politika

Turime vidaus reikalų ministrą. Nesiskundžiantį. Neverkšlenantį. Žinantį, kaip sutvarkyti policiją ir Vidaus reikalų ministerijos girtuoklius. Pasiryžusį Lietuvai kalnus nuversti. Bet jeigu Palangos liberalcentristams pasisektų rinkimuose, nepakeičiamasis ministras Raimundas Palaitis neabejodamas pasipustytų padus ir sutiktų užsidėti kurorto mero regalijas.

Nuo pat pradžios atidžiai stebiu farsą primenančią istoriją su ūkio ministro Dainiaus Kreivio verslais, šeimos nariais ir išsisukinėjimais. Iki šiol susilaikydavau nuo komentarų, nes, kaip buvęs Ūkio ministras, žinau vieną nerašytinę taisyklę, galiojančią šioje ministerijoje: buvę ir esami ministrai nekritikuoja vienas kito. Deja, šią taisyklę sulaužė pats D. Kreivys ir jo patronas Andrius Kubilius.

Sausio 25 d. JAV prezidentas Barackas Obama, skaitydamas savo metinį pranešimą ir kalbėdamas apie pokyčius, reikalingus Amerikai, kaip pavyzdį nurodė Kiniją ir Indiją, kurios sugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio ir tapo konkurentėmis mokslo ar finansų srityse. Šie žodžiai, pasakyti iš stipriausios pasaulio valstybės vadovo lūpų, puikiai rodo, kad Kinijos galia ir įtaka pasaulyje yra ne ateities klausimas, o dabarties atspindys.

Nors pensijos ir jų sistemos yra valstybių atsakomybė, Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomika yra tarpusavyje susijusi, todėl ES ir visos jos valstybės turi tinkamai koordinuoti savo pensijų politiką. Tai sakoma teisiškai neįpareigojančioje rezoliucijoje, kurią trečiadienį priėmė Europos Parlamentas (EP).ES mastu siūloma numatyti sukauptų pensijų teisių perkėlimo sąlygas, taip pat sukurti minimalius teisių į pensiją įgijimo ir išsaugojimo standartus, praneša EP informacijos biuras Lietuvoje.

Naujame savo straipsnyje „Šalin teises ir laisves? Konservatoriaus atsakymas moralistams(I)“ Vladimiras Laučius paliečia bene skaudžiausią nūdienos Lietuvos problemą – vis stiprėjančią ultradešiniųjų kurstomą priešiškumą žmogaus teisėms ir laisvėms.

Asamos valstijos, esančios šiaurės rytų Indijoje, ministras pirmininkas prižadėjo, kad visi vietiniai žurnalistai bus apdovanoti kompiuteriais.Norintiems gauti dovanas galios viena sąlyga – žurnalistai privalės turėti bent 10 metų darbo patirtį, informuoja BBC. Tokį sprendimą opozicija pasmerkė sakydama, kad taip yra bandoma į savo pusę palenkti žiniasklaidą prieš artėjančius rinkimus.

Japonijos ir Rusijos santykiuose vėl visu aštrumu iškilo pietinių Kurilų salų arba, kaip juos vadina japonai, šiaurinių teritorijų klausimas. Japonijos užsienio reikalų ministras Seiji Maehara ketvirtadienį pareiškė, jog Rusija neturi jokių teisių į ginčytinas teritorijas. Seiiji Maehara pridūrė, jog nesvarbu, ką Rusiją darytų – siųstų į salas šalies vadovus, ar stiprintų savo ginkluotąsias pajėgas, vis vien, pagal tarptautinę teisę, ji tas salas okupuoja.

Pateikiame svarbiausių pasaulio ir Lietuvos savaitės įvykių apžvalgą. Pirmadienis Smulkieji prekybininkai prie Seimo surengė tūkstantinį protestą. Jie reikalavo atšaukti sprendimą nuo gegužės 1-sios dengtose turgavietės įvesti prievolę naudoti kasos aparatus. Jų norai nebuvo išgirsti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė, kad savivaldos rinkimuose kandidatuoja 600 teismo pripažintų kaltais žmonių. Daugiau kaip pusė jų bandė tai nuslėpti ar dar neatliko teismo paskirtos bausmės ir todėl pašalinti iš kovos dėl valdžios.

