politika

Vilniaus universiteto profesorė Eleonora Lassan pagal kalbą apibūdina politiko portretą ir prognozuoja jo elgseną. Knygos „Lingvistika skelbia diagnozę“ autorė analizuoja politikų pasisakymuose besikartojančias sąvokas ir ieško ženklų apie veikėjų ketinimus. „Lingvistika nevertina, ji konstatuoja faktus. Pagrindiniai naudojami metodai pirmiausia nustatyto žodžius, kuriuos dažniausiai naudoja vienas ar kitas asmuo.

Išaugus dėmesiui energetiniam Arkties regiono potencialui suaktyvėjo ir Rusijos karinės oro bei jūrų pajėgos. Apskritai nagrinėjant karinį aktyvumą regione būtina suprasti, kad naujai besiveriantiems plotams reikia apsaugos ir atitinkamo pasiruošimo. Saugumo klausimas Rusijos Arktyje Suaktyvėjusios karinės pratybos ir išaugęs dėmesys fizinei Arkties apsaugai yra būdingas ir kitoms Arkties penketuko valstybėms, tačiau Rusija ypač pabrėžia savo galią ir interesus.

Sunkus gyvenimas sovietinio totalitarizmo sąlygomis dar nereiškė, jog žmonės buvo didesni materialistai, nei šiandien - šitaip reaguoja teisininkas K.Čilinskas į viešą kunigo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teologijos fakulteto prodekano Kęstučio Kėvalo mintį, jog sovietmečiu žmonės buvo didesni materialistai, nei šiandien, nes rūpindavosi, kur gauti šventėms žirnelių. Anot K.Čilinsko, sovietinis totalitarizmas siekė palaužti žmonių dvasingumą, varžė teises, laisves, privačią iniciatyvą.

Socialdemokratai A. Butkevičius, B. Bradauskas , J. Olekas, A. Sysas, ir B. Vėsaitė įregistravo įstatyto projektą  dėl gyventojų pajamų  mokesčio pakeitimo.  Siūlo asmenims, kurių metinės pajamos iki 48 tūkst. litų palikti esamą 15 proc. tarifą, o pajamų dalį, viršijančią 48  tūkst. litų, bet neviršijančią  120 tūkst. litų apmokestinti  33 proc. tarifu, o pajamų dalį, viršijančią 120 tūkst. litų – 40 proc. tarifu.

Įsivaizduokite užsienio politikos tendencijas kaip filmą. JAV prezidentas nubunda galvodamas apie politinį chaosą Artimuosiuose Rytuose. Naftos kainos didėja, ekonomikos atsigavimui iškilo pavojus. Prezidentas Niksonas su panašiom mintim nubusdavo 1973-1974 m. naftos krizės laikais. Panašiom mintim nubusdavo ir prezidentas Karteris Irano krizės fone, rašo nytimes.com Panašios mintys turbūt sukasi ir prezidento Obamos galvoje.

Ar galime nugalėti skurdą? Galbūt, jeigu pasimokysime iš praeities, o jau tada žvelgsime į ateitį. Plėtrą dažnai žmonės sieja su neramumais. Kai kurios idėjos yra tikrai naujos, paskatintos naujųjų technologijų bei novatoriškų politinių judėjimų. Senos idėjos, anksčiau nurašytos dėl įvairių priežasčių, įgauna antrą kvėpavimą ir dažnai audringai sveikinamos kaip radikaliai naujos. Naujos sąvokos pasiskolinamos iš kitų disciplinų, pvz., medicinos ar fizikos, arba iš pasaulinio lygio debatų.

Aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų šiuo metu yra tos nuomonės, kad valstybės reikalai pastaruoju metu blogėja. Septyni iš dešimties yra nusivylę demokratijos veikimu. Tokius gyventojų nuomonės apklausos duomenis pateikia rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“, vasario 15–23 dienomis atlikusi apklausą naujienų agentūros ELTA užsakymu. Jos duomenimis, 81 proc.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas trečiadienį sudarė darbo grupę derybos su "Gazprom" dėl dujų kainos ir vadinamojo Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo. Darbo grupei vadovauti pavesta energetikos viceministrui Arvydui Daruliui. Energetikos ministro įsitikinimu, kalbant apie teisingą dujų kainą, pirmiausia reikėtų palyginti dujų kainas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje.

