nebus tinkamai išsaugotas pirkimą patvirtinantis dokumentas. Nepaisant to, kartais gali nutikti ir taip, kad pirkimo kvitas „susidėvėjo“ jam tiesiog gulint stalčiuje. Būtent taip nutiko vienai lrt.lt skaitytojai, kuri, nusprendusi parduoti prieš kurį laiką įsigytą pirkinį, vietoje pirkimo kvito, patvirtinantį teisę gauti garantiją, rado tik baltą popieriaus lapelį.

Internetas jau yra daugelyje sričių tapęs pagrindine priemone, svarbiausiu darbo įrankiu, patogia sistema skirtingiems veiksmams atlikti. Augant interneto svarbai, pastebima, kad prekių įsigijimas ar pardavimas internetu taip pat įgauna vis didesnį pagreitį – vis daugiau lietuvių prekiauja arba perka ne išeidami iš namų, o naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis. Kokius privalumus ir problemas pirkdami internetu įžvelgia patys vartotojai, vertina grupinio pirkimo portalo Kartu.

XXI amžiaus viduryje šokoladas gali tapti tokiu pat retu ir brangiai kainuojančiu produktu kaip juodieji ikrai ir trumai. Tokią išvadą leidžia daryti šią savaitę išplatintas pranešimas, parengtas Billo ir Melindos Gates'ų labdaros fondo užsakymu. Ekspertai prognozuoja, kad dėl klimato pokyčių iki 2050 metų Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante, kurie pagamina pusę kakavos pasaulyje, nebeliks žemių, tinkamų kakavmedžiams auginti.

Šiais laikais itin madinga dėmesį prilyginti prekei ar net valiutai. Pasak Esther Dyson, daugelis kompanijų tik ir stengiasi „dėmesio atkreipimo“ veiksmą, kitaip tariant kliento pastabumą, paversti strateginiu savo veiklos tikslu. Gaila, bet daugelis tokių įmonių tiesiog maišo „dėmesio“ ir „noro (pirkti)“ sąvokas (angl., „attention“ - „intention“). Visgi dabartiniame pasaulyje „dėmesys“ gali būti išmatuojamas – daugiausia dėl interneto galimybių.

Parduotuvėse dauguma pirkėjų pirmiausiai dėmesį atkreipia į patraukliai įpakuotus produktus, o ne tuos, kurie pasižymi geromis savybėmis. Tad iš marketingo perspektyvos kur kas daugiau kainuoja turėti gerą produktą prastame ir nepatraukliame įpakavime, nei išleisti šiek tiek daugiau pinigų geram įpakavimų dizaineriui.

Lietuvos gyventojai pirmojo būtinumo prekėmis laiko duoną ir jos gaminius, mėsą ir jos produktus. Šiek tiek mažiau svarbios lietuviams maisto grupės yra pieno produktai, vaisiai ir daržovės, žuvis bei alkoholis, konditerijos gaminiai, ekologiškos prekės. Vienas namų ūkis per savaitę maisto produktams prekybos centruose išleidžia apie 130 litų, rodo tyrimas. Mažmeninės prekybos tinklo „Rimi Lietuva" apklausos duomenimis, pernai dauguma Lietuvos gyventojų dažniausiai maitinosi namuose.

Maistas ir kiti pirkiniai skolon – tokią paslaugą teikia ne viena mažesnė miesto krautuvėlė. Ši tendencija ypač ryški provincijoje, kur gyvenančių lietuvių dažniausias uždarbis – pašalpos arba išmokos už parduotą pieną, pasėlius. „O kaip kitaip kaimo žmogui išgyventi?“ – retoriškai klausė viena savaitraščio „Ekonomika.lt“ žurnalistų kalbinama moteris, gyvenanti miestelyje. Ramunė (vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Gamintojai nėra linkę spausdinti ant produktų pakuočių daug informacijos – pavyzdžiui, nurodyti produkto pagaminimo datą, detaliau išskaidyti produkto sudėtį. Specialistai tuo piktinasi, nors, pasirodo, kitaip elgtis gamintojai ir neprivalo pagal mūsų liberaliuosius įstatymus. Specialistai teigia, kad dar nedaug yra įmonių, kurios pateikia pagaminimo datą ant pakuotės ir tokiu būdu siekia geriau informuoti klientą apie gaminio šviežumą.

Lietuvos vartotojų institutas atliko kokybiškų prekių grąžinimo tyrimą, kurio tikslas – nustatyti problemas ir trukdžius, su kuriais susiduria užsieniečiai, grąžindami kokybiškas prekes Lietuvoje, Prekės buvo gražinamos tokiu atveju, jeigu jiems nepatinka dydis, spalva, modelis ar komplektiškumas. Tokias teises vartotojams nustato Civilinis kodeksas ir Prekių grąžinimo ir keitimo taisyklės. Tyrimas atskleidė, jog 58 proc.