Lenkija pradeda jausti savo išaugusias galimybes Europos politiniame žemėlapyje ir siekia jas paversti daug rimtesniu statusu. Tad iškilus interesų konfliktui Lenkija atsigręžtų į didžiąsias Europos valstybes, o Lietuva liktų užribyje, nors tai galėtų pakenkti tarptautiniam Lenkijos statusui ar įvaizdžiui, teigia politologas Tomas Janeliūnas.

Kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo priemonės ir atliekami darbai bus aptarti pirmadienį Vilniuje vyksiančiame seminare „Kultūros politikos prioritetai“. Nacionalinėje dailės galerijoje vyksiančiame renginyje pakviesti dalyvauti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai, Gairių rengimo darbo grupė, Kultūros ir meno tarybos nariai, Kultūros ministerijos ekspertų komisijų, tarybų nariai, kūrybinių sąjungų bei kitų asocijuotų kultūros organizacijų atstovai, pasiūlymus Kultūros ...

Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekaną profesorių Giedrių Kuprevičių visuomenė geriau žino kaip muzikos kūrėją, daugybės plačiai nuskambėjusių ir koncertų salėse, iš gausių plokštelių, per radiją ar televiziją skambančių kūrinių autorių. Tarp jų yra ir tokių, kuriuos galėtume pavadinti proginiais.

JAV prezidentas Obama vis aktyviau išreiškia poziciją dėl situacijos Kaire. Pasak BBC, JAV ragina prezidentą peržiūrėti savo galimybes pasitraukti iš posto. Pastaruoju metu pasaulio bendruomenė vis labiau remia Egipto opozicijos šalininkų reikalavimą atsistatydinti. ES taip pat išsakė nuomonę, jog opozicijos mitingai Kaire yra siekis pereiti prie naujos politinės sistemos.

Žiniasklaidą pasiekė informacija, kad nevienareikšmiškai vertinamas Seimo narys Andrius Šedžius pasipiršo savo mylimąjai Monikai Kvietkutei. Parlamentaras paslapčiomis tarp merginos daiktų surado jai priklausantį žiedą, nuvyko pas juvelyrą ir išrinko kitą to paties dydžio žiedą.

Šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pradėta ir jau daugiau kaip metus trunkanti pertvarka Prezidentūroje buksuoja. Be to, dalis iš šios institucijos atleistų darbuotojų ėmė skųstis teismams. Kad Prezidentūroje bus įvykdyta radikali pertvarka, D. Grybauskaitė pareiškė iškart po inauguracijos 2009-ųjų liepą.

Lenkija buvo viena geriausių Lietuvos draugių 1991 m., kai, sovietų kariams bandant įvesti marionetinį valdymą, tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas išskrido į Varšuvą, kad galėtų iš ten veikti įvykus blogiausiam scenarijui.

Sausio 12-ąją Europos Parlamento Pirmininkas Jerzy Buzekas surengė specialų susitikimą su Baltarusijos opozicija ir pažadėjo aptarti padėtį šioje šalyje bei surasti optimaliausią sprendimą, kaip sutramdyti Aleksandro Lukašenkos siautėjimą. Tuo pačiu metu Baltarusijoje buvo suiminėjami žmogaus teisių gynėjai, daromos kratos jų namuose ir visais įmanomais būdais slopinamas bet koks pasipriešinimas diktatoriaus režimui.

JAV ir Kinija patvirtino savo pasirengimą bendradarbiauti sprendžiant Šiaurės Korėjos ir Irano branduolines problemas. Tai sakoma bendrame šalių pareiškime, kurį Baltieji rūmai išplatino po trečiadienį įvykusių JAV prezidento Baracka Obamos ir KLR vadovo Hu Jintao derybų.