Pagaliau išmušė ta valanda. Seimas ima svarstyti vieną didžiausių šios kadencijos kebeknių. Tai – pensijų reforma. Tačiau atrodo, pasitvirtins sena išmintis. Kuo daugiau reformų, tuo labiau niekas nesikeičia. Seimui pateiktos SODROS ir visos pensijų sistemos pertvarkos gairės yra ypatingai suveltos ir nekonkrečios. Greta to parlamentarams teks spręsti ir konkrečią buhalteriją: kokį pensijos skaičiavimo modelį pasirinkti – taškų ar virtualių sąskaitų.

Žvelgiant į nepriklausomos Lietuvos ūkio raidą per 20 metų matyti lietuviško kelio ypatybių. Kad ir koks nemielas būtų sovietmetis, tenka pripažinti, jog Lietuvos pramonė nepriklausomybės pradžioje tarp Baltijos valstybių buvo stipriausia. Pas mus buvo ir atominė elektrinė, ir „Mažeikių nafta“, ir trąšų gamyklų. Turėjome stiprias, to meto sąlygomis, metalo apdirbimo, staklių gamybos, elektronikos, prietaisų gamyklas, tekstilės, maisto perdirbimo įmones.

Eiliniame LNK laidos „Valanda su Rūta“ filmavime prisiklausiau daug įdomaus. Neturiu žalio supratimo, kas bus palikta, o kas išmontuota, bet žmonės kalbėjo prieš kameras, tad jų privatumo tikrai nepaviešinsiu ir paslapties neišduosiu. Juolab, anokia čia paslaptis – sovietinės Lietuvos nomenklatūros veikėjai teigia, kad prie sovietų buvę geriau, jie patys beveik skurdę, kad tik pasiaukotų tėvynei ir darbo laidžiai.

Faktinė šios istorijos pradžia atrodo taip: „tautoje“ gimė referendumo dėl dabartinio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo valdymo termino pratęsimo iki 2020 m. idėja. Greitai buvo sutvarkyti reikiami konstituciniai formalumai parlamente, tačiau šalies lyderis demonstratyviai atmetė pasiūlymą ir kreipėsi dėl jo teisėtumo į Konstitucinį teismą.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė perdavė Seimo nariams iš aplinkos ministro Gedimino Kazlausko gautus atsakymus į jam pateiktą interpeliaciją. Seimo statutas numato, kad gavęs atsakymą į interpeliaciją parlamentas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Kovo 18 d. I. Degutienė užregistravo Seimo narių grupės pateiktą interpeliaciją aplinkos ministrui G. Kazlauskui ir perdavė ją pačiam ministrui bei Seimo nariams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovo 24-25 dienomis Briuselyje dalyvaus Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovai svarstys ES konkurencingumo paktą, Europos stabilumo mechanizmą, aptars padėtį Libijoje ir Japonijoje. Pasak Lietuvos vadovės, dėl skaudžios stichinės nelaimės Japonijoje kilusi avarija Fokušimos atominėje elektrinėje parodė, jog tarptautinė bendruomenė privalo imtis visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias branduolinėms katastrofoms ateityje.

Per savivaldos rinkimus į Raseinių tarybą išrinktas Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas" narys Remigijus Ačas vakar nutarė palikti Parlamentą. Paskui R.Ačą iš Seimo sprukti gali dar keturi savivaldybių tarybų nariais išrinkti seimūnai. O rinkėjai, nori nenori, susimokėtų dar milijoną litų už naujus Seimo rinkimus.

Bijodamas, kad politiniai oponentai nepakenktų geram partijos Tvarka ir teisingumas vardui Evaldas Lementauskas teigia paliekąs partiją ir ketinąs tapti Mišrios Seimo narių grupės nariu. Tuo tarpu Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas" nariai teigia maną, kad E. Lementausko sprendimas tapti Seimo nariu nepasibaigus teismui ir nepaskelbus jo sprendimo būtų nesuderinamas su politiko etikos normomis, skaidrumo bei tvarkos ir teisingumo principais.