Iki savivaldos rinkimų liko šiek daugiau nei mėnuo. Nuo rinkėjų valios priklausys, kokios jėgos ir asmenys perims savivaldybių vairus. Nors ne visada viskas rinkėjų rankose, kai susiburia paradoksalios koalicijos, bet rinkėjas yra ta ašis, apie kurią pradeda suktis naujas savivaldos etapas. „Šiaulių krašto“ pokalbis apie savivaldybių patirtį, naujoves rinkimuose su buvusiu Šiaulių miesto pirmosios kadencijos Tarybos nariu Arvydu KUKANAUZA, Jovaro pagrindinės mokyklos direktoriumi.

Prancūzijoje dešiniųjų ekstremistų partijai „Nacionalinis frontas“ nuo šiol vadovaus Marine Le Pen, ligšiolinio vadovo Jean–Marie Le Peno duktė. Ta proga Grenoblio dienraštis „Dauphiné Liberé“ pažymėjo, jog partija pakeitė tik savo vadovo vardą, ne pavardę, pati partija ir toliau lieka šeimos projektu. „Ir toliau laikomasi garsiosios Le Pen doktrinos: geriau mano vaikai, negu mano pusbroliai ir pusseserės, geriau pusbroliai ir pusseserės negu kaimynai, geriau kaimynai negu užsieniečiai.

Latvijos vidaus reikalų ministerijos sprendimas neišduoti buvusiam Maskvos merui Jurijui Lužkovui leidimo nuolatos gyventi Latvijoje neturėtų būti politizuojamas, pareiškė Latvijos ministras pirmininkas, pranešė „RIA Novosti“. J. Lužkovas kreipėsi į Latvijos valdžią dėl nuolatinio leidimo gyventi šioje šalyje, tačiau pirmadienį Latvijos vidaus reikalų ministrė Linda Murniecė įtraukė buvusį Maskvos merą į juodąjį sąrašą asmenų, kurie šalyje yra nepageidaujami.

Lietuva nėra originali ar ypatinga tuo, kad į jos politinę sceną braunasi arba yra įtraukiamos įvairaus pobūdžio įžymybės, skandalingi asmenys, - mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Lauras Bielinis. -          Atrodo Arūno Valinsko partijos sėkmė įkvėpė daugelį įžymybių pasaulio veikėjų, pasiryžusių eiti į politiką.

62 proc. estų ketina balsuoti artėjančiuose parlamento rinkimuose. Prieš 2007 metais vykusius rinkimus eiti balsuoti žadėjo 56 proc. Estijos gyventojų. "Šiandien prognozės gana optimistinės - žmonės teigia esą pasirengę balsuoti rinkimuose.

Abejingumu kai kurioms byloms garsėję prokurorai trečius metus savo iniciatyva nerimsta dėl politikierių apsižodžiavimo tribūnose. Klausėsi mišių ir dainų Pasak profesionalaus politiko ir revoliucionieriaus, Vieningojo lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžio (VLNDS) vado, 28 metų šiauliečio Mindaugo Murzos, bendraminčių vadinamo Mindaugu Gervaldu, nedidelis žodžių mūšis įvyko 2008-ųjų vasarą.

Lietuvoje surengta neformali Europos ir Šiaurės Amerikos užsienio ir saugumo politikos strategų diskusija. Politikų, politologų, diplomatų ir analitikų susitikimas penktadienį ir šeštadienį vyksta Trakuose. Jame bus analizuojama Europos Sąjungos (ES) ir NATO veikla, Rytų ir Vakarų santykiai bei pagrindiniai strateginiai iššūkiai, kuriuos euroatlantinei bendruomenei teks spręsti 2011 metais.

„Ekstremisto“ sąvoka, dažnai tampanti keiksmažodžiu, skirtu bet kuriems priešingos pozicijos atstovams, iš tiesų turi moksliškai apibrėžtą reikšmę: kraštutinių pažiūrų, teiginių, veiksmų šalininkas. Ekstremistų galima rasti bet kurioje politinėje, religinėje, ideologinėje srovėje. Kai kam jie naudingi, o kai kam – žalingi. Šiandien įprasta kalbėti apie tautinį, bet ne globalistinį, religinį, bet ne sekuliaristinį, fundamentalistinį, bet ne anarchistinį ekstremizmą.