„Apskritai tai Rusija yra šiaurės šalis“ – toks sakinys iš Vladimiro Putino lūpų nuskambėjo 2010 m. rugsėjo mėnesį vykusiame tarptautiniame forume „Arktis – dialogo teritorija“. Ko gero, šiaurietiškumas Rusijai nėra visiškai naujas įvaizdis, tačiau ši V. Putino frazė yra puikus didėjančio dėmesio Arkties regionui atspindys.

Per savivaldos rinkimus į Raseinių tarybą išrinktas Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas narys Remigijus Ačas nutarė palikti Seimą. Tokį savo apsisprendimą jis patvirtino Eltai. R. Ačas ketina prašyti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutraukti jo Seimo nario įgaliojimus nuo balandžio 10 d. Manoma, kad R. Ačas turi realių šansų užimti Raseinių mero postą. „Šansų yra. Yra keletas koalicijos variantų. Einu tarnauti rajono žmonėms.

Ne tik prezidentės, bet ir visuomenės pasitikėjimą praradęs buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys teigia ketinantis tęsti politiko karjerą ir dalyvauti 2012 metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Po skandalo, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino jį supainiojus viešus ir privačius interesus, iš ministro posto atsistatydinęs D. Kreivys tikina ir toliau aktyviai dalyvausiantis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikloje.

Jėgos naudojimas prieš kitas šalis tapo stabilia JAV politikos tendencija. Tai pirmadienį pareiškė Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas. „Kelia nerimą tai, kaip lengvai buvo priimtas sprendimas dėl jėgos naudojimo, – sakė V. Putinas. – Tai tampa stabilia JAV politikos tendencija“. Premjeras priminė Jugoslavijos bombardavimą valdant prezidentui Billui Clintonui, Iraką ir Afganistaną George'o W. Busho prezidentavimo metais. „Dabar Libijos eilė“, – pridūrė jis.

Nė klaust nereikia žmogaus, jis tuoj sako, kad Lietuvoje viskas blogai. Kad įtakingiausios jėgos šalyje – šešėlinės ir atviros verslo grupuotės bei grupės, diktuojančios savas sąlygas politinei sistemai. Matyt, dėl to, kad ne savo valia ir ne savo mintis dėsto politikai, žmogus nė vienu jų ir nebetiki. Kultūros, mokslo atstovai, kurie lyg ir turi autoritetą, į didžiąsias tribūnas pakalbėti retai telipa. Arba retai teįleidžiami.

Šiame straipsnyje aš nesiruošiu pateikti mokslinio tyrimo ar rimtos įžvalgos,  nedarančiosgėdos universiteto profesoriui, o tiesiog  remsiuosi rinkimų stebėtojo įspūdžiais, kurie yra gana įdomūs. Tiesiog siūlau pamąstyti apie nesenai praėjusius rinkimus į savivaldybių tarybas.  Šiek tiek pritilus aistroms po rinkimų, galima pasvarstyti, kokios jų rezultatų priežastys būtent Vilnijoje. Tikriausiai dauguma jūsų žino kaip pasibaigė rinkimai. Nieko naujo.

Naujausiais viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, didžiausias pasitikėjimas, be prezidentės, toliau reiškiamas opozicijos atstovams bei oponuojančioms politinėms jėgoms.

Paklaustas, kodėl pasirinko nepartinį ministrą, premjeras tvirtino neskirstąs žmonių į partinius ir nepartinius: "Yra vertybės ir idėjos. Noriu priminti, kad Arvydas Sekmokas ir Ingrida Šimonytė kol kas nėra partijos nariai." "Galbūt norėtųsi visiškai gryno politiko, bet viceministras jau turi patirties ir kaip politikas - porą metų dirbo politinio pasitikėjimo pareigūnu", - taip R.Žyliaus kandidatūrą įvertino Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir pabrėžė, kad konservatoriai pasirinko tinkamai.

Antradienio popietę Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje bus pristatoma jaunimo situacijos Kauno mieste tyrimo ataskaita ir jaunimo politikos plėtros strategija 2011-2019 metams. Pasak Kauno miesto Jaunimo reikalų koordinatorės Lauros Ramanauskaitės-Stašiauskienės, Kaune ligi šiol nebuvo pakankamai tikslių duomenų apie jaunimo situaciją, nes paskutinis išsamus tyrimas buvo atliktas tik 2005 metais.

Kovo 17 d., ketvirtadienį,  VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44–202) 18 val. organizuojama atvira konferencija-diskusija „Tautinė valstybė globalizmo epochoje ir jos ateitis“. Renginys skirtas aptarti tautinės valstybės sampratą žmonių kolektyvinėje sąmonėje ir galimus ateities scenarijus. „Neseniai atšvęstos nepaprastai reikšmingos mūsų valstybei Kovo 11-osios šventės kontekstas skatina atkreipti dėmesį ne tik į praeitį, bet ir ateitį.

Niekam nėra paslaptis, kad šiuolaikinėje visuomenėje seksas yra geriausia prekė. Jis puikiai parduodamas ir dažniausiai susilaukia didelio dėmesio. Šiuolaikinėje visuomenėje priimta aptarinėti seksualinius santykius. Skandalų, susijusių su asmeniniu politikų gyvenimu, buvo visada, tačiau 1990-ųjų viduryje jie tapo viešojo intereso objektais. Palaipsniui XX amžiaus kultūros seksualizacija virto į moralizavimą.

Seimas jau pirmąją darbo dieną ėmėsi perversmo Vyriausybėje. Tiesa, po balsavimo nepavyko išversti iš posto energetikos ministro Arvydo Sekmoko. Opozicija žada nenuleisti rankų, o neoficialiais duomenimis, prezidentė taip pat galvoja apie galimus naujus kandidatus į premjero kėdę.

Nors rinkėjai į savivaldybių tarybas rinko savo favoritus, dalis jų iš sąrašų traukiasi. Vieni — dėl to, kad nenori prarasti gerai apmokamų valdiškų pareigų, kiti traukiasi dėl tų, kurie nepateko į tarybas, bet yra labiau „savi“. Daugiausia persistumdymų — Šiaulių miesto ir rajono socialdemokratų partijos sąrašuose. Renkasi algą, o ne politiką Taryboje, pagal dabar galiojančius įstatymus, negali dirbti Savivaldybei priklausančių arba pavaldžių įstaigų vadovai.

Pernai gegužę rašėme, kad pasiūlymas Estijai – vienai iš trijų Baltijos „sesių“ – nuo 2011-ųjų pradžios įsivesti eurą, kelia ir pavydą, ir šypseną. Taip pat pažymėjome, kad ta šypsena tapo dar platesnė, kai vokiečių laikraštyje „Die Welt“ perskaitėme, jog gegužės pradžioje Briuselio sutikimą deryboms dėl įsitraukimo į euro zoną gavo ir Islandija, kuri 2009 m. buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto ribos. „Tad džiaugtis, pavydėti ar šaipytis turime iš estų?“ – ambicingai klausėme tada.

Lietuvai apsipratus Europos Bendrijoje, oficialiu valstybės politikos orientyru tapo patriarchalinės normos, išmoningai dekoruojamos tradicinių šeimos vertybių retorika, teigia Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė. „Lietuvoje šeimos politikos stiprinimas siejamas su valstybinių lyčių lygybės mechanizmų naikinimu. Žlugus planams įkurti Šeimos ir socialinių reikalų ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patyrė restruktūrizavimą.

Seimo narė profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė įsitikinusi, kad Europos Sąjungos politikoje moterų vaidmuo turėtų būti reikšmingesnis, kad vadovaujančiuose postuose, priimant esminius sprendimus, moterų turėtų būti daugiau, kad moterų lyderių skaičius nacionalinėje ir tarptautinėje politikoje turėtų augti.