Lietuva – šalis, įgijusi gynybos planus, bet to pakankamai neįvertinanti arba bent jau to neparodanti, kaip ir poreikio skirti užtektinai dėmesio savo pačios saugumui, priekaištaujanti partnerėms dėl solidarumo išdavystės, bet pati kitoje situacijoje besielgianti ne ką geriau, turinti potencialą ir kartu bėdų dėl korupcijos, iki šiol neužtikrintos energetinės nepriklausomybės.

Kuo labiau Prezidentė Dalia Grybauskaitė stengiasi suartinti Lietuvą ir Baltarusiją, spausdama ranką paskutiniam Europos valstybės diktatoriui, tuo labiau ryškėja kaimynės ir mūsų šalies valdančiųjų veiksmų panašumai. Guodžia tai, kad apsieinama be smurto, tačiau panašu, kad jei tik konservatoriai galėtų, tai apribotų žodžio laisvę. Tai verčia pasvarstyti, ar tik šalies demokratija nesuka regreso keliu.

Ne visos istorinės datos lengvai nugula į knygų puslapius ir tampa tik minėtinais įvykiais, yra tokių, kurias minint kas kartą permąstoma ne tik pati praeitis, bet ir tai, ką ji davė dabarčiai bei ką duos ateičiai. 1991 m. sausio 13-osios įvykiai ilgam išliks ir Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docento gydytojo psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio atmintyje, kuris anuomet teikė psichologinę pagalbą savanoriams.

1991-ųjų sausio 11-ąją Lietuvoje prasidėjo kruvinasis savaitgalis. Šią dieną pasikėsinta į laisvą žodį - užimti Spaudos rūmai. Tuometinius įvykius išgyvenę žiniasklaidos atstovai neabejoja, jog tai buvo lūžis, atvėręs akis netikėjusiems sovietinių represijų žiaurumu ir jau ranka pasiekiama šalies laisve.

Dainius Paukštė: kodėl tautos praradimo penkmetį įvykdėme per vienerius metus? Neseniai Eurostatas paskelbė, kad daugiausiai Lietuvoje gyventojų buvo 1990 m. – 3,7 mln. Nuo to laiko šalyje jų nuolat mažėja. Eurostatas prognozuoja, kad išlikus šiai tendencijai, 2060 m. jų liks tik 2,5 mln.

„Ministrai dirba blogai“, „Aleksandro Lukašenkos pergalė padėtų užtikrinti stabilumą“ ir panašūs pastarojo meto prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymai jau nieko nestebina. Šį kartą ji tiesiog pasakė, kad tampame oligarchų ir nusikaltėlių valdoma valstybe. Pareiškimai sukėlė audringą reakciją Aukščiausius reitingus tarp politikų turinti prezidentė sausio pradžioje viename interviu atviravo, kad korupcija stabdo Lietuvos valstybės vystymąsi.

Neteisėtai Panevėžį kurį laiką valdęs socialdemokratas Povilas Vadopolas mero regalijas pradeda matuotis dar prieš rinkimus. Metus pradėjo be šešėlio Kai Generalinė prokuratūra prieš metus pareiškė įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir įgaliojimų viršijimo, politikas tylėjo bent porą mėnesių, kol nekilo ažiotažas Taryboje.

Į pabaigą artėjant 2010-iesiems viešojoje erdvėje vis dažniau buvo girdima įvairių pasvarstymų apie praėjusių metų šalies pasiekimus ekonomikoje, socialinėje politikoje, tarptautinėje scenoje.