Šis interviu parengtas pagal publikaciją, išspausdintą Šiaurės Europos verslo leidinių grupei „Borsen“ priklausančiame Estijos dienraštyje „Äripaev“. Publikacijos herojus – Vitalijus Tretjakovas, garsus žurnalistas, 12 knygų autorius. Buvęs laikraščių „Moskovskije nokvosti“. „Nezavisimaja gazeta“ ir žurnalo „Političeskij klass“ vyriausiasis redaktorius.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius užsiminė apie JAV veikiančių vadinamųjų "saulės šviesos" įstatymų galimą įvedimą Lietuvoje, kurie reikalautų registruoti bei įrašinėti visus pareigūnų susitikimus su suinteresuotomis šalimis, kuriuose būtų svarstomi svarbūs viešųjų pirkimų sektoriaus klausimai. „Turime pasiremti žinoma Vakarų praktika, JAV praktika ir joje pakankamai sėkmingai veikiančiais įstatymais, kurie Lietuvoje duotų pakankamai aiškius atsakymus į esančias problemas.

Rinkimų į savivaldybių tarybas politiniai rezultatai nebus aiškūs tol, kol nepaaiškės, kas taps merais, vicemerais ir administracijų direktoriais. Dauguma pagrindinių šalies partijų sakė esančios patenkintos rinkimų rezultatais. Iš parlamentinių jėgų krachas ištiko tik Tautos prisikėlimo partiją, kuri taip ir nesugebėjo sukurti stipresnių organizacinių struktūrų. Jos atstovo Antano Nedzinsko sprendimas palinksminti tautą fiktyviomis vestuvėmis buvo ne koks.

Mūsų sąmonėje jau giliai įsitvirtinusi individualizmo idėja, ji tik stiprėja. Nors liberalų partijos Lietuvoje nėra ir tikriausiai niekada netaps labai populiarios (tai politinės tradicijos įtaka), tačiau liberalizmo idėjos iš tiesų labai paplitę: žmogaus, prigimtinės teisės, verslas, privati nuosavybė. Visa tai – liberalų esminės idėjos. Tačiau viena iš liberalizmo idėjų – individualizmas, lietuvių tautoje įgauna/įgavo/įgaus(?) neigiamą atspalvį.

Beveik dešimt partijų paskelbė, kad pasiekė laimėjimų savivaldybių tarybų rinkimuose. Iš pirmo žvilgsnio tokia pozicija atrodytų nelabai logiška, tačiau visgi tai yra tiesa. Tiesa ir tai, kad šie rinkimai buvo labiausiai suvaržyti per pastarųjų dvidešimt vienerių metų Lietuvos istoriją, t.y. suvaržyta galimybė matyti ir girdėti politikų diskusijas – pirmą kartą nevyko programų ir idėjų sklaida nacionalinio transliuotojo eteryje.

Vakar po apsilankymo Specialiųjų tyrimų tarnyboje ūkio ministras Dainius Kreivys pareiškė, kad per jo apsilankymą jam buvo pasakyta, jog pateikta pažyma yra nesvarbi. Netrukus internete buvo paskelbtas niekieno nepasirašytas 8 puslapių dienoraštis, pristatomas kaip garsioji D.Kreivio STT rašyta pažyma.

„ Mes turime žmones — tai visas mūsų turtas. Norint tokiai šaliai išgyventi, konkuruoti, reikia investuoti į žmones, o čia viskas atvirkščiai“, — įsitikinęs Adolfas Juodraitis, Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros vedėjas, socialinių mokslų daktaras. Su A. Juodraičiu sutartas pokalbis apie politikus ir neįgaliuosius nukrypo kiek kita linkme: apie neįgalią politiką.

„ Mes turime žmones – tai visas mūsų turtas. Norint tokiai šaliai išgyventi, konkuruoti, reikia investuoti į žmones, o čia viskas atvirkščiai“, – įsitikinęs Adolfas Juodraitis, Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros vedėjas, socialinių mokslų daktaras. Su A. Juodraičiu sutartas pokalbis apie politikus ir neįgaliuosius nukrypo kiek kita linkme: apie neįgalią politiką.