Ar praėjus 20 metų po 1991-ųjų sausio įvykių jau galima atsakyti į klausimą, kodėl sovietų desantininkai nešturmavo Aukščiausiosios Tarybos? Išgirdęs tokį klausimą buvęs JAV kariuomenės elitinio būrio „Žaliosios beretės“ kapitonas Andrius Eiva susimąstė. „Tikslaus atsakymo dar nėra, bet manau, kad prie to labai daug prisidėjo daugiatūkstantinė žmonių minia ir gal šiek tiek mano „Molotovo kokteiliai“, – ištarė šiuo metu Vašingtone gyvenantis Lietuvos parlamento gynėjas A.Eiva.

2011 m. sausio 6 d. Europos žmogaus teisių teismas 14 balsų prieš 3 persvara pripažino, kad Lietuva pažeidė nušalinto Prezidento R. Pakso teisę būti išrinktu į Seimą, uždrausdama jam kandidatuoti iki gyvos galvos. Pergalė yra ryški. Nuo vakar Konsitutinio Teismo nutarimas, draudžiantis R. Paksui kandidatuoti į Seimą tiesiog negalioja. Juo negalima vadovautis.

2004 metais iš prezidento pareigų pašalintas, o dabar Europos Parlamento nariu dirbantis Rolandas Paksas vakar triumfavo sužinojęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jam leido tapti Seimo nariu. Strasbūro teismo Didžioji kolegija vakar paskelbė, kad 2004 metais Lietuvos Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, kuriuo remdamasis Seimas atėmė iš R.Pakso šalies vadovo įgaliojimus, su šiuo politiku buvo pasielgta neteisingai.

2011 metų sausio 1 dieną Lietuva pradeda pirmininkauti 56 pasaulio valstybes vienijančiai Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO). „Aišku, didžiausias mūsų šalies iššūkis kitąmet bus Europos krepšinio čempionatas, bet užsienio politikoje Lietuvos laukia ne mažesnės svarbos uždaviniai“, – teigia Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.

Seimo Darbo partijos frakcija gavo atsakymą iš Kriminalinės policijos biuro dėl pareiškimo apie politinės partijos Tėvynės sąjunga galimai įvykdytą nusikalstamą veiką. Kriminalinės policijos biuro tyrėjos pasirašytame rašte teigiama, kad galimai netiesėta konservatorių veikla nebus tiriama dėl suėjusio senaties termino, numatyto už tokius nusikaltimus.

KK2: internete siekiama kompromituoti būsimąją politikę Gretą Šapkaitę – spausdinamos jos nuogos fotografijos. LNK laida „KK2“ tęsia į savivaldybes besiveržiančių žvaigždžių ekspoziciją. Šiandien laidoje TV laidų vedėja – verslininkė Greta Šapkaitė. Vos moteris žengė pirmą žingsnį į didžiosios politikos areną, kaip mat prasidėjo atakos ir bandymai kompromituoti. Internete eksponuojamos ir visiems prieinamos nuotraukos, kuriose gerbiama politikė – visiškai nuoga.

Baltarusijos Respublika (toliau – Baltarusija) pastaruoju metu atsidūrė kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų. Jei prisiminsime istorinę praeitį, Baltarusija ne visada buvo kryžkelė ar tiltas, jungiantis skirtingus regionus. Neanalizuojant diskutuotino klausimo, kokiu pagrindu – baltišku ar slavišku – formavosi baltarusių kultūra, galima teigti, kad politinis bendruomenės egzistavimas prasidėjo IX–X amžiuje, kai susiformavę valstybiniai dariniai (kunigaikštystės) pateko Kijevo Rusios įtakon.

Jaunimas – svarbiausias kiekvienos šalies turtas. Kuo jis talentingesnis, geriau išsilavinęs ir sumanesnis, tuo turtingesnė šalis. Lietuva tokiais jaunais žmonėms pasaulyje garsėjo visada, tačiau kiek šią tradiciją dar gebėsime išlaikyti ateityje? Ar mūsų šaliai dar yra vilties? Pagaliau, kaip gi patys jaunuoliai mato Lietuvą ir vertina savo galimybes čia gyventi, dirbti ir kurti? Apie tai šioje „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskusijoje.

Lygiai prieš metus, likus valandai iki Naujųjų, buvo uždaryta daugiau nei ketvirtį amžiaus veikusi Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Tai buvo bene svarbiausias pastarojo laiko ekonominis įvykis, jau atnešęs, atnešantis ir dar atnešiantis Lietuvai milijardinius nuostolius. Brango dešimtimis procentų Į 2010-uosius metus Lietuva įžengė jau naudodama Elektrėnų šiluminės elektrinės ir iš užsienio atitekančią elektros energiją.

Socialiniams tinklams liaupsių politikai negaili, tačiau pripažįsta, kad juos dažniau administruoja ne jie patys, bet jų padėjėjai. „Po Baracko Obamos pergalės visi Lietuvos politikai nusprendė, kad „Facebook“ yra labai efektyvi ir tikslinę auditoriją pasiekianti reklama, kuri praktiškai nieko nekainuoja“, – taip vis didesnį socialinių tinklų populiarumą tarp Lietuvos politikų aiškina viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė. Vis dėlto, kaip pastebi lrt.

Estijai įsivedus eurą jos ekonominis bendradarbiavimas su kitomis euro zonos šalimis tik stiprės, o atotrūkis tarp buvusių partnerių, kurios šia valiuta dar nedisponuoja didės, pastebi Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius R. Kuodis. Apžvalgininkas R. Staselis sako, kad euro įvedimas – dar ne viskas. Anot jo, svarbiau, kokias sąlygas potencialiems investuotojams Estija sudarys ateityje.

Apžvelgdamas šiuos metus žymus žurnalistas, publicistas Algimantas Čekuolis mano, kad jie geresni, nei buvo galima tikėtis, ir linki vertinant praėjusius mėnesius atsižvelgti į realią situaciją, o ne svajones. Daugelis panevėžiečių mėgsta žurnalisto, rašytojo Algimanto Čekuolio vedamas laidas, noriai skaito jo knygas. Tačiau ne visi tikriausiai žino, kuo šiam žymiam žmogui svarbus Panevėžys. Vertinti – ne norais A. Čekuolis gimė Panevėžyje, čia dažnai būdavo ir vėliau.

Baigiantis metams politikai nelinkę tvirtinti, kad viską darė tik gerai ir kad visos problemos – jau praeityje. Jie dirbo, klydo, bandė pasitaisyti. Tautos išrinktieji neslepia, kad buvo visko – sėkmių ir nesėkmių, diskusijų, ginčų, intrigų, tuščiažodžiavimo. Asmeniškai jie išgyveno džiugius ir liūdnus momentus. Eltos žurnalistės Jadvygos Bieliavskos kalbinti įvairioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai nežada, kad kitais metais gyvenimas nušvis rožinėmis spalvomis.

Sveikinu būtent su Naujaisiais metais ne todėl, kad nepripažinčiau Kalėdų ir Išganytojo gimimo prasmės. Tiesiog atsigręždamas į šiuos metus visiems sakau, kad ne viskas buvo blogai. Atradimai ar praradimai? Šįmet Lietuvoje atšvęstas valstybės atkūrimo projekto dvidešimtis. Kiekvienas turi savo nuomonę apie jo sėkmes ir nesėkmes. Bent jau žengiame per šį slenkstį labai nebijodami fizinio valstybės sunaikinimo grėsmės. Tarpukario dvidešimtmetyje buvo kitaip.

Nors premjeras Andrius Kubilius nesiliauja kalbėti apie šalies ekonomikos kopimą iš duobės, tauta mano kitaip. Ketvirtadienį Statistikos departamentas paskelbė, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų yra tos nuomonės, jog ekonominė situacija šiemet tik blogėjo, o 41 proc. mano, kad ekonomika neatsigaus ir kitąmet. Diduma žmonių nieko gero nesitiki iš gyvenimo ir 2011–aisiais. Net 85 proc. apklaustųjų mano, kad jų namų ūkio finansinė padėtis tik pablogės arba geriausiu atveju nesikeis.