Lietuvos politikos turinys – lėkštas. Politikai prastėja, jiems trūksta idėjų. Ir kas dar svarbiau – politinės valios šias idėjas įgyvendinti . Tokį liūdną šalies politikos vaizdą piešia LTV debatų laidos „Savaitės atgarsiai“ vedėjas Virginijus Savukynas. Žurnalisto ir mokslininko karjerą derinantis V. Savukynas dalijasi įžvalgomis apie politikų naudojamas įvaizdžių kūrimo technologijas, netikusias viešųjų ryšių specialistų pamokas bei lietuviškos tapatybės paieškas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis nelinkęs kalbėti nei apie galimybę jo partijos atstovui užimti Vilniaus mero postą, nei apie galimas koalicijas savivaldoje. „Kol kas mes politika neužsiimame. Paprašiau savo komandą šiandien, rytoj, poryt – iki pirmadienio ilsėtis. Visi pavargo, reikia pailsėti, todėl negalvojame apie jokius variantus“, – trečiadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus teigė V. Tomaševskis.

Pasitikrinkite, ką žinote apie moteris politikes Europos Sąjungoje?...

Nors daugiau kaip pusę Europos balsuotojų sudaro moterys, vis dėlto ES nėra užtikrintas pakankamas moterų atstovavimas ir įtaka valdžioje. 2010 m. vasario mėnesį priimtoje rezoliucijoje EP ragina nustatyti privalomus tikslus siekiant užtikrinti vienodą moterų ir vyrų atstovavimą ir sudaryti sąlygas didesnei lyčių pusiausvyrai užimant vadovaujančias pareigas įmonėse, institucijose ir politiniuose organuose.

Sekmadienio rinkimai įdomūs ne tik dėl rezultatų, bet ir dėl to, kad po jų, pasak premjero Andriaus Kubiliaus, paaiškės ūkio ministro Dainiaus Kreivio likimas. Jeigu Tėvynės sąjungai jų baigtis susiklostytų prastai, D.Kreivio atsistatydinimas taptų vienu iš valdančiosios partijos plastinės operacijos etapų. Tam ryžtis jaunajam kolegai jau patarė Seimo pirmininkė, nes perstumdymai partijos viršūnėlėje artėjant 2012 metams neišvengiami, o politiškai pašautas ministras yra pirmoji kandidatūra.

Vakar, antrą dieną po savivaldos rinkimų, ėmė aiškėti, kad jų rezultatai visai nieko nereiškia. Daugelyje savivaldybių į valdžią gali nepatekti ne tik partijos, užėmusios antrą vietą, bet ir tos, kurios gavo daugiausia mandatų. Valdžią savivaldybėse surikiuos užkulisiniai partijų žaidimai. Kalta alergija Didžiuosiuose miestuose, išskyrus Vilnių, jau vakar ėmė ryškėti, kurių politinių jėgų atstovai vadovaus savivaldybių taryboms. Kai kur jau galima prognozuoti ir konkrečias merų pavardes.

Praėjus metams po inauguracijos, Ukrainos prezidentą politologai kaltina šalies demokratinių institucijų žlugdymu.Atėjęs į valdžią, Viktoras Janukovičius teigė, kad 5 metus valdę Oranžinės revoliucijos lyderiai paliko griūnančią valstybę, tad jis imsiąsis didelių reformų ir sisteminės modernizacijos. Svarbiausiais uždaviniais prieš metus politikas įvardijo valstybės biurokratijos reformavimą ir kovą su korupcija.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Kolūkiečių valdovai“. Valdančiųjų dinastijos būdingos ne tik Azijos despotijoms, bet ir ten, kur dėl postų konkuruojama demokratiškai. Lietuva šiuo klausimu dar tik plunksnuojasi, tačiau jau ir pas mus galima išskirti politines dinastijas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiausia per savivaldybių tarybų rinkimus agitacijai aukoja pačios partijos ir kandidatai. Jie į rinkimų sąskaitas perveda ir po kelis šimtus litų Pagal įstatymą, visi rinkimams aukojusieji fiziniai ir juridiniai asmenys bei jų pervestos sumos privalo būti paviešinami. Ši informacija yra skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto puslapyje.